Greiti krovinių maršrutai į Angliją mikroautobusais: ką svarbu žinoti prieš renkantis pervežimą

Dvidešimt ketveri metai perkraustymų ir krovinių verslo išmoko vieno – greiti krovinių maršrutai į Angliją mikroautobusais nėra stebuklinga formulė, bet jie veikia, kai reikia nugabenti smulkesnį krovinį per kelias dienas. Mikroautobusai praverčia ne manevringumu vien, bet ir tuo, kad maži kroviniai ne visada logiški didelėje TIR mašinoje. Žinoma, ne viskas idealu. Po Brexit čia prisidarė chaosas, o klientai vis dar galvoja, kad Anglija – kaimyninė rajono valda prie kurios nereikia dokumentų. Aš tryliką kartų per mėnesį girdžiu tuos pačius klausimus, todėl pakalbėkim atvirai – kaip tai vyksta realybėje, su visais jos minusais.

Pradžiai – kaip tai įmanoma greitai?

Kiek laiko iš tikrųjų važiuoja krovinys mikroautobusu iš Lietuvos į Angliją?

Teoriškai į Londoną galima įveikti per trisdešimt dvi–šešias valandas. Bet aš meluočiau, jei sakytau, kad taip būna visada. Maršrutas driekiasi per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją, Prancūziją, tada keltas arba Eurotunelis. Kartais Doverio eilės užtrunka ilgiau nei pats važiavimas. Mikroautobusas lankstesnis nei dvidešimt tonų sunkvežimis, bet vairuotojas taip pat negali viršyti greičio dvigubai. Realiai skaičiuokite dvi–tris paras, ypač jei renkamas dalinis krovinys. Express paslauga nereiškia teleportacijos, o tik tai, kad mašina važiuoja tiesiai pas jus ir tiesiai pas adresatą be terminalų.

Ar mikroautobusas visada greitesnis už standartinį furgoną?

Ne. Šitoje vietoje gal ir suklysiu, bet man atrodo, kad dviejų tonų furgonas kelia tokius pat apribojimus. Greitis ne iš variklio, o iš logistikos. Mikroautobusą užsisakote, jis atvažiuoja per kelias valandas, pakrauna ir važiuoja. Krovininis furgonas dažnai važiuoja iš terminalo, prie kurio tempiat krovinį. Taupote surinkimo laiką. Bet jei reikia gabenti keturių metrų stelažus, mikriukas bejėgis. Tada furgonas bus greitesnis, nes nereikės dviejų mašinų. Kiekvienas atvejis skirtingas. Nei aš, nei jūs negalim žinoti iki galo, kol neišmatuosime daikto.

Kiek kainuoja express pervežimas mikroautobusu į Londoną?

Šiuo metu pilnas mikroautobusas, kuris išvažiuoja tik jums, kainuoja nuo aštuonių šimtų iki tūkstančio keturių šimtų eurų. Brangu, palyginti su LTL kroviniu. Bet jei tai siunta, kuri per vėlai kitaip neatkeliaus, kaina pasidaro antraeilis dalykas. Būna kompanijų, kurios skelbia keturis šimtus eurų, o paskui prideda neva tarpininkavimo mokestį, kurio nebuvo sutartyje. Atsargiai. Dalinis krovinys kainuoja kitaip – mokate už kubinį metrą arba svorį. Bet čia jau nebe express, o planuotas reisas. Verslininkas iš Šiaulių man kartą pasakė: „Moku už greitį, ne kubus.“ Taip ir yra.

Dokumentai, muitai ir ta brexitinė sumaištis

Ar vis dar reikia muitinės deklaracijos, kai vežama į Angliją mikriuku?

Taip. Nėra išimčių dėl mažos mašinos. Po Brexit JK tapo trečiąja šalimi. Kiekvienas komercinis krovinys turi TVED elementus, sąskaitą-faktūrą, pakavimo sąrašą ir EORI. Jei siunčiate asmeninius daiktus perkraustymo metu, tvarka kitokia, bet vis tiek reikia CMR. Klientai klausia: „bet gi mašina maža, kas če perims“. Reiks deklaruoti vis tiek. Muitininkai tikrina mikroautobusus, kartais atidžiau nei vilkikus, nes įtaria bandymą prasmukti. Turėkite popierius, kitaip stovėsite Calais uoste ilgiau nei pageidautumėte. Čia nėra kur paslapčiomis pravažiuoti.

Kas atsakingas – aš ar pervežėjas – jei muitininkai sulaiko krovinį?

Dalijasi, bet galvų skausmo dažniausiai daugiau siuntėjui. Jei deklaracijoje drabužiai, o viduje – elektronika be dokumentų, bėda jūsų. Pervežėjas turi teisingą CMR ir padeda brokeriui. Atsimeniu atvejį prieš porą metų: klientas į dėžes įsidėjo porceliano taurių, bet neparašė. Muitininkai Anglijoj (na, gal ne Anglijoj, o Doverio punkte) nutarė tikrinti. Valandos eikvojimas. Draudimas nepadengia nežinojimo. Pakuotės sąrašas turi atitikti realybę. Jei rašote „metalinės detalės“, o ten variklio dalys, vėluosite. Muitinės prekės kodą pasitikrinkite iš anksto. Brokeris kainuoja, bet jo nežinojimas kainuoja dar daugiau.

Ar galiu siųsti maisto produktus, pavyzdžiui, rūkytą šoninę, į Londoną mikroautobusu?

Ne. Dar kartą – ne. Jungtinėje Karalystėje griežčiausios taisyklės dėl gyvūninės kilmės produktų importo. Jūsų šoninė, sūris, pienas bus konfiskuoti, o jus dar gali bausti. Atvejų matęs dešimtis. Vienas klientas iš Kauno panorėjo nusivežti į Birmingamą tėčio dūmo virtuos dešras. Prisipažino tik pakeliui. Mes radom tą paketą dar Lietuvos teritorijoje. Teko išmesti. Nesiųskite maisto – nebent pakuotės sausainiai ar arbata, bet ir tai su apribojimais. Muitininkai turi šunis, kurie uosto. Nekvailiokite.

Kodėl man reikia angliškos sąskaitos-faktūros, jeigu aš lietuvis?

Todėl, kad UK muitininkai neskaito lietuviškai. Dokumentai turi būti suprantami anglų arba prancūzų kalba. Klientai atsiunčia PDF su „buitinė technika“ lietuviškai. Tada brokeris klausia: kas tai – džiovyklė ar skalbyklė? Jei supainioja kodą, gaunate neteisingą PVM apskaičiavimą. Siūlau turėti du rinkinius – lietuvišką apskaitai, paprastą anglišką muitinei. Kitaip vairuotojas stovės pasienyje, o jūs nervinsitės be reikalo. Tai nėra biurokratijos smaginimasis. Tai realus reikalavimas, kurio ignoravimas kainuoja valandas arba dienas. Anglų kalba popieriuje – jūsų draugas.

Ką ir kaip galima sutalpinti

Koks realus svoris ir tūris telpa į krovininį mikroautobusą?

Standartinis Mercedes Sprinter paima apie dvylika kubų ir tūkstantį dviejų–keturių šimtų kilogramų. Yra prailgintų versijų. Bet vairuotojas sveria, degalai sveria. Jei priekabos neprikabinai (o dažnai neturi teisės jos vesti), riba artėja greitai. Buvęs atvejis: klientas įrodinėjo, kad trys spintos sveria po penkiasdešimt kilogramų. Realybė – po šimtą dvidešimt. Vairuotojas tiesiog atsisuko iš Nordosteno terminalo (velniškai maišausi, ne Nordosteno, o mūsų susitikimo punkto Vilniuje buvau pavargęs tą dieną) ir pasakė – paimu tik tai, kas tilps pagal pasą. Svoris turi atitikti, kitaip rizikuojama baudomis užsienyje.

Ar tinka pervežti nestandartinius baldus, pavyzdžiui, į Birmingamą?

Tinka, jei išardyti. Sulankstoma lova – jokių problemų. O štai dviejų metrų bufetas, kurį gamino senelis iš giliosios sovietinės kartos, gali netilpti pro duris. Birmingamas turi galybę siaurų gatvių su dvipusiu statymu. Kartais vairuotojai apskrieja ratu penkias minutes. Praktiškas patarimas: išmatuokite ne tik daiktą, bet laiptus, lifto angą, mašinos duris. Vienas klientas Marijampolėj rodė sofą. Tilpo. Nuvežėm. Pro duris Anglijoj – ne. Teko kviesti stalių. Ne pats smagiausias vakaras nei vairuotojui, nei šeimininkei. Matuokite du kartus, vežkite kartą.

Ar galima gabenti dviračius, treniruoklius ar sportinę įrangą taip pat?

Taip, tai populiariausi kroviniai mikriukais į rytų Angliją. Dviračiai vežami be pedalių, prisukti prie sienelės. Treniruoklius kartais tenka išardyti. Slidės, bokso pirštinės, žvejybos inventorius – neturi apribojimų asmeniniam naudojimui. Verslui – jau reikia CE ženklų ir kita istorija. Svarbu tinkamas įpakavimas. Kartais žmonės atiduoda dviratį pribraižytą be nieko. Po trijų tūkstančių kilometrų jis neatrodys geriau. Geriau įsivyniokite į burbulinę plėvelę. Kainuoja centus, o nervus sutaupo. Jei gabenate treniruoklį su siūlais – vyniokite atskirai. Mes nežinom, kas nutiks posūkyje.

Ar privaloma naudoti medinius konteinerius, ar pakanka kartoninių dėžių?

Medinius konteinerius naudojame, jei krovinys jau supakuotas. Mikroautobusuose nėra vietos paletėms, grindys nepritaikytos keltuvui. Storos dėžės, burbulinė plėvelė, stretch folija – standartas. Viena klientė atsiuntė daiktus maišuose iš parduotuvės. Suplyšo pro Lodzę (o Lodzė, beje, labai intryguojantis senamiestis, tikras). Teko perkrauti į mūsų dėžes. Jei neišsitepa ar nesubraižo – laimingas atsitiktinumas. Investuokite į tvirtas dėžes su kampiniais sutvirtinimais. Mikroautobusas pakankamai saugus, bet daiktai turi būti supakuoti taip, kad išgyventų ne vieną pasikraustymą, o kelionę per Europą.

Ar mikroautobusu vežami ir gyvūnai bei augalai?

Gyvūnai – tik su veterinariniais sertifikatais ir mikroschemais. Po Brexit tai bezmogiškai sudėtinga. Paprastai atsisakom tokių projektų, nes vienas dokumento trūkumas – ir gyvūnas karantine. Augalai irgi apriboti, ypač svogūnėliai. Kartais klausia apie auksines žuvelnes. Ne, nevežam. (Čia trumpas nukrypimas – prieš dešimt metų teko tempti akvariumą į Liverpulį. Tuščią, aišku. Buvo sunkus, nes stiklas. Trejų metų vaikui įspūdis gyvas, man – širdies permušimai.) Grįžtant – maži gyvūnai su dokumentais įmanomi, bet specifiniu transportu. Su standartiniu kroviniu ne. Neverskite to bandyti.

Kainos – kodėl skaičiai taip šokinėja?

Kodėl už tą patį maršrutą į Mančesterį vieni prašo 800, o kiti 1500 eurų?

Todėl kad paslaugų lygis skiriasi kaip diena ir naktis. Pigiausias variantas dažnai reiškia vairuotoją be draudimo kroviniui, be CMR. Teko matyti tokių, kurie parašę skelbimą pasiima siuntą, o paskui prisimena, kad neturi tarptautinio leidimo. Mes vežam (taip, šnekamoj kalboje kartais sakau „vežam“ – dvidešimt metų versle ir vis dar išsprūsta) pagal taisykles. Degalai Eurotuneliui dabar brangūs. Tūkstantis penki šimtai eurų skamba kietai, bet ten ir laukimas pasieny, ir brokerio pagalba. Pigūs skaičiai baigiasi staigmenomis arba dingusia mašina. Patikrinkite, ar įmonė turi licenciją, prieš pervesdami cento.

Ar kaina skiriasi, jei krovinys renkamas ne iš Vilniaus, o iš Klaipėdos?

Žinoma. Logistika prasideda nuo jūsų durų. Jei vairuotojas planuoja maršrutą per Kauną, o paskui reikia į Klaipėdą, tai šimtas dvidešimt kilometrų į vieną pusę reiškia dieną ir porą šimtų eurų. Praktikoje geriausi rinkiniai būna, kai viename mieste surenkame tris dalinius krovinius. Tada kaina krenta. O jei jūs vieni Klaipėdoje, o kitas krovinys Marijampolėj? Tada arba renkame abu, arba ne. Kartais siūlome atvežti daiktus į Vilnių patiems – sutaupote. Suprantu, ne visi gali. Šiaip Klaipėda mano mėgstamiausias maršrutas vasarą, nes pajūris gražus, bet verslui tai tik papildomi kilometrai.

Kada mikroautobusas apskritai nėra geras sprendimas kainos atžvilgiu?

Jei turite vieną mažą dėžę, mikriukas yra finansinė nesąmonė. LTL krovininiu automobiliu kainuos dukart mažiau, tik keliaus savaitę. Express gabenimas mikroautobusais į Angliją apsimoka, kai krovinys vertinamas laiku: gamybos detalės, kurios sustabdys liniją, reklaminė įranga parodai, asmeniniai daiktai paskutinės minutės perkraustymui. Verslininkas iš Šiaulių pasakė: „Moku už greitį, ne kubus.“ Būtent taip. Mikriukas nepadarys stebuklų, jei siunta logiškai turi važiuoti vilkiku. Bet kai reikia spėti per trisdešimt šešias valandas – tarp smulkių krovinių konkurentų mažai.

Ar įprastai mokama prieš kelionę, ar galima atsiskaityti gavus krovinį?

Standartiškai – penkiasdešimt prieš, penkiasdešimt gavus. Naujiems klientams kartais visas avansas. Atsiskaitymas gavus – tik didelėms įmonėms su sutartimi. Klientai pyksta: „kodėl mokėti prieš tai, kai pamatysiu daiktus?“. Atsakymas paprastas: degalai, keltai ir brokeriai kainuoja mums iš anksto. Jei jūsų krovinys nepriimtas, mes jau turime išlaidų. Buvo atvejų, kai atšaukė siuntą Varšuvos apylinkėje. Mes buvome už degalus. Avansas saugo abu. Žinoma, po dešimt metų bendradarbiavimo – kita kalba. Tada dirbame pagal tarpusavio supratimą. Bet pirmam kartui – be išanksto nevažiuojame. Per daug rizikinga.

Kas realybėje gali nepasisekti

Ar teko užstrigti pasienyje su kroviniu mikroautobuse?

Praėjusiais metais Doverio uoste praleidome septynias valandas. Ne dėl mūsų – terminalo sistema užlūžo. Mikroautobuse buvo dalinis krovinys iš trijų klientų. Vieno dokumentai idealūs, kito... šiek tiek netikslūs. Prisiekėte, kad biuro kėdės, o pasirodo – viena ergonominė su elektroniniu valdymu. Muitininkui tai jau ne kėdė, o elektronika su atitikties reikalavimu. Trūko popieriaus. Valandos tikrinimas. Kitus du krovinius laikė. Dėl vienos kėdės visi vėlavo. Tokių istorijų galiu pasakoti be galo. Pasiruoškite, kad kelyje į Angliją netobulumas kainuoja laiko. Smulkmenos čia tampa didelėmis problemomis.

Ką darote, jei mikroautobusui kelyje į Londoną tenka sustoti dėl gedimo?

Pirma, keikiuosi. Antra, skambinu partneriams. Per dvidešimt ketverius metus tai nutiko du kartus. Pirmas kartas buvo Lilio apylinkėse. Važiuojam, staiga dūmai. Vairuotojas nutempė į aikštelę. Teko kviesti pagalbą, perkrauti dalį krovinių į antrą mašiną, kuri buvo netoli. O šiaip, Belgijoje labai gražūs keliai, tik lietus ten koks nenormalus buvo tą savaitę. Vis tiek spėjom per keturiasdešimt aštuonias valandas, bet adrenalino netrūko. Draudimas padengė pagalbą, krovinys nukeliavo. Turėkite planą B. Ypač jei gabenate verslo siuntas. Mes visada stengiamės turėti kontaktus vietos pervežėjams.

Ar pasitaiko, kad klientas nurodo neteisingą adresą Anglijoje arba pamiršta atsiimti?

Pasitaiko dažniau, nei norėčiau prisipažinti. Vieną kartą klientė pasakė „Londonas, Vauxhall“. Nuvežėm. Ji turi omeny ne Londoną, o Lutono priemiestį. Dviejų valandų klaida vakaro metu, o Londono eismas nepamirštamas. Kita klaida – žmonės pamiršta, kad UK numeracija kitokia, arba neparašo paskambinti prieš atvykstant. Vairuotojas stovi prie vartų, o jūs darbe. Teko laukti valandą, paskui grįžti kitu metu – už papildomą mokestį. Įsitikinkite adresu ir kontaktiniu asmeniu. Tai skamba kaip ABC, bet penktadalis klientų tai praleidžia. Anglijoje pašto indeksas yra svarbiau nei gatvės pavadinimas.

Kodėl kartais „express“ krovinys vėluoja, nors ir važiuoja mikroautobusu?

Todėl kad express nereiškia teleportacijos. Doverio eilės penktadienį gali užtrukti keturias valandas. Eurotunelis kartais sustoja. Jei vairuotojas pavargęs, privalo atlikti poilsį pagal tachografą. Šitoje vietoj nesu tikras, ar dabar galioja dvylika, ar devynios valandos, bet esmė – jis turi sustoti. Kartais oras prie Lamanšo sustabdo keltus. Tada net greičiausias krovinys laukia. Aš mieliau sakau: „trys dienos, bet gali būt dvi“, nei žadu dvidešimt keturias ir vėluoju. Nereikia pirkti pažadų, kurių fizika negali išpildyti. Ir prieš šventes Anglijos keliai – vien dideli kamščiai. Ten jokia mašina nepadės.

Kaip neišsirinkti blogo varianto

Kaip atpažinti, ar įmonė tikrai vykdo krovinių pervežimą, o ne apgaudinėja?

Pažiūrėkite tarptautinę licenciją vežėjui, paklauskite CMR draudimo. Paprastas testas: kas bus, jei krovinys apgadinamas. Blogos įmonės, o ypač pavieniai portalų vairuotojai, sako „jūs pats pakavot, tai jūs kalti“. Mes siunčiame sutartis prieš pakrovimą. Jei prašo visos sumos grynais be popieriaus – bėkite. Teko girdėti istorijų, kai pervedė keturis šimtus eurų avansą, o numeris tapo nebepasiekiamas. Pasitaiko ne tik su Anglijos maršrutais. Patikrinkite, ar įmonė turi fizinį adresą, o ne tik gražią svetainę. Jei telefonu atsako neįprastai nervingai – pagalvokite. Verslas turi kvepėti stabilumu, o ne vien greitu pelnu.

Ar verta rinktis pavienį vairuotoją iš skelbimų portalo?

Kartais verta, jei tai žmogus, kurį pažįstate. Bet statistiškai rizika didesnė. Pavienis vairuotojas neturi ką veikti, jei suserga. Jo draudimas dažnai galioja tik mašinai, o ne kroviniui. Prisimenu atvejį Vilniuje–Varšuvoje (oi, Varšuvoje – matote, kaip rankos pačios rašo, kai galvoji apie du miestus): vairuotojas paėmė dalinį krovinį, o jo keleivis pasuko vairą ir pateko į avariją. Draudimas atsisakė dengti svetimus daiktus. Klientas liko be nieko. Įmonė duoda stabilumą, net jei brangiau dešimčia procentų. Aš asmeniškai renkuosi patikimumą. Mikriukai gali atrodyti vis vienodai, bet dokumentai ir atsakomybė svarbiau.

Kaip vyksta dalinių krovinių komplektavimas mikroautobuse?

Paprastai surenkame tris–keturis smulkius krovinius, kurie fiziškai telpa. Kiekvienam – savo zona. Labai svarbu, kad chemija nebūtų šalia maisto, o elektronika – minkštai apsaugota. Vairuotojas turi maršruto lapą. Pirmas iškraunamas dažniausiai paskutinis įkrautas. Viena klientė klausė: „o nepaliksit mano lagaminų Kaune?“. Paliksim tik tada, jei nurodysite neteisingą etiketę. Mes fotografuojam įkrovimus. Tiesiniu maršrutu važiuojame į Londoną, o paskui galim sukti į Birmingamą, jei ten ta pačia savaite renkam. Lanksti sistema, bet ne chaoso kūrimas. Daiktai numeruojami. Kiekvienas žino, kur kas stovi.

Ar galima realiu laiku sekti, kur yra mano krovinys?

Dažnai taip, nes mašinos turi GPS. Bet pasakysiu paslaptį: GPS rodo mašiną, o ne jūsų dėžės vietą viduje. Kartais vairuotojas iškrauna pusę krovinių į saugų sandėlį ir važiuoja pietų. Jūs matote Kenterberį, o jūsų daiktai jau gali būti kitur. Klientai skambina kas dvi valandas. Suprantu jaudulį. Geriau suteikiu vairuotojo telefoną tiesiogiai. Jei įmonė sako, kad turi „internetais valdomą stebėjimą kiekvienai dėžei“ – abejokite. Tai kainuotų dešimtis tūkstančių technologiškai mikriukuose. Paprastas skambutis vairuotojui – geriausias trackeris.

Kuo skiriasi krovinių gabenimas į Angliją nuo, tarkim, perkraustymo į Vokietiją?

Brexit. Viskas sukasi apie Brexit. Į Vokietiją siuntiniai keliauja beveik kaip Lietuvos viduje – dokumentai formalūs, dažnai nereikia muitinės. O Anglija... ten kiekviena prekė tikrinama, gali tekti mokėti importo PVM, muitus priklausomai nuo kodo. Šitoje vietoje nesu pats geriausias ekspertas dėl naujausių Vokietijos sausumos mokesčių kai kurioms prekėms, bet esmė ta, kad JK yra sala su savo taisyklėmis. Mikroautobusai tai nekeičia. Keičiasi teisinė aplinka. Todėl vežant į Londoną dokumentų daugiau nei į Berlyną. Ir atminkite: Vokietijoje autostradais greičiau, bet Anglijoje naktinėjimų stebėjimai griežtesni. Skirtingos planetos.

Greiti krovinių maršrutai į Angliją mikroautobusais – tai ne stebuklas, bet praktiškas sprendimas, kai svarbi kiekviena valanda. Per dvidešimt ketverius metus mačiau visko: nuo idealių siuntų iš Kauno iki Doverio košmarų dėl vienos biuro kėdės. Sėkmė priklauso nuo atviro pervežėjo pasirinkimo ir sąžiningų dokumentų. Jei taip – Anglija per kelias dienas arčiau nei atrodo. Pasitarkite, suplanuokite ir nepamirškite: mikriukas greitas, bet ne nematomas. Sėkmės keliuose.