Greiti ir saugūs pervežimai į Angliją mikroautobusu

Dirbu su tarptautiniais perkraustymais jau nuo... na, turbūt kažkur apie 2003-uosius. Daug kas pasikeitė, ypač po to, kai Anglija pasitraukė iš ES. Bet žmonių noras važiuoti ten dirbti, gyventi ar tiesiog aplankyti gimines – nesikeičia. Dėl to greiti ir saugūs pervežimai į Angliją mikroautobusu vis dar yra vienas populiariausių būdų keliauti iš Lietuvos. Paprasčiau, nei oro uoste su lagaminais besisukioti, ir dažnai tiesiai iš provincijos iki Londono durų. Šito... ne, geriau nepasakau. Tiesiog surinkau klausimus, kuriuos klientai užduoda vėl ir vėl, kai skambina dėl vietos. Pasistengsiu atsakyti kaip žmogus, o ne kaip brošiūra.

Kainos, laikas ir kodėl kartais viskas stringa

Kiek kainuoja pervežimas į Angliją mikroautobusu iš Vilniaus?

Standartiškai, jei važiuoji iš sostinės į Londoną ar aplinkinius miestus, suma svyruoja nuo 120 iki 180 eurų į vieną pusę. Sezoniškumas daro savo – prieš Kalėdas kainos šokteli, vasaros viduryje galima rasti ir už 110. Bet jei matote 70 eurų skelbimą į Londoną, tai arba jūs turite būti pirmas klientas visam autobusui, arba kažkas čia ne taip. Realiai pigiau nebūna kokybiško pervežimo, nes kuras, tiltai ir keltas kainuoja. Aš pats mačiau, kaip degalų kaina pašoko prieš porą metų ir teko koreguotis visus įkainius. Klientai pyko, bet ką padarysi.

O jei iš Klaipėdos? Ar nebrangiau tiesiog skristi lėktuvu?

Iš uostamiesčio dažniausiai bus brangiau kokius dvidešimt–trisdešimt eurų, nes reikia nuvažiuoti iki jūsų atskirai arba jūs kažkaip atvykti į Kauną ar Vilnių. Dėl lėktuvo – paskaičiuokite viską: bagažas, nuvykimas į Rygą ar Vilniaus oro uostą, o iš Gatwick dar iki namų Londone ne troleibusu nuvyksi. Kartais skrydis atrodo pigus, kol nepridedate lagaminų ir traukinių bilietų. Mikroautobusas paima nuo namų durų ir nuveža iki reikiamo pašto kodo. Kai žmonės tai supranta, daugelis keičia nuomonę. Aš irgi dažnai renkuosi mikroautobusą, kai važiuoju apžiūrėti siuntų saugyklų.

Kiek laiko visa tai trunka, realiai, nuo durų iki durų?

Nuo Vilniaus iki Londono centro ar East Midlands – maždaug 24–36 valandos realaus laiko. Viskas priklauso nuo maršruto, eilių keltu per Lamanšą, oro sąlygų ir to, ar pasienyje nusprendžia patikrinti. Kalė prie Folkestone ar Doverio kartais būna pragariškas. Prisimenu vieną sausio mėnesio reisą, kai snygis Belgijoje uždavė valandos vėlavimą, o dar keltas vėlavo dėl audros. Klientai piktinosi, bet ką padarysi – gamta nesidera. Jei kas žada dvidešimt valandų – arba jie skraido, arba meluoja.

Ar reikia užsakinėti iš anksto, ar galiu rytoj išvažiuoti?

Vasarą ar prieš didžiąsias šventes – registruokitės bent prieš savaitę, geriau dvi. Tuo metu visos vietos dingsta kaip karšti cepelinai. Ne sezono metu, pvz., kovą ar rudenį, kartais galima sulaukti vietos ir per porą dienų. Turėjome atvejį, kai likus savaitei iki Kalėdų paskambino moteris – vietų nebuvo visur. Ji verkė telefonu. Buvo nejauku, bet negaliu paimti daugiau žmonių nei sėdynių. Taip kad anksčiau yra geriau, bet nepanikuokite, jei liko trys dienos.

Kaip ten su depozitais? Ar tikrai grąžina pinigus, jei atšaukiu?

Čia jau priklauso nuo kompanijos. Normaliai korektiškos įmonės grąžina arba leidžia persikelti į kitą datą, jei atšaukiate bent prieš 48–72 valandas. Bet yra tokių, kurios priduria “administravimo mokestį” penkiasdešimt eurų ir gražina tik pusę. Mačiau ir atvejų, kai pinigai dingo visai – sugrąžinti nebegalima. Reikalaukite sąskaitos faktūros, rašytos sutarties. Jei bendraujate tik per “Messenger” ir pervedate į privatų sąskaitą – na, rizikuojate. Ne visi, kurie skelbiasi, yra verslininkai. Kai kurie tiesiog surenka žmonių ir bando laimę.

Ar galiu mokėti grynais, ar tik pavedimu?

Grynieji paklampa, tiesiog daug kas vairuotojo nesiveža su didele grynųjų suma naktį prie Londono. Paprastai mokama pavedimu iš anksto arba Revolut sistema. Grynais atsiskaitoma retai, dažniausiai tik senjorams, kurie neturi internetinės bankininkystės. Kartą turėjau klientą, atsiskaičiusį sterlingais be jokio kvito – po to ginčijosi, esą permokėjo. Dėl to dabar mes vengiame grynųjų be išankstinio patvirtinimo. Vien žodžiu – pasitarkite prieš važiuodami, nes ne visi vairuotojai turi žurnalą boldavimui. (atleiskite, ne žurnalą, o čekių knygelę – nusimaunu ant aklės klaviatūros).

Ką galima vežtis ir ko geriau nebandyti kišti

Kiek lagaminų galiu pasiimti? Turiu tris didžiulius.

Standartas – du standartiniai lagaminai ir rankinis bagažas. Jei mikroautobuse pilna žmonių, tų trijų gali ir nepavykti sutalpinti. Bet jei yra laisvesnės dienos ir keleivių mažiau – telpa. Žmonės kartais mano, kad bagažinė – bedugnė. Realiai ten ribotas plotas, ypač kai vežame ir siuntas. Turėjome klientą, kuris bandė įgrūsti skalbimo mašiną į “lagaminą” – atidarėme, visi juokėmės, bet nevežėme. Tai ne krovinių furgonas.

Ar galima vežtis dežę su dviračiu?

Galima, bet apie tai reikia sakyti registruojantis. Dviratis ima kaip žmogaus bagažo vietą, o kartais net dvi, jei dežė didelė. Papildomai kainuoja trisdešimt–keturiasdešimt eurų. Atsukite vairą, sumažinkite tūrį. Nežinau, kodėl žmonės mano, kad gali atsinešti nepasakę. Praeitą vasarą vienas paskutinės minutės keleivis atsivežė dviratį – teko kitam keleiviui iškrauti daiktą, nes nebetilpome. Buvo labai nemalonu, bet ką padarysi, jei nespėji pakeisti mašinos.

O maisto produktus? Sakė, kad Anglijoj brangu.

Šen bei ten galima, bet ne ką nors gabenti verslui. Mėsa, pieno produktai, kiaušiniai – po Brexit viskas pasikeitė. Maži kiekiai asmeniniam vartojimui paprastai praeina, bet jei atsivešite dešimt kilogramų lašinių – gali tekti palikti pasienyje. Buvo toks atvejis: klientas vežė mamos dešrą, muitininkai paėmė pusę pakuotės (na, ne visą, bet pusę tikrai – grąžino likusį bulkelių maišelį). Buvo ir verkiančių, ir juokiančių. Aš linkstu rinktis saugiau – sausas produktas, šokoladai, sauskelnės. Ai, ne, sauskelnės ne maistas.

Ar mano lagaminai apdrausti, jei sugriauna?

Šitas klausimas... na, teoriškai CMR draudimas egzistuoja, bet asmeniniams daiktams jis toks... neaiškus. Nežinau ar visos įmonės dengia vidinę sugadintą elektroniką ar drabužius. Manau, kad kai kurios dengia tik krovinį, o jūsų asmeninis lagaminas – ne visada. Kita vertus, jei dėl vairuotojo kaltės įvažiuojama ir sudaužoma pravažiuojant – kita kalba. Geriausiai paklauskite konkrečiai tos įmonės. Aš nenoriu meluoti, kad viskas apdrausta, nes galiu suklysti.

Ar vairuotojas padės supakuoti daiktus į bagažinę?

Jo darbas vairuoti, o ne būti nešiku. Bet jei mato, kad senyvo amžiaus žmogus ar vieniša mama su vaiku – dauguma padeda. Tik nesitikėkite to kaip normos. Buvo toks nutikimas: jaunas vyrukas atsivežė keturis maišus cemento. Vairuotojas atsisakė kilnoti, sakė – “aš ne samdinys.” Turėjome stumti patys. Ir žinokite, daug kas momentinių nuotraukų nepadaro, kai jūsų daiktai kratosi ant autostrados.

Ar galiu vežtis augintinį būdelėje? Kokia ten tvarka?

Taip, bet dokumentai turi būti idealūs. Mikroschema, pasas, pasiutligės vakcina – ir visa tai turi sutapti. Turėjau šeimą, kuri atrodė turėjo viską, bet paaiškėjo, kad mikroschema neatitinka paso numerio. Prancūzijos pasienyje sustabdė, o Anglijoje jau būtų karantinas arba šimtai svarų bauda. Gyvūnas turi keliauti su savininku. Kai kurios kompanijos ima papildomą mokestį už būdelės vietą, furgone būna speciali zona.

Pasienis, kelias ir kodėl visi pavargsta prie Kalė

Ar reikia vizos dabar, kai mes nebe ES? Piliečiams?

Ne, turistinei kelionei ES piliečiams vizos nereikia. Bet reikia paso. Galiojančio. ID kortelė dar... na, kai kuriais atvejais praeina (nors iš tikrųjų jau turėtų būti nebeleidžiama, reikia pasitikrinti prieš kelionę). Aš visada sakau – pasiimkite pasą, net jei senas. Šeši mėnesiai galiojimo – minimali rekomendacija. Patikėkite, paskutinis dalykas, kurio norite, yra diskusija su pasieniečiu 3 valandą nakties prie Doverio.

Ką veikiate per visas tas valandas? Ar vairuotojai keičiasi?

Važiuojame, sustojame degalinėse, valgome baisius sumuštinius, na, ir miegame pakaitomis ant keleivių matęs, kad taip (suprantat, ne taip). Įpratau – ant dviejų vairuotojų reisams ilgesniems nei šešiolika valandų. Jei mikroautobusas važiuoja su vienu žmogumi per visą kelią – tai jau pavojinga, nesukeliau nieko. Kartais kompanijos taupo ant antro šoferio. Jei matote, kad vairuotojas raibsta – reikalaukite sustoti. Buvo toks reisas 2017-ais, kai vairuotojas... na, vėlgi, ne mūsų kompanijoje, bet aš mačiau – beveik atsitrenkė į atitvarą. Saugumas pirmiau.

Ar tikrina pasienyje daiktus dažnai? Kas labiausiai kelia įtarimą?

Kartais taip, kartais ne. Atsitiktinė atranka. Kas sukirba įtarimą? Dešimt vienodų dėžių, prakaituojantys žmonės arba paprasčiausiai bloga diena muitininkui. Mačiau, kaip visiškai išrinko vieną mikriuką, nes keleivis vežė du šimtus cigarečių dėžių užrašytas kaip “asmeniniai drabužiai”. Ne mūsų mikriukas, ačiū Dievui. Pasieniečiai būna kantriausi žmonės pasaulyje tik tada, kai patys nori. Kitaip jie pirštais badosi per kiekvieną daiktą.

Kas nutinka, jei vėluoju į išvykimo tašką? Ar lauks?

Priklauso. Paprastai laukia penkiolika–dvidešimt minučių, nes kiti keleiviai jau sėdi ir žiūri į laikrodį. Po to išvažiuoja. Tai ne taksi. Turėjome variantą Kaune: vyrui užsmeigė žadintuvą, paskambino lyg verksdamas, kad tuoj atbėgs. Mes palaukėme dvylika minučių, nes keltas iš Calais gyvai degė – negalėjome vėluoti. Jis atbėgo lygiai tada, kai uždarėme duris. Pavarėme. Kitas kartas toks pats – jau nebelaukėme, teko kitą dieną vežti. Būna.

O jei mikroautobusas sugedsta pakeliui? Ar jus ten kažkur palieka?

Normalioje įmonėje turėtų atvažiuoti kitas transportas per kelias valandas, arba partnerių tinklas pagelbsti. Bet prisimenu 2019-uosius Belgijoje – mūsų mikroautobusas užgeso netoli Liuksemburgo sienos. Teko laukti šešias valandas, kol atsiuntė pakaitalą iš kolegų Amsterdame. Keleiviai piktinosi, aš irgi piktas buvau. Pamenat anksčiau minėtas “pigias” įmones? Jos pasako – “imkit vietinį autobusą iki Paryžiaus, ten pasiimsim.” Taip nutinka. Gerai, kad mes to nedarom.

Ar reikia atsispausdinti bilietą, ar užtenka telefono ekrano?

Ekranas užtenka, bet aš visada siūlau padaryti nuotrauką arba screenshotą. Kokia buvo istorija – moteris atvažiavo su trimis procentais baterijos, o vairuotojas turėjo patikrinti užsakymo numerį. Mes prisijungėme, bet stresas buvo nereikalingas. Be to, pasirašykite mašinos numerį – kai kas perveda, o paskui skambina, kur yra “ta mašina”. Nes jei keičia transporto priemonę dėl gedimo, jūsų telefonas neatkeliame. Screenshotas – taisyklė numeris vienas.

Ar galima rūkyti arba vape'inti kelionės metu?

Viduje – jokiu būdu. Tai bendra erdvė, oras nebegęs. Rūkykite įprastose stotelėse. Praeitą mėnesį vienas jaunuolis nusprendė vape'inti gale. Mes pamatėme, kai visas salonas kvepėjo žemuogėmis ar kuo ten. Užsikrėtė sėdynių audinys, teko mokėti penkiasdešimt eurų už valymą. Vairuotojas vos susilaikė neišmetęs langu. Taip kad rūkymas ir vape tik lauke. Ir dar – kai kurios degalinės Prancūzijoje netoli autostradų neturi specialių zonų, tai tenka pakentėti.

Vaikai, kėdutės, nestandartiniai atvejai ir kitokios situacijos

Ar privaloma vaikui vežtis automobilinę kėdutę? Juk tai tarptautinis reisas?

Taip, Anglijos įstatymai galioja visiems, kas važiuoja jos teritorijoje. Vaikas iki dvylikos metų arba trumpesnis nei 135 centimetrų turi turėti sėdynę. Nesvarbu, ar tai Lietuvos, ar Marso mikroautobusas. Turėjau tėtį, kuris sakė “laikysiu ant kelių, niekur nenuvažiuosim.” Ne. Arba atsivežate savo, arba užsisakote iš mūsų – kaina apie penkiolika–dvidešimt eurų. Doverio policija tikrina, nejuokauja. Kartą pamatėme, kaip pažeidėją grąžino atgal ant keltą.

O jei mano vaikas dar kūdikis? Ar yra vietų vežimėliams?

Lankstūs vežimėliai keliauja bagažinėje. Pakeliui kūdikis yra su tėvais ant rankų, nors... tai nėra pats saugiausias variantas, tiesą sakant. Geriau kūdikių kėdutė. Kelionė ilga, mažyliai pavargsta, kartais verkia be perstojo. Pasiimkite sauskelnių, mišinukų. Stojame kas tris–keturias valandas, bet ne visada prie didžiųjų prekybos centrų. Kartais tiesiog stovėjimo aikštelėje prie autostrados, kur yra tik tualetai ir kavos aparatas, kuris neveikia. Tai pasiruoškite.

Ar galima vežtis tiek daiktų, kad man nereiktų mokėti už siuntą?

Techniškai žmonės taip daro – prisikrauna į “asmeninius lagaminus” daiktų, kuriuos nori atsiųsti giminei. Bet yra riba. Jeigu jūsų du lagaminai sveria po penkiasdešimt kilogramų kiekvienas ir ten vien įrankiai, mes užskaitysim kaip krovinį. Turėjome klientą, kuris vežė pusę buto baldų “kaip drabužius.” Teko palikti kitos moters nedidelę dėžę, nes nebetilpo. Ji buvo pikta. Suprantat? Vieno norai baigiasi kito bėdomis. Geriau užsakykite atskirai siuntų pervežimą į Angliją.

Ar tikrai pervežimai į Angliją mikroautobusu yra saugesni nei su dideliu autobusu?

Hmm... priklauso. Statistiškai dideli autobusai turi daugiau avarinių sistemų, ABS, stipresnį rėmą. Bet jie važiuoja tik tarp terminalų, jūs lagaminus neštis lik dar kelnėse. Mikroautobusas yra lankstesnis, mažiau žmonių – mažiau rizikos dėl svorio, mažiau streso. Per dvidešimt metų mačiau incidentų ir su vienu, ir su kitu. Manau, kad didesnį saugumą lemia ne transporto dydis, o įmonės kultūra. Kad ir kaip keista, kartais mikroautobusas yra daugiau patogesnis. Atleisk, ne daugiau patogesnis, o patogesnis (velniop, rašau per greitai).

Kaip atskirti normalią įmonę nuo apgaviko?

Ieškokite registruoto adreso, realios licencijos, ne tik gražių nuotraukų feisbuke. Per maža kaina – 50 eurų į Londoną – visada yra spąstai. Arba paliks kur nors Paryžiuje, arba pareikalaus “mokesčio už sieną” vidury nakties. Buvo toks atvejis, kai vieni “verslininkai” surinko depozitus iš keturiasdešimt žmonių ir dingo. Lagaminai, pinigai – viskas dingo. Žmonės stovėjo Lutono oro uoste 3 valandą ryto sausį. Kosmaras. Patikrinkite atsiliepimus – ar jie nėra parašyti per vieną savaitę penkių žvaigždučių banga.

Ar galima prašyti, kad pavežtų iki konkretaus Londono rajono, pvz., Croydon?

Dažniausiai taip, jei tai miesto dalis, į kurią einamas maršrutas – Croydon, Ilford, Stratfordas, Wembley. O štai Central London – ten problema dėl eismo mokesčio ir stovėjimo. Jei gyvenate Kroidone – viskas gerai. Jeigu kažkur toliau, pvz., Redinge... na, Redingas net nebe Londonas, tai ten jau papildomai. Visada nurodykite savo pašto kodą užsisakydami. Kartais žmonės sako “Londras” ir stebisi, kodėl mes nevėžame iki Braitono nemokamai. Būna ir tokių stebėjimų.

Koks pats blogiausias dalykas, kurį teko matyti šitame versle?

Ne pats kelias, o žmonių godumas. Viena kompanija, apie kurią skaičiau – matyt, ne mūsų krašto, – naudojo pavogtas nuotraukas, neturėjo licencijos, neturėjo draudimo. Surinko žmonių pinigus, pasikrovė lagaminus ir... niekas nebevažiavo. Keleiviai liko be nieko. Tai aš ir minu šitą todėl, kad kiekvienais metais kas nors nusivilia. Patikrinkite, ar įmonė turi tarptautinę licenciją vežėjams. Tai labai svarbu. Ne visi, kurie skelbiasi, gali tai parodyti.

Greiti ir saugūs pervežimai į Angliją mikroautobusu – tai ne stebuklas, o paprasta paslauga, kurią sudaro šimtas smulkmenų. Rinkitės atsakingai, nepatingėkite pasidomėti, kas jus veža, ir visada paklauskite apie tai, kas kelia nerimą. Atminkite – pigi kelionė gali brangiai kainuoti, jei tenka pustrečios paros stovėti pakelėje dėl sugedusio mikroautobuso. O jei turit dar klausimų – paskambinkite. Geriau paklausti kvailai, nei patikėti vien gražiu skelbimu.