Greitasis krovinių pervežimas į Angliją su draudimu – ką reikia žinoti prieš renkantis transportą?

Na, žiūrėk. Dvidešimt ketveri metai tarptautinių pervežimų versle – skaičiuoju ir pats sau negaliu patikėti. Klientas paskambina, pirmas klausimas beveik visada tas pats: kiek kainuoja greitasis krovinių pervežimas į Angliją su draudimu? Ir aš suprantu, nori žinoti stačią kainą. Bet čia kaip su mašinos remontu – kol neatidarai variklio, sunku pasakyti. Yra dalykų, kurių neišmatuosi vien eurais. Muitai po Brexit, draudimo sąlygos, ar ta mašina tikrai važiuos tiesiai, ar paims dar tris krovinius pakeliui. Šitame tekste bandysiu atsakyti kaip žmogus žmogui – be puošybos, bet su reikalais, kurių negali pamiršti, jei nenori nemalonių siurprizų kelyje į Londoną ar Birmingemą.

Apie kainą – kai skaičiai neatitinka lūkesčių

Kiek maždaug kainuoja greitasis krovinių pervežimas į Angliją su draudimu, jei vežu nedidelį krovinį?

Tai va, jei turi kokius keturis kubus daiktų – tipinis dviejų kambarių butas – ir reikia pervežti per savaitę, o ne per mėnesį, greičiausiai kalbėsim apie 900–1400 eurų ratą. Čia jau su pagrindiniu draudimu. Bet žinai ką? Praeitą mėnesį vežiau panašų kiekį klientui į Brad fordą (ar kaip ten, Bradfordą, taip) – tai gavosi 1150 eurų. Kaina šoktelėjo, nes reikėjo skubaus dokumentų sutvarkymo pasienyje. O kai skubus gabenimas, vairuotojai dirba tiesiogiai, be tarpinių punktų. Pigiau gaunasi, jei lanksti data ir leidi mašinai paimti dar kažką. Ne visada taip būna, bet pasitaiko.

Ar kaina labai šokteli, kai reikia važiuoti skubiai?

Ooj, čia jautri vieta. Šokinėja. Kartais dvigubai. Skubus pervežimas į Angliją reiškia, kad mašina turi judėti be sustojimų, o jei vairuotojas dar ir grįžta tuščias atgal – tą tuščią kelią irgi kažkas turi apmokėti. Aš turėjau atvejį, kai klientui reikėjo per 36 valandas įvežti medicininę įrangą į Mančesterį. Normali kaina būtų buvusi kokius 700 eurų, o galutinė sąskaita siekė beveik 1300. Kita vertus, jei turiu laisvą mašiną, kuri jau stovi Vilniuje ir rytoj turi keltą – galiu pasiūlyti geresnę kainą. Bet tokie sutapimai reti kaip penktadienio eilė regitroje.

Kodėl viena įmonė rašo 800 EUR, kita – 1400 EUR už tą patį maršrutą?

Nu nes jos skirtingos. Sėdi auditorijoj trisdešimt žmonių, visi klauso – ar visi supranta vienodai? Taip ir čia. Pigiausias variantas dažnai reiškia: bendras furgonas, dalinamas su kažkuo nepamenančiu, draudimas – minimalus, o jei kas nutiks – skambinsi ir išgirsi "o tai čia ne mūsų kaltė". Brangesnė įmonė tikrina draudimo sąlygas, stebi mašiną GPS, duoda tiesioginį kontaktą su vairuotoju. Kartais ta 800 eurų kaina tampa 2000 eurų, kai prisideda paslėpti mokesčiai. Ne visada brangu = sąžininga, bet per pigu – tikrai signalas pasukt iš vietos.

Draudimas – ne tik kryželis sutartyje

Ar draudimas įkainuojamas atskirai ar jau įskaičiuotas į bendrą pervežimo kainą?

Dažniausiai būna taip: parašyta "su draudimu", bet tikrąją prasme – pagalvok pats, ar 5 eurai tūkstančiui vertės draudimas yra draudimas? Standartinis CMR draudimas kartais įskaičiuotas, bet jis miserybės lygio. Aš klientams sakau: jei vežate kompiuterius, baldus, brangius rėmus – pirkit papildomą. Kainuoja apie 0,2–0,5% nuo vertės. Tarkim, už dešimt tūkstančių vertės daiktų – draudimas kainuos 20-50 eurų. Nežinau kodėl, bet žmonės taupo ant draudimo, o paskui raudo, kai daiktai įbrėžti. Būna ir taip.

Ką daryti, jei mano daiktai sugestavo, o draudimas nekompensuoja?

Achm. Sunki situacija. Pirmiausia fotografuok viską dar prieš pakrovimą, nes po to jau vėlu. Aš mačiau atvejų, kai draudimas atsisakydavo mokėti, nes klientas pats pako neišlaikytus daiktus – dėžė neturėjo "šiup" ženklo, o viduje buvo porcelianas. Draudimo bendrovės randa skyrybiškiausias išimtis. Ką galiu pasakyti – skaitykite sutarties 7 punktą, ten paprastai šaknys. Ir niekada nepasitikėk žodžiu "bus gerai". Aš pats esu matęs, kaip geri ketinimai baigiasi teismu. Nebūtinai laimėsi, net jei ir teisus, nes procesas kainuos nervus ir laiką kartais brangiau nei pats daiktas.

Kokią draudimo sumą pasirinkti vežant baldus į Londoną?

Vedė mano žmona skaičius, tai žinau – deklaruok realią vertę. Ne per mažą, ne per didelę. Baldų komplektas, keturių metų, IKEA iš Norsborgos serijos... Nu gal nebūtinai IKEA, bet jei nauji kainavo 2000, o dabar naudoti – 600, drausk už 600. Jeigu deklaruosi 2000 – permokėsi draudimą. Jeigu 200 – draudimo agentas, jei kas atsitiks, sumokės 200 vertės, bet tu gausi 200. Teisybė tokia. O tas 200 dažniausiai nieko nereiškia, kai reikia pirkti naujus. Realistiškai vertink. Aš dažnai padedu klientams susiskaičiuoti, nors ir nesiūlau taupyti ant draudimo. Čia jau nebe mano sritis, tiesiog patarimas iš gyvenimo.

Ar CMR draudimas apsaugo viską, kas gali nutikti per greitąjį pervežimą į Angliją?

Ne. Ir dar kartą – ne. CMR galioja tik tam tikrose situacijose ir dažnai nekompensuoja visos vertės. Yra toks mitas, kad jei parašyta CMR – miegi ramiai. Aš tau pasakysiu – miegi ramiai tik tada, kai pats pasirašei normalų draudimo polisą. CMR nekompensuos dėl blogo oro, jei krovinys buvo netinkamai sutvirtintas, o tai interpretuojama labai laisvai. Kartais vežėjas pasako "CMR draudimas yra", o klientas galvoja, kad viskas apdrausta iki paskutinio cento. Nėra taip. Aš, tiesą sakant, nežinau nė vieno atvejo, kai CMR būtų sumokėjęs pilną naują vertę už sugedusį daiktą. Gal klystu, bet abejoju.

Praktika – kas dedasi realybėje

Ar visos įmonės, kurios žada "pervežimas per 48 val", tikrai laiko žodį?

Ha. Žodis "žada" ir "laiko" čia skamba kaip oksimoronas. Būna laiko, būna ne. Priklauso nuo to, ar jie turi savo mašiną, ar tik perparduoda. Kartais pirmadienį sako "trečiadienį bus", o trečiadienį ryto skambini – o jie "ai, vairuotojas susirgo, mašina remonte". Realiai per 48 valandas įmanoma tik iš Lietuvos centro iki Londono pakraščio, jei viskas tobula: kelias, keltas, dokumentai. O jei Doverio uoste eilė? Pameni 2021 sniegą? Nu bet čia retas atvejis. Aš klientams sakau: planuokite 3-4 dienas, o jei ateis per dvi – švęskit kaip per Kalėdas.

Ką reiškia "greitasis" pervežimas į Angliją – ar tiesiog važiuoja greičiau?

Ne, mašina neapskritai nestoja degalinėse, chichi. Greitasis reiškia, kad krovinys turi prioritetą – nesikrauna kitų daiktų, nesustoja dešimtyje sandėlių pakeliui. Kartais tai tiesiog mažesnis furgonas, kuris juda lanksčiau nei 40 tonų sunkvežimis. Bet nepamiršk – vairuotojai negali viršyti savo darbo laiko. Net ir skubiai vežant į Liverpoolą, jie privalo miegoti. Kartais klientai pyksta: kodėl nemiegat naktimis? Nu, todėl, kad yra įstatymai, ir gerai, kad yra, nes pavargęs vairuotojas blogiau nei draugas po vestuvių. Atsiprašau, gal per grubiai pasakiau, bet faktas.

Ar buvote turėjęs klientą, kuriam daiktai dingo pakeliui?

Buvau. Ne pas mane, bet kolega papasakojo – vežė elektroniką, furgonas per muitinę praėjo, o Transeuropoje kažkur dvi dėžės pasimeta. Dingo kaip į vandenį. Aišku, be papildomo draudimo – skaičiavimai ilgi. O buvo atvejis, kai pats vežiau... gal prieš keturiolika metų... tiesiog pametėm raktą nuo padėklų spaustuko servise. Daiktai liko ant mašinos, raktas dingo. Nu nieko tokio, bet klientas matė tik tai, kad atvažiavom ir nebegalim atidaryt. Atrodė kaip kriminalas, o iš tiesų kvailas atsitiktinumas. Bet taip, dažniausiai "dingimas" reiškia vagystę arba neteisingą suskaičiavimą prie pakrovimo.

Kiek laiko užtrunka sutvarkyti muitinės dokumentus po Brexit, kai vyksta greitasis gabenimas?

Čia jau... hmm. Nebe tas, kas anksčiau. Anksčiau – pravažiavai ir nieko. Dabar reikia eksporto deklaracijos, importo, EORI numerio, kartais sanitarinių patikrų, jei maistas ar augalai. Įtikėk, man pačiam kartais galva apsisuka nuo tų formų. Greitasis pervežimas į Angliją dabar be muitinio tarpininko – beveik misija neįmanoma, nebent veži asmeninius daiktus ir turi visus popierius sutvarkytus prieš savaitę. Eilės Doverio uoste dar būna, nors ir ne tokios kaip anksčiau. Realiai dokumentų tvarkymas gali užtrukti nuo kelių valandų iki paros. Ir ne, už tai atsakingas ne vairuotojas, o tas, kas siuntinį ruošia.

Techniniai dalykai, kuriuos žmonės nuvertina

Ar turiu pats pakuoti daiktus, ar tai darote jūs?

Aš? Aš jau seniai nepakuoju pats, turiu vaikinus. Bet jei nori sutaupyti – pakuok pats. Tik tada draudimas gali nepadengti, jei pakuotė buvo ne pirmo šviežumo. Geriausia – leisti profesionalams, nes jie žino, kad Anglijos keliai... nu, ne visur autostrada. Yra duobių. Yra žiedinių sankryžų, kur stabtelėjęs krovinys pamirštai. Aš pats vienu metu galvojau, kad pakavimas – pinigų švaistymas. Paskui pamačiau, kaip atrodo monitorius po to, kai dėžė praslysta pusantro metro. Nepagražintas vaizdas. Patikėk, geriau mokėti už putų foliją.

Kokiais maršrutais dažniausiai važiuojama į Angliją – tiesiai per Lenkiją ar dar kažkaip?

Per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją arba Belgiją, tada keltas arba tunelis. Tunnelis po Lamanšu, Dievo pagalba, brangokas, bet greičiau nei keltas. Nors jei keltas – gali pailsėti, atsigerti kavos. Aš vienu metu mėgdavau keltą, dabar dažniau tunelis, nes klientai skuba. Kartais važiuoja per Prancūzijos šiaurę, bet ten apgyvendinimas vairuotojams prastesnis, mašiną palieki ne ten, kur norėtum. Maršrutas priklauso ir nuo kuro kainų, ir nuo sandėlio vietos. Nėra vieno teisingo kelio į Birminghamą. O kilus karui ar streikams Prancūzijoje – maršrutas pasikeičia gyvai. Būna chaosas. Būna.

Ar reikia kažkokių specialių leidimų vežant į Angliją po Brexit, lyginant su kitomis šalimis?

O taip. Anglija dabar – trečioji šalis. T2 dokumentas, jei veši po muito prižiūra, eksporto deklaracija. O jei maistas – dar ir veterinariniai, fitosanitariniai. Aš nebuvau pasiruošęs tam 2021-aisiais, prisipažinsiu. Pirmas mėnuo buvo košmaras. Klientas skambina, krovinys stovi pasienyje, o mes su muitininkais aiškinames, kodėl trūksta HS kodo. Dabar jau rutina, bet nauji klientai vis dar nustemba. ES viduje – važiuoji ir miegi ramiai. Į Angliją – popierius, popierius, popierius. Ir taip, muitinė gali tikrinti fiziškai. Kartais atidaro, kartoju, atidaro visas dėžes. Tada ir ta greitoji transporto priemonė pavėluoja.

Situacijos, kurių niekas nenusiteikia

Man atšaukė pakrautą mašiną likus dienai – ką daryti?

Verkti nepatartina, nors norisi. Skambinti kitiems vežėjams ir tikėtis stebuklo. Aš esu mačius atvejį, kai klientui likus 18 valandų iki išsikraustymo iš buto Londono centre, vežėjas tiesiog neatsiliepė. Dingęs. Nežinau, gal užsimiršo, gal apsiriko data. Teko kviestis skubųjį pervežimą su draudimu – kaina buvo 40% didesnė, bet ką darysi, kai šeima sėdi ant lagaminų. Tokiomis situacijomis brokeriai arba didelės įmonės turi atsarginių kontaktų. O maži vežėjai... na, jei vienintelis vairuotojas susirgo, viskas, grandinė nutrūksta. Patarimas: visada turėk planą B, ypač jei iškraustymas sutartas su buto savininku.

Ar tiesa, kad sekmadieniais Anglijoje sunkiai įmanomas iškrovimas?

Taip, kai kurie sandėliai nedirba, kai kurie gyvenamieji namai – kaimynai piktinasi triukšmu. Buvau su furgonu Bristolyje (rodos, taip rašoma, Bristolis gal) sekmadienį ryte – policija privažiavo dėl to, kad stovėjau draudžiamoje zonoje, nors tai buvo privatus įvažiavimas. Vis dėlto įsiklausyk, Anglijoje sekmadienis – rimtas reikalas. O jei reikia iškrauti į antrą aukštą be lifto? Vairuotojai turi teisę atsisakyti, jei nėra sutarta. Aš pats nedirbu sekmadieniais, jei galiu pasisemti, bet skubiems pervežimams tenka. Kupranugaris reikalas. Kartais tenka palaukti iki pirmadienio ryto, o tada kyla klausimas – kur mašinai stovėti? Ne visada taip paprasta.

Ką jei mano krovinys svoriu neatitinka to, ką nurodžiau užsisakydamas pervežimą?

Aaa, klasika. Parašai "apie 300 kg", o išeina 800 kg. Furgonas jau nebetelpa, arba dar blogiau – viršijama leistina masė. Tada keičiasi mašina, keičiasi kaina. Klientai kartais pyksta: "kam tas tikslumas?" Nu, tam, kad nebūtų kaip vienam mano klientui, kuris vežė plytų į statybas Londone. Sakė, dėžės su keramika. Realiai – cementas. Svėrė kaip velnias. Vairuotojas prie svarstyklių vos ašaras laikė. Turėjo keisti mašiną pakeliui. Kaina padvigubėjo. Taip kad, matuok ir sversk prieš pirkdamas paslaugą. Arba pasakyk atvirai – galima pakeisti, bet ne nemokamai. Nėra tokių stebuklų.

Paskutiniai klausimai prieš užsisakant

Ar reikia užmokėti viską iš anksto už skubų pervežimą į Angliją?

Priklauso. Aš asmeniškai prašau 30-50% avanso, ypač jei skubi data. Būna, kad klientas atšaukia paskutinę minutę, o aš jau sumokėjau keltui rezervaciją. Tada pinigai – oro. Kurie vežėjai prašo viso, nu, aš tokių esu matęs, bet būna rizikinga. Yra buvę, kad žmogus sumokėjo 1200 eurų prieš du mėnesius, o įmonė... tiesiog pranyko. Nebežinau, kur ji, o pinigai nuplaukė. Taip kad, avansas – taip, bet sąskaitą faktūrą gauk, sutartį skaityk. O jei prašo viso? Na, gal ir ok, jei pažįstami arba didelė įmonė. Bet asmeniškai aš nedirbu be avanso skubiuose maršrutuose. Per daug kartų apdegęs pirštus.

Kaip suprasti, ar draudimas tikras, o ne tik ant popieriaus?

Paprašyk poliso numerio ir paskambink į draudimo bendrovę. Skamba paranojiškai? Gal. Bet aš mačiau, kaip vežėjas tiesiog paėmė seną savo draudimo kopiją ir nusiuntė klientui. Draudimas buvo, bet nesantis tuo metu. Atsidarai internete – patikrink brokerio licenciją. Jeigu draudimas pro kurjerį, be jokių dokumentų – žvėries ausys. Normalus draudimas turi turėti limitą, išskaitą, konkrečias datas. Jeigu sako "viskas apdrausta" – spruk. Nes niekas nieko neapdraudžia "visko". Yra sąlygos, yra išimtys. Aš pats kartais nesuprantu tų sąlygų iki galo, bet bent jau žinau, kur klausti. Ir tau patariu – klausk.

Kiek kainuoja, jei reikia palaukti su iškrovimu dvi dienas Anglijoje?

Kiekviena nelaukimo diena kainuoja. Vairuotojas turi gyventi viešbutyje, valgyti, furgonas stovi vietoj vietoj. Paprastai nuo 80 iki 150 eurų už parą. Kartais mažiau, jei pasiseka rasti laisvą vietą prie M1 greitkelio. Buvę, kad klientas sakė "rytoj iškrausim", o paskui "ups, raktus pametėme nuo sandėlio". Dvi dienos. Vairuotojas sėdi, skaito laikraštį, o aš skaičiuoju žalą. Dėl to greitajame pervežime stengiamės viską suplanuoti iki valandos. O jei vėluoji tu pats, kaip klientas – mokėsi. Kartais galima susitarti dėl nemokamo laukimo pusdienį, bet ne dviejų dienų. Tai jau peržengia visas sveiko proto ribas.

Ar galima vežti asmeninius daiktus ir komercinį krovinį kartu skubiai į Angliją?

Galima, bet tikrai nepatartina. Muitinė gali su perkamąja galva pradėti regztis. Asmeniniai daiktai – viena deklaracija, komerciniai – kita, o jei viskas sumestas į krūvą? Chaosas. Buvo situacija, klientas vežė ir savo sofą, ir prekes savo parduotuvei. Muitininkai Doverio poste pradėjo kištis – kurį daiktą kokiam kodui priskirti. Vėlavimas – parą. Aš dabar tiesiog atsisakau tokių mixų, jei skubu. Gali vežti asmeninius daiktus, bet tuomet tai turi būti aiškiai asmeniniai daiktai. Ne jūsų prekės ženklo dėžės su etiketėmis. Tada jau verslas. Ir verslas turi kitas taisykles. Atkreipk dėmesį.

Ar jūs pats asmeniškai tikrinate, kas dedama į mašiną?

Būna, kad tikrinu, būna – ne. Jei mašina kraunasi šalia mūsų biuro Vilniuje, kartais atvažiuoju pasižiūrėti, ar nepamiršta. Bet jei kraunasi Kaune, o aš tuo metu telefonu su kito kliento draudiku – ne, aš ten nebusiu. Pasikliauju vairuotojais. Jie mato. Nors kartais ir jie nekreipia dėmesio. Prieš kelis mėnesius vienas klientas įgrūdo papildomą lagaminą be sutarto sąrašo. Vairuotojas pagalvojo, kad viskas ok. Anglijoje svėrėm – viršsvoris. Kas kaltas? Na, aš nežinau, gal aš, kad neatvažiavau. Bet dvidešimt ketveri metai mokė, kad negali visko kontroliuoti. Kartą atleidi, kitą kartą – prisieki, kad daugiau ne.

Ko dažnai nepaklausia, o paskui gailisi

Ar kaina keičiasi nuo to, ar veža lietuviška, ar lenkiška įmonė?

Keičiasi. Lenkai dažnai pigesni, tiesą sakant. Turi didesnį parką, žemesnius mokesčius, agresyvesnę rinką. Bet yra niuansas – komunikacija. Aš dirbau su lenkais, kai reikėjo gelbėti situaciją. Kaina buvo 20% mažesnė, kai reikėjo skubiai į sostinę... oi, į Londoną, atleiskit. Bet kai krovinys dingo pasienyje – rasti lietuvį, kuris paaiškins lietuviškai, yra gyvybiškai svarbu. Ne visi lenkiški vežėjai blogi, ne visi lietuviški geri. Bet jei nori ramybės skubos atveju – aš renkuosi tą, kurį galiu surasti penktadienį vakare telefonu. O tai dažnai – vietinis vairuotojas.

Ką reiškia, kai parašyta "kaina nuo" be konkretaus skaičiaus?

Reiškia, kad tikroji kaina bus didesnė. Aš taip darau tik tada, kai tikrai nežinau muito mokesčio arba kuro antkainio. Bet "nuo" prie skubaus pervežimo – pavojingas žodis. Klientas pamato 600 eurų, o paskui prisideda kelti, muitinės paslaugos, draudimo priemoka, naktinė iškrovimo rinkliava. 600 virsta 1100. Kai kuriose svetainėse "nuo" reiškia "mes norime, kad paskambintumėte". Aš asmeniškai stengiuosi duoti intervalą: nuo 900 iki 1200. Bent jau žmogus žino, kokioje realybėje guli. O jei matai "nuo 300 EUR į Angliją" – spruk, ten bus pokštas. Arba vežimas truks mėnesį. Lėtas, o ne greitasis. Skirtumas didelis.

Ar galima derėtis dėl kainos skubaus pervežimo į Angliją?

Galima visada. Bet per daug nenuleisk kartelės. Jei klientas pradeda derėtis kaip turgaus prekeivio aikštėje, aš atsistoju ir atsiprašau. Ne dėl to, kad esu didelis ponas, o dėl to, kad skubos kaina jau ir taip supjaustyta iki minimumo. Kita vertus, jei turi lankstumo – galiu pasiūlyti trečiadienį vietoje penktadienio, ir tada krenta 150 eurų. Derėtis galima dėl datų, ne dėl kokybės. Arba jei veši daiktus atgal iš Anglijos – tuščias važiavimas pigesnis nei tuščias grįžimas. Taip darome nuolaidas. Bet jei nori vežimą pigiai ir dabar – ne, kolega, rinkis paštomatus, ne mane. Aš jau seniai nebesu pirmos jaunystės vežėjas.

Kodėl kai kurie vežėjai atsisako apdrausti meno kūrinius ar antikvarinius daiktus skubiam pervežimui?

Nes bijo. Ir teisėtai. Antikvarinio stalo vertę įvertinti – velnias žino kiek. Draudimo bendrovės todėl ir nurodo atskirą tarifą arba atsisako. Aš pats vežiau kartą tapyto darbo į Londono galeriją. Vertė – nežinia kokia, klientas sako "nedidelė". Nu aš paėmiau, bet pasirašiau popierių, kad be garantijų. Atvažiavo sveikas, klientas laimingas, bet aš miegojau prastai dvi naktis. Greitajame pervežime viskas juda greičiau, dėžės stumdomos, mašina stabdo staigiau. Meno kūriniams reikia spec transporto, kur oro sąlygos reguliuojamos. Dauguma mūsų – tiesiog furgonai. Ne muziejai ant ratų. Taip kad, jei veši vertingą meną, ieškok ne "greičiausio", o "atidžiausio".

Išvada

Žodžiu, jei klausia, kiek kainuoja greitasis krovinių pervežimas į Angliją su draudimu, aš atsakau klausimu: o ką veši, kada ir koks baimės lygis? Jei nori visko už kelis šimtus ir per 24 valandas – klysti. Niekas neskubės už dyką. Geriau paklausk mažiau, bet žinok, kad daiktai apdrausti, o vairuotojas – ne robotas su nemiegojančiom akim. Pasiruošk popieriams po Brexit, turėk planą B. Kaina – svarbu, bet ramybė, kai duris atidarei Londone ir viskas sveika – beverte. Tai tiek, skambink, jei reiks.