Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Greitas užsakymas krovinių pervežimas mikroautobusais į Angliją – ką žinoti prieš skambinant
Jau daugiau nei dvidešimt ketverius metus vežioju žmonių daiktus per sienas, dažniausiai – į Angliją, ir galiu pasakyti viena: visi nori greitai. Kai klientas ieško greito užsakymo krovinių pervežimui mikroautobusais į Angliją, jis tikisi, kad rytoj jau viskas nuvežta. Realybė – kartais taip būna, kartais ne. Aš čia ne paskaitą dėstysiu, tiesiog pasakysiu, kaip viskas vyksta iš tikrųjų, kai kasdien kalbi su vairuotojais, muitininkais, kurie prieš antrą kavos puodelį nelabai nori dalintis informacija, ir klientais, kurie patys nežino, kiek turi daiktų.
Apie tą užsakymą – kaip greitai ir be streso
Kaip greitai galiu užsakyti pervežimą mikroautobusu į Angliją?
Na, jei pasiseks ir bus laisva mašina, kartais ir per kelias valandas galim sutart. Bet sąžiningai pasakius, dažniausiai reikia bent dviejų-keturių darbo dienų. Yra toks mitas, kad tarptautinis perkraustymas planuojamas mėnesiais – nebūtinai. Maži kroviniai į Londoną, ypač kai vairuotojas jau Lietuvoje ir tuoj važiuoja atgal, gali būti paimti ir sekančią dieną. Tik va, jei reikia tikslaus laiko ar savaitgalį – ten jau sunkiau. Šiaip aš visada sakau: skambink kuo greičiau, nes laisvų vietų mikroautobuse nebūna ilgai. Vakar turėjau laisvą automobilį, šiandien jau nebeturiu. Toks gyvenimas.
O jei man labai skubu – ar galiu ir rytoj?
Gali, bet... jei turiu ką veikti, tai gali. Paskutinės minutės užsakymai krovinių vežimui į Angliją įmanomi, kai vairuotojas turi tuščią kampą arba kai kažkas atsisakė. Bet nepyk, jei pasakysiu ne. Kartais žmonės skambina penktadienio vakarą ir nori, kad šeštadienį ryte būčiau Klaipėdoje. Realybė? Nebent sumokėsi daugiau ir dar atveši kavos. Dažniausiai savaitgaliais vyrai ir taip pavargę po savaitės kelių. Geriausia, kai užsakai bent 3–5 dienas į priekį, tada viskas ramiau susidėlioja ir nereikia niekam tempti antklodės per aštrų kampą.
Ką man reikia pasakyti telefonu, kad gauti normalią kainą?
Blė, nieko ypatingo. Adresas iš kur, adresas į kur, kiek maždaug dėžių arba didelių daiktų. Nebūtina žinoti kubinių metrų – aš pats po 24 metų ir taip maždaug suskaičiuoju pagal tai, ką pasakoji. Kartais žmonės pradeda aiškinti, kad turi "tris spintas ir sofą, kuri issiskiria į tris dalis" – man to gana. Svarbiausia – ar reikia tempti viską iš penkto aukšto be lifto. Nes jei be lifto... tu supranti. Ir dar pasakyk, ar reikia pristatymo tiesiai pas asmenį, nes tada ieškau tiesioginio reiso, o ne kai mikroautobusas aplankinėja penkis klientus kelyje. Tai keičia kainą.
Ar galiu vežti tik į vieną pusę, be jokio grįžimo?
Aišku. Dauguma mūsų klientų iš viso vienkartiniai – gabena daiktus į Angliją ir lieka ten. Nereikia jokio grįžtamojo bilieto ar sutarties. Vienkartinis pervežimas mikroautobusu į Angliją yra mūsų duona ir sviestas. Tik kartais žmonės pamiršta pasakyti, kad jie nebegrįš, ir aš klausiu: "o kada paimti dėžes atgal?" Ne, nebūtina nieko grąžinti. Kai kurios įmonės bando įsiūlyti "abi kryptis" dėl savo pelno, bet aš ne pardavėjas draudimo – jei nereikia, tai nereikia, nėra ko mokėti už orą.
Ar pakanka telefonu sutarti, ar reikia kažkur pasirašinėti?
Telefonu pakanka pradžiai. Po to atsiunčiu sutartį el. paštu – paprastą, ne teisininkų kalba. Kartais, jei labai skubu, važiuojam ir be parašų, nors... na, šiaip turėtumėm turėti bent jau raštišką patvirtinimą. Buvo toks atvejis prieš trejus metus, kai vyrukui iki skrydžio į Lutaną (Lutoną, atsiprašau, visai pamirštu tarti tuos angliškus pavadinimus) liko pusdienis, jis sumokėjo grynais, mes išvežėm daiktus – viskas gerai. Bet po to aš pats sau pasakiau: niekada daugiau be kažkokio patvirtinimo. Ne dėl klientų, o dėl to, kad aš pats noriu miegoti ramiai.
O jei po užsakymo mano daiktai padvigubėjo – ką tada?
Gali keisti, bet ne visada nemokamai. Jei vakar sakei, kad dešimt dėžių, o šiandien atsirado dar penkios, gali būti, kad jau netilps. Mikroautobusai būna įvairaus dydžio – nuo 6 kubinių metrų iki 15, bet jei buvai užsibrėžęs mažesnį ir vietos nebėra... tada jau arba antras reisas, arba didesnis automobilis, o tai kainuoja daugiau. Vieną kartą klientas paprašė įmesti dar šaldytuvą, o mes jau buvom užkrovę tris keturračius. Teko perdaryti visą piramidę. Vairuotojas labai nebuvo laimingas, bet ką padarysi, jei jau sutartą dieną reikia išvažiuoti.
Kainos – apie ką kiti nedrįsta kalbėti
Kiek realiai kainuoja krovinio gabenimas mikroautobusu į Angliją?
Čia kaip su automobilio remontu – kol neatidarai, nežinai. Maždaug nuo 350 eurų už keletą dėžių iki 1800 ar daugiau už pilną namų turto pervežimą. Kaina priklauso nuo atstumo, kiekio ir ar reikia pagalbos kraunant. Jei vežame į Edinburgą, o ne į Londoną, tas pats mikroautobusas važiuoja ilgiau. Dar – sezonas. Rugpjūtis ir rugsėjis būna isteriški, tuomet net ir už greitą užsakymą krovinių pervežimą į Angliją tenka primokėti. Nėra fiksuoto meniu. Geriau skambink, pasakysiu individualiai – nemėgstu spėlioti į šį tą, nes poto lieku kaltas, jei nepataikau.
Ar pigiau važiuoti, kai mikroautobusas nepilnas?
Teoriškai taip, bet praktiškai – ne visada. Tu moki už vietą, kuriai užimti reikia planuoti maršrutą. Jei turi du kubus daiktų ir kitas klientas turi dar tris – sueina pilnas krovinys. Bet jei esi vienas su dviem dėžėmis ir vairuotojas važiuoja specialiai dėl tavęs iš Vilniaus į Birmingamą, tai kaina bus didesnė nei dalies vietos. Buvo toks variantas – klientė norėjo vežti tik dviratį ir du krepšius. Sumokėjo beveik tiek pat, kiek pusė mikroautobuso, nes tiesioginis reisas. Čia ne autobusas, kur dalinasi sąnaudas. Kartais pigiau prisijungti prie bendro reiso, bet tada laukimo laikas kitas, ir daiktai keliauja lėčiau.
Kodėl vienos įmonės prašo visą sumą iš anksto, o kitos ne?
Aš pats paprastai prašau 30 proc. avanso, bet žinau kompanijų, kurios ima viską prieš išvažiuojant. Kodėl? Nes kai kurie klientai paprasčiausiai pradingsta arba "pamiršta", kad užsakė. Buvo labai nemaloni situacija prieš dvejus metus: išvežėm daiktus į Mančesterį, o klientas pasakė, kad banko kortelė neveikia. Tuomet vairuotojas stovi su kroviniu, o pinigų nėra. Dabar kai kurie kolegos dėl to ir reikalauja pilno apmokėjimo. Aš pasitikiu, bet ne aklai. Tai toks... nepatogus realybės momentas. Kai kurios blogos įmonės, beje, ima viską iš anksto ir po to nesiskaito – todėl atsargiai su neaiškiais Facebook skelbimais be adreso.
Ar pasitaiko paslėptų mokesčių?
Paslėptų – neturėtų. Bet rinkoje... na, žiūrėk sutarties smulkųjį šriftą. Kartais paslepia keltos mokestį, kartais – mokėjimą už sunkvežimio naudojimą tunelyje. Mano praktika tokia: jei važiuojam per Prancūziją ir keltu per Lamanšą (ar tuneliu, nebeatsimu tiksliai, kažkaip pagal dieną renkamės, priklauso nuo grafiko), tai į kainą įskaičiuoju viską. Tik jei reikia pagalbinių rankų ne tik vairuotojo, o poros vaikinų, tada papildomai. Ai, dar jei tavo sofos nepraeina pro duris ir reikia perkelti per balkoną – čia ne paslėpta, bet netikėta išlaida. Būna ir taip.
Ar tinka atsiskaitymas grynaisiais kai atveža?
Anglijoje dažniausiai – ne. Tiksliau, galima, bet šiuo metu vairuotojai nelabai nori vežtis didelius grynų kiekius. Eurais ar svarais – sutariam individualiai. Aš asmeniškai mėgstu bankinį pavedimą, viskas aišku, yra įrodymas. Kartais klientai siūlo pavedimą kitą dieną – sutinku, jei pažįstami ar jei jau esam vežę. Bet pirmas kartas? Geriau avansas, atsiprašau už tiesmukiškumą, bet per 24 metus esu matęs visko, o ypač tokių situacijų, kai žmonės pameta sąskaitas ir tada aš pats aiškinuosi.
Daiktų ruošimas – dėžės, maistas ir kiti galvosūkiai
Ar man paciam reikia viską supakuoti, ar jūs padarote?
Pats arba mes. Jeigu turi laiko – pakuok pats, sutaupysi. Jei ne – mes galim atvažiuoti prieš dieną ar dvi ir supakuoti. Bet čia papildoma paslauga. Aš dažnai sakau: pakuok kaip žmogus, ne kaip menininkas. Nereikia kiekvienos šaukštelės apvynioti burbuline plėvele. Svarbu, kad dėžės neišbyrėtų kelyje. Vieną kartą klientas įmetė į maišelius visas porcelianines lėkštes – be dėžių. Atvažiavus į Vokietijos kryptį... na, į Liverpilį, atsiprašau, mintyje maišau miestus, – tai buvo liūdnas vaizdas. Ne mūsų kaltė, mes tik vežam, bet vis tiek nesmagu matyti. Tai jei pats pakuoji – daryk taip, lyg numestum iš metro laiptų.
Ar galiu vežti maistą, augalus, šaldytuvą?
Augalai – ne, nebent turi fitosanitarinį pažymėjimą. Maistas... techniškai ne, bet visi veža. Saldumynai, marinatai, kumpiai. Realybėje muitinė retai tikrinasi kiekvieną dėžę, bet jei tikrins ir ras šviežią mėsą – bus nemalonu. Aš patarčiau – ne. Šaldytuvą vežti galima, bet turi būti išjungtas, išdžiovintas, be freono problemų. Kartais žmonės atiduoda šaldytuvą, pilną ledų. Atidarai po kelių dienų Anglijoje – košmaras. Tik nepamiršk – dėl kai kurių dalykų taisyklės keičiasi, ir aš ne visada spėju atsidaryti visas muitines instrukcijas, tai čia toks dalykas, kur turėtum pasitikslinti ir pats. Tiesą sakant, aš nežinau 100 % dėl visų maisto kategorijų, ypač dabar po Brexit.
Kaip pažymėti dėžes, kad nereikėtų visko vardinti muitinėje?
Paprastai – kambario pavadinimas ir numeris. "Virtuvė – 1/5". Nieko filosofiško. Kartais žmonės rašo tik savo vardą ant didelės dėžės, o paskui stebisi, kad vairuotojas nežino, kur statyti. Aš sakau – žymėk lipniais lapeliais, ne markeriu ant kartono, nes jei įlyja ir dėžė sudrėksta... neberasi. Aišku, jei krovinys gabena bendru reisu su kitų žmonių daiktus, privalai turėti savo inventoriaus sąrašą. Vieną kartą buvom sukrovę tris klientus į vieną mikroautobusą – visos dėžės vienodos, kartoninės krūvos. Tik sąrašai gelbėjo. Nedaryk tos klaidos, nes kitaip dalis daiktų atsidurs pas kaimyną.
Ar galima vežti benzininius žoliapjoves ar panašius įrankius?
Galima, bet be kuro. Pilną baką – neimsi. Ir turi būti gerai supakuota, kad neužpūtų smarvės kitiems daiktams. Aš asmeniškai mėgstu, kad tokius daiktus būtų atskirai apvynioti, nes naftos kvapas limpa viskam. Buvo – vežėm trimerį, bakas tuščias, bet visas apsipylęs alyva. Užtepė ant kito kliento kilimo. Teko valyti. Dabar aš visada klausiu: "ar tikrai išvalyta?" Bet aklai tikiu – ne visada patikrinu, prisipažįstu. Jei meluoja – jų problemos daugiausia, nors mes stengiamės viską atskirti.
Ką daryti, jei neturiu nei dėžių, nei laiko joms ieškoti?
Skambink mums iš anksto, mes atvešim. Kartais važiuoju pro statybų prekių parduotuvę ir nuperkam kelias, kartais klientai meta daiktus į pūdų maišus. Žinok, maišai kelyje plyšta. Ypač jei viršuje uždėsi knygų. Neseniai vežėm žmogų, kuris supakavo visą biblioteką į maišelius iš parduotuvės. Atvažiavus į Redingą – dugne liko lagaminas, o knygos – po visą bagažinę. Valanda surinkinėjimo, vairuotojas vėlavo kitam klientui. Tai dėl to ir kainuoja, kai reikia tvarkytis kitų neprofesionalumo. Geriau pirkti dėžes ar užsisakyti mūsų pakavimą.
Kelyje – kas vyksta realybėje, ne brošiūroje
Ar mikroautobusas važiuoja tiesiai iš mano kiemo į Angliją, ar kažkur perkauna?
Jei užsakei "durys į duris" tiesioginį krovinių pervežimą į Angliją – važiuoja tiesiai. Bet jei pasirinkai pigesnį variantą su pervežimu per terminalą – tada daiktai gali būti perkraunami. Aš asmeniškai dirbu daugiausia tiesiogiai, nes mačiau, kaip bendro naudojimo terminaluose meta dėžes. Ne visada, bet būna. Jei turi brangią techniką ar antikvarinius baldus – neverta taupyti. Kartais klientai sako: "o gal gali palikti sandėlyje savaitę, o paskui pristatyti?" Gali, bet tada jau nebe "greitas užsakymas", o sandėliavimas. Aš patarčiau – jei jau moki, tegul važiuoja be sustojimo, nes kiekvienas papildomas perkrovimas didina riziką.
Kas būna, jei mašino stringa kelyje ar sugenda?
Keičiam mašiną. Turiu kolegų, kurie padeda, turiu telefone sąrašą. Realybė – gedimai pasitaiko, ypač kai važiuoji žiemą per Belgiją ir staiga variklis neramina tualeto stabdymo zonoje. Buvo toks atvejis prieš metus. Vairuotojas skambina 3 valandą nakties, aš keliuosi, ieškau kas arti gali paimti krovinį. Klientas žinojo tik kitą dieną, kai paskambinau paaiškinti. Dėl to ir nepasakoju apie "100 % garantiją" – negaliu sau leisti meluoti. Būna ir blogai, bet daiktai vis tiek pasiekia galutinį tašką. Tik vėluoja dieną, retais atvejais dvi. Tai gyvenimas, ne matematika.
Ar galiu paskambinti vairuotojui kai jis jau važiuoja?
Gali, bet saikingai. Vairuotojai vairuoja, ne pokalbių laidą vede. Jei klausimas rimtas – skambink. Jei tiesiog "o kur dabar yra?" – geriau parašyk žinutę, atsakys kai stos kur nors. Aš pats nenoriu, kad vairuotojai kabinėtų telefonus per vairą. Beje, šiaip apie ryšį – ne visur yra internetas kelyje, ypač Prancūzijos provincijoje. Kartais aš pats nežinau, kur jie yra kelias valandas, kol neišlenda į aptarnavimo zoną. Vairuotojas turi atsidaryti navigaciją, bet ne visada GPS signalas geras. Tai toks... gyvas procesas, ne kompiuterinis žaidimas, kur viskas rodo pixeliais.
Ar tikrai daiktai visiškai saugūs tame mikroautobuso gale?
Stengiamės, kad būtų. Vairuotojai krovinius pririša diržais, deda antklodes tarp baldų. Bet važiavimas – važiavimas, juk nėra oro pagalvių tarp kiekvienos dėžės. Kartais pasitaiko duobių, kartais staigiai stabdo elnias. Aš nežinau, ar atsakymas "viskas bus idealiai" – tiesa. Dažniausiai taip, bet buvo vienas kartas, kai atvažiavus pasirodė, kad spinta gavo įbrėžimą iš kampo. Apdrausdavom, sutvarkėm. 24 metų praktika moko, kad saugumas yra procesas, o ne faktas. Čia kaip su oru Londone – sakai, kad lis, bet nežinai kada lygiai. Tiesiog darom viską, kas įmanoma.
Ką daryti, jei muitinėje kažkas negerai su popieriais?
Na, pirmiausia – muitinės tarp ES ir JK dabar kitokios nei anksčiau. Reikia eksporto deklaracijos, kartais importo. Jei dokumentai netvarkingi – stoji. Kartais tai trunka valandą, kartais pusdienį, priklauso nuo eilių. Aš visada sakau: turi turėti sąrašą daiktų, vertę, paskirtį. Jei vežsi naujus daiktus parduoti – tai jau prekyba, ne perkraustymas. Buvo toks keistas momentas – klientas turėjo 12 identiškų dulkių siurblių. Muitininkas pagalvojo, kad verslas. Teko aiškinti. Aš tada pats nebuvau tikras, ar pavyks pravežti, bet prasisuko. Mano nuomone, kad geriau nuo pradžių viską aiškiai deklaruoti, o ne slėpti. Ai, pasitaisau – "mano nuomonė, kad" taip ir turėjo būti, nors gramatiškai verčiau būtų "aš manau, kad".
Anglija – pristatymas, kamščiai ir smulkmenos
Kiek laiko iš tikrųjų trunka kelionė nuo durų iki durų?
Iš Lietuvos į Londoną su mikroautobusu – maždaug 30 valandų važiavimo, bet realiai su poilsio pertraukomis ir keltu (ar tuneliu) gaunasi 36–48 valandos (nors, atsiprašau, tiksliau – apie 40, jei dar reikia važiuoti į pakraštį). Į Škotiją – ilgiau. Aš skaičiuoju ne pagal Google Maps, o pagal tai, kaip žmogus vairuoja, kiek miega, kiek trunka keltos eilė. Kartais keltas vėluoja dėl audros. Kartais magistralėje avarija. Tai jei tau sako "rytoj bus" – tai optimistinis scenarijus. Realiau – dvi dienos. Yra toks posakis mūsų įmonėje: "sakom dvi, džiaugiamės jei viena, o jei vėluojam – skambinam nelaukdami."
Ar pristatymo dieną privalau pats būti namuose?
Taip, arba palik raktą patikimam asmeniui, kuris žino. Vairuotojas nepaliks daiktų prie durų, nebent labai aiškiai sutartumėm ir prisiimtum atsakomybę. Londone saugumo dėlei taip nedarom. Buvo atvejis – klientas nusprendė išeiti į parduotuvę, o vairuotojas atvažiavo 15 minučių anksčiau. Stovėjo valandą lauke, negalėjo paskambinti, nes laiptinėje nėra ryšio. Patyliukės. Tai pasakyk tikslų laiką ir būk. Jei vėluojam – aš pats paskambinu, bet jei tu vėluoji – irgi problemos, nes vairuotojas turi kitus adresus.
Kas jei vairuotojas pavėluoja dėl to jų kamščio Anglijoje?
Pavėluoja. M25 aplink Londoną – tai pragaras, ypač penktadieniais. Aš negaliu valdyti kamščių. Jei sako, kad bus 14 val., o yra 16 val. – atsiprašau iš anksto. Vairuotojas taip pat pavargęs, jis nenori vėluoti. Techniškai galima planuoti maršrutą apylankomis, bet Anglijoje visos apylankos irgi užkimštos. Kartais aš pats stebiu Google Maps realiu laiku ir matau, kad tiesiog neįmanoma prasibrauti. Tada skambinu klientui ir sakau – bus vėliau, nepykit. Dauguma supranta. Tie, kurie ne – na, gyvenimas, juk mes nevaldomės šviesoforų.
Kaip man sužinoti, kad jis jau arti?
Paprastai paskambina pusvalandį ar valandą prieš. Kartais parašo SMS. Jei natūraliai sunervini, nes lauki jau penkias valandas – skambink man, ne vairuotojui. Aš turiu jo koordinates, bet ne visada galiu pasakyti tiksliai minutę. Neseniai vežėm į Bristolį, vairuotojas paskambino iš M4: "Bus po 40 minučių." Atrodo, arti. O realiai – dar valanda dėl remonto darbų. Aš ir pats nebesupratau kur jis, bet telefonas užsisėdęs. Tokie dalykai. Svarbiausia – turėk savo telefoną garsiai.
O jei atvežus trūksta daikto ar kažkas sulūžę – ką tada?
Tikrinam kartu. Jei pamatai, kad dėžė sulūžusi viduje – rašom aktą. Jei po savaitės randi broką – sudėtingiau įrodyti, kad tai nutiko pervežimo metu. Aš visada sakau: tikrink iškarto, nors ir pavargęs, nors ir norisi gerti arbatą. Beje, apie draudimą – kai kurios įmonės, ypač tos pigios iš skelbimų, neturi jokio draudimo. Jie pasako "bus gerai" ir dingsta. Aš turiu CMR ir draudimą, bet turiu pripažinti – draudimas ne visada apima tai, ką pats klientas blogai supakavo. Tai toks subtilus balansas. Buvo atvejis – klientas pats supakavo veidrodį į seną antklodę, be dėžės. Suplyšo antklodė, veidrodis – inai. Draudimas neužsimoka dėl netinkamo pakavimo. Atrodo žiauru, bet taip yra. Geriau atidžiai tikrinti.
Tai va, apie greitą užsakymą krovinių pervežimui mikroautobusais į Angliją tiek. Jei skaitai tai paryčiau prieš perkraustymą – neskambink įmonėm tik pagal kainą. Paskambink, paklausk, kaip vyksta procesas. Jei žmogus kitame gale kabinėja telefoną ir atsakinėja nenoriai – ieškok toliau. Aš pats per 24 metus supratau, kad svarbiausia – ne greitis, o kad daiktai ir nervai išliktų sveiki. Jei reikia ką nors vežti – skambink, pasikalbėsim kaip žmonės. Be šablono.