Greitas transportavimas į Angliją: sprendimas skubiems siuntiniams

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt tris metus ir galiu pasakyti viena – laikas yra pinigai, bet kai kalbame apie rytus, tai jis daug brangesnis. Dažnai klientai skambina pavargę ir susirūpinę, nes jų partneris Londone ar Mančesteryje laukia prekių, o sandėlis tuščias. Greitas transportavimas į Angliją šiandien nėra taip paprasta kaip anksčiau, kai tereikėjo užsirašyti į sąrašą ir važiuoti. Dabar ten muitinė, „Brexit“ karantinai, eilės priekyje uostų, ir dar tas neprotiškas britiškas humoras pasienio uoste. Tačiau jei tikrai žinai, ką darai, siuntą nuveži per 24 ar 48 valandas, net jei kelyje nutinka kažkas nelaukta. Svarbiausia – nedaryti klaidų dokumentuose, nes tada tas greitas transportavimas į Angliją tampa lėtu ir labai brangiu mokymu.

Kiek laiko tai užtrunka ir kainuoja?

Kiek realiai užtrunka siuntos pristatymas?

Tai priklauso nuo to, ką vadiname „greitu“. Jei tai pilna mašyna (FTL), tai į Londoną galime nuvažiuoti per 32 valandas be sustojimo, jei vairuotojai kaitaliojasi. Bet jei tai dalinė krovinys (LTL), tai tenka laukti, kol surinksime kitas kargas. Tada tai trunka 3-4 dienas. Tiesa, kai klientas klauso apie greitą variantą, mes dažniausiai siūlome ekspresinę furgoną, kuris važiuoja tiesiai. Tada laikas sutrumpėja iki 24 valandų, bet kaina, žinoma, šoka į auksą. Tai tas atvejis, kai tu moki ne už vietą, o už tempą. O dar reikia atsižvelgti į uosto eiles – Kenterberio uoste („Kent“) kartai stovi 4 valandas, o kartai praeini per 20 minučių. Dievas žino, nuo ko tai priklauso, gal nuo mėnulio fazių, o gal nuo to, kiek darbuotojų tą dieną atėjo į darbą. (o gal tiesiog nuo oro sąlygų, bet panašu vis vien).

Ar galima atvežti siuntą į Angliją per dieną?

Teoriškai – taip, praktiškai – sunku. Jei mes įsikrauname ryte 7:00 Vilniuje ir vairuotojas važiuoja iki pat Kalė, o ten „Eurotunneliu“ pereina per valandą, tai toliau iki Londono liko tik 3-4 valandos. Taip, galima būti. Bet tai reikalauja, kad viskas būtų paruošta iš anksto: rezervacija uoste pasakyta, dokumentai patikrinti, o klientas nesikeiktų, kad delsime. Prieš savaitę buvo atvejis – klientas nepasakė, kad prekės ant paletės neįtvirtintos. Vairuotojas praleido valandą užtaisydamas tai, tad angiškas klientas gavo siuntą ne ryte, o po pietų. Taigi, per dieną galima, bet jei jokie dalykai neišsirutulioja blogai.

Kiek kainuoja toks skubus siuntos gabenimas?

Kainos šiuo metu šokinėja kaip kiaulės užkandžiuotos. Benzinas brangesnis, o dar tas anglų pasienio mokestis už įvažiavimą („GB haulage permit“). Paprastai dalinis krovinys kainuoja nuo 150-200 eurų už pradžią, bet jei kalbame apie tą patį greitą transportavimą į Angliją atskiru furgonu, tai skamba nuo 800 iki 1500 eurų, priklausomai nuo svorio. Tiesa, aš pats vis kartais nustebau, kai paskaičiuoju. Bet kai klientui šios prekės reikia „jau vakar“, jis dažniausiai nesiginčija. Tiesiog reikia aiškiai pasakyti, kad kaina yra fiksuota ir neįtraukiama jokia nuolaida. Ir dar vienas dalykas – vienkartinės prekės brangiau nei nuolatinės.

Ar galima kažkaip užtikrinti tikslią atvykimo valandą?

Užtikrinti 100 % neįmanoma, nes mes nevaldome uosto eilių ar avarijų automagistralėje M20. Bet galima užtikrinti 90 %, jei pasiruošiama. Mes stengiamės rezervuoti vietą „Eurotunnely“ arba keltuose iš anksto. Tada vairuotojas žino, kad turi būti tam tikru laiku. Tiesa, kartais keltą atšaukia dėl audros (kaip buvo praėjusią žiemą), ir tai viską suardo. Tuomet teks ieškoti kelio per Dūną (Dover). Jei klientas labai reikalaujantis, mes pridedame prie kainos „garantijos mokestį“, bet vistiek rašome sutartyje, kad neatsakome už jėgos majeures. Taip gyvename.

Kodėl kai kurioms siuntoms reikia daugiau laiko?

Kartais tai ne laiko, o dokumentų kaltė. Jei klientas nenurodėte teisingo HS kodo arba pamiršo EORI numerį, siunta sustojja muitinėje. Anglijai muitinės dabar yra griežtesnės negu mums. Taip pat, jei prekės yra iš pavojingų (ADR) arba reikalauja sanitarinės kontrolės (maisto produktai), tai užtrunka. Tiesa, sakau tai, nes pats mažai suprantu apie maistą, bet mūsų brokeris visada verkia, kad reikia daug laiko. Taigi, greitas transportavimas į Angliją su maistu yra papildomas galvos skausmas. Be to, jei vairuotojui baigiasi poilsio laikas, jis privaluoja sustoti 45 minučių, o jei dar įslyja į spūstį prieš Britaniją, tai gali prasti valandą.

Dokumentai ir muitinės nusivyla

Kokius dokumentus būtinai reikia pateikti?

Pagrindinis dalykas – komercinės invoice (Commercial Invoice) ir pakavimo sąrašas (Packing List). Be jų niekur nepraeisi. Turi būti aiškiai nurodytas siuntėjas, gavėjas, prekių pavadinimai, svoriai ir vertė. Ir svarbiausia – tas gavėjo EORI numeris. Jei jo nėra, Anglijos muitinė tiesiog nebus leidžianti įvežti siuntos. Dar kartą buvau, kai klientas padarė klaidą invoice skaičiuose (parašė 1000 vietoje 100), ir muitinė sustabdė mašiną dviem dienoms tyrimui. Nėra nieko gėdingiau nei vadybininkui paaiškinti, kad klaida padaryta „Word“ dokumente. Geriau duokite mums Excel failą, taip lengviau patikrinti.

Kas yra tas EORI numeris ir kur jį gauti?

EORI (Economic Operators Registration and Identification) tai toks unikalus kodas, leidžiantis prekiauti su ES ar (šiuo atveju) su Jungtine Karalyste. Anglijoje jis prasideda raidėmis GB. Jį turi gavėjas (jūsų pirkėjas). Jei jo neturi, jis gali jį gauti per britų mokesčių tarnybos (HMRC) tinklalapį per kelias dienas. Sakyčiau, tai paprasta, bet jiems ten reikia daug duomenų. Buvau atvejų, kai klientai laukė po savaitę, nors paveldėjo firmą ir numeris nebuvo perregistruotas. Tada toks greitas transportavimas į Angliją tampa nebe toks greitas. Mums, kaip logistikos agentams, labai svarbu, kad šis numeris būtų invoice, kitaip mes negalime padaryti išankstinės deklaracijos.

Ar reikia mokėtiVeryk (Import VAT) ar mokesčius Anglijoje?

Taip, beveik visada. Import VAT (PVM) ir import duty (customs duty) taikomi prekėms, kurios atvežamos iš ES į JK. Tiesa, dauguma mūsų klientų naudoja „deferred account“, tai yra atidėtą mokėjimo sąskaitą. Tada mokesčiai apskaičiuojami, bet mokami vėliau (mėnesio gale). Jei tokios sąskaitos nėra, reikia mokėti tiesiogiai uoste arba muitinėje prieš išleidžiant siuntą. Tai reiškia, kad vairuotojas gali neįvežti prekių, kol kas nors nepasimokos. Aš asmeniškai nerekomenduoju mokėti tiesiogiai, nes ten daug problemų su keitimu ir bankais, geriau pasidaryti tą atidėjimą. (Čia aš gal šiek tiek klystu, nes taisyklės gal pasikeitė, bet pagrindas tas pats).

Kas daryti, jei dokumentai neteisingi?

Jei klaida pastebima prieš išvykstant, viskas tvarkoma – pataisome ir važiuojame. Jei klaida randama jau Anglijoje prieš patį patikrą, tai prasideda... problema. Reikia pataisyti invoice ir išsiųsti naują brokeriui. Tai užtrunka nuo valandos iki dienos. Kartais britai leidžia pataisytas daryti „in-country“, o kartas reikalauja, kad prekės būtų sugrąžintos atgal (tikrai buvau tokiu atveju vieną kartą ir tai buvo siaubingai brangu). Tada tas greitas transportavimas į Angliją virsta pilnu cirkulu „ten ir atgal“. Taigi, dvikart patikrinkite duomenis prieš siųsdamai mums laišką. Geriau klausti per daug kartų negu vieną kartą padaryti klaidą.

Ar reikia fizinio patikrinimo uoste?

Kartais taip, ypač jei britų muitinės sistema „pamatys“ ką įtartiną. Sistema parenka siuntas rizikos būdu. Jei pasileidžia raudonas šviesoforas, mašina nuvažiuoja į paieškos zoną. Ten gali iškrauti viską, patikrinti dėžtes. Tai užtrunka. Kartais tai valanda, kartais – diena. Mokesčių už tą patikrinimą imama iš to, kas kaltas (dažniausiai siuntėjo). Savaitgaliais tokios patikros vyksta rečiau, bet visgi įvyksta. Nėra kaip užtikrinti, kad tave nepatikrins, jei sistema numatė. Bet jei dokumentai Tvarkingi, tikimybė mažesnė.

Specifinės situacijos ir rizikos

Ar galima vežti pavojingas krovinius (ADR)?

Galima, bet tai nėra taip paprasta kaip įprastoms prekėms. Reikia specialios įrangos, apdraudimo ir vairuotojo pažymėjimų. Be to, ne visi uostai ar keltai priima pavojingas kategorijas. Anglijoje su tuo yra gana griežta. Jei tai tik klasė 3 (degūs skysčiai), dar kaip nors susitvarkome su planu. Jei kažkas rimčiau, tada reikia ieškoti specializuotų pervežėjų. Aš asmeniškai stengiuosi vengti suchybų su ADR, jei klientas nepasirodo labai patikimas, nes viena klaida formoje (tokia ta „multimodal“ forma) ir galioti dideli baudos. Ir dar, kokia ADR klasė? Nes 1 klasė (sprogmenys) – tai jau visai kita istorija.

Kaip yra dėl vaistų ar maisto produktų?

Maistas yra pavojingiausia sritis čia. Britai turi labai griežtas sanitarnės kontrolės taisykles (angliškai „Sanitary and Phytosanitary Checks“). Reikia veterinarijos pažymų, atitinkamų sertifikatų. Jei tave užklauso, tu gali stovėti ir laukti patikrinimo dieną. Vaistai irgi reikalauja licencijų. Aš nerekomenduoju niekam bandyti gabenti maisto „iš kelio“ be leidimo, nes gausite didžiulę baudą, o prekės bus sudegintos arba grąžintos. Greitas transportavimas į Angliją šiuo atveju nėra įmanomas be teisingo dokumentavimo iš anksto. Geriau nedaryti bandymų, nes kontrolės postai dabar tikrai veikia.

Kas nutinka, jei vairuotojas susirga ar sugenda mašina?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis nutinka. Jei vairuotojas susirga kelyje, mes skubiai ieškome keleivio arba pakrauname prekes į kitą mašiną (tai vadinama „transhipment“). Tai užtrunka, bet mes stengiamėse padaryti viską, kad klientas negaletų skųstis. Tiesa, jei sugenda mašina per savaitgalį Anglijoje, tai sunku surasti padėjėją. Pernai vasarą mus vienas vairuotojas užklibino ne toli nuo Birmingamo. Teko laukti iki pirmadienio ryto. Klientas buražęs, bet kas padarysi? Tokiose situacijose mes visada informuojame iškart. Klientams svarbiau žinoti kas vyksta, negu gauti prekę vėliau bet nežinant kur ji yra.

Ar saugu siųsti brangius daiktus?

Saugu, jei apdraudžiate. Mes visada siūlome pridėti apsaugą (cargo insurance). Standartinis draudimas dengia ne viską, yra ribojimai. Jei siunčiate auksą arbrangus elektroniką, reikia specialios sąlygos. Be to, vairuotojai turi saugoti krovinius. Visgi, gėdinga prasipažinti, bet kartai įvyksta vagysčių poilsio vietose. Anglijoje mašina gali būti apiplėšta, jei stovi atokiau. Naudojame saugias aikšteles, bet rizika visada egzistuoja. Jei vertė daugiau nei 10 tūkstančių, privalome tai nurodyti užsakyme. Ir nepalikite vairuotojo vieno su 50 tūkstančių vertės kroviniu be priežiūros, tai kvaila.

Ar galima susiplanuoti nuolatinį eismą (koncepsiją)?

Žinoma, tai būtina dideliems klientams. Jei žinote, kas savaitę reikia vežti 5 paletes, mes susitari dėl vietų. Tai yra pigiau ir patogiau. Tada galima planuoti greitą transportavimą į Angliją kaip rutiną, ne kaip skubų išsigelbėjimą. Susitari dėl fiksuotos kainos, nustatome grafiką. Taip išvengiame galvos skausmų su vietų paieška paskutinę minutę. Didelės firmos taip ir daro – jos turi savus logistikos planuotojus, kurie žino, kada kas keliauja. Mane visad stebina, kaip smulkūs verslai vis dar vežia „iš po kojos“ ir stebisi, kad brangu.

Apkrovos, iškrovos ir vairuotojai

Ar vairuotojas padeda pakrauti ar iškrauti?

Priklauso nuo susitarimo. Jei tai yra „krovos paslaugos“ (loading/unloading included), tai taip. Bet dažniausiai vairuotojas atveža, o klientas turi turėti keltuvą (forklift) arba vairuotojų, kurie iškraus. Vairuotojai dažnai nepretenduoja nešti dėžių rankomis – jie ne samdyti darbininkai, o vairuotojai. Vienąkart buvau, kur klientas tikėjosi, kad vairuotojas patims po 20 kg dėžę ir neš į trečią aukštą be lifto. Vairuotojas atsisakė, o klientas čirško. Nuo tada visada rašome sutartyje: „apkrova/iškrova vairuotojo neparūpinama“, jei taip sutarta. Reikia suprasti, kad vairuotojo sveikata svarbi.

Ką daryti, jei gavėjo sandėlyje nėra kaip iškrauti?

Tada turi problema. Vairuotojas negali laukti amžinai, nes jis turi savo grafikus. Jis laukia 1 valandą nemokamai (dažniausiai), po to prasideda mokestis už laukimą (demurrage). Anglijoje šie pinigai gali būti dideli. Geriau iš anksto pasidomėti, ar yra hidraulinė platforma (tail lift), jei neturite keltuvo. Mes galima užsakyti mašiną su pakėlikliu, bet tai papildoma kaina. Neapkraukite vairuotojo – jei jis iškros rankomis 500 kg, jis gal sėdės nieko nebedarys likusią dieną dėl nugaros skausmo.

Ar galiu sekti savo siuntą realiu laiku?

Taip, dauguma mašinų turi GPS sekimą. Mes galime atsiųsti nuorodą, kur matote, kur mašina yra. Tiesa, kartais signalas dingsta urvuose arba tiesiog įrenginys pasenęs. Bet apytiksliai matysite. Kai kurie klientai skambina kas 2 valandas ir klausia „kur jis?“. Aš juos suprantu, bet vairuotojui negalima vis skambinti, jis vairuoja! Anglijoje yra griežti įstatymai del rankinių telefonų vartojimo. Geriau žiūrėkite programėlę arba laukite mūsų pranešimo. Žinoti, kad mašina yra prie Leipcigo, nelabai padeda, jei reikia atvykti į Birminghamą.

Ar įmanoma pristatyti siuntą tiesiai į adreso (door to door)?

Taip, tai mūsų standartas. Mes atsiimame iš jūsų sandėlio ir vežame iki pirkėjo sandėlio Anglijoje. Nereikia nieko vežti į uostus ar terminalus. Viskas apima. Vienintelis dalykas – gavėjas turi būti pasiruošes priimti. Jei jų sandėlys uždarytas pietų metu arba nėra kas, kas atidarytų vartus, tai prasideda problemos su laiku. Anglijai darbo laikas kartais skiriasi, nors turbūt panšu kaip mums. Nereikėtų planuoti atvykimo 5 valandą ryto, jei tikrai nežinai, kas ten dirba.

Ką reikia žinoti apie grąžinamąją tūžę (return loading)?

Dauguma vairuotojų nori grįžti ne tuščia, tai vadinama „backload“. Tai gali sumažinti jūsų kainą, jei tume atsitiktinai tiks į grafiką. Tačiau, jei jums svarbiausia yra greitas transportavimas į Angliją, mes niekada nesilaikome grąžinamosios krovinių logikos. Mes važiuojam pagal jūsų poreikį. Jei reikia laukti grąžinamojo krovinio dieną ar dvi, tai jūsų terminai bus praryti. Todėl ekspresinėse siuntose mes grąžinamąsias krovinius tiesiog ignoruojame arba ieškome tik tada, kai tai neįtakoja laiko. Geriau sumokėti už tuščią važiavimą, bet gauti prekę laiku.

Ar galima keisti maršrutą jau važiuojant?

Galima, bet tai brangu ir nerimastinga. Jei vairuotojas jau keliauja į Mančesterį, o jūs nusprendžiate, kad reikia vežti į Bristolį, reikia viską perplanuoti. Bus taikomi papildomi mokesčiai už nukrypimą ir naują kelią. Be to, Anglijoje keliai nėra tokie plati kaip mūsų, o aplinkkeliai dažnai privatūs (mokesčiai už važiavimą „M6 toll“ ir panašiai). Jei esate tikrai 100 % tikras dėl adreso iš pradžių, išvengsite nemažai nervų. Pas mane buvo atvejis, kai firmos direktorius pakeitė nutarimą būdamas atostogose Graikijoje... Galvojau, kad vairuotojas mane suvalgys gyvą.

Ką reikia daryti, jei siunta atvyksta su defektu?

Pirmiausia – nufotografuoti ir pažymėti priėmimo akte (CMR). Jei parašysite „gavau visą tvarkingai“, o paskui rasiusiet sulaužytą stalą, draudimas nep sumokės. Mums reikia žinoti apie tai iš karto. Mes susisieksime su draudikų agentu. Bet turiu pasakyti tiesą – įrodinėti kaltę yra sunku. Jei dėžė buvo išorėje graži, o viduje sugesta, gali būti, kad ji tokia ir buvo pakrauta. Todėl labai rekomenduoju daryti vaizdo įrašą arba nuotraukas prieš uždarant konteinerą. Tai jūsų draudimas prieš nelaimingus atsitikimus.

Išvada

Viskas šiandien susiformavo taip, kad greitas transportavimas į Angliją yra nebe papildoma paslauga, o būtinybė tiems, kurie nori išlikti rinkoje. Taip, kainos auga, o britų muitinės keliauja problemas, bet su patirtimi viskas įmanoma. Nereikia bijoti klausti ilgai ir daug, net jei atrodo, kad klausimai kvaili. Geriau užduoti klausimą dabar, negu skambinti iš Londono ir klausti, kur dingusi siunta. Svarbiausia – pasitikėkite savo pervežėju, tiekite teisingus duomenis ir nieko nenuslėpkite (ypač jei tai kažką pavojingo ar brangaus). Tada viskas vyks sklandžiai, nors kartais ir su nedidelėmis nukrypimais nuo plano. Kart tiesiog taip būna.