Greitas transportavimas į Angliją: ar tikrai galima viską pervežti per 2–3 dienas?

Po daugiau nei dvidešimt ketverių metų tarptautinių perkraustymų versle dar nei karto nebuvo mėnesio, kai kas nors nepaklaustų to paties: „Ar gali mano baldai būti Londone per dvi tris dienas?“ Aš visada atsakau – taip, greitas transportavimas į Angliją tikrai įmanomas, bet jis nėra stebuklas. Reikia tinkamo vilkiko, gero vairuotojo ir šiek tiek sėkmės su eismu pasienyje. Tiesiog pakalbėkim paprastai – kaip realiai vyksta perkraustymas, kiek tai kainuoja ir kokie niuansai gali sutrukdyti tą pažadėtą greitį. Jei ketinate kraustytis ar siųsti krovinį į Jungtinę Karalystę, čia rasite atsakymų, kurių nerasite oficiaaliose svetainėse.

Prieš užsakinėdami – ką pravartu suprasti?

Ar tikrai galiu gauti siuntą į Londoną per dvi–tris dienas iš Lietuvos?

Tiesiai šviesiai – taip, gali. Bent jau turėtų. Šiandien vilkikas iš Kauno gali išvažiuoti vakare, rytą būti Lenkijoje, poryt – jau Olandijoje, o trečią dieną – Londone. Taip turėtų būti teorijoje. Praktiškai kartais vairuotojas užstringa pasienyje dėl popierių, kartais pasieniečiai nusprendžia patikrinti krovinį tarsi ieškotų paslėpto lobio. Tada ta „trečia diena“ tampa ketvirtą. Aš dažnai sakau – jei jums rekordas, skaičiuojam dvi dienas. Jei šventė ar buto nuoma baigiasi, geriau skaičiuoti keturias. (Čia turėjau omeny ne šventes, o faktinį laiką.)

Kiek kainuoja toks greitasis pervežimas į Angliją vieno kambario buto turiniui?

Na, čia kaip su žvejyba – priklauso nuo laimikio. Maždaug nuo 800 iki 1500 eurų. Bet žiūrėkit, ar tai tik baldai ir dėžės, ar dar motociklas balkone. Buvo atvejis – klientas Vilniuje sakė „vieno kambario butas“, o pasirodo, kad rūsyje dar sandėliukas pilnas knygų. Knygos – pragaras. Sunkios, apimtis didelė. Tada ir kaina šoka. Greitas transportavimas į Angliją visada brangesnis per kelias dienas, nes negalima surinkti kitų krovinių iš šalies. Vilkikas važiuoja tuo maršrutu specifiškai jums. Tariant kitaip, jūs perkate ne kubą, o laiką.

Kas geriau – mašina tik man ar dalinis krovinys?

Jeigu skuba – tik jums skirta mašina, be abejo. Dalinis krovinys... na, teoriškai galima per dvi dienas, bet tai loterija. Reikia sulaukti, kol surinks pakankamai daiktų kitų žmonių. Kartais per klientą iš Klaipėdos tenka važiuoti per Panevėžį, o ten kelias prastas. (Ta prasme, ne asfaltas, o logistinis kelias – nukrypimai prideda valandų.) Jei reikia garantijos dėl 2–3 dienų – renkamės individualų transportą. Brangiau, bet ramiau. Kaip ir sakiau, ne visada galiu pažadėti stebuklus su daliniais, nors kartais pasiseka.

O kaip su muitais po Brexit – ar dabar viskas sklandžiai?

Brexit... baisus žodis. Pradžioje, 2021-aisiais, buvo chaosas. Mes nežinojom, ką pildyti. Dabar jau žinom, bet pasienyje vis dar kamuoja popieriai, jei nurodomi neteisingi kodai. Greitam transportui į Angliją tai kritiška – viena klaida formoje ir vilkinkas stovi Doverio pusėje keturias valandas. Dabar jau esam išmokę visų taisyklių. Bet pirmieji mėnesiai buvo tragedija – prisimenu, vienas vairuotojas praleido dvi dienas FoksTone'o uoste. Dvi dienas! Tada ir „greitas“ išnyksta visiškai. Kai kurios kompanijos tada apskritai metė šį maršrutą.

Ar galiu realiu laiku matyti, kur yra mano daiktai kelyje?

GPS yra, bet ne visada veikia sklandžiai. Kai kurios mašinos turi realaus laiko stebėjimą, kitos – ne. Kartais vairuotojas pats paskambina: „Vaziuoju per Belgiją, viskas ok“. O kartais ryšys pradingsta ties vokiškomis kalnuotomis vietovėmis. Tada nežinom iki vakaro. Beje, jei vairuotojas vienas, be keleivio, jis negali nuolat rinkti skambučių. Saugumas kelyje svarbiau nei kas penkių minučių ataskaita. Bet taip, didžioji dalis informacijos pasiekiama. Kartais pats stebiuosi, kaip jie suspėja – tiek vilkikų važinėja į Anglijos pusę, kad net apsiverčiau.

Ar reikia viską supakuoti pačiam, ar jūs tai padarysite?

Mes galime supakuoti, bet jei skuba – geriau, kad jūs bent dalį paruoštumėte. Nes mūsų supakavimas atima pusę dienos. Ir dar – jei mes pakuojame, mes atsakome. Jei jūs – atsakomybė jūsų. Aš asmeniškai siūlyčiau bent jau vertingus daiktus – indus, elektroniką – palikti mums. Sofas ir spintas galima vežti ir be plėvelės, jei labai skubiai. Nors... ne, spintas visgi reikia apsaugoti kampų. Kartais nueinu į kliento butą ir matau – dėžės be užrašų. Tada vilkike chaosas. Rašykit ką viduje. Nebūtinai tvarkingai, bet bent jau „stiklas“ su dideliu kryžiumi.

Kainos ir tie keisti niuansai

Kodėl vienas brokeris siūlo 600, o jūs 1200 eurų už tą patį maršrutą?

Oho, čia jautru. Nežinau, ką tas brokeris žada. Gali būti, kad jis surinks penkis klientus į vieną mašiną ir jūsų daiktai važiuos savaitę. Arba jis neturi sąrašo tokių krovinių Lietuva–Anglija ir tikisi rasti ekspromtu. Aš mačiau atvejį – klientas pasirinko pigiausią, o ten vilkikas buvo traktoriaus priekaba su brezentu. Rimtai. Nuvyko per 5 dienas, baldai peršlapo ties Kalais. Greitas pervežimas į Angliją kainuoja tiek, kiek kainuoja vilkikas, dyzelis, darbas ir muitai. Žemiau tam tikros ribos – kažkas ne taip. Kai kurių kompanijų etika... na, jos jos neturi.

Ar yra paslėptų mokesčių, apie kuriuos neminėjate telefonu?

Aš stengiuosi viską pasakyti. Bet yra „waiting time“ – laukimo laikas. Jei vairuotojas atvažiuoja į Londoną, o jūs dar neišsikraustę – po dviejų valandų prasideda papildomas tarifas. Trisdešimt keturiasdešimt eurų už valandą. Tai logiška – vilkikas negali stovėti. Kartais tenka mokėti ir už Londono congestion charge arba ULEZ mokestį. Kai kurių kompanijų tiesiog nejaučiu – prideda sąskaitas po visko net nepaminėję. Mes ne. Bet tai nereiškia, kad viskas pigiai juda po Londoną. Kartais ir patys nustembam už ką ten reikia mokėt. Geriau iš anksto pasiteirauti.

Kaip galima sumokėti – pavedimu, grynaisiais, galiu palaukti algos?

Grynieji... oficialiai neimame, bet praktiškai būna. Tada be kvito, be garantijų. Aš siūlau pavedimą – prieš išvykstant. Buvo, kad klientas Anglijoje pamiršo sumokėti likutį, kai daiktai jau iškrauti. Tuomet turime problemą. Kitas atvejis – žmogus pervedė tik atvykus, bet tarpvalstybiniai bankai stringa. Aš patiriu stresą, o vairuotojas laukia asfalte. Geriau septyniasdešimt procentų išankstinė, trisdešimt pristatymo metu. O visa suma prieš – dar geriau. Kai dirbi dvidešimt metų, išmoksti – pasitikėjimas gerai, bet parašas ant sąskaitos geriau. Gal skamba grubiai, bet taip yra versle.

Ar kaina skiriasi, kai vežu iš Lietuvos į Angliją, o ne atgal?

Skiriasi. Į Angliją dažnai brangiau, nes paklausa didesnė. Daugiau žmonių kraustosi ten iš Lietuvos nei atgal, mano stebėjimais. Nors po Brexito šiek tiek atsiplėšė. Atvirkščiai – iš Anglijos į Lietuvą – kartais gauname „backload“ kainą, vilkikas tuščias važiuoja atgal, tai mieliau paima bet ką. Tada ir 2–3 dienų greitas transportavimas gali kainuoti trečdaliu mažiau. Bet ne vasarą. Birželį visi kraustosi ir atgal. Tada neturėjau laisvų mašinų savaitei į priekį. Tokios akcijos ant bangos neegzistuoja. Teks palaukti rugsėjo. Arba mokėti pilną kainą.

Ar verta drausti daiktus, ar tai pinigų švaistymas?

Drausti... sunku pasakyti. Teoriškai – verta. Praktiškai – jei viskas gerai supakuota, nieko nenutinka. Aš pats mačiau, kaip vilkikas pateko į avariją M1 greitkelyje prie Birminghamo. Tada draudimas – dievų dovana. Bet jei vežat drabužių dėžes – gal permokate. Kita vertus, kas aš toks, kad spėčiau. Siūlome CMR draudimą, bet jis ribotas. Pilnas brangesnis. Kartais klientas sako „ne, brangu“, o paskui rašo skundą, kad lėkštė įskilo. Aš atsakau – nesiėmėm pilnos atsakomybės. Nemalonu, bet teisinga. Draudimas yra ramybė, ne biznio modelis. Rinkitės patys.

Ką daryti, jei daiktas netilpo į vilkiką, nors žadėjot, kad tilps?

Tai priklauso – ne, ne, nenaudosiu to žodžio. Jei aš paskaičiavau blogai, aš prisiimu atsakomybę. Vežame antrą mašiną arba priekabą. Bet jei norėjo pigiai sutalpinti kaip TETRIS, o sofos kampas kyšo – tada jūsų rizika. Kartais žmonės sako „du lagaminai“, o pasirodo trys foteliai. Tada tenka mokėti už kitą reisą arba kažką palikti. Stengiuosi prieš atvažiavimą paklausti – „o ar dar yra kambaryje kažkas, ko nepaminėjot?“ Deja, ne visi pasako tiesą. Arba pamiršta. Labai dažnai pamiršta rūsį. Aš jau žinau – jei tyla, yra rūsys.

Kai važuoji – kas dedasi kelyje

Ar vairuotojas važiuoja be sustojimų, kad spėtų per dvi dienas?

Negali. Po 8-9 valandų vairavimo privalo ilsėtis. Tai ES įstatymas. Greitas transportavimas į Angliją nereiškia, kad vairuotojas nemiega. Jis miega kabinoje arba nakvynės namuose. Turėjau klientą, klaususį „o kodėl neperduoda vairuotojo kitam, kad nenutrūkstamai važiuotų?“ Galima, bet tada kaina ne dvylika šimtų, o du tūkstančiai penki. Du vairuotojai, dviguba apyvara. Mūsų vairuotojai sustoja vokiškose ar olandų stovėjimo aikštelėse. Būna gražu, būna triukšminga. Kartais neturiu kur jo paguldyti, bet rūpinuosi, kad nenutiktų kas blogo naktį.

O kas jei vilkikas sugesti pakeliui į Londoną?

Tai realybė. Pernai turėjom tris gedimus. Nei vienas rimtas, bet vienas delsimas – šešios valandos. Kiekvienas vilkikas turi techninę pagalbą, bet jei reikia detalės ir savaitgalis – gali užtrukti parą. Tada dvi dienos tampa trim. Skambinu klientui ir sakau tiesiai – sugedo, nekaltinu oro, neieškau pasiteisinimų. Ar yra draudimas delsimui? Yra, bet retas kas ima. Tiesą sakant, nežinau ar mano nauja sutartis tai dengia. (Reikės pasitikrinti, parašykit sau pastabą.) O klientui siūlau nuolaidą kitam kartui. Svarbiausia – neprapliupti melagysčių serija kaip kai kurie konkurentai.

Kaip daiktai neiškraipomi, jei taip greitai važiuoja?

Greitis autostradoje – 90 km/h – stabilus. Blogiau yra miesto posūkiai ir staigus stabdymas. Mes turim tvirtinimo diržus, antklodes, putas. Pats svarbiausias dalykas – kaip iškraunama, o ne kaip važiuojama. Kartais Londono centre privažiavimas siauras, vairuotojas tenka manevruoti. Tada girdžiu braškant baldus. Mes visada paliekam porą centimetrų atstumo, nepilkim krovinių iki pat lubų. Buvo atvejis – spinta, ar ne, komoda... atsivėrė durelės ir sudaužė veidrodį. Dabar visada liepiame – užsandarinkite baldus lipnia juosta. Rimtai, tai sutaupo daug nervų.

Ar galima vežti augintinį kartu su baldais greituoju transportu?

Augintiniai... nelabai. Nebent mašina tik jums, bet ir tada jie važiuoja su jumis, o ne krovininėje. Anglijoje reguliavimas griežtas – reikia mikročipo, vakcinų, sveikatos pažymių. Kartais klientai klausia, ar gali katę paleisti paletėje tarpe. Ne. Nei etiška, nei legalu. Be to, gyvūnui trauma – triukšmas, šaltis, tamsa. Pažįstu vairuotoją, kuris kartą nelegaliai gabeno šunį. Bauda, problemos. Dabar jis nebedirba tarptautiniuose. Geriau rasti specializuotą gyvūnų pervežėją. Arba keltą DFDS, ten yra specialios vietos. Aš mėgstu gyvūnus, bet ne verslo rizika.

Kas vyksta Doverio uoste – kodėl ten visi stringa?

Doveris... prakeiktas uostas. Srautai baisūs. Ir ne tik dėl muitų – jei vėjas, keltai neplaukia. Tada eilė iki mėnulio. Perkraustymams į Angliją mes dažnai renkamės Eurotunelį – brangiau, bet sutaupom valandą kitą. Bet jei klientas gyvena netoli Doverio, tenka rizikuoti. Prieš kelerius metus eilė buvo keturiolika valandų. Klientas laukė sofos, o ji buvo vos už kelių kilometrų. Tuomet skambinau ir sakiau – jei turite draugą su mašina, kilkitės pas jį. Nejuokauju. Būna ir taip. Greitas transportas per Doverį tampa anekdotu.

O koks maršrutas iš tiesų optimalus iš Lietuvos į Angliją?

Dažniausiai – per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją arba Belgiją, tada keltas ar tunelis, ir Anglija. Kartais lenkiame per Prancūziją į pietinę dalį – Southampton, Brighton. Maršrutą renkasi vairuotojas, ne aš iš kabineto. Aš galiu žiūrėti žemėlapius, bet jis žino, kur šiuo metu remontuoja. Aš mėgstu Vokietijos autostrades – lygios, greitos. Bet M25 aplink Londoną... pragaras. Ten kartais praleidi daugiau nei važiuodamas iš Doverio. Greitas pervežimas į Angliją kartais lūžta ne pasienyje, o tryliktajame ar dvidešimt penktajame žiede. Eismas ten nesugyvenamas su tvarkaraščiais.

Iškrovimas Anglijoje ir keisti atvejai

Ar vairuotojas padės iškrauti, jei aš vienas be draugų?

Pagal sutartį – iki durų vilkike. Tolesnis nešimas – deramės. Aš visada klausiu iš anksto – ar reikia nešikų. Jeigu vairuotojas vienas, jis neturi pareigos lįsti į penktą aukštą be lifto. Buvo – klientas pensininkas, liko vienas. Vairuotojas nešė. Ne dėl pinigų, o dėl žmogiškumo. Bet tai ne taisyklė. Jei vilkikas turi liftą – lovą nuleisti gali. Bet šaldytuvą į viršų? Ne. Skambinkit vietiniams perkraustytojams arba rašykit į grupes feisbuke. Galiu rekomenduoti kontaktus, bet nesu atsakingas, kad jie atsilieptų. Kartais jie irgi prapuola. Tokia realybė.

Kas bus, jei mano bute Londone nėra lifto ir devyniasdešimt keturi laiptai?

Tada skaudės visiem. Vairuotojai nėra sportininkai, jie pagyvenę vyrai. Mes turim vežimėlius, diržus. Bet be lifto kaina auga. Aš pats jau seniai nešioju – keliai nebe tie. Jei matau nuotraukoje, kad laiptinė kaip Eifelio bokštas – sakau, kad reikės dviejų nešikų. Keturiasdešimt penkiasdešimt svarų sterlingų per valandą. Arba jūs patys pasikvieskit draugų. Svarbu, kad tai būtų sutarta IŠ ANKSTO, nes jei vairuotojas atvyksta ir mato stačiakampį Everestą – nervai įtempti. Ir man skambinama. O aš nemėgstu staigmenų, ypač penktadienio vakare.

Ar galiu pasikeisti pristatymo adresą, kai vilkikas jau Kalais?

Gali, bet aš tada keikiuos. Ne į jus – į situaciją. Jei iš Londono persimetėte į Manchesterį – maršrutas kardinaliai keičiasi. Kartais galima, jei vairuotojas dar neužsuko į tunelį. Buvo – klientas pardavė butą paskutinę minutę. Tada teko derėtis. Kaina? Papildomos kubinės arba kilometrinės. Greitas transportavimas į Angliją per 2–3 dienų labai jautrus maršruto pokyčiams. Kiekviena valanda suskaičiuota. Tad žinokit kur kraustotės prieš savaitę. Rimtai. Tai ne taksi, kur galima pasukti kitą gatvę. Vilkikas nesisuka taip lengvai Londone.

Ar visos įmonės, kurios skelbiasi „per 48 valandas“, iš tikrųjų taip daro?

Ne. Dalis jų – tiesiog meta kablį. Pažįstu rinką. Kai kurios ima užsakymą, pažada per 48 valandas, o tada sako „vilkikas sugedo“ ir tempia savaitę. Jūs tuomet naujo darbo neatvažiuojat laiku. Arba būna – surinkta į mašiną, kuri važiuoja tik kai prisipildo. Tai... neapgalvotas? Ne, apgaulė. Yra tokių, kurios neturi vilkikų – tik portalai. Aš turiu du savo ir partnerių. Kartais tenka atšaukti, jei mašinos neturime, bet nesuvedu kliento į apgavystę. Patikrinkit, ar įmonė turi CMR licenciją. Ir tikrą adresą. Daugelis tokių „greitųjų“ veikia iš telefono virtuvei.

Ką reiškia CMR ir kodėl man tai svarbu?

CMR – tarptautinė važtaraščio sutartis. Trumpai – dokumentas, be kurio daiktas tarptautinės kelionės metu praktiškai neegzistuoja teisiškai. Jei nėra CMR, jūs neturite pagrindo reikalauti. Kai buvau jaunesnis, kartą pamiršau įrašyti vieną poziciją. Klientas dingo, o dėžė su dokumentais... na, smulkmena tapo nerasta amžiams. Bet CMR saugo – ten turinys, svoris, komentarai. Pristatydami pasirašote abu. Jei pakuotė pažeista – rašykit pastabas ant popieriaus, ne vėliau. Nekenčiu popierizmo, bet be šito esate be teisių. Draudimas galioja tik su CMR. Be jo niekas nekompensuos iš skausmo. Aš dukart sakau: pasirašinėkit iš peties, bet pirma apžiūrėkit akis į akį.

Ar man reikia ką nors paruošti iškrovimui – peilių, arbatos?

Arbata... neprivaloma, bet vairuotojai ją prisimena metų metus. Šiaip reikia laisvos vietos iškrovimui. Anglijoje dažnai namai siauri, gatvėje negalima stovėti. Jei red route – vilkikas ten negali stovėti. Tada reikia leidimo. Patariu pasiteirauti savivaldybėje. Kiti dalykai – atskirkite „pirmo reikalingumo“ dėžes. Ir taip, turėkit vandens butelių – darbas fizinis. Aš neprašau peilių, nors kartais reikia perpjauti plėvelę. Bet jei vairuotojas po keturiolikos valandų kelionės sulaukia kavos – jis geriau dirba. Tai ne papirkinėjimas, o žmogiškumas. Nors... šiaip jo darbas yra vairuoti ir krauti. Ar ne? Ne, viskas gerai, tik pavaišinkit jei galit.

Kada verta rinktis oro transportą vietoj vilkiko, jei skubame?

Oro transportas... brangu. Baldų neįkrausi į lėktuvą, nebent privatų. Daiktų pervežimas į Angliją per 2-3 dienas vilkiku – tai jau labai greitai. Oro – per dieną, bet kaina kosminė. Aš asmeniškai nemačiau, kad kas buto baldus siųstų lėktuvu. Dokumentai, mažos siuntos – taip. Bet sofa Cessnoje? Ne. Keltai irgi nėra variantas greitam, nes grafikai. Tad realiai žemės transportas yra vienintelė prasmė. Nebent žinote kažkas super svarbaus. Bet tada jau ne perkraustymo kompanija reikalinga. Greitas transportavimas į Angliją – vilkikas, vairuotojas ir sėkmė pakeliui. Nuo to niekur nepabėgsi.

Išvada

Užbaigiant galiu pasakyti štai ką – per daugiau nei dvidešimt metų mačiau visko. Greitas transportavimas į Angliją per 2–3 dienas yra realybė, ne mitas, bet reikalauja profesionalaus planavimo. Nesigaubkit pigiausių pasiūlymų, nepirkite pasakų apie 48 valandas be įrodymų ir visada paklauskite apie CMR. Supakuokit daiktus protingai, pasiruoškit laisvą iškrovimo vietą ir prisiminkite – vairuotojas irgi žmogus, ne robotas. Jei viską suplanuosite dar būdami Lietuvoje, jūsų baldai Londone atsiras kaip ir žadėta – greitai, saugiai ir be nereikalingo streso.