Greitas transportavimas į Angliją – ar siunta iškeliauja rytoj?

Žmonės nuolat skambina ir klausia: „Ar tikrai gali būti rytoj Londone?“ Aš atsakau – taip, gali. Bet reikia suprasti vieną dalyką: greitas transportavimas į Angliją nėra stebuklas, tai logistika su labai trumpu laiko langu. Dirbu šitame versle gal dvylika, gal keturiolika metų – tiksliai net nebežinau, skaičiai susimaišo – ir galiu pasakyti, kad skubių siuntų padaugėjo ypač po Brexit. Žmonės skuba, nori, kad daiktai važiuoja kaip vėjas. Kartais pavyksta, kartais – ne. Šitame tekste paaiškinsiu, kaip tas vėjas pučia iš tikrųjų, kiek tai kainuoja ir kur kas nuskrieja šalin arba užstringa.

Kaip tai įmanoma?

Ar siunta tikrai gali būti Anglijoje jau kitą dieną?

Gali. Bet turi būti visos žvaigždės vienoje eilėje. Skubus transportavimas į Angliją dažnai reiškia tiesioginį vilkiką arba krovininę mašiną, kuri važiuoja be papildomų sustojimų. Jei siunta perduota rytą, iki vakaro ji jau Kelyje. Dar reikia, kad pasienyje nekiltų problemų. Kartais klientai galvoja, kad „rytoj“ reiškia „iki 12 valandos“, o realybėje tai gali būti ir aštuoni vakare. Aišku, galima ir oru, tada greičiau, bet ten kitos kainos. Tikėkitės realistiškai.

Koks yra pats greičiausias būdas nusiųsti daiktus į Londoną?

Tai priklauso nuo ko klausi. Jei reikia pervežti kelias dėžes – tikriausiai tiesioginis mikroautobusas arba krovininis benzas. Kurjeriai yra gerai, bet jie važinėja po visą Europą, gali pakeliui įsimesti dar tris krovinius, ir tada tavo siunta nusėsta kokiai dienai. Aš stengiuosi siūlyti tiesioginį reisą be pervežimų. Vilkikas iškeliauja vakare iš Vilniaus, kitą rytą jau Kalė. Iš ten – valanda ar dvi iki Londono. Mikroautobusas važiuoja ir taškas.

Ar greitas transportavimas į Angliją vyksta tik oro keliu?

Ne, ne. Oro keliu tik ypač skubūs dokumentai ar maži daiktai. Didelei sofai reikia žemės transporto. Dažniausiai važiuoja vilkikai per Lenkiją ir Vokietiją. Nors (atsiprašau, kai kurie vežėjai dabar važiuoja per Olandiją, nes mažesnės eilės pasienyje). Žemės transportas efektyviausias, jei kalbam apie skubi, bet ne kritinę paraišką. Oro uostai tvarkosi greitai, bet paskui dar reikia pristatyti iki durų. O Londone kamščiai – košmaras. Vairuotojai stringa valandomis.

Kada reikia atiduoti siuntą, kad ji spėtų dar šiandien?

Kuo anksčiau, tuo ramiau. Idealiu atveju – iki devynių ryto, jei nori, kad vilkikas išvažiuotų dar šiandien. Bet realiai terminaluose priima iki 14 valandos, nors kai kurie vasarą dirba iki 15-os, reikia pasitikslinti. Jei atiduodi penktą vakaro, labai tikėtina, kad iškeliauja tik rytoj. Tuomet „rytoj Anglijoje“ tampa „poryt“. Skubūs reisai planuojami iš vakaro, vairuotojai turi sukrauti daiktus, patikrinti popierius. Vėlavimas valanda virsta vėlavimu para.

Ar galima gabenti baldus skubos tvarka į Jungtinę Karalystę?

Galima, bet aš visada perspėju – baldai sveria, kartais netelpa standartinėse mašinose. Vieną kartą vežėm spintą, kuri pasirodė esanti vos ne dviejų metrų aukščio. Vairuotojas žiūrėjo kreivai. Teko nuimti duris. Skubus baldų transportavimas į Angliją kainuoja daugiau, nes reikia specialios mašinos, o kartais ir dviejų vyrų pakrovimui. Jei baldai dar ir stikliniai – reikia drausmingo pakavimo. Be jo, geriau nesiųsti. Tikrai geriau nesiųsti, nors pinigai vilioja.

Kainos ir realybė

Kiek kainuoja greitas siuntimas į Angliją?

Na, nuo 60 eurų už mažą dėžę iki kelių šimtų už pilną krovinį. Nėra fiksuotos lentelės, nes viskas priklauso nuo svorio, apimties ir... na, nuo to, ar klientas skambina paskutinę minutę. Paskutinė minutė brangiau, taip jau yra. Jeigu vežėjas turi laisvą vietą vilkike – gausi gerą kainą. Jeigu reikia specialiai išsiųsti tuščią mašiną – mokekis. Kartais žmonės palygina mano kainą su paštu ir pyksta, bet paštas trunka savaitę. Čia rytoj.

Ar visada brangiau, jei ant etiketės rašo „express delivery“?

Žinai, kaip yra – etiketė nereiškia nieko. Mačiau įmones, kurios užsidėjo „express“, o paskui krauna siuntas tris dienas, kol susirenka pilnas vilkikas. Tai tiesiog marketingas. Tikras skubus siuntimas į Angliją kainuoja brangiau, nes jis užima visą vietą vilkike. Vienas klientas sumokėjo express kainą, o daiktai važiavo paprastu reisu todėl, kad įmonei taip buvo patogiau. Baisu. Pasitikrink, ar tai tikrai atskiras reisas. Ne bendras.

Ar būna paslėptų mokesčių, apie kuriuos sužinai tik paskui?

Paslėptų... sunku pasakyti, ar jie paslėpti, ar tiesiog žmonės niekada nepaklausia. Muito mokesčiai po Brexit – tai realybė. Jei siunti komercinį krovinį, muitai gali kainuoti dvigubai daugiau nei pats pervežimas. Dar yra kuro priemoka, jei kuras padidėja per savaitę. Arba mokėjimas už pristatymą sekmadienį. Aš stengiuosi iš karto sakyti visą sumą, bet ne visi vežėjai taip daro. Būna atveju, kai klientas Anglijoje atsisako mokėti papildomus 80 svarų. Tada siunta grįžta atgal. Chaosas.

Ar verta mokėti dvigubai, kad daiktai būtų vos viena diena anksčiau?

Tai priklauso nuo tavo situacijos. Jei perkeli biurą ir rytoj turi atidaryti duris Londone – verta. Jei siunti senelės vazą, kuri vis tiek stovės spintoje – gal nereikė. Aš asmeniškai skaičiuoju valandos kainą. Dvigubi pinigai už 24 valandų sutaupymą? Kartais taip, versle taip būna. Bet jei esi emigrantas, surenkantis butą – palauk dieną ar dvi. Gyvenimas nesugrius. Nors, tiesa, buvęs atvejis, kai klientui reikėjo dokumentų dėl vizos tą pačią savaitę. Tada neturėjo kur dėtis.

Kas gali nepavykti?

Ar buvę atvejų, kai siunta vėluoja net ir mokant už skubą?

Taip. Ir tai yra faktas, ne strategija. Žiemą per Prancūziją vilkikas įklimpo sniege. Arba nebūtinai Prancūzijoje, bet vistiek – dešimt valandų stovėjo. Vairuotojas skambino, aš skambinau klientui, visi nervinosi. Kitą kartą buvo protestai pasienyje – eilė 30 kilometrų. Skubus transportavimas į Angliją tokiu metu virsta lėtu. Gali pasitaikyti. Gera įmonė paskambins ir paaiškins. Bloga – nuslėps iki paskutinės minutės, jei apskritai paskambins.

O jei supakuota visiškai netinkamai – ką tada daro vairuotojas?

Jis gali atsisakyti imti. Arba įkrauti, bet pasirašyti, kad netikrina turinio. Buvęs atvejis: klientas į dėžę įdėjo stiklinę lentą, apvyniojo popieriumi. Ne, ne popieriumi, o senais laikraščiais. Po šešių šimtų kilometrų ten buvo šukių rinkinys. Dėl netinkamo pakavimo nukentėjusi siunta – vežėjas atsako tik tada, jei buvo jo kaltė. O jei tu pats supakavai kaip paauglys – kaltė tavo. Aš visada kartoju: dėžės turi būti dvigubos, o kampai – apsaugoti.

Ar teko matyti, kaip bloga įmonė sugadina visą skubų pervežimą?

Teko. Atsimenu istoriją, kai maža bendrovė pažadėjo „rytoj“, o paskui perdavė trečiai įmonei, o ši – ketvirtai. Siunta keliavo kaip karšta bulvė. Paskui dingo trims dienams, nes viena įmonė nežinojo, kur ji yra. Klientas skambino man, nors aš net nebuvau tas vežėjas. Paprašė padėti surasti. Paaiškėjo, kad mašina, kurioje vežė, buvo užrakinta sandėlyje Belgijoje, nes nebuvo sumokėta rinkliava. Skandalas. Tokių brokerių – begalė. Venk jų kaip maro.

Ar oras gali viską sustabdyti net ir perkraustant skubos tvarka?

Gali. Žiema, rūkas, plikledis. Vairuotojas vilkiko neapvers tyčia, bet sustos, jei matomumas nulis. Kalė... Kalėje buvo uždarytas tunelis, nežinau tiksliai dėl ko – potvynis ar remontas, bet teko sukti aplink. Pridėjo kokias tris valandas, gal keturias, tiksliai nebepasakysiu. Jei tikslus laikas kritinis, oras yra tavo priešas. Laivai vėluoja dėl audrų, lėktuvai – dėl rūko. Žemės transportas patikimiausias, bet irgi ne šventas. Vasarą geriau.

Kas atsitinka, jei vairuotojui pakeliui netikėtai sugenda mašina?

Gerose įmonėse būna 24/7 pagalba kelyje. Skambina techniniam, o darbdavys stato antrą mašiną. Bet jei tai mažas vežėjas su vienu automobiliu – gali laukti dienų dienas. Turėjau situaciją: kažkas lūžo variklyje, aš ten dyzeliniu kuru nelabai nusimanau – ne mechanikas. Teko organizuoti kitą vilkiką. Atėjo ne per valandą, o per penkias. Siunta vėlavo, bet atvažiavo. Gyvenimas. Tiesiog verslas. Smulkūs vežėjai kartais pigesni, bet rizikuoji.

Ar gali klaidingas adresas Londone viską sugadinti?

Taip, ir gana dažnai. Ypač Londone, kur postcode yra šventas dalykas. Buvęs atvejis: klientas nurodė SW4, o reikėjo SW14. Vairuotojas važinėjo Battersea rajone tris valandas, kai tuo tarpu reikėjo į Clapham South. Telefonu aiškinti londoniečiui sudėtinga, jis dar pyksta, kad vėluojama. Paskui paaiškėjo, kad siuntėjas Vilniuje suklydo vienu skaitmeniu. Viskas sugriuvo. Skubus pristatymas tampa neskubiu. Patikrink postcode du kartus. Ir dar kartą.

Dokumentai, muitai ir Brexit

Ar dėl Brexit skubus siuntimas į Angliją tapo biurokratiškesnis?

Taip. Anksčiau dėžė važiuodavo kaip į Šiaulius, o dabar – kaip į trečią šalį. Reikia EORI numerio, krovinio aprašymo, sąskaitos. Muitininkai tikrina dažniau. Ypač maisto produktus, augalus. Mano kolega bandė siųsti medaus stiklainį. Užlaikė. Net su skubiu vežimu reikia dokumentų. Be popierių mašina stovi pasienyje ir degina pinigus. Arba laikas, o tai tas pats.

Kokių popierių reikia suorganizuoti per vieną dieną?

Pakankamai daug, kad skubėtum. EORI – jei verslas. Jei asmuo – tai ID kopija, siuntos sąrašas, vertė. Komerciniam kroviniui – sąskaita faktūra. Kartais reikia kilmės sertifikato. Ne visada, bet jei elektronika – gali prireikti CE ženklinimo patvirtinimo. Aš pats nesu muitininkas, bet žinau, kad nieko negali įkrauti be packing list'o. Vieną kartą klientas pateikė sąrašą ant lapelio iš bloknoto. Muitininkui nepatiko. Teko perspausdinti.

Ar muitai gali užvilkinti pristatymą, net jei mokėsi už express?

Gali ir dažnai vilkina. Express reiškia greitą pervežimą, o ne magišką valdžią. Jei muitininkas nusprendžia tikrinti krovinį, jis tikrina. Jei reikia sumokėti importo mokestį, o gavėjas to nežino – siunta stringa. Buvęs atvejis: skubus transportavimas į Angliją buvo suplanuotas per 24 valandas, bet gavėjas atsisakė mokėti netikėtą mokestį. Vilkikas stovėjo pasienyje pusantros dienos. Rytoj virsta poryt. Kartais muitinė lėtesnė už seną traktorių. Atleiskit, bet taip yra.

Ar pakankamai parašyti siuntos turinį tiesiog ant dėžės?

Tikrai ne. Ant dėžės parašyta „žaislai“ – tai nieko nereiškia. Reikia detalaus packing list'o viduje ir ant dėžės. Kambario Nr.1, daiktų sąrašas, vertės. Muitininkai skaito. Jei rašai „asmeniniai daiktai“ – tai ne aprašymas. Tai frazė, kuri verčia tikrinti. Aš savo klientams duodu šabloną. Ne visi užpildo teisingai. Būna tokių, kurie parašo „įvairūs“ ir stebisi, kodėl siunta užstrigo. Na ką tu čia padarysi. Reikia sąmoningo požiūrio.

Ko klausi dažniausiai prieš paskutinę minutę

Ar aš viską supakavau gerai, ar čia per daug optimistiškai galvoju?

Jeigu abejoji – reiškia, ne. Turbūt mažiausiai pusė klientų galvoja, kad kartonas iš parduotuvės yra pakankamas. Ne. Perkraustymo dėžės turi būti storos, dvigubos. Skubios siuntos važiuoja greičiau, stabdo staigiau. Inercija veikia. Aš visada sakau: jei girdisi klausimas kratant – bus bėda. Viena klientė supakavo indus į dovanų maišus. Atvažiavusios lėkštės buvo tarsi mozaika. Supakuok taip, lyg mėtytų. Nes kartais ir meta, nenorėdami.

Kaip išsirinkti normalų vežėją, o ne tuos, kur žada auksą, o veža mėšlą?

Geriausia rekomendacija iš žmogaus, kuris jau naudojosi. Online atsiliepimai – gerai, bet jie dažnai nupirkti. Pažiūrėk, ar turi svetainę, ne tik Facebook puslapį. Ar atsako į telefonu – ne tik žinutėmis. Ar duoda sąskaitą, sutartį. Ar realiai paaiškina, kaip vyksta, ar tik sako „taip taip, rytoj bus“. Mačiau tikrai per daug istorijų, kai žmonės sumoka grynais vyrui su furgonu ir paskui negali prisiskambinti. Patikimas skubus transportavimas į Angliją kainuoja rinkos kainą. Jei perpigiai – kažkur padaryta klaida. Tavo sąskaita.

Ką reiškia „durų iki durų“, kai reikia visko greitai?

Kad vairuotojas paima tiesiai iš tavo buto Vilniuje ir pristato tiesiai į Londono butą. Skambina prieš atvažiuodamas. Bet žinai, Londone parkingas yra košmaras. Kartais negali sustoti, kur nori. Vieną kartą teko nešt dėžes dar gerą šimtą metrų, nes gavėjo namas – be vietos mašinai. Durų iki durų nereiškia, kad įneš pats į penktą aukštą be lifto. Nebent susitari. Aš aiškiai sakau: pakiši po laiptais, o toliau – derinkitės. Ne viskas taip rožinė, kaip skamba.

Ar galiu stebėti, kur yra mano siunta, realiu laiku?

Daugelis dabar turi GPS, bet ne visi ten rodo tiksliai. Būna programa, kur matai tašką, bet jis stovi tris valandas. Ar stringa? Ar tiesiog miega? Nežinai. Geros įmonės siunčia vairuotojo numerį, gali paskambinti. Kai kurie turi profesionalų stebėjimą. Maži vežėjai kartais rašo „važiuoju“ ir tiek. Aš mėgstu parašyti klientui: „Ką tik perėjo Lenkijos pasienį“. Tai ramina labiau nei žalias taškas ekrane.

Koks yra pats didžiausias mitas apie skubų pervežimą į Londoną?

Kad rytoj reiškia rytoj 9 valandą ryto. Arba kad skubumas kompensuoja blogą pasiruošimą. Žmonės galvoja: „Moku daugiau, tai galiu supakuot kaip popierinį lėktuvėlį.“ Ne. Greitas transportavimas į Angliją yra greitas važiavimas, ne laiko mašina. Jei dėžę sudėjai vakarą prieš išvykstant, per naktį ji pati nesutvarks. Ir pats didžiausias mitas – kad visi vežėjai yra profesionalai. Tikrai ne. Dešimt procentų atsakingų, likę... na, bet apie juos jau kalbėjau. Atsargiai.

Išvada

Greitas transportavimas į Angliją yra įmanomas, bet reikalauja sąmoningumo ir tinkamo vežėjo. Nepatikėk stebuklais, patikėk logistika. Pasiruošk popierius, supakuok kaip žmogus, kuris supranta fiziką, ir klausk, jei kas neaišku. Jei viskas darysime teisingai, jūsų siunta tikrai gali būti Londone rytoj arba poryt. Svarbiausia – neieškoti problemų ten, kur jų dar nėra, bet ir nesitikėti, kad pinigai nuvers kalnus. Kartais tiesiog reikia gero vairuotojo.