Greitas siuntų pristatymas į Angliją – paslauga iki durų

Kai prieš dvidešimt keturis metus pirmą kartą sėdau į tarptautinių pervežimų furgoną kryptimi Vilnius–Londonas, frazė „greitas siuntų pristatymas į Angliją – paslauga iki durų“ skambėjo kaip utopija. Dabar tai kasdienybė, bet retas supranta, kas po ja slepiasi. Daugiau nei du dešimtmečiai kelyje, klientų, muitinės tikrinimų ir keistų adresų Jorkšyre, kurių net GPS nežino. Atsakysiu taip, tarsi sėdėtumėte mano kabinete, o ne skaitytumėte eilinį „SEO straipsnį“. Nesu tobulas – kartais painioju terminus ar per ilgai kalbu – bet žinau, kaip daiktas patenka iš jūsų koridoriaus į jų svetainę (angl. hallway – oi, regis, visiškai užmirštu lietuvišką žodį).

Pirmiausia – kas tai per paslauga iš tiesų

Ką gi reiškia „paslauga iki durų“? Ar tikrai neatveš iki virtuvės stalo?

Paslauga iki durų reiškia, kad vežėjas prisistato iki nurodyto adreso, o ne meta siuntą į kažkokį sandėlį netoli M25 trasos. Ar užeis į vidų? Ne, nebent tenai yra krovininis liftas ir jūs labai mielai prašote. Paprastai vairuotojas ateina iki lauko durų arba iki namo įgulos durų. Buvo toks atvejis Londone – vyras tikėjosi, kad mes dėžę išnešime į septintą aukštą be lifto. Deja, tai neįeina į standartinę kainą, nors skamba liūdnai. Tad tikėkitės iki durų, o ne iki sofos.

Koks skirtumas tarp greito pristatymo ir eilinio siuntimo į Angliją?

Greitas reiškia, kad siunta keliauja be tarpinių stotelių Lenkijoje arba Vokietijoje, o daiktas juda tiesiai į kontekstą. Eilinis kartais „paguli“ Kauno terminale kelias dienas, kol surenkame pilną krovinį. Greitas variantas brangesnis, bet jei reikia dokumentų arba asmeninių daiktų skubiai – verta. Prisimenu klaipėdietį verslininką, kuriam sutartys buvo svarbiau nei keliolika papildomų eurų. O jei siunčiate senelės uogienes per Kalėdas... na, jos nenuvažiuos greičiau net su ekspreso etikete, jei kelyje slidžiu. Bet šiaip greitis sutrumpina grandinę.

Ar siuntos tikrai važiuoja tiesiai iš Lietuvos į Londoną?

Dauguma nieko nemato. Jūsų dėžė dažnai pirmiausia nuvažiuoja į tarpinį terminalą – netoli Varšuvos ar Olandijos pasienio, ten perskirstoma ir tik tada keliauja į Jungtinę Karalystę. Taip vyksta todėl, kad važiuoti vieną mažą dėžę per Europą ekonomiškai beprotiška. Yra ir mažesnių vežėjų, kurie veža tiesiogiai, bet suma didesnė. Aš tiksliai nebeatmenu, kaip dabar Vilniuje organizuojamas surinkimas ankštais (ar anksčiau? sorry, parašiau „ankščiau“, o turėjau omeny anksčiau – su raidėmis jau sunkiau nei su vairu).

Ar ši paslauga tinka ir verslui, ir paprastam žmogui, kuris kraustosi?

Tinka visiems, tik mastas skiriasi. Kraustantis – tai gali būti ne viena dėžė, o pusė kambario. Verslui reikia reguliariai, pvz., kas penktadienį iš Kauno į Birmingemą. Prieš dešimt metų turėjau šiauliečių siuvyklą – audiniai kas savaitę važiuodavo, ir vairuotojas skambindavo importuotojui Mančesteryje prieš valandą. Jiems tai buvo auksas. Paprastam žmogui svarbiausia, kad nereikėtų važiuoti į industrinį parką pasikrauti daiktų patiems. To ir siekia normali paslauga iki durų.

Kaip supakuoti ir ko nepraleisti

Kiek iš anksto reikia pradėti galvoti, kad spėtų greitai atkeliauti?

Nepakanka paskambinti pirmadienį ir laukti antradienį vakare Londone. Realiai, jei norite greito siuntų pristatymo į Angliją, planuokite bent prieš savaitę, ypač jei reikia sudėlioti maršrutą. Pas mus priklauso nuo laisvų vietų mašinoje. Kartais turime vietą trečiadieniui, o kartais – tik kitą antradienį. Būna paskutinės minutės pasiūlymų, bet tai loterija. Ir atminkite: jei siunčiate penktadienį vėlai, Anglijoje savaitgalį didieji pervežimo mazgai dirba kitaip. Skubinkitės, bet protingai.

Ar pakuotę turiu paruošti pats, ar jūs už mane pasirūpinsite?

Galite samdyti specialistus, bet jūs geriausiai žinot, kas viduje. Mes galime atvežti dėžes ir padėti mergaitėms (o draugėms? hm) apvynioti burbuliukais, bet subtilūs daiktai – jūsų atsakomybė. Šimtus kartų mačiau: klientas sako „ten tik drabužiai“, o viduje – krištolinė vaza be apsaugos. Ne, taip daryti negalima. Jei norite tikros paslaugos iki durų, pakuotė turi atlaikyti vežimėlį, durų atidarymą ir uodo gnybtą. Nekalbu apie tai, kad kartais vežėjai meta dėžes kaip kilnius siunčiamuosius, nes skuba.

Ką daryti, jei siunčiu kažką jauraus, tarkim, seną veidrodį arba dviratį?

Veidrodis ir dviratis yra katastrofa, jei netinkamai sutvarkyti. Paprastai vežame juos tik su mediniais rėmais arba specialiai sutvirtintoje tvarkoje. Prieš metus Alytuje klientė siuntė antikvarinį veidrodį – mes jį įstatėme tarp dviejų čiužinių. Skambėjo absurdiškai, bet veikė, niekas nesudužo. Greitas pristatymas į Angliją nereiškia, kad galima mėtyti, tiesa? Tad investuokit į apsaugą. Žodžiu, jei telpa į kišenę – apvyniokit. Jei didesnis – mediniai kampai privalomi. Nepykstu, bet pykstu, kai žmonės taupo.

Ar galiu siųsti maistą, kosmetiką ar kitus keistus skysčius?

Brexitas čia pridirbo žalos. Kosmetika dar galima, jei tinkamai paženklinta, bet maistas... taisyklės griežtos. Kartais Doverio link sustabdo dėžes su dešromis. Aš asmeniškai nesiųsčiau šviežių produktų, nes JK muitinė konfiskuoja be sentimentų. Buvo panevėžietis, kuris pyko, kad neišvežėme jo veganiško majonezo – bet mes perspėjome. Čia tas atvejis, kai greitis nepadės, jei siunta įstrigs pasienyje. Skysčiais paprastai tikėkit praleidžiami tik maži kiekiai kosmetikos, bet aš nežinau 100%, ar jūsų muitininkas bus pakankamai malonus.

Ar reikia dokumentų, ar tiesiog duodu dėžę ir pamirštu?

Pamiršti galite, bet tada pamiršite ir siuntą. Reikia sąrašo: kas viduje, kokia vertė, paskirtis. Paprastai tai packing list ar proforma sąskaita. Kartais užtenka aprašymo, jei tai asmeniniai daiktai. Bet stokit į muitininko vietą – jis nori žinoti, ar nevežate penkių televizorių pardavimui. Mes atsiunčiame blanką, bet daugelis žmonių jį pildo paskutinę minutę ant atgalinio važtaraščio. Kartais net ant servetėlės. Rimtai, reikia normalių popierių. Jeigu siunčiate įmonės dokumentus, gavėjas Anglijoje turi žinoti apie muitinio tikrinimo galimybę.

Ką reiškia sekimo numeris ir ar jis tikrai veikia?

Tai tarsi GPS, bet ne visada rodo, kur vairuotojas dabar pietauja. Sistema rodo: „gauta Lietuvoje“, „palikta terminalas“, „pristatyta“. Tarpiniai žingsniai dingsta, jei paskutinį etapą perima vietinis Anglijos kurjeris. Prieš porą savaičių sekimas rodė „Out for delivery“, bet vairuotojas pasirodė toje pačioje Londono gatvėje tik po dviejų dienų – sistema paskubėjo. Tai normalu, bet klientai nerimauja. Nors greitas siuntų pristatymas į Angliją vyksta sparčiai, technologijos kartais linguoja atgal. Tad sekimas – gairė, o ne šventasis raštas.

Kas dedasi kelyje ir kodėl kartais vėlavo į Essexą

Kiek realiai trunka kelias nuo Vilniaus iki Bristoliaus su pristatymu?

Tiesioginis maršrutas – keturios–šešios darbo dienos, priklausomai nuo oro, eilių prie tunelio ir kelio darbų Belgijoje. Bristolis nėra prie įėjimo, nuo Doverio dar solidus gabaliukas su savo spūstimis. Greitas pristatymas nereiškia teleportacijos, o tiesiog judėjimą be savaitės pertraukos sandėlyje. Aš visada sakau: skaičiuokit penkias dienas. Jei ateina per tris – šventė. Kartais pasitaiko siuntų, kurios „pasiima atostogų“ Kalo uoste. Oi, kalbu apie Roterdamą (ne Kalo, apsižioplinau). Skaičiuokit penkias dienas ir būkit patenkinti, jei anksčiau.

O jei mano adresas toks keistas, kad Google Maps net neranda – ar vairuotojas suras?

Nuosmukis būna, kai skamba taip: „Šalia seno baro, antras namas po kalnu“. Buvo atvejis – tikras – kaime netoli Bristolio. Vairuotojas klajojo pusdienį. Privalome skambinti prieš atvažiuodami, bet jei neatsiliepiate, siunta gali atsidurti kaimyn pas Edgarą, nes jis buvo vienintelis, kuriam šuo neaugo. Patikslinkite pašto kodą – Anglijoje jis šventas. JK kodai, tokie kaip SW1A 1AA, tikslesni nei mūsų miestų pavadinimai. Durų durų pristatymas neveikia, jei durų nėra aiškiose koordinatėse. Aš stebiuosi, kaip ten gyventojai patys randa namą vakare po pub.

Kas nutinka, jei dėl mano kaltės nieko nėra namuose pristatymo metu?

Tada balaganas. Priimta, kad per greitą pristatymą į Angliją vairuotojas paskambina prieš valandą. Jei neatsiliepate, siunta dažniausiai grąžinama į vietinį terminalą arba, jei nurodėte kaimyną – paliekama ten. Buvo situacija: liverpūliečio prašymas „palikit po kilimu“ negaliojo, nes reikėjo parašo. Taigi, jei jūsų nebus, pasiruoškite antrą bandymą ir galimą papildomą kainą. Yra vežėjų, kurie pirdžiūrina (taip kolegos vadina) prie sąskaitos pridedami antstojo mokestį. Tiesiog būkit pasiekiami. Nes mes nenorime važinėti dvigubai.

Ar oras ar Eurotunelio gedimai gali užtįkti siuntimą į Jungtinę Karalystę?

Taip, ir tai baisiau, nei skamba. Pamenu, kai tunelis užstrigo dėl elektros gedimo – eilės alkūnės ilgio, siuntos vėlavo dviem dienomis. Eurotunelis yra spragas, kurioje stringa ne tik mašinos, bet ir nervai. Žiema, rūkas, sniegas, o ypač streikai Prancūzijoje prie įvažiavimo. Niekas nuo to neišvengsite, net ir mokėdamas už premium. Greitis čia reiškia gerą maršrutą, o ne oro valdymą. Tai viena iš tų nepatogių tiesų, kurią kai kurie jaunuoliai-startuoliai nutyli. Ne, gyvenimas vyksta sausumoje, o ten būna purvo. Nuo to nepabėgsi.

Kaip vyksta patikra, jei muitininkai pamato kažką įtartino?

Važiuojant per Vokietiją ir Belgiją pasitaiko rimtų apsaugos patikrų, ypač tunelio metu. Muitininkai gali prašyti atidaryti dėžes, jei rentgenas rodo kontrabandinį vaizdą. Mūsų darbas – turėti tvarkingus popierius. Jei sąžiningai įrašėte knygas, o ten knygos – parodom, važiuojam. Problemos prasideda, kai žmonės bando prasmukti cigaretes. Tada greitas siuntų pristatymas į Angliją tampa greitu sėdėjimu pasieniečių sandėlyje. Tikėkitės, kad jie ten nepatikrins švelniai. Nesiųskit neaiškumų. Aš būnu piktas tik tada, kai meluojama.

Apie kainas, sutartis ir tai, ko nedrįsta pasakyti daugelis

Kokia reali kaina mažai dėžei iki Londono su paslauga iki durų?

Lietuviškai reikia atsakyti tiesiai, bet gyvenimas nėra tiesus. Maža dėžė, iki 15 kg, kainuoja nuo 35 iki 65 eurų, priklausomai nuo skubumo ir savaitės dienos. Penktadienis brangesnis, nes visi skuba. Jeigu didesnė nei batelis – kaina šokinėja. Durų durų pristatymas į Londoną įskaičiuotas, bet jei reikia kelti į antrą aukštą be lifto, kai kurie vietiniai kurjeriai ima papildomai. Yra modelis „iki durų, bet tik perduodam be rūpesčio“. Aš nemėgstu slėptų mokesčių, bet rinkoje pilna kompanijų, kurios įkiša prieškalėdinį antkainį ir to nepaminėjo prieš tai. Tai natūrali realybė.

Ar galiu sumažinti kainą, jei pats atvežu siuntą į jūsų terminalą?

Taip, tada tai vadinasi ne paslauga iki durų, o „terminas–terminas“. Mes kabinete juokaujam, kad tikroji durų durų paslauga prasideda tada, kai klientas geria kavą, o mes dirbame. Jei atvežate į Vilnių ar Kauną, sutaupote Lietuvos dalį. Bet Anglijoje vis tiek reikės pristatymo iki gavėjo, jei nenori, kad jis važiuotų į Stanstedo industrinę zoną. Sumažint galit, bet ne per pusę. O jei siunčiate keturias dėžes – dažnai taikomas užsakovo tarifas. Šitaip profesionaliai nesakoma, bet aš taip vadinu didesnio kiekio nuolaidą. Supraskit idėją: kuo daugiau, tuo pigiau vienetui.

Ar egzistuoja draudimas ir ar jis realiai dengia vertingus daiktus?

Standartinis draudimas dengia nepažymėtą vertę, pvz., iki 300 eurų už m3 ar kilogramą. Jūsų 2000 eurų kolonėlė? Hm, jei nepapildomai apdraudėte – gausite centus ir ašarą. Mačiau daug skaudžių atvejų. Kai kurios kompanijos, siūlančios super greitą siuntimą į Angliją, popieriuje turi auksinį draudimą, bet paaiškėja, kad franšizė – 500 svarų. Kitaip tariant, nedidelė žala jų nedomina. Pasiūlymas: fotografuokite siuntą prieš atiduodami. Ne dėl įtarumo, o dėl įrodymų. Būna, kad daiktas pakeliui subyra ne dėl kelio, o dėl to, kad vežėjas sumušė vartydamas.

Kodėl kai kurie vežėjai siūlo žemesnę kainą nei jūs?

Nes jie arba brokeriai be mašinų, arba ką tik nusipirko furgoną prieš mėnesį. Rinkoje pilna vaikinukų, kurie pamatė, kad „Anglija pelninga“, ir skelbiasi vežėjais. Jų kaina maža, nes jie nesumoka draudimo, neturi licencijų arba planuoja prapulti su daiktais. Esu matęs tokių, kurie paliko kliento daiktus Belgijos fermero kieme. Tikras atvejis. Greitas siuntų gabenimas į JK turi turėti užnugarį: terminalą, kontaktinį žmogų, patirtį. Jeigu kaina kelia pagrįstą nuostabą („kodėl taip pigu?“), atsakymas paprastai bjaurus. Pigiausia dažnai reiškia brangiausia pabaigoje.

Ar prie durų JK gali reikėti sumokėti dar ką nors papildomai?

Teoriškai – ne, jei viskas apmokėta. Praktiškai, jei muitinės tarpininkas suklydo deklaracijoje, JK pusėje iškrenta mokestis. Pagal naujas taisykles po Brexit asmeniniai daiktai dažniausiai apeina muitą, jei persikraustymas įrodytas, bet čia aš susipainioju, nes taisyklių daug. Sakykim taip: jei siunčiate naujų prekių virš tam tikros vertės, Anglijos muitinė gali paprašyti muito. Tada gavėjas prie durų turi mokėti. Tai nepatogi tiesa, kurios niekas nenori pasakyti pardavimo metu. Pasitarkite iš anksto su siuntėju. Negaliu žadėti absoliutaus nulinio mokesčio nepažįstamam daiktui.

Paskutiniai patarimai prieš spausdami „siųsti“

Ar verta siųsti per brokerį, ar geriau tiesiogiai rasti furgoną?

Brokeriai turi vietą, jei sąžiningi. Didieji sujungia daug mašinų ir gali pasiūlyti greitesnį išvykimą. Mažesni, be kontaktinio telefono – vengiu. Tiesioginis furgonas puikus, jei turite pilną krovinį. Jei viena dėžė – brokeris arba didesnė įmonė surinks ją į bendrą konteinerį. Svarbu pasitikslinti: ar tai faktinis vežėjas, ar tik tarpininkas? Tai skamba kaip klausimas teismui, bet nuo to priklauso, kam skambinsite, kai reikės paieškoti dingusios siuntos. Asmeniškai mėgstu, kai klientas žino, su kuo kalba.

Kuris Anglijos miestas brangiausias pristatyti, o kuris – pigiausias?

Londonas paradoxaliai yra ir pigiausias, ir brangiausias. Pigiausias, nes ten važiuoja daugiausia mašinų. Brangiausias, nes congestion charge, ULEZ ir siauros gatvės. Šiaurė – Mančesteris, Liverpulis – padidina kelionę, bet nežmoniškai. Kaimai Kornvalyje ar Škotijoje kainuoja papildomai dėl atstumo nuo greitkelio. Mėgstu Birmingemą – ten tvarkinga. O Camden Towną Londone kartais pasieksi greičiau pėsčias. Greitas siuntų pristatymas į Angliją iki durų labiausiai veikia ten, kur yra normalios durys su aiškiu privažiavimu. Ir jei adresas su šalikelės pavadinimu – pasakykit vairuotojui, jie dėkingi.

Ką aš, kaip siuntėjas, privalau padaryti, kad nekristų į atsakomybę dėl sugadinimų?

Fotografuoti, rašyti, saugoti. Jūs atsakingi už pakavimą dokumentais pagrįstai. Jei įrašysite plastmasinius indus, o viduje porcelianas – kaltė jūsų. Aš kartais griežtas ne todėl, kad nemėgstu, o todėl, kad negaliu pervežti oro arba atspėti. Durų durų paslauga nuo mūsų – tik pervežimas, o ne stebuklų darymas. Jeigu dėžė atkeliauja pažeista, bet vidus tvarkingas dėl geros pakuotės – šaunu. Jeigu vidus sudaužytas dėl prastos dėžės – aš negaliu pažadėti kompensacijos, nors gaila. Būna liūdnų istorijų. Žmonės taupo ant kartono. Ne ant kartono reikia taupyt.

Koks pats blogiausias dalykas, kurį matėte per dvidešimt metų?

Geriau ne visų detalių, bet... buvo atvejis, kai žmogus supakavo dešimties tūkstančių eurų vertės senovinius baldus į polietileno maišus. Be kartono, be kampų. Atvažiavus į Peterborough jie atrodė kaip sudaužytos skulptūros. O blogiausias techniškai – kompanija paėmė pensininkės visus daiktus už 800 eurų ir paliko viduryje Lenkijos, nes „sutrūko mašina“. Moteris neteko visko. Kodėl pasakoju? Nes noriu, kad suprastumėte: ne visi, kurie skelbiasi, yra pervežėjai. Tikrinkite reputaciją, o ne tik gražius žodžius apie greitą siuntimą. Tai skaudu, bet realu.

Ar sms ir el. paštu visada gausiu atsakymus, ar reikia skambinti tiesiogiai?

Kai kam patinka rašyti. Aš senosios mokyklos – kartais pokalbis telefonu sutvarko daug greičiau nei dešimt laiškų. Ypač jei skaičiuojate dienas iki gimtadienio. El. paštas geras oficialiems dalykams, o žinutė – greitam patikslinimui. Rimčiausi vežėjai visada turi veikiantį telefoną. Jei įmonė atsakinėja tik automate 72 valandas – signalas, kad gal jie neturi laiko jums. O kai siunta stringa pasienyje, nenorėsite kalbėtis su robotu. Asmeniškai ažnaujau savo telefoną vos prieš metus – atsilikėlis, bet atsako ir padeda surasti siuntą greičiau nei bet kokia programa.

Ką pats siuntumėte savo šeimai į Angliją, jei reikėtų rytoj?

Ne alkoholį ir ne dešrą – muitinė neatsidžiaugtų. O jei asmeniniai daiktai, galbūt dėžę su dokumentais, vaikų piešiniais ir ta smulkmene, kuri daro butą namais. Pats rinkčiausi tą patį, ką siūlau jums: tvirtą dėžę, aiškų adresą, normalų vežėją. Ir dar – nebūčiau skubus dėl skubumo. Net jei tai greitas siuntų pristatymas į Angliją – paslauga iki durų – vis tiek reikia laiko, kad daiktai nejaustų streso. Siųskite su galva, o ne su emocijomis. Nepamirškite paskambinti gavėjui, kad žinotų, jog pasiuntinys iš Lietuvos jau begalo arti.

Išvada

Žodžiu, greitas siuntų pristatymas į Angliją – paslauga iki durų – yra ne mistika, o darbas, kurį sudaro žmonės, mašinos ir popieriai. Nepasitikėkit stebuklais: gerai supakuokit, pasirinkit patikimą vežėją, turėkit aiškų adresą. Paprasta tik tada, kai žinai, kur slypi smulkmenos. Jei abejojat – skambinkit, bet rinkitės tuos, kurie nebijo pripažinti, kad ne viską kontroliuoja. Du dešimtmečiai verslo išmokė vieno: nuo durų iki durų svarbiausia ne greitis, o atsakomybė. Ir taip, aš ir toliau naudoju savo seną telefoną – kaip ir normalų tiesioginį reisą.