Greitas siuntų pristatymas į Angliją moderniais busiukais

Žinok, aš jau metų metus vežioju daiktus į Angliją ir atgal, ir galiu pasakyt – tie nauji busiukai pakeitė visą žaidimą. Kadaise visi galvojo, kad be didelio furgono niekur nenuvažiuosi, o dabar mažesnės, ekonomiškos mašinos kursuoja tarp Vilniaus ir Londono beveik kaip taksi. Bet greitas siuntų pristatymas į Angliją moderniais busiukais nėra tik „užsakai ir gauni“ – čia yra niuansų, kuriuos patarčiau suprasti prieš renkantis vežėją. Nes kaina, laikas ir tavo daiktų saugumas priklauso ne tik nuo mašinos, bet ir nuo to, kas už vairo sėdi, ir kaip viskas supakuota. Toliau bandysiu atsakyti į dažniausius klausimus be jokių filtrų.

Pradžiai – apie transportą ir tą greitį

Kuo modernus busiukas geresnis už seną furgoną ar didelį sunkvežimį?

Paaiškinsiu paprastai. Modernūs busiukai turi Euro 6 variklius, kurie leidžia įvažiuoti į Londono švaraus oro zonas be papildomų rinkliavų, o tai sutaupo nemažai. Jie vikresni, gali sukti į siauresnes gatves, kur sunkvežimis neprisispaus. Buvo atvejis – vežėm siuntą (o, ne, čia ne į Bristolių, o į Birmingamą, atsiprašau) priemiesčius, ir vairuotojas apsisuko kieme, kur sunkvežimis būtų laukęs kranų valandas. Dar jie dažnai turi GPS sekimo sistemas, klimato kontrolę ir hidraulines pažemintas važiuokles, kad krautis būtų paprasčiau. Jei turi brangią elektroniką, pastaroji funkcija – su minkštu nusileidimu – aukso vertės.

Kiek dienų realiai trunka siuntimas iš Lietuvos į Angliją busiuku?

Jei viskas pagal planą, dažniausiai 2–3 dienos. Vairuotojas nakvoja kur nors Vokietijoje ar Nyderlanduose, kitą dieną jau Doverio pusėje, per keltą ir į Londoną. Bet būna, kad pasienyje stringa, arba kelyje tarp Olandijos ir Belgijos eismas stoja kaip ledas. Tai aš klientams visada sakau: jei reikia iki penktadienio, planuokis antradienį. Buvo savaitė, kai trys mūsų busiukai užstrigo Calais dėl vėjo – žmonės nervinosi, o aš pats jaučiausi beviltiškai. Tai dvi dienos yra idealus variantas, bet realybė kartais primena, kad prognozės ne visada pildosi.

Ar busiuku galiu nusiųsti ir baldus, ar tik mažas dėžutes?

Baldai tikrai įsiunčia, bet priklauso nuo gabaritų. Standartinis krovininis busiukas viduje talpina apie 8–10 standartinių kiliminių dėžių. Jei sofa modulinė – vietos užtenka. Bet jei didelis kampas iš senų laikų, tada reikės dviejų mašinų arba didesnio furgono. Būna, kad paskambina ir sako: „ten tik staliukas“, o iš tikrųjų staliukas – dvimetrinis ąžuolinis monstras. Tada tenka pripažinti, kad reikia rimtesnės mašinos. Kuo didesnė siunta, tuo labiau kyla kaina, bet trys maži busiukai kartais kainuoja brangiau nei vienas vidutinis. Todėl prieš patvirtindami užsakymą, visada prašome nuotraukų – taip apsaugome ir jus, ir save nuo staigmenų prie laiptinės.

Dokumentai, kainos ir tos vietos, kur viskas stringa

Kokių popierių reikia siuntimui į Angliją po Brexit, jei važiuoja busiukas?

Oi, čia mano mėgstamiausia tema. Nuo 2021 metų Anglija tapo trečiąja šalimi, tai muitinė tikrina daugiau. Kiekvienai siuntai reikia CMR važtaraščio, sąskaitos ir packing listo. Jei siunta komercinė – dar EORI numeris. Šitas numeris, jei gerai pamenu, galioja ir siuntėjui, ir gavėjui, bet aš čia šimtaprocentinis nebūsiu, nes taisyklės keičiasi dažniau nei orai Londone. Geriau pasitikrink su brokeriu. Aš visada patariu turėti elektronines kopijas, nes pasieniečiai kartais nori matyti sąskaitą kompiuteryje. Buvo atvejų, kad griaudavo lagaminus dėl vienos kvito kopijos.

Kiek maždaug kainuoja greitas pristatymas į Londoną su busiuku?

Kaina visai priklauso nuo svorio, apimties ir adreso. Vidutiniškai vienos kambario siuntos kaina svyruoja nuo 300 iki 700 eurų. Jei į centrą – pridėk kokius 50 svarų dėl ULEZ ir parkavimo. Miestuose kaip Lutono ar Redingo kainos šiek tiek mažesnės. Būna, kad klientai lygina mus su avialinijom, bet skrydis daiktų neskraidina, o čia durys–durys paslauga, benzinas, nakvynės. Vistiek gaunasi pigiau nei savo mašina varytis pirmyn atgal, jei paskaičiuotum benziną, kelių mokesčius ir savo laiką. Čia realybė, o ne reklaminis triukas.

Ar mano siunta bus apdrausta, jei kas nors nutiks kelyje?

Taip, bet su sąlygomis. Turime krovinio draudimą CMR pagrindu, bet jis dengia ne viską. Jei daiktai supakuoti į maišus ir sulūžta dėl plyšimo – draudimas gali nurašyti kaip netinkamą pakavimą. O jei vairuotojas trenkiasi arba kažkas vagia priekabą – draudimas veikia. Buvo atvejis Skuodo rajone, kai busiukas sustojo nakvynei. Aš patariu draustis papildomai brangesnius daiktus. Nes CMR atlygina pagal kilogramą, o ne pagal sentimentalią vertę. Tavo močiutės porcelianas gali būti įvertintas keliais eurais už kilogramą, nors tau jos – neįkainojamos. Todėl supakuok kruopščiai ir nepulk į antradienio nuolaidų pinkles.

Ką daryti, jei pakuoju pats ir gal nelabai gerai?

Aš mačiau visko. Buvo Jonas iš Kauno – supakavo kompiuterį į antklodę ir dėžę. Kelio pabaigoje antklodė sustūmpta, kompiuteris prasisuko ir ekranas atšoko. Aišku, draudimas čia niekuo dėtas. Ką noriu pasakyt – storos dėžės, burbulinė plėvelė, o jei stiklas – X žymėjimas. Daugelis galvoja, kad busiukas važiuoja lygiai kaip asmeninė mašina, bet realybėje kartais tenka stabtelt staiga, duobės būna žvėriškos. Jei nežinai, kaip supakuoti – paklausk vežėjo. Kartais verta primokėti trisdešimt eurų, nei paskui verkti dėl sugadinto šaldytuvo. Prisimink Joną. Kartais pats atvažiuoju pažiūrėti, kaip žmonės supakavę, ir širdį smaugia – ten toks chaosas, kad net vežti baisu.

Londonas, adresai ir kas darosi, kai vairuotojas jau važiuoja

Ar turiu pats būti Londone, kai atveža siuntą, ar gali paimti kitas asmuo?

Ne, tu gali būti bet kur – svarbu, kad nurodytum teisingą gavėją. Bet jei siunčiama į daugiaaukštį be lifto, o reikia nešti į septintą aukštą, tada gavėjas turi būti fiziškai. Mūsų vairuotojai veža, bet jie nėra samdyti nešikai. Petras, vienas mūsų vaikinų, klauso keistų podcastų apie marklius – tai toks tipas, kuris padės, jei mato, kad žmogus vienas. Buvo situacija: gavėjas miegojo ir neatsiliepė į duris dvi valandas. Petras prarado pusdienį. Tai jeigu žinai, kad nieko nebus – suderink laiką tiksliai. Arba nurodyk kaimyną, kuris priims. Tik nepamiršk jam butelio vyno atvežti vėliau.

Kodėl negalima tiesiog pasiimti „DHL“ ir nesukti galvos dėl busiuko?

DHL puikūs, jei turi vieną nedidelį lagaminą. Bet kai reikia gabenti pusę buto, 8–10 dėžių arba stalą su kėdėm – privati siuntų tarnyba jau nebetelpa į standartus, arba kaina šoka į kosmosą. Tuo tarpu greitas siuntų pristatymas į Angliją moderniais busiukais reiškia, kad visa mašina skirta tavo kroviniui. Ji neiškišama penkiuose terminaluose, nesipakuoja su svetimais daiktais. Tai privatus pervežimas, tiesiog mažesniu transportu. Kai reikia vežti asmeninius daiktus su sentimentalia verte – nori matyti tą vairuotoją, nori žinoti, kad jis paliks kieme, o ne numes koridoriuje. Ypač kai veši senelių daiktus – ten kiekvienas šaukštas turi savo istoriją, o kurjeriui tai tik numeris ant etiketės.

Kas yra durų iki durų paslauga su busiuku ir ar tikrai iki pat buto?

Taip, bet su išlygomis. Aš sakau – iki pastato įėjimo durų. Jei kieme galima privažiuoti – galima ir iki tavo buto. Bet jei gyveni centre, kur stovėjimas draudžiamas, tada bus iki artimiausios legalios vietos. Neseniai vežėm į Islingtoną, ir vairuotojas stovėjo už 200 metrų, nes gatvė gyvenamoji. Klientas pyko, bet ką padarysi – taisyklės taisyklės. Sunkiau su dideliais baldais – tada reikia samdyti pagalbinius žmones, jei nori įnešti į vidų. O paprastoms dėžėms – puikiai. Tik nepulk galvoti, kad Petras statys tau komodą po lova. Jis vairuotojas, o ne baldų surinkėjas.

Ar galiu sekti, kur yra busiukas realiu laiku?

Dažniausiai taip, bet ne visada smagiai kaip Uberis. Mes turime GPS, bet kartais ryšys dingsta tuneliuose po Lamanšu. Daugelis įmonių siunčia atnaujinimus kas kelias valandas arba kai kertama siena. Realus laikas veikia, jei vairuotojas turi įjungtą transliavimą, bet technika kartais pameta signalą rytų Europoje. Aš labiau pasitikiu skambučiu: „Sveikas, esu dvi valandos nuo tavęs“. Nors jaunesni klientai mėgsta žemėlapius. Tai priklauso nuo temperamentų. Svarbu, kad nebūtų taip, jog skambini kas pusvalandį vairuotojui – jis turi važiuoti, o ne kalbėtis telefonu kaip taksistas.

Kainų keblumai, ribojimai ir tai, apie ką tyli visi

Kodėl vienos įmonės sako 2 dienos, o kitos prašo savaitės tam pačiam greitam pristatymui?

Čia viskas apie logistiką. Mažos įmonės, turinčios 1–2 busiukus, važiuoja tik kai susirenka pilnas krovinys. Jei turi tavo daiktus, bet trūksta dar siuntų – gali laukti. Didelės kompanijos siunčia reguliariai, bet kartais užsako perkrauti. Kai sako „savaitė“ – dažnai reiškia, kad daiktai stovi sandėlyje. Jei klientas moka už ekspresą, mes vežame net ir pustuščiu busiuku. Tai brangiau, bet greičiau. Kai kurios įmonės žongliruoja terminu „greitas siuntų pristatymas“, nors realybėje taip greito nėra. Aš to nedaryčiau, bet rinkoje pilna visko. Deja, tenka su tuo gyventi. Kartais pats palyginu tris skirtingus pasiūlymus klientui, kad jis matytų, kur žodis „greitai“ turi stuburą.

Ar reikia mokėti papildomai už kai kuriuos Londono pašto kodus?

ULEZ, LEZ, Congestion Charge – Londonas finansiškai griežtas. Nors modernūs busiukai atitinka švaraus oro zonas, kai kurie kodai kaip SW1, W1, EC1 reikalauja papildomų leidimų arba brangesnio parkavimo. Kartais vairuotojas sumoka 20 svarų vien tam, kad galėtų iškrauti per 40 minučių. Tai realūs kaštai, ne spekuliacija. Mes juos įskaičiuojame iš anksto. Jei pristatymas už M25 žiedo, tarkim, į Harlową – galima sutaupyti. Centro ribojimai yra baisūs, bet mes žinom, kaip apeiti daugumą spąstų, nors kartais tenka pakrutint galvą. Būna, kad telefonu paaiškinu: ne mes brangūs, o tavo adresas toks.

Ar galiu kartu važiuoti su savo siunta busiuku?

Teoriškai taip, bet praktiškai – sudėtingiau. Krovininiai busiukai turi ribotą keleivių vietų skaičių. Vienas vairuotojas gali paimti žmogų „prie vairo“, jei yra sėdynių, bet ilgi maršrutai išvargina. Buvo klientė, labai prašėsi kartu iki Londono. Mes sutikom, bet ji turėjo sėdėti šalia prietaisų skydo, o kelionė – nekokia. Geriau nusipirk bilietą į lėktuvą ir pasitink siuntą atskirai. Ne dėl to, kad nenorime, o dėl tavo patogumo. Petras sako, kad keleiviai dažnai nervinasi labiau nei jis pats, kai užstrigsta kamščiuose Antverpene. Jei jau labai nori, geriau rinkis didesnį furgoną su keleivine zona – ten ramiau ir oro kondicionierius geresnis.

Ar galima per modernųjį busiuką vežti maisto produktus į Angliją?

Atsargiai. Po Brexit Anglijos maisto tarnyba labai sugriežtino taisykles. Šviežia mėsa, pieno produktai – keliauja į sąvartyną pasienyje. Konservai, makaronai praeina, bet turi atitikti etiketavimą. Buvo, kad klientė vežė šaltalankių uogienę – praleido, nes ne komercinis kiekis. Bet jei veši 20 kilogramų feta – rizikuoji. Tiksliai visų kodų nepamenu, bet žinau, kad maistas pritraukia muitinių dėmesį kaip magnetas. Jei jau reikia – teiraukis veterinarinio sertifikato. Geriau – nesiųsk maisto, Anglija yra pilna parduotuvių. O jei mamai norisi lietuviško skonio – vežk asmeniniame lagamine, bet tik nedaug. Mes esame vežėjai, o ne sanitarijos inspektoriai, todėl maisto klausimus paliekame atsakingesniems.

Kaip žinoti, kad įmonė tikrai turi tuos modernius busiukus, o ne 1998 metų grūzą?

Paprašyk nuotraukos ir techninės specifikacijos. Rimtas vežėjas neturės ko slėpti. Modernūs busiukai turi Euro 6 standartą, hidraulinius keltuvus, tvirtinimo bėgelius viduje. Gali paklausti numerio ir patikrinti pagal registrą. Aš mačiau įmonių, kurios skelbiasi „nauja parkas“, o realybėje važinėja surūdiję VW Transporteriai be kondicionieriaus. Tokiam busikui vasarą per Prancūziją viduje kaip saunoje, o tavo vaškinės žvakės gali supiltis į vieną didelę dulkių spalvos masę. Vienas klientas kartą parodė konkurento siūlymą – nuotrauka buvo iš Volvo gamyklos, o ne iš jų parkingo. Tikrink, klausk, nebijok atrodyti įtartinas. Tai tavo daiktai.

Bėdos, popieriai ir tai, ko paprastai nesitiki

Kas jei muitininkai nusprendžia tikrinti mano siuntą?

Pakvėpuok. Muitinė tikrina apie 3–5 procentus, bet jei deklaracijoje kažkas nesueina – laikas tęsiasi. Busiukai sulaikomi taip pat kaip ir sunkvežimiai. Kartais patikrina dėl formos, kartais dėl kvapo, jei maišai su drabužiais pasmirdo tabaku. Svarbu, kad daiktai būtų logiškai sukrauti, neprikimšti ant viršaus. Vairuotojas turėtų žinoti dėžių eilę, nes krūčiau atidarinėti viską po kartą. Buvo atvejis, muitininkas Doverio pusėje užtruko dvi valandas dėl dėžės su knygomis. Nes knygos – pasirodo, animuoja įtarimą, niekad nebūčiau pagalvojęs. Dabar aš visada perspėju: jei vešit knygas, padeklaruokit jas atskirai, kad nekiltų bereikalingo įtarimo.

Kas jei aš pats vėluoju atvykti atsiimti siuntos Londone?

Tada kaltink save. Vairuotojas negali pragaišti pusdienio, jei turi dar du adresus tą pačią dieną. Mes duodam 30 minučių buferį. Buvo klientas, kuris sakė „taip taip, būsiu“, o telefonas išsikrovęs. Petras stovėjo Westminsterio pašonėje be signalo ir negalėjo prisiskambinti. Galiausiai palikom siuntą registratūroje 300 metrų toliau. Bet tai išimtis. Paprastai vėlavimas reiškia, kad busiukas turi varyti toliau, o siunta grįžta į terminalą. Ir tada jau papildomas mokestis. Nes niekas nenori dirbti veltui. O Petras, beje, dėl to vėliau parūpo keistą alų pub'e, bet tai jau kita istorija. Sutarkis laiką tinkamai arba nurodyk patikimą atstovą – taip sutaupysi sau ir nervų, ir pinigų.

Ar sekmadienis – problema, jei reikia pristatyti siuntą?

Anglijoje sekmadieniais verslai dažnai nedirba, bet gyvenamieji adresai – įmanomi. Problema, kad daug daugiabučių turi vartus arba apribotus įėjimus savaitgalį. Vairuotojas gali atvažiuoti, bet neįvažiuoti į kiemą. Be to, keltų grafikas sekmadieniais retesnis. Aš stengiuosi planuoti nuo antradienio iki ketvirtadienio. Pirmadieniai per daug chaotiški, penktadieniai visi skuba. Sekmadienis brangesnis dėl vairuotojo tarifo. Bet jei labai reikia – galima. Tik atsimink, kad busiukai Anglijos miesteliuose sekmadienį traukia mažiau dėmesio, bet kaimynai vis tiek stebi. O kai kurie kaimynai mėgsta skųsti dėl ne vietoje stovinčio transporto. Buvęs atvejis Wembley – bobutė iškvietė aplinkos apsaugą dėl dyzelio kvapo. Tai ne pokštas.

Ar siuntimas į Angliją busiuku tinka ir verslui, ar tik individualiems žmonėms?

Tinka ir verslui, ypač jei reikia express pristatymo parodų suvenyrams, biuro technikai arba mažoms partijoms. Elektroninėms parduotuvėms galime pasiūlyti reguliarius reisus. Buvo atvejis, kad lietuviška žvakių gamintoja kas savaitę siunčdavo po 6–8 dėžes į sandėlį netoli Birmingamo. Sunkvežimis tam būtų absurdas. O modernus busiukas du kartus per savaitę – puikus balansas tarp greičio ir kainos. Tik verslui reikia tvarkingesnių dokumentų nei asmeninėms siuntoms. Bet čia jūsų buhalterio galvos skausmas. Aš vežu, jis skaičiuoja. Ir prašau – nepilk man buhalterinių klausimų penktadienio vakarą, tada aš irgi pasimetu. Verslo siuntos paprastai gražiau atrodo lipdukuose – tvarkingai sukrautos, ne kaip asmeniniai maišai. Tai irgi pagreitina procesą muitinėje.

Dar keli dalykai, kuriuos verta permąstyti

Ką reiškia, jei vežėjas sako, kad jo busiukai yra „ekspresiniai“?

Tai dažniausiai rinkodaros terminas. „Ekspresinis busiukas“ fiziškai nesiskiria nuo paprasto – jis negauna sparnų. Skirtumas logistinis: jis važiuoja be tarpinių sustojimų, tiesiai iki tavęs. Bet kartais įmonės taip pavadina bet kurį furgoną, kad pateisintų didesnę kainą. Realus ekspresas reiškia, kad mašina išvažiuoja tą pačią arba sekančią dieną po užsakymo, o ne po savaitės. Jei tau sako „greitas siuntų pristatymas į Angliją moderniais busiukais“ – paklausk, kada tiksliai išvykimas. Nes jei jie laukia kol susidėlios langai, tai ekspresu jau nekvepia. O kvapą šitame versle svarbu jausti. Kartais atvirai pasakau klientui: šitas maršrutas bus greitas, nes tu vienas keleivis šiame laive. Na, busike.

Ar reikia ką nors žinoti apie oro sąlygas ar sezonus vežant į Angliją?

Žiemą Prancūzijos ir Belgijos keliai gali būti slidūs, kartais net puikus busiukas nepravažiuoja be grandinių. Vasarą problema – perkaitimas kabinoje. Jei veši vašką, plastiką ar meno kūrinius – reikia klimato kontrolės. Mes turime tam tikrus sprendimus, bet tai specialus užsakymas. Pavasarį ir rudenį – idealiausia. Anglijoje beveik visada lyja, ten oras kaip Lietuvos ruduo metų metus. Tai aš nelabai kreipiu dėmesį į sinoptikus. Bet žiemą visada paklausiu vairuotojo, ar paėmė termosą su kava. Svarbiausia, kad jis būtų pailsėjęs, o ne apsišlakis iš vakarėlio. Nes kelias iki Doverio ilgas ir monotoniškas. O jei lyja kaip iš kiaušo, vairavimas tampa atsakingesnis – tuomet saugumas svarbiau už greitį.

Kokia dažniausia klaida, kurią daro žmonės, siųsdami daiktus pirmą kartą?

Jie nepamatuoja. Atneša dėžes, per didelės, per sunkios, viduje – puodeliai, knygos ir skalbimo mašinos dalys vienoje vietoje. Svoris pasiskirsto blogai, dėžė trūksta. Antra – blogai užrašytas gavėjo numeris. Būna, kad anglai pakeičia numerį, o lieka senas. Tada vairuotojas važinėja po rajoną ir klausia praeivių, ar matė lietuvį vardu Andrius. Trečias dalykas – neįvertinimas. Kai žmonės prisisiunčia daugiau, nei sakė. Tada kaina kyla, stresas auga. Todėl aš visada prašau nuotraukos siuntos prieš pasiėmimą. Bent jau matyti, ar tos dėžės išvis įeina pro duris. Dar vienas perliukas – žmonės užklijuoja lipdukus ant drėgnų dėžių, ir visa informacija nubyra pirmame lietuje.

Ar busiukas gali paimti siuntą ne tik iš Vilniaus, bet ir iš Kauno, Klaipėdos ar kitur?

Žinoma. Nors Vilnius yra pagrindinis taškas, mes važiuojame ir po provinciją.