Greitas siuntų pristatymas į Angliją jau rytoj: pasakoju kaip yra iš tiesų

Telefonas skamba ir žmogus kitame gale klausia to paties: ar galiu šiandien atiduoti, o rytoj jau būti Anglijoje? Atsakau – taip, galiu. Bet ne visada ir ne bet ką. Per trylika metų tvarkydamas tarptautinius perkraustymus mačiau visko: puikių skrydžių ir visiškai sugriuvusių planų, kai klientas patikėjo gražia reklama, o daiktas dingo tarp Klaipėdos ir Folkestone. Jei tau reikia greito siuntų pristatymo į Angliją, turiu būti atviras – tai įmanoma, tik reikia ne tik pinigų, bet ir proto. Skubėk teisingai, pasirink atsakingai, o aš papasakosiu, kur slepiasi kiekvienos bėdos.

Ar iš viso realu taip greitai?

Ar galiu šiandien užsakyti ir kad siunta rytoj būtų Londone?

Gali, bet žiūrėk – jei skambini po ketvirtos, o siunta dar stovi tavo bute Kaune, čia jau pavojinga. Mes turime ją surinkti, sutvarkyti popierius ir įsodinti į vakarėjantį reisą. Paprastai riba – iki dvylikos–keturiolikos valandų. Kartais priimam ir vėliau, bet tada kaina jau kitokia. (Ne, ne „kitokia“ – brangesnė, tiesiog pripažinkim taip.) Svarbu, kad daiktai būtų paruošti. Telefono skambutis nepagreitina pakavimo. O jei tai penktadienis ir skambini pavėlai – vairuotojas jau su kava kažkur už miesto.

Koks pats greičiausias būdas siųsti siuntą į Angliją?

Oro kelias. Rimtai. Nei keltas, nei traukinys čia kaip konkurentai neina. Lėktuvu iki Londono – kelios valandos. Bet reikia gabenti į oro uostą, pravesti pro saugumą. Kartais tai užtrunka ilgiau nei pats skrydis. Jeigu klausi apie kelius – važiuoja vairuotojai, bet iki rytojaus spėja tik jei jau esi Vokietijoje. Tai greičiausias – oru, jei turi biudžetą didesnį standartinio. Kitaip belieka kantrybė arba furgonas, bet čia jau poryt, ne rytoj. Fizikos neišvengsi.

Ar skubus pristatymas į Angliją kainuoja žymiai brangiau?

Taip. Čia kaip taksi – jei reikia dabar, moki daugiau. Standartinis siuntimas į UK kainuoja nuo kelių eurų už kilogramą, o jei rytoj – skaičiuojame nebe svorį, o darbo pertvarkymą. Kartais žmogus piktai sako „pas jus kainos". Aš linkteliu – taip, nes tu nori, kad kas nors šiandien važiuotų specialiai ar samdytų lėktuvą. Tai kainuoja. Jei nenori mokėti – laukiesi savaitę. Visi keliai veda į Romą, bet greitieji į Londoną per orą. Neturiu pinigų kalbėti taip, kad rinkis pagal kišenę.

Kada siunta turi būti atiduota jums, kad spėtų iki rytojaus?

Kuo anksčiau, tuo ramiau. Jei kalbam apie penktadienį ir nori, kad šeštadienį jau gautų – tai misija beveik neįmanoma, nebent specialus reisas. Bet įprastai – pirmadienį atiduoti iki vidurdienio, antradienį gali tikėtis. Žmonės galvoja, kad mes turim slaptą tunelį po Latvija. Neturim. Procedūros vyksta realiu laiku. Jei atiduodi septynioliktą valandą, kai vairuotojas jau lenkia Gardiną – siunta liks. O rytojus tada taps poryt. Supranti? Skubėk. Paskambinti ryte ir išeiti į pietus bandyti – ne tas pats.

Ar visos kurjerinės įmonės gali pristatyti jau kitą dieną?

Ne. Ir čia aš būsiu visiškai atviras – pusei įmonių tai nelabai rūpi. Pažada, surenka šimtą užsakymų, o paskui žiūri – oi, vėluosim. Mačiau, kai klientas sumokėjo „premium" tarifą, o siunta dvi savaites klajojo po Vokietiją. Rimti vežėjai, dirbantys su skubi UK kryptimi, turi tiesioginius kontaktus oro uostuose. Kitos persiunčia per trečius asmenis. Tai jei renkiesi pigiausią pasiūlymą – rizikuoji. Geriau sumokėti daugiau, bet žinoti, kad dėžė važiuoja, o ne miega kažkur prie Varšuvos be priežiūros.

Kur prasideda bėdos

O jei mano siunta labai didelė – pavyzdžiui, sofa?

Tada „rytoj" tampa labai sudėtingu žodžiu. Maži siuntiniai iki dvidešimties kilogramų – lengvai. Bet sofa... vargu. Reikės furgono, o furgonas į lėktuvą nepatenka. Lieka kelias per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją. Ne rytoj, o poryt ar po trijų dienų. Turėjom atvejį, kai klientas nenorėjo to girdėti. Sakė – bet jūs rašote, kad greitas pristatymas į Angliją! Taip, bet aš neišgalvoju fizikos dėsnių. Negaliu per nakt perkelti sofos į salą. Kita vertus, jei dega, yra spec. reisai, bet kaina tada kaip mažo automobilio. Rimtai.

Ar muitinė nedelsia skubių siuntų?

Muitinei nerūpi, kad tau skubu. Ne politiką tyrinėsiu, bet žinau iš praktikos. Jei siuntoje kažkas kelia įtarimų – elektronika be dokumentų, maisto papildai – gali stovėti. Nors jei viskas tvarkingai deklaruota, komercinė sąskaita aiški, naktinius skrydžius dažnai praleidžia greičiau. Bet garantijos – nulis. Kartą siunta įstrigo vien dėl to, kad ant dėžės buvo netinkamas lipdukas. Viskas užtruko parą. Tai ne mūsų kaltė, bet klientas šaukė ant mūsiškių. Toks jau darbas. Muitiniai daro savo, o mes dirbam aplink juos, ne per juos.

Galvojau, kad viskas supakuota gerai, o kurjeris atsisakė vežti – kodėl?

Oi, kasdienybė. Žmogus sumeta daiktus į parduotuvinį maišelį, užriša ir galvoja – va, paruošta. Rimtai ne. Ypač jei viduje stiklas, elektronika ar kažkas trapi. Mūsų pareiga patikrinti, nes kelyje plyšta, subyra, lieka ant kelių dangos. Turėjom atvejį, kai atsiuntė meno kūrinį suvynioto tik į laikraščius. Laikraščiai! Sakau – taip nebus. Arba pakuoji kaip žmogus, arba ieškok kito. Aš nevešiu dėžės, kuri dar neišvažiavus iš kiemo atrodo kaip katastrofa. Kartais žmonės pyksta, bet tai ne savivalė. Tai elementarios taisyklės.

Ar sekmadienį ar šventinę dieną galima siųsti taip greitai į Londoną?

Ne. Na, šiaip jei esi pasirengęs mokėt du ar tris kartus brangiau, galima surasti privatų lėktuvą. Bet sąžiningai – didžioji dalis logistikos sekmadienį miega. Anglijoje pristatymai šeštadienį irgi retesni nei Lietuvoje. Tai jei tau dabar gruodžio dvidešimt ketvirtoji ar ilgasis savaitgalis – pamiršk. Geriau paskambink ir paklausk, o ne spausk internete „pirkti". Kartais net aš pats nežinau, ar konkretus partneris dirbs per stebėtinai ilgą savaitgalį. Reikia kaskart tikrinti individualiai. Universalių atsakymų čia nėra, ir aš nemeluosiu sakydamas kitaip.

Ką daryti, jei gavėjas rytoj nebus namie Anglijoje?

Bėda. Rimtas dalykas. Jei tai privatus asmuo Londone, geriausia iš anksto susitarti. Duoti telefoną – gali atsiimti kaimynas, jei patikimas. Nes jei vairuotojas atvažiuoja, skambina – niekas neatsiliepia... jis turi kitų penkiolikos adresų. Neigs ten pusdienio. Paprastai kurjeriai palieka pranešimą ir vežą į terminalą. Tada gavėjas važiuoja pats. Bet Anglijoje terminalai toli ir darbo laikas nepatogus. Tai jei siunti kažkam, įspėk – rytoj bus pristatymas. Jei praleis langą, gali ieškoti savaitgalį dėl tos dėžės. Ne visi tai supranta.

Kainos, pakuotė ir kiti nemalonūs dalykai

Kiek maždaug kainuoja pristatymas į Angliją kitai dienai?

Čia kaip klausti buto kainos – nuo kvadratūros. Maža dėžutė iki 5 kg – gal nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Dokumentai pigiau, gal trisdešimt. O jei dviratis ar trys didelės dėžės – jau kita kalba. Žmonės lygina su paštu ir pakraipo galvą. Paštas neveš rytoj, nebent tai laiškas. O čia – ekspresas. Mačiau sąskaitas už skubų krovinių pervežimą į UK ir po keturis šimtus eurų, kai reikėjo užimti visą vietą mašinoje. Realybė tokia. Nesiūlau perrašinėti biudžeto, bet tikėtis penkiolikos eurų už sofą – naivu. Skaičiuok sąžiningai.

Ar galiu sutaupyti, jei pats atvežiu siuntą į terminalą?

Žinoma. Kai pats atvežti į mūsų terminalą Vilniuje ar Kaune, mes neskaičiuojame paėmimo kainos. O paėmimas kartais sudaro pusę sąskaitos, jei gyveni kaime. Tikra istorija – klientas iš Varėnos. Iki jo gal dvi valandos kelio, kuras, darbo laikas. Jis pats atvažiavo į Vilnių apsipirkti ir atstiko siuntą. Sutaupė kokie trisdešimt eurų. Ne visi turi tokias galimybes, bet jei gali – puiku. Jei esi sostinės rajone, paėmimas ne toks jau brangus. Bet provincijoje – tai skirk tam biudžetą arba vežk pats. Aš pats kartais pasiimu kelionę iš provincijos, kai tik leidžia laikas.

O jei aš supakuosiu į paprastą maišelį, ar problema?

Problema didelė. Dažnas vaizdas – žmogus sumeta rūbus į parduotuvinį maišą, užriša ir galvoja, kad gatava. Rimtai ne. Ypač jei viduje stiklas, elektronika ar kažkas trapi. Mūsų pareiga patikrinti, nes kelyje plyšta, subyra. Turėjom atvejį, kai meno kūrinį atsiuntė suvynioto tik į laikraščius. Laikraščiai! Sakau – taip nebus. Arba pakuoji kaip žmogus, arba ieškok kito. Aš nevešiu dėžės, kuri dar neišvažiavus iš kiemo atrodo kaip katastrofa. Kartais žmonės pyksta, bet tai ne savivalė. Tai elementarios taisyklės, kurių laikosi normalūs vežėjai. Pakavimas svarbus.

Ar reikia kokių nors ypatingų dokumentų greitam siuntimui į UK?

Po Brexit niekas nebe taip paprasta. Komercinė sąskaita – privaloma. Turi būti aiškiai parašyta kas viduje, kokia vertė. Jei siunti asmeninius daiktus, reikia sąrašo. Kartais žmonės rašo „dovanos". Ne, taip nebeina. Muitiniai tikrins. Jei nori skubaus siuntų transportavimo į Angliją rytoj, dokumentai turi būti tvarkingi dar šiandien. Jei klientas atsiunčia popierius vėlai su klaidomis – rytoj niekur neskrisime. Viskas turi sustackinti dar prieš išvažiuojant. Aš ne muitininkas, bet žinau – be popierių bus blogai. Ir elektronė versija nepakeičia originalo.

Ar verta drausti siuntą, kuri keliauja tik vieną dieną?

Verta. Skamba kvailai – drausti vienai dienai? Bet per tą parą gali nutikti daug. Lėktuvas gali keisti maršrutą, dėžė gali būt permesta per grubiai. Turėjom istoriją: per naktį iš Vilniaus į Londoną dingo dokumentų dėžutė. Kurjerio klaida – įsodino ne tą lėktuvą. Radom kitą dieną, bet klientas prarado darbo pasiūlymą. Jei būtų apdrausta – kompensacija. O dabar grįžom į pradžią ir teisėmės mėnesį. Tai jei siunti vertą ar nepakeičiamą daiktą – drausk. Nes net ir viena diena yra pakankamai ilgai, kai logistika nusprendžia pakrypti ne ten.

Taip nutinka realybėje, ne reklamoje

Ar teko vežti siuntą, kuri tikrai turėjo būti rytoj, bet vėlavote?

Buvo. Pirminis vairuotojas susirgo. Rimtai, ne pasiteisinimas – vidurnaktį pradėjo karščiuoti, kai jau turėjo kelti. Turėjom surasti pamaininį. Radom, bet jis išvažiavo penkiom valandom vėliau. Siunta pasiekė ne rytą, o vakarą. Klientas panikavo, skambinėjo kas valandą. Suprantama. Bet aš negaliu ligonio spausti į vairuotojo sėdynę. Tai taip, vėlavom. Bet pasakiau atvirai – situacija tokia. Geras klientas suprato. O kitas parašė blogą atsiliepimą internete, nors daiktas atėjo sveikas. Toks jau gyvenimas. Ne visada saulėta, ypač transporte.

Kodėl kai kurios įmonės žada pervežimą per 24 valandas, o paskui dingsta?

Tai aš vadinu „paštimi". Žinau keletą kompanijų, kurios rėkia „express UK per 24h", o turi du vairuotojus ir vieną dyzelinį furgoną. Jei abu užimti – tu stovi eilėje. Sumoki, gauni sąskaitą, o po trijų dienų nieko nėra. Skambini – numeris neatsiliepia. Buvęs atvejis, kai moteris kreipėsi pas mus jau ašarota – siuntė vaikui vaistus į Notingamą. Mes paėmėm skubiai, bet ji jau buvo praradusi dvi dienas su aferistais. Tai jei kaina kelis kartus mažesnė nei rinkos – pagalvok. Rimtas logistas nenorės sugadinti reputacijos dėl vienos siuntos. O sukčiams – vienodai. Jie paima ir dingsta.

Ką reiškia „ekspresinis maršrutas" ir ar tai ne tik gražus pavadinimas?

Tikras ekspresas reiškia tiesioginį ryšį tarp tavęs ir vairuotojo arba oro linijos be tarpininkų. Mes turim vairuotojus, kurie važiuoja į Londoną nuolat. Bet kiti turi „ekspresą" – t.y., greitai paimsim iš namų, o paskui sudėsime į bendrą konteinerį, kuris judės per savaitę. Tai rinkimas, ne ekspresas. Aš pats rinkčiausi paslaugą, kurioje matai sekimo numerį nuo taško A iki B. Jei sekimas prasideda tik Vokietijoje – kažkas ne taip. Žiūrėk į smulkmenas. Pavadinimai pigūs, o laikas brangus. Per tiek metų mačiau, kaip gražūs žodžiai internete nepakeičia realaus kontakto su vairuotoju. Nepatikėk tuščiais pažadais.

Ar jums teko atšaukti važiuojantį vairuotoją, nes klientas pamiršo dokumentą?

Buvo toks atvejys. Klientas atidavė keturias dėžes, viskas saugiai sutvarkyta, vairuotojas pajudėjo Kauno link. Po pusvalandžio skambutis – „oi, o ar reikia tos sąskaitos faktūros?" Reikia. Labai reikia. Be jos siunta sustos muitinėje kaip akmuo upėje. Turėjau skambinti vairuotojui (buvo jau už Marijampolės, o gal tiesiai prie geležinkelio, nesvarbu), jis dėl mūsų apsisuko. Klientas atsiuntė sąskaitą el. paštu, aš atsispausdinau, perdaviau. Bet vėlavom pusantros valandos. Pamiršti dokumentus – klasikinė klaida. Daryk sąrašą iš vakaro. Ir nepalik ant stalo to popieriaus, kuris svarbiausias.

Ar siuntos į Manchester ar Birmingham vyksta taip pat greitai kaip į Londoną?

Londonas turi daugiausiai reisų. Kiti miestai – jau sudėtingiau. Į Londoną skraido ir leidžiasi viskas. Į Mančesterį – ne taip dažnai. Jei skrenda lėktuvu iki Londono, paskui dar reikia krovininį pervežimą į šiaurę. Tai prisideda pusė–visa diena. Jei veža tiesiogiai automobiliu – priklauso nuo maršruto. Birmingamas galimas per naktį, bet Mančesteris toliau. Reikia skaičiuoti ne tik skrydžio laiką, bet ir antrąjį etapą. Daugelis pamiršta apie tai. Jei man reikėtų ką nors pristatyti ne į sostinę – klausčiau iš karto, ar įmanoma nusileisti arčiau galutinio taško. Kartais galima, kartais ne. Nesąmoningi pažadai čia kenkia labiausiai.

Patarimai prieš skubėjimo ligą

Kokia pirmiausia klaida, kurią daro skubantys žmonės?

Netikrina, ar gavėjas rytoj iš viso bus. Atiduoda siuntą, sumoka, o paskui skambina gavėjas – oi, aš išvykau į Paryžių. Nuostabu. Arba neteisingai nurodo adresą. Vieno nulio ar raidės klaida Londone gali nusiųsti į visai kitą rajoną. Kitas dalykas – netikrina svorio. Sako „gal dešimt kilogramų", o paskui paaiškėja dvidešimt. Tada perskaičiuojama vėlai. Patikėk, mačiau klientą, kuris nurodė svetimą pašto kodą ir paskui pyko, kad siunta nepasiekė giminaičio. Skubėjimas gimina klaidas. Rimtai, atsiversti žemėlapį ir paskambint gavėjui nėra nuodėmė.

Ar verta skambinti trims skirtingoms įmonėms ir lyginti?

Verta, bet nereikia lyginti vien tik pagal kainą. Paskambink ir paklausk, ar jie patys turi vairuotoją kelyje, ar tik rinkėjai. Paklausk, kaip veiks sekimas. Jei žmogus kitame gale vangiai burba ir sako „nu, kažkaip sutvarkysim" – raukis lauk. Normalus vadybininkas turi žinoti maršrutus, mašinų skaičių, galimybes. Lygink ne tik skaičius, bet ir tai, kaip tave aptarnauja. Brangesnis pasiūlymas su aiškiu planu geresnis už pigų su migla akyse. Mūsų srityje pasitikėjimas svarbesnis už dešimt eurų nuolaidą. O jei vieni kitus vadina tais pačiais vairuotojais... na, tu suprasi. Klausk tiesiai.

Ką jūs pats darytumėte, jei reikėtų rytoj pristatyti dokumentus į Londoną?

Pats skambinčiau savo vadybininkui, pasakčiau – reikia dabar. Paskui sudėčiau dokumentus į standartinę dėžutę, užklijuočiau gerai, užrašyčiau aiškų adresą dviem kalbom. Ir suruoščiau komercinę sąskaitą net jei tai privatūs dokumentai – taip reikia. Tada atvežčiau į terminalą patiems, jei tik galiu nuvažiuoti. Jei negaliu – sutikčiau su paėmimu iš namų, bet iki trylikos valandos. Beje, nepamirščiau paskambinti gavėjui Londone ir įspėti, kad rytoj apie dešimtą skambins kurjeris. Tai viskas. Jokių paslapčių – tiesiog darau tai, ką patariu kitiems. Dešimt metų moko, kai kiti tiek pat laiko klaidžioja.

Ar pristatymo patvirtinimas visada gaunamas?

Turėtų būti, bet realybė kitokia. Lėktuvų ir furgonų pristatymuose pasirašymai retai ateina akimirksniu. Kartais gavėjas pamiršta pasirašyti elektroniškai, kartais kurjeris skuba prie kito adreso. Mes stengiamės, kad viskas būtų fiksuojama, bet Anglijoje kai kurie smulkesni vežėjai dar naudoja popierius popierius. Taip, du kartus – pataisau: popierinius lapus. Jei tau gyvybiškai svarbu gauti patvirtinimą per valandą – pasakyk iš anksto, tada mūsų partneris Londone paskambins ir paprašys įrodymo. Ne viskas automatiška, kaip Amazon. Tai nereiškia, kad negausi – tik gali tekti palaukti iki rytojaus vakaro. Bet gausi.

Koks paskutinis patarimas prieš renkantis greitą siuntimą į Angliją?

Nedaryk visko paskutinę minutę. Žinau, skamba banaliai, bet pusė problemų kyla iš to, kad žmonės atsideda rytojui, kas turėjo būt padaryta prieš savaitę. Skambink anksti, rask patikimą vežėją, paklausk dokumentų sąrašo, supakuok vakarop ir rūšiuok popierius. Jei tvarka vakarop – rytoj viskas sklandu. O jei skambini dvyliktą valandą su chaotiškais popieriais ir nespėjimu – net aš nepadėsiu taip, kaip galėčiau. Greitas siuntų pristatymas į Angliją jau rytoj įmanomas tik kai iš abiejų pusių dirba ne tik pinigai, bet ir galvos ant pečių.

Išvada

Per dešimt metų supratau, kad greitas siuntų pristatymas į Angliją jau rytoj nėra stebuklas. Tai darbas, kurį padarai teisingai šiandien. Jei esi pasiruošęs, jei turi tvarkingus popierius ir nesikliai abejotinais pažadais – viskas įmanoma. Bet jei tik skubama be saiko, be galvos – rizikuoji ne tik daiktais, bet ir nervais. Pasitark su patikimu žmogum, ne su reklama. Ir prisimink – net ir lėktuvas neišskris be tavo sąžiningo pasiruošimo. Sėkmės siunčiant.