Greitas siuntų pristatymas į Angliją busiuku nuo durų iki durų

Dvidešimt treji metai ant ratų – tiek jau vežioju siuntas, baldus, kartais ir žmonių nugabentus prisiminimus iš Lietuvos į Angliją ir atgal. Kai ieškote greito siuntų pristatymo į Angliją busiuku nuo durų iki durų, turbūt norite ne tik greičio, bet ir to jausmo, kad daiktai išties pasieks tikslą, o ne paklis kažkur prie Lenkrosienio. Aš dirbu tiesiogiai su klientais, važiuoju pats arba su savais vairuotojais, ir žinau, kad kiekviena dėžė turi savo istoriją. Kartais man skambina vidury nakties, kartais padėkoją vyno buteliu. Na, tiesiog bandau paaiškinti, kaip viskas vyksta realybėje, be slidžių frazių ir marketingo gėrio.

Kaip tai vyksta kelyje

Kiek laiko trunka siuntų pristatymas į Angliją busiuku nuo durų iki durų?

Na, žiūrėkim. Iš Lietuvos iki Londono – maždaug 2200 kilometrų. Įsivaizduokit, vairuotojas nelėkte lėkia, turi pailsėti, keltai, muitinė. Realiai, nuo durų iki durų pristatymas dažniausiai užima dvi su trupučiu paras, kartais tris. Buvę atvejų, kai per spūstis Kellijoje sėdėjome aštuonias valandas – pristatymas užtruko per keturias paras. Bet standartiškai – dvi paras. Jei kas nors žada per parą, nežinau, gal turi slaptą sraigtasparnį arba meluoja.

Ar tikrai važiuojate iki pat mano namų Londone, ar tik iki terminalo?

Čia svarbu. Durų iki durų pristatymas reiškia, kad privažiuojame prie jūsų namo, buto, rūsio – kur prašote. Bet jei gyvenate vidury Londono centre, kur sunkvežimiams eiti draudžiama, tai... na, turim atrasti sprendimą. Kartais tai reiškia, kad atsivešime mažesnį vežimėlį, kartais susitinkame garaže ar aikštelėj. Buvę ir taip, kad klientė gyveno tokioje gatvelėje, kur net mini busiukas netilpo, teko nešt dėžes iš kampo. Bet taip, iki durų – tai mūsų standartas, ne išimtis.

Ar galiu važiuoti kartu su savo daiktais į Angliją?

Kartais galima, bet čia jau ne siunta, o keleivių pervežimas su bagažu. Sakyčiau, kad lyg ir galima, bet legaliai tai reikia tvarkyti visai kitaip, su kitais leidimais. Aš asmeniškai vežu kartais žmones, kai labai jau pažįstu arba kai jie yra mano klientai jau dešimt metų. Bet oficialiai, jei klausiate apie siuntų pristatymą į Angliją busiuku – daiktai važiuoja vieni, be keleivių. O jūs pasiimkit lėktuvą. Ten ir greičiau, ir mažiau komplikacijų. Nors brangiau. Aš čia tik dėl perkraustymų, ne keleivių linijų. Nors suprantu, kodėl klausiate – visi nori sutaupyt.

Kainos, kurios kinta

Kiek maždaug kainuoja pervežimas busiuku į Londoną?

Žiūrėkit, jei pilnas busiukas – nuo 800 iki 1200 eurų, priklauso nuo sezono ir kur konkrečiai Anglijoje. Žiemą pigiau, vasarą brangiau, nes keltai užsikrauna. Pusė busiuko – gal 500–700. O jei viena dėžė, tada jau ieškome, ar turime vietos prie kitų krovinių. Nes važiuoti dėl vienos dėžės specialiai per Europą – neapsimoka nei jums, nei man. Kartais paimame už 150 eurų, jei pasiseka sutapatinti maršrutus. Kainos nėra įspaustos akmenyje, jos alsuoja. Šiandien viena, rytoj kita. Buvę, kad dyzelino kaina pašoko ir teko perskaičiuoti. Taip atvirai pasakau iš karto.

Ar galiu mokėti dalimis, ar reikia visko iš karto?

Nežinau, gal ir galima, bet aš asmeniškai mėgstu, kad bent pusė būtų prieš tai. Yra buvę, kad Londone atidavus siuntą klientas pasakė: „Oi, o šią savaitę sunku, bankas užblokavo“. Ir tada mes stovime su 200 kg krovinu kieme. Negrazu. Taigi, avansas – tai mūsų apsauga. Yra firmų, kurios faktūrą siunčia po mėnesio, bet aš to nerekomenduočiau daryti. Pinigai turi eiti kartu su daiktais. Bent jau taip dirba normalūs žmonės. Bent jau taip aš dirbu.

Kodėl vieni sako 500, kiti 800 eurų už tą patį reisą?

Nes konkurentai kartais dirba labai keistai. Vieni turi seną Transitą, kuriame pusė daiktų sulūžta pakeliui, bet kaina maža. Kiti turi liftą, draudimą, miegamą vietą vairuotojui, gerų padangų komplektą. Jūs mokate ne už kilometrą, o už tai, kad siunta atvažiuos sveika. Arba neatvažiuos. Buvo toks atvejis prieš porą metų – klientas pasirinko pigiausią variantą, o jie dviratį pakišo po sofa be tvirtinimų... na, be komentarų. Tiesiog ne visada pigiau = geriau. Atvirai.

Kas tilps ir kas ne

Ar mano neišpakuota sofa gali važiuoti stovėdama vertikaliai?

Gali, jei prieš tai apsaugosime kampus. Bet vertikaliai sofos paprastai nevežame, nebent tai kampinė ir suima mažai vietos, o jūs sutinkate prisiimti riziką. Kita vertus, durų iki durų pristatymas reikalauja, kad daiktas pralįstų pro duris abiejuose galuose – ir pas jus Vilniuje, ir pas jus Londone. So pirmiausia reikia išmatuoti, o ne spėlioti. Buvę, kad klientas pasakė „sofa standartinė“, o ji pasirodė esanti dviejų metrų pločio monstras iš sovietinės virtuvės. Grindis subraižėm abiejose pusėse. Laimei, klientas pats prisiėmė kaltę. Matuokit prieš siųsdami. Rimtai.

Ar jūs patys supakuojate, ar aš turiu tai padaryti prieš atvažiavus?

Aš siūlau patiems supakuoti paprastus daiktus – drabužius, knygas. Bet jei siunčiate stiklą, veidrodį, televizorių – geriau palikite mums. Mes turime burbuliukų plėvelės, kartono kampuočių. Kartais klientai „sutaupo“: suvynioja į laikraščius ir stebisi, kodėl porcelianas atvažiavo dulkėmis. Ne, taip neveikia. Supakavimas kainuoja papildomai, bet tai yra investicija, ne išlaidos. Ai, ir dar – nepakuokit į juodas maišus. Viskas dingsta tamsioj pusėje.

Ką daryti, jei daiktas sveria 120 kg?

Tada reikia pagalbininkų. Mūsų vairuotojai – stiprūs vyrai, bet ne Halkai. 120 kg – jau rizika stuburui. Turime liftus, vežimėlius, rampas, bet jei reikia nešti į aukštą be lifto – atsiprašau, bet tai kainuos papildomai. Ir šnekitės su mumis iš anksto. Buvę, kad klientas prie durų pasakė: „Dar čia šaldytuvas į rūsį“. Šaldytuvas sveria daug. Vairuotojai atsisakė. Konfliktas. Planuokit. Ne viskas telpa į standartą, kurį įsivaizduojat.

Popieriai, muitinė ir visi kiti galai

Ar dar po Brexit reikia kažkokių specialių leidimų siųstis daiktus?

Brexit viską apsunkino. Dabar reikia muitinės deklaracijos, sąrašo daiktų, vertės. Jei daiktai nauji – dar ir mokesčiai. Jei seni ir asmeniniai – rašome, kad perkraustymas. Bet čia jau aš ne šimtu procentu tikras dėl kiekvieno atskiro daikto – buvę, kad muitininkas Calais pasakė, jog kompiuteris yra prekė, o ne persikraustymo daiktas. Reikia čekių. Šiaip geriau, kad daiktai būtų naudoti bent šešis mėnesius. Lyg taip taisyklė. Arba metus. (Ai, dabar prisiminiau – šešis mėnesius, nesusipainiokite, kaip aš ką tik.)

Kas bus, jei muitininkas Calais pasakys, kad negalima vežti mano dviračio?

Tikriausiai stabdys visą reisą kelioms valandoms. Muitininkai turi teisę atidaryti, patikrinti, suabejoti. Jei dviratis naujas ir be čeko – gali reikėti mokėti muito mokestį. Jei tai senas dviratis su rūdija – dažniausiai praleidžia. Mes bandome iš anksto perspėti, bet kartais pats klientas nutyli. Tada dirbam su tuo, ką turim. Negrazu būna, kai pilnas busiukas stovi saulėje, o mes aiškinamės dėl vieno vairo. Dviratis tik pavyzdys. Esmė – deklaruokit teisybę.

Ar reikia sąskaitos-faktūros, jei siunčiu senas lempos draugei į Bristolį?

Jei senos ir naudotos – sąskaitos faktūros nereikia, reikia sąrašo lietuvių ir anglų kalba. Bet jei tai naujos stalinės lempos – tada reikia pirkimo dokumentų. Muitininkai nemėgsta dovanų be įrodymų. Vieną kartą klientė siuntė „dovanų dėžę“ seseriai, o ten buvo penki nauji suktuviai. Turėjo palikti muitinėje. Sesuo liūdna, klientė pikta. Nepadėkite mūsų į tokią padėtį. Rašykit sąžiningai, ką yra. Jei dovana – pasakykit, kad dovana, bet be vertingų naujų daiktų. Aš jau nebežinau, kaip kitaip paaiškinti. Kartoju tai dešimtmetį.

Kai kelyje ne viskas pagal planą

Ar esate kada nors vėlai atvažiavę dėl to, kad priešais jus apvirto vilkikas?

Taip, pernai buvo. Prie Lillės vilkikas apsivertė, užkirto autostradą keturioms valandoms. Mes stovėjome eilėje kaip visi kiti. Ne, nepersukame laiko. Durų iki durų pristatymas turi būti sąžiningas – jei vėluojame, skambiname, rašome. Kartais klientai pyksta, bet ką padarysi – aš tik vairuotojas, aš tų vilkikų nepversiu atgal. Buvę ir tokia situacija, kad patys Grenoble netoli padangą pradūrėme stačiakampėj duobėj. Pripažįstu. Pakeitėm per valandą, bet vėlavom tris. Gyvenimas. Planuoja Dievas, o mes tik važiuojam.

Ką darote, jei klientas neatsako į telefoną ir namie nieko nėra?

Skambuname tris kartus. Rašome žinutę. Jei nieko – važiuojame pas kitą. Nes jei turime dar tris adresus Londone, negalime laukti iki rytojaus. Daiktus parvežame į sandėlį, o tada jau arba antrą reisą, arba klientas pats atvažiuoja pasiimti. Buvę atvejis, kai vaikinas pasakė: „atvykit šeštadienį“, o pats išvažiavo į Todmorden festivaliui. Mes stovėjom prie durų pusvalandį. Silpnas ryšys. Jis paskui atsiprašė, bet laiko neatgavom. Sąžiningai pasakius, tai jo problema, bet mes irgi nervinamės.

Ar teko vežti ką nors tokio, kad net pats nustebtumėte?

Besąlygiškai. Vienas vyras vežėsi katės kapus. Na, urnas. Ne, ne juokauju. Kitą kartą – akvariumą be žuvų, bet su vandeniu. Dar – nuo sodybos atsivežė molinius koklius, kurie svėrė daugiau nei aš pats. Durų iki durų pristatymas kartais virsta cirku. Bet žmonės siunčia tai, kas jiems brangu. Aš nesijuokiu – na, gal truputį nusijuokiu, bet gerbiu. Svarbu, kad tilptų ir nebūtų pavojinga. Katės urna – ne pavojinga. Vandeniu pilnas akvariumas ant greičio kelio – gal kiek rizikinga.

Draudimas, sekimas ir kas viduje

Ar daiktai apdrausti, jei sudegs padanga ir užsidegs priekaba?

Taip, turime krovinio draudimą, jis apima ir gaisrą, ir avariją. Bet yra riba – dažniausiai iki 20 000 eurų, priklauso nuo sutarties. Jei siunčiate antikvarinį paveikslą už 50 000 – būtinai perspėkite, sutvarkysim atskirai. Standartinėje draudimo politikoje yra išimčių. Pavyzdžiui, pernai svetainės staliukas sulūžo, nes buvo supakuotas į plėvelę, o ne į dėžę. Draudimas nesumokėjo – netinkama pakuotė. Tai va, mažomis raidėmis parašyta. Aš tą tekstą žinau mintinai, nes manęs kas antras klientas klausia.

Ar galiu paskambinti vairuotojui tiesiogiai ir paklausti, kur jis?

Galite, bet geriau žinute. Nes vairuotojai vairuoja, rankų laisvų įranga ne visada veikia taip, kad galėtų saugiai kalbėti. Be to, jei sakote man, kad jis dabar yra Birmingemo apylinkėse, tai... na, per penkiolika minučių jau bus kitur. Kartais duodu tiesioginį numerį, kartais ne – priklauso nuo vairuotojo ir jo budrumo. Kai kurie nekantrieji skambina kas valandą. Tada aš atiminėju telefoną ir liepiu rašyti žinutes. Reikia truputį pasitikėjimo, tiesą sakant. Juk ne stebuklų laukim, o siuntų pristatymas.

Ką reiškia durų iki durų pristatymas – ar nešat ir į vidų, ar paliekat prie durų?

Priklauso. Durų iki durų pristatymas standartiškai reiškia – ant slenksčio. Bet jei matome, kad senyra pensininkė viena, kartais užeiname į vidų, padedame ant stalo. Tai jau žmogiškumas, ne sutartis. O jei tai penktas aukštas be lifto – į vidų nešime tik jei sutarta iš anksto. Nes jei mano vairuotojas tikisi dėžių ant slenksčio, o jūs pasakote „įneškit į vonią“ – tai nelabai sąžininga. Aš asmeniškai visada paklausiu prieš atvažiuodamas: „Ar reikia į vidų, ar tik prie durų?“ Sutaupo laiką ir nugarą.

Skirtumai, palyginimai ir kai ko geriau nedaryti

Kuo skiriasi jūsų busiukas nuo DPD ar UPS kurjerių?

DPD išsiima dėžę, priskenuoja ir meta ant konvejerio. Tada ji keliauja per tris sandėlius, kartais apauga pėdsakais. Mūsų busiukas – tai vienas vairuotojas, vienas maršrutas, jūsų daiktai nepalieka mašinos. Greitas siuntų pristatymas į Angliją busiuku yra asmeniškas. Bet jei turite vieną mažą dėžutę – pasirinkite DPD, jie bus pigesni. Kai baldai, slidžios dėžės, elektronika – tada mes. Aš nebandau parduoti visiems. Kartais kurjeris yra logiškesnis pasirinkimas. Nuosirdžiai.

Kada geriau nesiųsti daiktų busiuku, o rinktis krovininį konteinerį?

Jei pilnas namų turinys – trys kambariai ir daugiau – busiukas bus per mažas arba paprasčiausiai neekonomiškas. Tada jau konteineris iš Klaipėdos į Felikstouą arba Liverpulį. Trunka ilgiau, bet vietos daug. Arba jei siunčiate žemės ūkio techniką, motociklų ar šaldytuvų eilę. Kartais žmonės persistengia: puola skambinti dėl busiuko, o reikia vežti atsarginių traktoriaus dalių toną. Tada reikia krovininio transporto, didžiulio. Nes jei spaudžiat mūsų busiuką iki lubų – daiktai važiuoja kiaurai Europą be oro tarpo. Trapūs daiktai lūžta. Rimtai. Skambinkit, pasakysiu, ar tilps.

Kokias klaidas dažniausiai daro žmonės, pirmą kartą siunčiantys daiktus į Angliją?

Pirma – bloga pakuotė. Antra – netikslus adresas. Londono pašto indekso klaida viena raide – ir mes valandą sukamės. Trečia – nepranešami apie aukštą, lifto būklę. Ketvirta – bandymas paslėpti draudžiamus daiktus, kaip dezodorantų rinkinys, putojantys. Gaisro pavojus. Muitininkai randa, viskas nutrūksta. Dar viena klaida – siųsti be draudimo, nes „gal nieko nenutiks“. Nutinka. Ir tada kaltina mus. Ne pirmas kartas. Aš net nebenustembu.

Tokie jau tie kasdieniai dalykai

Ar naktį skambina klientai ir klausia, kur jų dėžė?

Be abejo. Yra tokių klientų, kurie skambina 23:45, nes pamiršo paklausti ryte. Aš naktį nebemėgstu kelti ragelio (gal neturėčiau to sakyti, bet tiesa), kai kurie vairuotojai miega kabinoj. Žinutės supykdo, skambučiai dar labiau. Mes ir taip siūlome sekti, kur esame, bet ne GPS tiesiogiai, o maždaug. Naktį siunta miega stovėjimo aikštelėje, kaip ir žmonės. Ryte vėl judam. Nepykkit, jei neatsiliepiu po dešimtos – aš irgi gyvas.

Ar vaziuojate kiekvieną savaitę, ar tik kai susirenka siuntos?

Žiūrėkit, būna savaičių, kai vaziuojame du kartus, būna – kai kartą per dvi savaites. Durų iki durų pristatymas pervežimais busiuku priklauso nuo paklausos. Žiemą retesni reisai, vasarą – dažnesni. Jei skubate, galima ir paskubinti, bet tada kaina didėja. Pas mane nėra grafiko kaip autobusų stotyje. Yra maršrutai, kurie formuojasi. Jei turite terminą – skambinkite dvi savaites prieš tai. Ne paskutinę dieną. Prašau. Planuojam gyvai.

Ar Londono dūmingumo zonos kažkaip keičia jūsų maršrutus?

ULEZ, LEZ, visos tos švaraus oro zonos – taip, jos veikia mūsų darbą. Jei mūsų busiukas neatitinka Euro standartų, į Londono centrą tiesiog nevažiuojame, tenka naudotis mažesne mašina arba susitarti kitoje vietoje. Daugelis klientų to nežino ir stebisi, kodėl negalim atvažiuoti į West End. Na, galim, bet tada sumokėsim mokestį, kurį įskaičiuosime į jūsų kainą. Ji išaugs gerokai. Geriau jau susitikti White Chapele, Stratford ar net Croydon, kur lengviau sustoti ir nereikia mokėti. Tai toks techninis niuansas, kurį pravartu žinoti užsakant. Nemėgstu nemalonių staigmenų prie jūsų durų.

Dvidešimt ketveri metai trunka šitą darbą, ir vis dar atrandu naujų situacijų. Greitas siuntų pristatymas į Angliją busiuku nuo durų iki durų nėra raketų mokslas, bet reikalauja bent trupučio pasiruošimo iš jūsų ir sąžiningumo iš mūsų. Nepatikėkit, kas žada viską per parą ir septynis kartus pigiau. Duokit mums tikslią informaciją, mes pasirūpinsim, kad daiktai atvyktų sveiki. O jei kas – paskambinsim. Žmogiškai.