Greitas siuntų gabenimas į Angliją kasdien be vargo – kaip tai atrodo iš tikrųjų

Dvidešimt treji metai kelyje tarp Lietuvos ir Anglijos. Per tiek laiko mačiau visko – nuo idealiai supakuotų dėžių iki tokių, kurias teko surišti virvėm. Daugelis klausia apie greitą siuntų gabenimą į Angliją kasdien be vargo, ir aš atsakau: taip, tai įmanoma, bet reikia žinoti keletą dalykų. Šiandien atskleisiu, kaip tas „kasdienis važinėjimas“ atrodo iš vidaus, kiek tai kainuoja, kurios vietos kelia galvos skausmą ir kodėl kartais verta mokėti truputį daugiau nei žada vaikinas iš Facebook skelbimo.

Apie tą kasdienį lėkimą į vakarus

Ką reiškia „kasdieniai reisai į Angliją“, ar tikrai važiuojate septynias dienas per savaitę?

Septynias – sunkiai. Bet šešias? Dažniausiai taip. Bent jau mes taip darom jau kelerius metus. Žinoma, būna – vilkikas suges, vairuotojas susirgs arba pasienyje dokumentus ilgiau tikrins. Bet faktas toks: kasdienybė yra tikras dalykas, tik ne visada tomis pačiomis valandomis. Kartais išvykstam anksti ryte, kartais vakare, kad kitą dieną būtume Doverio link. Tai toks suplanuotas chaosas.

Kiek dienų realiai užtrunka siuntų gabenimas į Angliją nuo durų iki durų?

Tiksliai – nuo trijų iki penkių darbo dienų, jei Londonas, Birmingemas, Mancesteris. Tolesni regionai – diena ilgiau. Būna greičiau, jei sutampa: surinkta ryte, tą pačią dieną išvažiuoja vilkikas, kelias sklandus. Buvęs atvejis, kai surinkta trečiadienį, buvo Liverpulyje penktadienį. Bet tai – geras scenarijus. Blogas – eilė prie keltos. Tada pridėkite dieną kitą. Visada taip sakau.

Ar galiu tikėtis, kad pristatysite Londone sekmadienį ryte?

Oi. Čia jau sunkiau. Ne, realiai nelabai. Sekmadieniai Anglijoje – kitoks pasaulis. Ūkininkų turgūs, uždaryti terminalai, kai kur pristatymai neegzistuoja. Galime derinti šeštadienį, bet brangiau. Sekmadienis ryte – be šansų. Atsimenu klientę, labai prašė dėl gimtadienio. Bandėm, bet nėra kam atidaryti vartų. Reguliarus kasdienis siuntų gabenimas į Angliją vyksta darbo dienomis. Savaitgaliai – išimtis.

Kurie miestai geriausiai pasiekiami per kelias dienas?

Londonas, Birmingemas, Lidsas, Manc... oi, Mancesteris. Bristolio link irgi gerai einam. O va šiaurė – Newcastle, Edinburgas – ten jau specialus užsakymas arba ilgesnis tempimas. Kitaip tariant, priklauso nuo to, kur baigiasi M1 greitkelis ir prasideda velniop žino kur. Šiaip, jei miestas turi normalų pašto kodą, mes ten buvę. Mažesni kaimeliai – sudėtingiau, paliekam artimiausiame atsiėmimo taške.

Kai renkiesi ką ir kaip siųsti

Kiek realiai kainuoja vidutiniškai 20 kg dėžė į Mancesterį?

Apie šešiasdešimt iki aštuoniasdešimt eurų, jei pats atnešėsi į terminalą. Jei reikia atsiėmimo iš buto Klaipėdoje ir pristatymo iki durų Old Trafford rajone – jau šimtas ar daugiau. Kainos svyruoja, nėra stebuklodario. O tie, kur žada pervežti už dvidešimt eurų – greičiausiai turi paslėptų mokesčių arba dingsta. Tik taip ir yra, nenoriu čia gražinti, bet mačiau šimtus kartų. Atsargiai.

Ar būtina pirkti dėžę iš specialios parduotuvės, ar tiks ir iš prekybos centro?

Nereikia jokių stebuklingų dėžių. Tinka ir iš IKEA, ir iš „Maximos“, jei tik tvirtos. Būna, atneša dėžes nuo bananų – minkštos, beveik sulankstomos. Tada sakau, imsiu, bet ženklint kaip "trapu" neverta. Kartoną galima gauti ir iš mūsų, bet kainuoja papildomai. Svarbiausia – kad dugnas neiškristų. Prisimenu atvejį, kai kažkas klijavo dėžę pasta iš vakaro... veikė, bet vos vos. Naudokit lipnią juostą.

Drabužiai – ar tikrai juos reikia sudėti į maišus, ar gali būti laisvi?

Reikia supakuoti. Užtenka storų šiukšlių maišų ar vakuumo pakuočių. Aš pats darau: sudedu, ištraukiu orą, užrišu. Jei švarūs marškiniai tiesiai į dėžę – rizikinga. Būna, kelias dienas drėgmė padaro savo, ypač jei puspriekabės viduje kondensatas. O žmonės kartais pyksta, kad atsirado dėmė, bet patys netvarkingai sudėjo. (Čia pataisymas – ne salone, o krovininėje dalyje, turiu omenyje konteinerį). Nepatartina.

Ką daryti, jei aš nemoku pats supakuoti – ar tai problema?

Tai aš pats padedu, jei laikas leidžia. Ne visada, nes grafikas – vėjas. Jei atvežė neprirakintą daiktą, imu lipnią juostą ir laikraštį, padedu ant grindų ir… dariau taip ne kartą. Jei didelė siunta – prašau atvežti diena prieš arba naudokitės pakavimo paslauga. Kainuoja apie trisdešimt–keturiasdešimt eurų. Juokingiausia, kad tie, kurie pakuoja blogiausiai, dažniausiai ir skuba labiausiai. Taip visada būna.

Ar reikia rašyti ant dėžės kas viduje, ar užtenka sąrašo telefone?

Būtina popierinis sąrašas, net jei telefone rodote. Muitinėje gali pareikalauti raštiško. Prie kiekvienos dėžės klijuokite popieriuką su turiniu: „drabužiai – 5 vnt., knygos – 3 vnt.“ Tai padės jums pasitikrinti, ar kas neiškrito. Būna, kad rašo „diverse stuff“ ir tada JK muitininkas klausinėja. Ypač jei blogą dieną turi. Aiškumas sutaupo valandų pasienyje.

Popieriai, muitai ir tos Brexit pasekmės

Ar po Brexit daug kas pasikeitė siunčiant siuntas į Angliją?

Pasikeitė, ir dar kaip. Dabar tarptautinis gabenimas, nebe ES vidus. Reikia muitinės deklaracijos, EORI verslui, privatiems – aiškus aprašymas. Anksčiau dėžė važiavo beveik kaip vietinis paštas, dabar tikrinama rimčiau. Kartais atidaro, kartais ne. Po pirmojo šoko kai kurie vežėjai išvis metė maršrutus. Dabar viskas sukasi įprastai, tik popierių daugiau. Biurokratija – amžina. Ir dabar lėčiau ne dėl kelių.

Ar dabar reikia mokėti muitus siunčiant asmeninius daiktus draugei?

Draugei? Jei tikrai asmeniniai naudoti daiktai ir dovanos, deklaruojant teisingai, paprastai nieko papildomo nemoka gavėjas. Bet jei trys nauji telefonai, keturi kedai ir dešimt kvepalų – čia jau verslas. Tada gali mesti 20% VAT ir muito tarifus. Taisyklė: jei vertė viršija 39 svarus sterlingų, berods (taip buvo paskutinį kartą kai tikrinau) – atsargiai. Skaičiai keičiasi, pasitikrinkite GOV.UK.

Maisto produktai – ar galiu siųsti šviežią ruginę duoną sesei Londone?

Nevarykit. Švieži maistas – ne. Džiovinta duona – gal ir prasmuktų, bet sėklos gali kelti problemų dėl fitosanitarijos. Tiesą sakant, vieną kartą vežiau lietuvišką juodą, sesei kolegėms paragauti – prasmuko, bet laimingai. Oficialiai – nepatartina. Geriau kakavos, saldainių, arbatos. Arba tiesiog pinigų pavedimą – žinoma, jei norit, kad sesuo laiminga, o ne nervuotųsi dėl muitinės laiško.

O kaip su vaistais, ar tai leidžiama?

Oi, čia jautru. Reikia recepto vertimo, paaiškinimų. Paprastai nerekomenduoju. Vitaminai geriamieji kartais praslysta kaip papildai, bet antibiotikai – rizikinga. Buvęs atvejis su klientės mamos vaistais... gerai, insulinas – kitas dalykas, bet vis tiek reikėjo pažymų. Geriau nesiųsti be konsultacijos. Rimtai. O svarbiausia – neprisipakuokite vaistų viduryje drabužių „paslėpti“. Tai blogas sumanymas. Muitininkai įtariai žiūri.

Kai nutinka kažkas ne pagal planą

Kas jei siunta vėluoja – ar tai reiškia, kad ji pasiklydo?

Vėlavimas dar nereiškia dingimo. Kartais vilkikas stringa Calais uoste dėl rūko. Kartais pasieniečiai tikrina krovinį pilnai. Prisimenu, pirmąjį kartą kai klientas paskambino po 48 valandų ir rėkė, kad viskas prapulta. Nuraminau, o siunta pasirodė kitą dieną – gavėjo adresas buvo užimtas. Tai logistikos hick-up'as. Paskambinkit mums pirmiausia, mes pasitikslinsim. O ne Google rašykit blogą atsiliepimą iš karto.

Ar buvęs atvejis, kai siunta visai dingo? Ką tada darete?

Buvo. Prieš dešimtmetį siunta nutūpo kitoje dėžėje, ant kitos paletės, ir iškeliavo į Birmingemą vietoj Braitono. Radome po trijų savaičių. Klientas atsiuntė saldainių kaip atsiprašymą – aš irgi atsiunčiau nuolaidą kitam kartui. Šiandien su sekimo sistemomis taip sunkiau nutinka, bet teorija išlieka. Jei per metus iš tūkstančių aptinkame vieną probleminę, laikau tai norma. Blogiausia būna dėl etikečių.

Gavėjas nebūna namie – ką kurjeris daro tada?

Vairuotojas pirmiausia skambina. Jei niekas neatsiliepia – pranešimas. Kartais palieka pas kaimyną, jei taip sutarta. Kartais grąžina į terminalą JK pusėje, tada reikia mokėti už antrą pristatymą arba atsiimti patiems. Geriausia – suderinti telefonu dieną prieš. Aš visada prašau dviejų numerių. Būna, vienas neveikia – pakeitė operatorių. Tada antras gelbėja. Jei niekas neatidaro – siunta grįžta. Kainuoja.

O jei siunta atvykusi, o ji sulūžęs?

Nuotraukos. Iš karto fotografuokite neatnešdami vidun. Be jų – nieko neįrodysite. Tada skambinkite mums, darome žalos aktą. Jei pakuota netinkamai – kaltė siuntėjo. Jei mes supakavome – mūsų. Turime draudimą, bet su limitais. Kartais žmonės supakuoja krištolinį šviestuvą į maišelį ir stebisi. Aš stebiuosi, kad stebisi. Jei mūsų kaltė – mokam ar taisom. Reikia sąžiningumo iš abiejų pusių.

Baldai, verslas ir didesni kroviniai

Ar galima per jus išgabenti baldą, pavyzdžiui, spintą, į Angliją?

Baldai – taip, bet jau nebe siunta, o krovinys. Spinta, sofa – matuojame kubais. Vienas kubas į Angliją kasdienių reisų metu gali kainuoti apie 120-180 eurų, jei neaukšti ir nereikia ardyti. Pianinas... oi, čia jau specialistai ir keltuvai reikalingi. Geriau, jei išardomi. Aš pats vežiau vonią kartą. Na, organizavau – tilpo, bet specialiame vilkike. Tai galima, tik nebe greitas siuntų gabenimas, o perkraustymas.

Ar įmonės gali naudotis tuo pačiu kasdieniu siuntų gabenimu į Angliją?

Žinoma. Turime e-commerce klientų, kurie siunčia prekes kas savaitgalį (na, kas savaitę – čia ne savaitgaliais, turbūt aišku). Pristatymo terminai tie patys 3-5 darbo dienos. Verslui reikia EORI, sąskaitų faktūrų ir kartais kilmės liudijimų. Daugiau popierizmo, bet esmė ta pati. Kasdieniai reisai leidžia nesikaupyti prekių sandėlyje – surinkta šiandien, ryt ant kelio. Tik neišsiuntinėkit pavojingų prekių nepažymėję.

Kiek kainuoja pilnas kambario baldų komplektas?

Kambario baldai – lova, spinta, komoda – gaunasi keturi–penki kubiniai metrai. Kaina – šešių aštuonių šimtų eurų zonoje, jei dalinimas krovinys. Jei pilnas vilkikas – tūkstantis ir daugiau, bet retai kam reikia. Sunku pasakyti iš karto, nes lova gali būti siaura arba plati. O jau kilimas... sveria milžiniškai daugiau negu atrodo. Kartais pats nustembu, kad kilimas sunkesnis už kėdę. Rimtai, kilimai – klastingi.

Kas lieka už kulisų

Ar mano siunta keliaus viena, ar su svetimų žmonių daiktais?

Taip, dalinių krovinių esmė – vienas vilkikas veža daug žmonių siuntas kartu. Kitaip kaina būtų nepakeliamai didelė. Bet tai nereiškia, kad jūsų dėžė bus po motociklu. Yra lentynos, yra sistemos. Kiekvienas krovinys turi savo vietą. Būna, klientas labai nervuojasi: „o jei kas atidarys?“ Neatidarys be reikalo. Jei muitinė atidarys, atidarys ir gretimą. Taip jau yra. Bet taip sutaupote ir ekologijos taškelį gaunate.

Ar galima sekti, kur kelyje yra mano dėžė?

Taip, mes duodame numerį, pagal kurį galima pasitikrinti. Bet ne GPS realiu laiku, o etapais: surinkta, išvykusi, kelyje, JK terminale, pristatymo diena. Kartais sistema atnaujinasi kartą per dieną. Būna klientas skambina: „o kodėl rodo, kad vis dar Klaipėdoj?“ O aš aiškinu, kad vairuotojas dar neužfiksavo įvažiavimo. Toks pusiau analogiškas stebėjimas, bet pakankamai tikslus, kad nesinervintumėte ir žinotumėte apytikslį laiką.

Kodėl vienos įmonės siūlo trigubai mažesnę kainą negu jūs?

Ne. Tiesiog ne. Žinau, skamba griežtai, bet mačiau situacijų, kai žmonės sumokėjo penkiasdešimt eurų „Pavlo“ iš grupės, o numeris kitą dieną nebeveikė. Arba siunta liko ant šaligatvio, nes „skubėjo“. Greitas siuntų gabenimas į Angliją kasdien reikalauja licencijų, draudimo, degalų, žmonių. Tai kainuoja. Jei kaina per maža – kažkas nusukuama. Dažniausiai – saugumas. Jūsų daiktai neturi būti kazino žetonu.

Koks vienas patarimas, jei noriu, kad viskas praeitų be vargo?

Pakuokite taip, lyg jūsų daiktus mėtytų piktas gorila. Nes kelyje taip ir bus – duobės, stabdymai, pakrovimas. Naudokit burbulinę plėvelę, tvirtą dėžę, nepamirškit dugno juostos. Ir rašykite telefono numerį ant šono. Būna, etiketė nusigeria, o numeris lieka. Tada net be etiketės mes ją atpažįstam. Pamenu, dėl tokio užrašo radom siuntą paskutinę minutę prieš grąžinimą. Genialu ir paprasta.

Greitas siuntų gabenimas į Angliją kasdien be vargo tikrai įmanomas, jei viską darote teisingai nuo pradžių. Nepagailėkite laiko pakavimui, nepasitikėkit stebuklingai pigiais pasiūlymais ir visada palikite ant dėžės savo telefono numerį. Jei ką nors palikau neaišku – skambinkit arba rašykit. Kiekviena siunta turi savo istoriją, ir mūsų darbas – kad ji baigtųsi laimingai. Gero kelio jūsų daiktams.