Greitas siuntų gabenimas Anglijoje moderniais mikroautobusais 24/7: darbo realybė iš arti

Žinai, prieš dvidešimt keturis metus, kai pradėjau vežioti baldus ir siuntas per visą Angliją, mašinos dažnai strigdavo vidury M1 kelio, o mobilusis... teturėjo Snake. Dabar viskas kita kur. Modernūs mikroautobusai, GPS visuose kampuose, 24/7 pristatymai. Bet ar tai reiškia, kad dabar viskas tobula? Ne visai. Greitas siuntų gabenimas Anglijoje moderniais mikroautobusais 24/7 yra paslauga, kurią užsako visi — nuo lietuvių statybininkų Birmingame iki drabužių parduotuvių Londone. Aš tau papasakosiu, kaip tai atrodo iš kurjerio ir kliento pusės, be cukraus ant viršaus. Kokių klaidų nedaryti, kiek tai kainuoja, kodėl šeštadienio naktis gali būti brangesnė nei antradienis — per tiek metų prisikaupė istorijų.

Apie tą kasdienybę

Kokiais maršrutais dažniausiai važinėjate?

Tai, pirmiausia, Londonas–Birmingamas–Mančesteris. Tiesą sakant, daugelis mano kurjerių draugų virtuvėje turi žemėlapį, kur viskas nuspalvota raudonai tarp šitų trijų. Važiuojam ir į Velsą, į Bristolį, į Leedzą. Žodžiu, visur, kur yra asfaltas ir degalinės. Aš asmeniškai mėgstu maršrutus, kur nereikia įvažiuoti į centrą, nes ten kamščiai prasideda nuo pat ryto. Nors modernus mikroautobusas turi navigaciją, protas vis tiek pavargsta nuo spūsčių. Kartais klientas prašo į patį City of London — tada jau žinai, kad reikės papildomo puodelio kavos. (Nors paskutiniu metu bandau gerti arbatą, nes skrandis nebe tas.)

Ar galiu vienu metu išsiųsti dvi skirtingas siuntas į Birmingamą ir Mančesterį?

Gali, bet čia jau bus du skirtingi važiavimai, aišku. Šiaip vienas mikroautobusas važiuoja į vieną tašką, paima, ir veža. Jeigu nori tuo pačiu metu, reikia dviejų mašinų. Realistiškai — taip, galime organizuoti, bet kaina bus dviguba. Aš turėjau klientą, verslininką iš Notingamo, kuris bandė taupyti ir prašė, kad mes pirmiausia įmestume į Birmingamą, o tada į Mančesterį. Padarėm, bet jam teko mokėti už visą maršrutą, plius tas Birmingamas buvo tik tarpinis taškas. Nepamiršk, kad greitas siuntų gabenimas Anglijoje moderniais mikroautobusais 24/7 nereiškia, jog viena mašina gali vienu metu būti dviejose vietose.

Kiek laiko prieš tai reikia užsisakyti?

Na, jeigu kalbam apie normalų darbo dienos metą — kelių valandų užtenka. Bet jei tau reikia šeštadienio vidurnakčio, tai geriau bent diena prieš. Būna, kad žmonės skambina penktadienį vėlai vakare: „skubi siunta rytoj 6 ryto į Glazgą“. Kartais spėjame, kartais ne. Aš pats mėgstu turėt keturias-penis valandas rezervo. Yra buvę, kad paskutinę minutę tekdavo varyti iš vieno Londono galo į kitą, nes klientas suklydo adrese. Tai geriau užsakyk ankščiau. Skubus pristatymas nereiškia stebuklo per penkias minutes.

Ar mano siuntą tikrai paims iš namų, ar turiu varyti į sandėlį?

Paims iš namų, žinoma. Lietuviai kartais galvoja, kad čia kaip paštas — turi atnešti į skyrių. Ne. Šitos paslaugos esmė — durų iki durų. Atvažiuojame, paimame, vežame. Tik reikia, kad kažkas būtų namie, arba bent palei namą rastume vietą, kur palikti daiktą saugiai. Vieną kartą klientas paliko siuntą tiesiog po laiptais Londone, be jokio sutikimo. Nu, aš pasiėmiau, bet pagalvojau — jei kas nors dingtų, aš kaltas. Tai taip nedaryk. Durų-durų pristatymas yra standartas.

Naktis, sekmadienis ir tas 24/7

Ar tikrai dirbate visą parą?

Taip, bet ne taip, kaip pamatei filmuose. Dirbame pamainomis. Aš per naktis retai važiuoju pats, nes po dvylikos akys ima lietis, kaip vaikui. Bet yra vairuotojų, kuriems naktis kaip tik geresnis metas, nes nėra kamščių. 24/7 paslauga realiai veikia, tik jei skambinsi antrą valandą nakties ir tikėsi, kad atsakys ta pati administratorė — ne. (Na, tiksliau, jei skambinsi šeštadienio naktį po trečios, dispečerius gali ir pamiršti telefoną ant stalo.) Kai kuriose įmonėse tai tik reklaminis triukas — parašyta „visą parą“, o prisijungia tik septynioliktą. Pas mus telefonas budi. Bet mikroautobusai važiuoja.

Kiek daugiau kainuoja pristatymas šeštadienio naktį?

Šeštadienio naktis — tai dviguba bėda ir dviguba kaina. Vairuotojai dirba viršvalandžius, degalai tie patys, bet psichika nakčiai kainuoja brangiau. Realiai pridėk maždaug trisdešimt-trisdešimt penki procentai prie standartinės kainos. Buvę atvejų, kai klientas pyksta, kad kodėl brangu. Na, pabandyk pats naktį varyti M6 greitkeliu, po to pamatysi. Yra naktinė priemoka, taip. Bet jei tai verslui, dažnai ta kaina vis tiek mažesnė, nei prarasta sutartis ar neparduoti bilietai. Tiesą sakant, skaičiuojame pagal atstumą ir laiką, bet savaitgalio naktis visada brangesnė.

Ar sekmadienį ryte galima skubiai gabenti krovinį iš Londono į Liverpulį?

Taip, galima. Sekmadienis ryte — vienas maloniausių laiko tarpų važiuoti. Kelias tuščias, oras ramus. Vienas kurjeris pasakojo, kad jaučiasi lyg turėtų visą Angliją sau. Bet klientui tai kainuos. Ne visi vairuotojai dirba sekmadieniais, tai reikia motyvuoti. Iš Londono į Liverpulį — kokios 350 mylių? Daugmaž. Keturi-penki valandos važiavimo, priklausomai nuo to, ar visur tvarkingai. Žodžiu, aš pats nebenoriu sekmadieniais vairuoti, nes žmona pyksta, bet darbininkai dirba. Tau patogu — svarbu žinoti, kad kainuoja.

O jei man reikia, kad pristatytumėte vidurnaktį, ar tai įmanoma?

Įmanoma, bet tu turi ten būti. Prisiskaityta istorijų, kai kurjeris stovi prie namo, skambina, o klientas miega kaip prisemęs. Vieną kartą turėjome pristatyti dokumentus vidurnaktį, klientas buvo tikras, kad bus namie. Atvažiavom — šviesos išjungtos, telefonas išjungtas. Stovėjom dvidešimt minučių. Po to kitą dieną jis pyko, kodėl nepristatėm. Nu, kaip nepristatėm, jei tu miegei? Vidurnakčio pristatymas galioja tik tada, kai klientas tikrai laukia. Kitas dalykas — ne visi rajonai saugūs naktį vairuotojui. Kartais tiesiog atsisakom, jei zona per daug kariška.

Ar naktį saugu gabenti vertingas siuntas?

Šitie modernūs mikroautobusai turi sekimo įrangą, signalizacijas, kartais net padalintą kabiną ir krovininę dalį. Bet aš tau sakau — naktį saugiausia važiuoti pagrindiniais keliais ir nestatinėti kur nors pašonėse. Buvo atvejis, kai vežėme elektronikos siuntą per Birmingamo pakraščius, ir trys vaikigaliai pradėjo sukti ratus aplink stovėjimo aikštelėje. Išsigando, kai pamatė, kad kabinoje du vyrukai ne paaugliai. Tai taip, įranga saugo, bet sveikas protas svarbiau. Naktį stengiamės vengti tam tikrų rajonų, nors atvirai ir nepatogu tai sakyti. Klientui tai reikia žinoti.

Kokiu automobiliu važiuos mano daiktai?

Ką reiškia „modernus mikroautobusas“ — ar jis tikrai geresnis už seną „Sprinter“?

Geresnis tuo, kad nauji dyzeliai arba hibridai nebekvepia degalinės viduje, kai lauke minusas. Senas Sprinter — legenda, jis važiuos per karą. Bet jis triukšmingas, kartais slapčia pasiima tavo krovinį drėgmei, jei kiauras koks tarpas. Modernūs turi klimato kontrole, trackinimo sistemas, ABS, ESP ir dar velniai žino ką. Tik štai ką pastebėjau — kai kurie nauji modeliai per daug sudėtingi. Buvo, kad užsikirto elektronika ir mašina papraščiausiai užsirakino viduryje. Senas Sprinter to nedarydavo. Tai šiuolaikiškas ne visada reiškia nepajudinamas. Bet kelionei jie tikrai patogesni.

Ar tilps mano siunta, jei tai trys dideli lagaminai?

Tilps, nebent tai bus tie lagaminai, kuriuos naudoja krepšininkai. Trumpai — LWB, t.y. ilgų ratų bazės mikroautobusai, turi gerą metrą-tris laisvos vietos. Aš dažnai vežu lagaminus, dėžes, spinteles. Vieną kartą klientė pasakė: „tik trys lagaminai“, o atėjus paaiškėjo, kad viduryje dar pavežėjęs vaikinas sėdi. Nu, susispaudėm. Bet geriau iš karto sakyti — kiek vienetų, kokie išmatavimai. Jei tai standartiniai 30 kg lagaminai — jokių problemų. Jei kelioniniai maišai su ledais ir visą gyvenimą sukrautu — tada reikia didesnės mašinos. Nors, tiesa, mikroautobusai ir šiaip nėra maži.

Mikroautobusai šildomi? Ar mano daiktai nesušals žiemą?

Šildomi, žinoma. Bet yra niuansas — jei siunta stovi palikta ant žemės kurjeriui iškraunant, kol jis atidaro duris, gali truputį pajausti šaltuką. Realiai mašinoje temperatūra palaikoma, bet ne kaip šiltnamyje. Kartą vežėme tapybos darbus iš Oksfordo į Edinburgą žiemą. Klientas panikavo, kad aliejiniai dažai sukietės. Atvežėm viską gyvą, bet aš pats nervavausi. Tai ne, šilta yra. Bet jei gabeni ką nors jautraus temperatūrai — pranešk prieš tai, tada galbūt reikės papildomų priemonių.

Ar jūsų mašinoje yra stebėjimo sistema, kad matyčiau, kur siunta?

Taip, daugelyje mūsų mikroautobusų GPS transponderiai instaliuoti. Tu gauni nuorodą, kurią atsidaręs matai, kur mašina dabar yra. Bet aš turiu pasakyti — tai ne visada veikia taip tiksliai, kaip Uberis. Kartais signalas atsilieka dviem minutėm. Kartais, kai kurjeris važiuoja per tunelį, tašką meta į Temzę. Buvo, kad klientas paskambino pyktas: „kodėl jūsų vairuotojas plaukia?“. Tai ne, neplaukia, tiesiog trikdis. Bet stengiamės, kad viskas būtų aišku. Sistema padeda ir mums — žinom, kur važiuoja, jei nutinka kokia nors bėda kelyje.

Ar reikia man kažkur skambinti, kad sužinočiau, kur siunta?

Nereikia, jeigu turi tą nuorodą. Bet jei nenori žiūrėti į telefoną — skambink į biurą. Kartais žmonės, ypač vyresni, tiesiog neranda tos nuorodos, arba jų telefonas toks senas, kad nuoroda neatidaro. Tada mes jiems paskambinam patys. Aš turiu vieną nuolatinį klientą, kuris kaskart skambina man asmeniškai: „sakyk, ar jau arti?“. Atsakau: „taip, tilpsim per pusvalandį." Tai tiesiog patogumo klausimas. Nuoroda yra standartas, bet skambutis vis dar veikia. Ne visi juk turi tuos išmaniuosius naujus telefonus.

Kainos ir momentai, kuriuos pravartu žinoti

Kiek kainuoja skubus siuntos gabenimas nuo Londono iki Leeds?

Nuo Londono iki Leeds — maždaug 200 mylių. Greitas siuntų gabenimas Anglijoje moderniais mikroautobusais 24/7 šitame maršrute kainuoja nuo šimto dvidešimt iki šimto aštuoniasdešimt svarų. Arčiau dviejų šimtų, jei skubu vėlai vakare. Daug kas priklauso nuo to, ar esi vienas klientas, ar dalijamės krovinį. Jei mikroautobusas važiuoja tik dėl tavęs — brangiau. Jei mes galim sukombinuoti su kitu maršrutu — pigiau. Bet šiaip Leeds yra populiarus kryptis, tai dažnai randam vežėją, kuris jau ten važiuoja. Kaina nėra fiksuota, nors daug kas taip galvoja.

Kodėl vieni prašo 80 svarų, o kiti 150 už tą patį?

Oi, čia jautri tema. Yra kompanijų, kurios dirba be jokių licencijų — turi tik automobilį ir telefoną. Jie ir prašo 80. Mes prašom daugiau, nes turim draudimą, licencijas, jei kas nutinka — atsakom. Tie pigūs kartais tiesiog neatvažiuoja, nes prisiėmė per daug arba suprato, kad neuždirbs. Aš nekalbu apie visus, aišku. Buvę, kad pigus kurjeris pasiėmė siuntą ir dvi dienas niekur nevežė, kol mes kitą mašiną siuntėm gelbėti situacijos. Pigiai — ne visada gerai. Bet jei tau pažįstamas pavarys už 80 — kodėl gi ne. Turiu omeny, rizikuoji, bet pinigai tavo.

Ar mokėti reikia prieš, ar po pristatymo?

Mes paprastai imam pusę užsakymo metu, pusę gavus. Bet yra lankstumo. Reguliariems klientams — kartais po savaitės sąskaitą išrašom. Naujiems — geriau prieš. Aš žinau vieną bičiulį vairuotoją, kuris vieną kartą sutiko vežti visiškai po pristatymo, o klientas dingo kaip į vandenį. Nežinau, ar vėl toje apsistojo, bet pinigų taip ir nesulaukė. Tai dabar jis visada ima avansą. Aš patariu taip pat. Greitas pristatymas nereiškia, kad turi rizikuoti savo uždarbiu. Yra PayPal, banko kortelės, grynųjų nebepripažįstam iš viso. Paprasčiau taip.

Ar kaina skiriasi, jei siunčiu pirmadienio ryte ar penktadienio vakarą?

Skiriasi. Penktadienio vakaras — tai pražūtis. Visi skuba, visi nori iki savaitgalio. O pirmadienis ryte — ramu, net lyg miestas dar neatsibudo. Kaina gali skirtis dvidešimčia-trisdešimčia procentų. Aš pats renkuosi antradienius ir trečiadienius kaip efektyviausias dienas. Penktadieniais klientai neramūs, vairuotojai pavargę, o kelyje visi pamišę važiuoja į pajūrį. Tai taip, turi įtakos. Ir dar vienas niuansas — jei penktadienio vakarą siunta vežama į kaimą, kur penktadienį baigiasi darbo diena ketvirtą, turiu galvoje, kad gavėjas gali jau būti išėjęs. Tada lieka sandėlyje iki pirmadienio. Nors tu sumokei už skubų.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Pas mus — ne. Bet kai kurios agentūros, kurios save vadina „logistikos centrais“, prideda kuro mokestį, vartojimo mokestį, mokestį už svorio perskaičiavimą ir dar nežinau ką. Aš pats vienu metu dirbau su viena tokia įmone, bet nepatiko, kaip jie apmokestindavo kiekvieną kvėpavimą. Tai dabar atvirai sakau — ką matai sąskaitoje, tą moki. Jei reikės persikrauti į didesnę mašiną, nes siunta netilpo, tada papildomai. Bet apie tai sutariame iš anksto. Nebūna, kad atvažiavęs pareikalauju dar penkiasdešimties svarų už „orą kabinoje“. Jei kas taip daro — rašyk atsiliepimą, nes tai nesąžininga.

Kai nutinka nesklandumų

Jei mikroautobusas sugedo, ką darote?

Čia ta vieta, kur modernūs automobiliai kartais neatrodo taip gerai. Seniai kieme turėjom atsarginį Transitą, seną, bet gyvą. Dabar, kai sugedo vienas naujasis, elektronika apsako, o atsargine mašina reikia šaukti. Paskutinį kartą taip buvo prie M25, ties Dartfordo tiltu. Vairuotojas paskambino: „mašina numirė“. Mes per dispečerinę radom kitą mikroautobusą, perkrovėm daiktus į jį, bet klientas vėlavo pusantros valandos. Aš pats žioptelejau, nes nebuvau tikras, kodėl būtent tą dieną taip atsitiko — gal dėl šalčio, gal dėl amžiaus. Dabar stengiamės turėti bent vieną atsarginį. Bet šūdas nutinka. Svarbu, kad siunta pasiektų tikslą, net jei ne su ta pačia mašina.

Kas atsako, jei siunta buvo subraižyta?

Atsako vežėjas, jeigu tai jo kaltė. Bet jeigu tu supakavai į dėžę iš senų laikraščių ir vilties — tada vežėjas nėra kaltas. Mes turime krovinio draudimą, bet jis nepadengia neadekvačios pakuotės. Reali situacija: klientas padėjo stiklinį staliuką į maišą su drabužiais. Staliukas kelyje subraižė mikroautobuso sienelę. Buvo juokinga ir liūdna tuo pačiu metu. Aš aiškinau, kad dėl staliuko jis pats kaltas, o dėl sienelės — aš. Sutarėm be advokatų. Bet rimtai — pakavimas yra tavo atsakomybė, o saugus prilaikymas — mūsų. Jei kas nutiko transporto metu dėl važiavimo — mes tvarkom.

Ar galima keisti pristatymo adresą kai kurjeriui jau važiuojant?

Galima, bet brangiai kainuoja. Kartą klientė Londone pakeitė adresą į Kenterberį, kai kurjeris jau buvo Brixtone. Nu, u-turnas, pusantros valandos papildomai. Tai taip, galima, bet tai bus naujas užsakymas, ne pataisymas. Techniškai mes galim tiesiog pasukti, bet GPS jau buvo suplanavęs maršrutą, kiti siuntiniai gali būti eilėje. Jei viena siunta — lengviau. Jei kelios — tada problematiška. Geriausias patarimas: paskambink kuo anksčiau. Ne tada, kai vairuotojas jau stovi prie durų neteisingame adrese.

Ar jūs vežate ir dokumentus, ir baldus, ir... tiesiog viską?

Ne viską. Narkotikų nevežam. Ginklų nevežam. Gyvūnų be narvo — ne. Bet dokumentai, maži baldai, buitinė technika, drabužiai — taip. Kartais klientai paskambina: „o batoną gal“? Batoną ir pieną gali nusipirkti pats. Mes specializuojamės siuntų gabenime, o ne apsipirkime. Nors pripažinsiu — vieną kartą vežėme šaldytuvą, o šalia dar ir keturis maišus bulvių, nes močiutė iš kaimo siuntė anūkui Londone. Bulves iškrovėm be problemų. Bet šiaip stengiamės vežti tai, kas susiję su reikalais, ne su parduotuvės sąrašu. Ir dar — saugumo sumetimais negalime vežti degių skysčių, apie tai žinok iš anksto.

O jei aš gyvenu viename mieste, o siuntą turi paimti mano tėvas iš kito?

Tai standartinė situacija. Tu užsakai iš savo miesto, o siuntą paima tėvas, sakykim, iš Bristolio. Tiesiog duodam du adresus — pick-up ir drop-off. Vieną kartą klientas pamiršo pasakyti, kad tėvas kurtas, tai kurjeris paskambino, o telefoną atsiliepė kaimynas. Bet viskas baigėsi gerai, tėvas buvo namie. Svarbu, kad abiejose vietose kažkas būtų. Dokumentų nereikia piršto atspaudų — tiesiog paimam iš vieno, vežam pas kitą. Greitas siuntų gabenimas Anglijoje moderniais mikroautobusais 24/7 dažnai būna būtent toks tarp artimųjų. Tik nurodyk kontaktinius asmenis aiškiai, kad vairuotojas nemanytų, kad įsilaužė.

Kodėl kartais pristatymas vėluoja net ir su modernia mašina?

Todėl, kad Anglijos keliai nėra modernūs. Avarija M1, tiltas atidaromas, arba paprasčiausiai koks miške užvirtęs medis užkerta kelią — visko būna. Kartą mūsų šauniausias, naujausias mikroautobusas stovėjo M6 apie dvi valandas dėl avių. Taip, avių. Šimtas avių pabėgo į greitkelį. Moderni mašina nepadeda, jei priešais stovi kaimo gyvūnai. Arba kai klientas nurodo blogą pašto kodą. Technika yra technika, o žmogiškas faktorius ir gamta veikia visada. Tai taip, garantuojame greitį, bet ne stebuklą. Jei kas nors sako, kad niekada nevėluoja — meluoja.

Išvada

Atsimink: greitas siuntų gabenimas Anglijoje moderniais mikroautobusais 24/7 nėra raketų mokslas, bet reikalauja sveiko proto iš abiejų pusių — ir kliento, ir vežėjo. Pasirink atvirą paslaugą, kurioje nebijoma pasakyti, kad kažko nežino. Pakuok tinkamai, apmokėk sąžiningai, ir viskas bus gerai. Šiais laikais technika padeda, bet žmogus vis tiek sprendžia. Jei turi dar klausimų — rašyk arba skambink. Geriau paklausti prieš, nei aiškintis po.