Greitas siuntų atsiėmimas iš Anglijos į Lietuvą: ką svarbu žinoti prieš siunčiant?

Žinai, kas pastaruoju metu manęs dažniausiai klausia? Ne kaip supakuoti sofą, o kaip greitai daiktai iš Londono gali atsidurti Vilniuje ar Kaune. Po Brexit viskas šioje srityje pasikeitė – nebe tas pats, kas anksčiau, kai siuntinys keliaudavo kaip vietinis paštas. Dabar greitas siuntų atsiėmimas iš Anglijos į Lietuvą reikalauja šiek tiek daugiau galvos skausmo: popieriai, muitai, tinkamas vežėjas. Šitame tekste bandysiu atsakyti į klausimus, kuriuos man žmonės užduoda vakarais, po darbo, kai jau pavargę nuo visų įspėjimų internete nori išgirsti tiesiai šviesiai.

Ruošiesi siųsti – nuo ko pradėti

Kiek laiko iš tiesų trunka siuntų atsiėmimas iš Anglijos į Lietuvą?

Tiesą sakant, standartinis krovinys nuo durų iki durų dažniausiai trunka apie 5-10 darbo dienų. Express variantai būna – mašina važiuoja be ilgų stojimų, kartais spėji per tris-keturias dienas. Bet jei kas žada per dvi dienas už juokingą kainą, tai arba melas, arba jis nemiegos. Realiai savaitė yra sveikas vidurkis, ypač jei renkama iš keleto adresų Anglijoje. Vairuotojai neskraido – jie važiuoja pro Londoną, Doverį, kyšulius. Kuro kainos ir poilsio laikas daro savo.

Ar galiu pats supakuoti daiktus, ar privalau samdyti specialistus?

Gali pats, bet turi žinoti taisykles. Aš mačiau, kai krištolines vazas kišdavo į popieriaus dėžes, paskui stebėdavosi dėl šukių. Supakuok taip, lyg dėžę mestų laiptais žemyn – fūroje taip ir būna. Buitinė technika reikia putų plėvelės. Specialistai turi medžiagų, bet jie brangūs. Daugelis klientų susitvarko patys, tik pamiršta pažymėti dėžes. Paskui patys nebežino, kur spinta, o kur knygos. Užrašyk su markeriu – sutaupysi nervų krūvą.

Ar įmanoma pasiimti siuntą iš Londono dar tą pačią savaitę?

Londonas – transporto mazgas. Jeigu gyveni ten ar netoli M25, kurjeriai važinėja kasdien. Greitas siuntų atsiėmimas iš Anglijos į Lietuvą dažniausiai startuoja iš Londono, Birmingamo ar Lesto. Jei pirmadienį surandame vietą, trečiadienį jau turime krovinį bazėje. Bet jei esi Škotijos kaime ar Velso pakrantėje – tą pačią savaitę gali būti sudėtingiau, ten reikia planuoti atskirą maršrutą. Vairuotojai neskraido – jie važiuoja žeme ir dalija laiką.

Dokumentai, muitai ir tas prakeiktas Brexit

Ar po Brexit dar galima greitai siųsti iš UK į Lietuvą be popierių?

Ne, anksčiau tai buvo ES vidus, dabar – trečioji šalis. Na, ne visai trečioji, bet muitinė žiūri griežčiau. Reikia sąrašo su vertėmis ir aiškios paskirties. Turėjau atvejį: klientas siuntė senelės servizą, parašė "nieko vertingo". Muitininkai sustabdė, priskaičiavo mokestį. Be deklaracijos niekas nevažiuos. Popieriai būtini, nebent pats neši rankinį lagaminą į lėktuvą. Dabar net seni daiktai turi būti įvertinti raštu.

Kas bus jei muitininkai atvers mano dėžę ir ten bus ne tai, kas deklaruota?

Tada nemalonumai garantuoti. Gali kilti bauda, siunta sustos savaitėms. Mačiau, kai deklaruodavo "drabužiai", o viduje – naujas dviratis. Muitininkai mato nepanaikintas etiketes. Kartais tikrina atsitiktinai, kartais – pagal įtarimą. Patarimas: rašyk tiksliai. Jei nežinai vertės – pridėk kvitą ar nuotrauką. Kitaip gausi mokesčius, delspinigius, o kartais grėsmę prarasti daiktus apskritai. Sausas faktas – biurokratija negailestinga.

Reikia man arba gavėjui mokėti PVM už senukus daiktus?

Tai klausimas, kurie mane veža iš proto (ne tavęs, o sistemos). Jei daiktai tikrai naudoti, turėti ilgiau nei šešis mėnesius, PVM neturėtų gresia. BET. Jei pakuotės per naujos ar vertė didelė... Na, čia muitinės valstybė. Nesu muitinės agentas, kartais pats klausiu kolegų ar teisingai supratau. Praktika rodo, kad gavėjas Lietuvoje dažnai sumoka 21 proc. PVM nuo priskaičiuotos vertės. Yra išimčių, bet geriau pasiruošti blogiausiam ir skaičiuoti numatytą kainą.

Kokie popieriai reikalingi jei vežu asmeninius daiktus po skyrybų?

Po skyrybų – klasikinis atvejis. Reikia daiktų sąrašo su vertybėmis, asmens dokumento kopijos, deklaracijos. Kartais prašo nuomos sutarties iš UK įrodymui. Kalbėjau su klientu iš Mančesterio: pamiršo pasirašyti vieną lapą, siunta užstrigo Ostende savaitei. Smulkmenos, bet blogai kai pritrūksta. Geriau popierių perteklius nei aiškinimasis telefonu su muitine. Skamba biurokratiškai, bet tokia realybė po 2020-ųjų.

Kaina, kurjeriai ir kaip neišsitekėti

Kiek kainuoja greitas siuntų atsiėmimas iš Anglijos į Lietuvą vidutiniškai?

Standartiniam kambariui – sofai, spintelei, dėžėms – kaina tarp 400-700 eurų. Express gali kilti iki 900-1200 už visą butą. Prieš dešimt metų buvo pigiau, bet dabar brangsta kuras ir biurokratija. Vieni skaičiuoja kubus, kiti – svorį, treti – fiksuotą mikroautobusą. Pigiausiai gaunasi dalintis vietą fūroje. Tada ir už 200-300 išsisuksi jei telpi į pusę puspriekabės. Visada rašyk, kad gautum įskaitinę sąmatą.

Ar tikrai verta mokėti už express variantą, ar tai tiesiog marketingas?

Kartais verta, kartais – brangus žodis "skubu". Mačiau, kai mokėjo dvigubai, o daiktai važiavo tuo pačiu mikro, tiesiog nebuvo pakraunami iš naujo. Jei reikia teismui dokumentų kitą savaitę – express prasmingas. Jei palauksi – sutaupysi šimtą kitą. Tai dažnai reiškia prioritetą, ne raketos greitį. Mašina vis tiek važiuos per Prancūziją. Fizikos nepaneši. Aš patarčiau įvertinti, ar skubumas vertas papildomų 300 eurų.

Kodėl vieni vežėjai siūlo 200 eurų, kiti 800 už tą patį krovinį?

Kaip su remontu – vieni skaičiuoja tik kurą, kiti – draudimą, muitus, pakuotę, garantiją. 200 eurų gali būti ant leidusio maršruto, o 800 – atskiras transportas. Žinau įmonę, kuri žada stebuklus už 150, o paskui renka mokesčius prie kiekvieno pasienio. Nepasitikėk vien kaina. Pigiau kartais baigiasi brangiau, kai lagaminai mėnesį guli nepasiekiami sandelyje prie Varšuvos. Šeimos biudžetas jaučia tokias klaidas skaudžiai.

Ar galiu kažkaip sumažinti kainą jei pats padedu pakrauti?

Taip, dalinė savitarna egzistuoja. Jei paruoši daiktus prie įėjimo, vairuotojui mažiau darbo – sutaupysi. Yra "ekonominis tarifas" kai pats atgabeni į punktą Londone, tada nereikia mokėti už važiavimą iki buto. Aišku, jei be lifto aukštai – pats kelsi. Aš kėlęs dėžes į trečią aukštą Birmingame, kepenis dar atsimenu. Jei leidžia fizinė forma – why not. Bet jei daug – pasisamdik pagalbininką bent valandai.

Kas vyksta mašinoje ir pasienyje

Ar mano daiktai važiuoja kartu su kitais būdais, ar gauna atskirą mikroautobusą?

Dažniausiai – kartu su kitais. Atskiri mikroautobusai – tik didesniems butams. Vieno kambario siunta vyksta daliniu kroviniu, taip optimizuojamos kainos. Žmonės pergyvena, kad svetimi daiktai lies jų baldus – profesionalai naudoja tarpiklius. Būna blogai: girdėjau, kai alyva išbėgo ant kito kilimo. Bet reta, kai dirba rimti žmonės. Draudimas padengė. Tad nesisielok dėl bendro krovinio – tai standartas praktiškai visur.

Ar siuntinys keliauja tiesiai iš Bristolio į Vilnių, ar bus perkrautas kur nors pakeliui?

Tiesiogiai? Praktiškai niekada. Net express dažniausiai renka į kaupiklį Londone ar Birmingame. Iš ten važiuoja per Callę ar Eurotunelį. Būna perkrovimas distribucijos centre – į kitą mašiną, vežančią į Rytus. Nenoriu meluoti, kad važiuoja be sustojimų. Net oro uoste persikrauna. Ar saugu? Jei gerai supakuota – taip. Jei ne – rizikinga. Pakuotė yra pusė darbo. Atkreipk dėmesį į tai renkdamas medžiagas.

Ar vairuotojai tikrai saugo daiktus, ar kartais palieka kieme per naktį?

Dauguma vairuotojų sąžiningi, bet yra tokių, kurie ieško pigiausio kelio. Žinau atvejį: fūra palikta neprižiūrimame parke, kad nereiktų mokėti. Rytą išdaužė spyną. Renkamės tik patikrintus partnerius su stebimomis aikštelėmis. "Pigus" vežėjas tokios prabangos neleis. Jei tavo daiktai brangūs – klausk iš karto, kur jie nakvos. Tai rimtas dalykas, kurio neklausia 90 proc. kol bėda neaplanko. Aš tokių istorijų girdėjau per daug.

Realios bėdos ir kaip jų išvengti

Kas jei siuntą sugadins ar pames – ar aš visiškai bejėgis?

Ne visiškai, bet turi būt protingas iš anksto. Rašyk sutartį, fotografuok daiktus, tikrink CMR draudimą. Jo lubos ne visada dengia visą vertę. Turėjau atvejį: antikvarinis veidrodis, 3000 eurų. CMR davė 8 eurus už kilogramą. Būtų buvęs krachas be papildomo draudimo. Supykęs klientas paskui pyko ant mūsų, nors perspėjome raštu. Draudimas padengė pagal sutartį. Taigi skaityk smulkų šriftą – nelabai malonu, bet būtina.

Ar buvote situacijų kai klientas pats aprašė dėžę blogai ir paskui pyko ant mūsų?

Oho, kas antras kartas. Žmonės parašo "dvi nedidelės dėžės", o išeina 12 konteinerių. Vairuotojui stogas važiuoja, nes netelpa. Buvo atvejis Reading: "keli lagaminai", o ten baseinai, čiužinys. Spėjome, bet pyko, kad brangiau. Matuok realiai. Jei dėžė didesnė už šaldytuvą – ji nėra "nedidelė". Geriau pasakyk per daug nei per mažai. Vežėjas ne priešas, jis turi rezervuoti vietą. Pametęs tikslumą prarandi ir laiką, ir pinigus, ir nervus.

Kodėl kai kurios įmonės pažada "per 3 dienas", o paskui dingsta 2 savaitėms?

Klasikinis "brokerių efektas". Pažada greitai ir pigiai, o paskui ieško, kas realiai veš. Jei neranda – siunta guli. Jei ne jų nuosavas transportas, terminai – iliuzija. Mačiau, kaip tokie klientai skambina mums desperatiškai. Blogi pervežimai toli gražu ne visada pigūs ilgainiui. Skaitai atsiliepimus – jei vien 5 žvaigždutės be komentarų, raudona vėliava. Tikri žmonės rašo su klaidomis, mini bėdas. Perfect atsiliepimai dažnai perfekcijos ženklas internete.

Ką daryti jei gavėjas neatsiliepia ir siuntinys grįžta atgal į Londoną?

Būna. Žmonės pakeičia numerius ar pamiršta. Jei grįžta atgal, moki du kartus, tik atvirkščias maršrutas – iš Lietuvos į UK. Vežėjas bando skambinti, palieka žinutę. Jei per kelias dienas nieko – grįžta. Patariu turėti antrinį kontaktą Lietuvoje: brolį, kaimyną. Derėk datą iš anksto. Kartais gavėjas Palangoje atostogauja, o mes Kaune prie durų. Tada vežėjas sprendžia – grįžta atgal ar palieka terminale.

Specifiniai daiktai – ko geriau nevežti

Ar galiu siųsti dviratį, sofą ir kilimą viename kroviniu? Ar tai brangiau?

Gali, tai kombinuotas krovinys. Brangumo daug nepridės. Bet dviratis tepias, kilimas bijo drėgmės. Reikia pagalvoti apie tarpinę plėvelę. Kartais dviratis ant laikiklio atskirai. Sofą vyniojame, kilimą – į polietileną. Jei tilpi į 15-20 kubų, telpa mikroautobuse. Jei daugiau – fūra. Vežėjams rūpi plotas, o ne kategorijos. Skaičiuok kubus. Viskas telpa jei supakuota racionaliai ir sandariai kaip tetris.

Kaip su biuro technika – ar reikia kažkokių leidimų vežti kompiuterius?

Kompiuteriams, monitoriams leidimų nereikia. Jei 50 vienetų naujų – muitininkai pagalvos apie prekybą. Tada reikia importo dokumento. Asmeniniam naudojimui pakanka paaiškinti. Su baterijomis oru yra apribojimai, keliais – paprastai galima. Čia aš jau gilinuosi į smulkmenas. Su keliais kompiuteriais niekas nekreips dėmesio. Su 20 serverių – jau kita kalba. Tiesiog nebandyk vežti kaip dovanų didelės partijos nešiojamųjų – neatrodys tikroviškai.

Ar drabužiai išverti į maišus, ar privaloma į dėžes?

Maišai – bloga mintis. Jie plyšta, juose tūris nesusidėlioja. Yra storų drabužių maišų su užtrauktuku – galima. Bet paprasti prekybos centrų maišai po kelių šimtų kilometrų liks šiukšlės. Dėžes paprasčiau krauti viena ant kitos. Mačiau maišus slystančius fūroje – trukdo suveržimui. Rinkis kartonines dėžes, net jei brangiau dešimčia eurų. Praktiškumas laimi. (Ah, ir nepamiršk užrašyti savo vardo ant kiekvienos dėžės).

Paskutiniai patarimai prieš užsakant

Ar paskambinus telefonu galima iš karto sužinoti tikslią datą?

Preliminarią datą taip, tikslią valandą – ne. Galiu pasakyti savaitė nuo ketvirtadienio, bet jei Doverio uoste eilė ar avarija, terminas šokas. Mes orų valdyti. Geriausia – realus langas, pvz., kovo 15-18, o ne "trečiadienį 14:00". Kai kurios įmonės žada. Nežinau kaip, gal turi kristalų rutulį. Patirtis sako – transportas vėluoja. Jei reikia absoliučios tikslumo – geriau oro uostas. Arba iš anksto susitaikyk su langu.

Koks yra pats svarbiausias dalykas kurį žmonės pamiršta prieš greitą siuntų atsiėmimą iš Anglijos?

Ranka ant širdies – draudimą ir tarpinės datos įsipareigojimą. Žmonės koncentruojasi į kainą, o pamiršta klausti dėl užstrigimo. Sutartis, net laiškas su punktais, gelbsti ginče. Kitas dalykas – pranešk kaimynams. Fūra Londone gali netilpti į siaurą gatvelę. Pagalvok apie parkavimą, laiptus, prieigas. Dažnai pamirštama tamsoj, paskui stresas. Greitas siuntų atsiėmimas iš Anglijos į Lietuvą prasideda nuo tavo pasiruošimo ir smulkmenų nepalikimo atsitiktinumui.

Jei turiu tik vieną nedidelį lagaminą – ar tai apskritai verta transportuoti per vežėją?

Paprastai neverta. Už vieną lagaminą vežėjas paims maždaug šimtą penkiasdešimt eurų. Lėktuvo bagažas kelis kartus pigesnis, jei ne 35 kg. Yra bendri kroviniai – lagaminas važiuoja su kitais. Bet tada "greitas" neegzistuoja, reikia laukti masės. Planuok racionaliai. Jei skubu – siųsk DHL ar FedEx. Jei asmeninių daiktų daug – tada vežėjas. Maži kroviniai fūroje nėra efektyvūs nei tau, nei logistikos grandinei.

Kur ieškoti atsiliepimų apie perkraustymo įmones neatradus ten tik kažkokių fake atsiliepimų?

Viskas paprasta – Google, Trustpilot, bet geriausia – Facebook grupės lietuvių Londone. Ten tiesa be filtro. Skaitau ten daugiau nei oficialiose platformose, nes matosi gyvos diskusijos. Kai matai, kad įmonę turi 50 atsiliepimų, idealių, su panašiomis frazėmis – raudona vėliava. Realūs žmonės rašo su klaidomis, mini bėdas.