Greitas siuntinių vežimas mikroautobusu į Angliją: ką verta žinoti prieš pakuojant daiktus

Jau kokių... na, gal 22 metus dirbu tarptautinių perkraustymų ir siuntinių gabenimo srityje. Per tą laiką mačiau visko – nuo idealiai supakuotų dėžių iki tokių "siuntinių", kurie atrodė kaip atliekų maišai. Daug kas mano, kad greitas siuntinių vežimas mikroautobusu į Angliją yra tiesiog "užsakai ir lauki skambučio". Realybė kiek kitokia. Yra niuansų, kuriuos žino tik tie, kas važinėja kelyje. Čia rašau ne iš vadovėlio, o iš to, ką mačiau savo akimis ir girdėjau iš vairuotojų. Jei planuoji siųsti siuntinį ar net visą buto turinį – skaityk toliau.

Kainos, laikas ir kaip viskas prasideda

Kiek kainuoja greitas siuntinių vežimas mikroautobusu į Angliją?

Oi, čia tas klausimas, kurį girdžiu kelis kartus per dieną. Šimtas procentų tiksliai pasakyti negaliu – viskas priklauso nuo svorio, apimties ir užsakymo datos. Į Londoną mažesnis siuntinys kainuos mažiau nei į kokį Kornvalį, aišku. Standartinė dėžė iki 20 kg dažniausiai svyruoja nuo 80 iki 150 eurų, bet jei kraunasi pilnas mikroautobusas – skaičiuojame kubais. Pigiau nei oro paštas, bet brangiau nei siunta autobusu, nors tiesioginio reiso turbūt ir nėra. Taip kad realybė subtili.

Ar galiu vežtis ir asmeninius daiktus, ar tik siuntinius?

Žinoma. Vienas didžiausių pliusų, kodėl žmonės renkasi pervežimą mikroautobusu – galima sukomponuoti pagal save. Kartais žmonės siunčia kelias dėžes drabužių, o patys nesėda į mašiną. Kartais atvirkščiai – sėdi šalia vairuotojo, o bagažinėje tavo daiktai draugauja su kito kliento dėžėmis. Tik reikia iš anksto pasakyti, kiek tau vietos reikia. Kartą klientas prisistatė su dvidešimt kilogramų lagaminu, nors susitarėm tik už tris standartines dėžutes. Teko gerai improvizuoti, nes vietos planas byrėjo. Mikroautobusai nėra begaliniai, ypač jei dar ant kelių klientų užkrauta pilna.

Kiek dienų trunka nuo durų iki durų, jei labai skubu?

Teoriškai – dvi-trys. Praktiškai – trys-keturios. Aišku, jei išeina iš Vilniaus anksti ir vairuotojas nesisuka per Prancūzijoje. Na, ten eilės... bet čia jau kita tema. Greičiausias kelias dabar per Olandiją, bet jei reikia keltu – tas prideda. Kartais vairuotojas pailsi, ir tai geriau nei išvargęs kažkur trenkiasi. Realiai – iki penkių darbo dienų. Jei kas nors žada per 24 valandas – nelabai tikėk. Nebent balionu.

Ar reikia užsakinėti iš anksto, ar užtenka dienos?

Idealu – bent savaitė. Bet realybė tokia, kad dažniausiai skambina paskutinę dieną. "Rytoj reikia, ką daryti?" – girdžiu nuolat. Jei turim laisvų vietų – imam. Bet jei sezonas, pavyzdžiui, prieš Kalėdas ar rugsėjo pradžią, kai studentai kraunasi daiktus – be poros savaičių geriau nesisitepsi. Kartais būna, kad mikroautobusas pilnas, bet vienam lagaminui tarp durų randasi kampelis. Rizikinga. Geriau planuoti.

Ar veža tik į Londoną, ar ir į mažesnius miestelius?

Į Londoną – aišku, ten dažniausiai. Bet į Birmingamą, Bristoli, net į kaimelius Šiaurės Anglijoje – irgi veža. Tik jei adresas už kampo už Yorkšyro kalno, gali tekti susitikti centre. Nes vairuotojas su dideliu mikroautobusu siauruose kaimo gatvėse nelabai gali suktis. Kartą mūsų vairuotojas įsuko į tokią gatvelę, kad tris valandas negalėjo apsisukti. Tai taip, vežam, bet kartais smulkmenos pristatomos per tarpininką arba mainais.

Pakuotė – čia visi meistrai, kol neužsiveria dėžė

Ar turiu pats supakuoti, ar jūs tai padarote?

Pats turi bent jau suvynioti. Jei drabužiai – dėžė ir pleistras. Bet jei stiklas, veidrodis, kompiuteris – tada jau verčiau profesionalo pagalbą. Mes kartais atvežame medžiagų, bet ne visada. Neseniai klientas davė savo pagamintą pakuočių iš senų laikraščių. Gerai, kad ne šlapių. Stiklinis staliukas atkeliavo sveikas, bet vos. Jeigu galvoji, kad parduotuvės dėžė atlaikys 2000 km – paskutinis taip galvojo žmogus, kurio lempa atsivedusi atrodė kaip modernaus meno kūrinys. Supakuok kaip sau.

Kaip supakuoti stiklą ar brangią techniką, jei važiuoja mikroautobusu?

Burbulinė plėvelė yra šventa. Du, geriau trys sluoksniai. Tada – kietas kartonas, tada – dėžė su pertvaromis. Negali mesti stiklainio šalia metalinio gaminio. Mikroautobusu važinėja per kalnus, sankryžos, duobės. Viskas kraunama plokščiai, bet vis tiek maišosi. Kartą vežiau monitorių klientui – jis suvyniojo į antklodę. Nu bet rimtai. Nuvežiau, bet širdis visa kelią daužėsi. Geriau išleisti dešimt eurų medžiagoms, nei po verkti dėl subliuškusio ekrano viduryje.

O jei mano siuntinys didelis – tarsi šaldytuvas ar motociklas – ar tilps?

Skirtingi mikroautobusai. Vieni 15 kubų, kiti 20. Motociklas tikrai tilps, jei nėra draugijoje dar vieno gabarito daikto. Šaldytuvas irgi – bet jei dar plius sofa, tada gal ir ne. Mes matuoju. Na, ne aš asmeniškai, bet kolega. (Seniau pats vairuodavau, bet nugara pradėjo pykinti... ar skaudėti? pykinti nugarą? Nu, žinot kaip yra). Užsakydamas nufotografuok ir atsiųsk. Buvo atvejis – klientas pasakė "maža komoda", o pasirodo du metrai aukščio. Teko imti didesnę mašiną, kaina žinoma pakilo.

Ar ant dėžės būtina lipinti lipdukus "atsargiai" ir "stiklas"?

Taip. Nors kai kurie vairuotojai juos pamato ir... na, bent jau oficialiai žino, kas viduje. Aišku, jei keturiasdešimt dėžių, ne kiekvieną apžiūrinėja. Rašyk didelėmis raidėmis "STIKLAS". Kartais rašoma "this side up", bet UK vairuotojai supranta ir be to. Svarbiausia – lipdukai kiekvienoje dėžės pusėje, ne tik viršuje. Nes dažnai statomos ant šono dėl vietos taupymo. Ne viskas eina kaip knygose – mikroautobuse reikia racionaliai sukrauti, kad viskas force majeure išgyventų.

Ar per mikroautobusą galima siųsti maistą, kosmetiką ar baterijų?

Maistas blogai, jei jis greitai gendąs ar turi skysčių. Pradeda dvokti, likę klientai piktinasi, kai atsidaro. Džiovinta dešra ar šokoladas – dar nieko, bet sandariai. Kosmetika – galima, bet plastikinius buteliukus geriau atskirti, nes slėgis keičiasi. Baterijos originalioje pakuotėje – taip, atskirai maiše – ne. Muitininkai tikrina, jei kvepia maistu. Geriau ne rizikuoti su maistu. Buvęs atvejis – lašišos skiltelės keliavo savaitę. Can you imagine tuos kvapus?

Kas vyksta kelyje ir prie sienos

Ar siuntinys, važiuojantis mikroautobusu, yra apdraustas?

Turėtų būti. Bet čia – didelis bet. Būna tokių "įmonių", kurios samdo paprasčiausius vyrus su vanais ir jokio draudimo. O jei nutinka bėda – dingsta. Normali įmonė turi vežėjo civilinės atsakomybės draudimą ir krovinio draudimą. Mes turim, bet limitai skirtingi. Brangiai daiktai – geriau pranešk. Arba apdrausk atskirai. Kartą klientas vežė ausines, kurios kainavo tris tūkstančius eurų. Draudimas dengė tik iki tūkstančio. Teko pasirašyti papildomą aktą. Tai taip, apdraudžiama, bet ne automatiškai iki paskutinio cento.

Kas jei muitininkai nusprendžia patikrinti viską?

Po Brexit viskas apsivertė. Anglija nebėra ES, tad muitinė – realybė. Jei siuntasiai naujų daiktų pardavimui – mokėsi VAT ir muitus. Jei asmeninius naudotus – deklaruok sąžiningai. Rašyk, kas viduje. Jei paklosi – atidarys viską iki skutelių. Mūsų vairuotojai turi dokumentus, bet ne už viską atsakingi. Kartą ponia vežėsi septynias striukes. Muitininkai galvojo – prekyba. Teko rodyti asmenines nuotraukas su tom striukėmis ant savęs. Patikrino – paleido. Būk sąžiningas.

Ar vairuotojas, kertantis sieną, pats turi turėti vizą?

Nebe. Bent jau ne ES piliečiams. Jam tereikia paso ir darbo sutarties. Bet kai kurie vairuotojai yra trečiųjų šalių piliečiai – jiems gali reikėti. (Šitą reikėtų pasitikslinti, nes taisyklės dabar keičiasi kasmet, nebesu šimtu procentų tikras). Tačiau vairuotojas, neturintis teisės dirbti UK, neturėtų ten važinėti komerciniais tikslais. Tai jau nebe mūsų reikalas, o darbdavio. Bet jei jis stringa pasienyje – stringa ir visas reisas. Tai rinkis vežėją, kuris tvarkingas. Kitaip gali laukti siuntinio ilgėliau, nei planavai.

Ar dar eilės prie grandinės kanalo Pas Kalė, ar jau normalu važiuoti?

Kalė... ten tos eilės buvo košmariškos pandemijos metu, dabar kiek atslūgo, bet vis dar realybė. Yra alternatyvūs uostai – Dunkerka, Dieppe. Kartais vairuotojai važiuoja aplink, jei mato spūstį. O jei kelyje streikas Prancūzijoje – viskas stringa. Mikroautobusas mažesnis už fūrą, kai kurie keltai jį paima greičiau, bet eilėse lauki lygiai taip pat. Geriau neplanuoti pristatymo taip, kad paskutinę akimirką skubu, nes keltas vėluoja dėl oro. Jūra yra jūra, ko čia besiimti.

Ar pakeliui gali būti kraunama kitų žmonių siuntinių, ar tik mano?

Beveik visada – bendras reisas. Mikroautobusas važiuoja ne dėl tavęs vieno, nebent mokėsi už pilną reisą. Tada turi jį sau. Bet standartiškai – keli klientai. Viskas atskirai žymima, sąrašuose surašyta. Tačiau kartais pasitaiko chaosas. Pvz., vairuotojas pakrauna pirmą ir paskutinę siuntą į vidurį. Tada reikia viską iškrauti dėl vienos dėžės. Neidealų, taip? Bet taupom kuro kaštus ir taip sumažinam kainą kiekvienam. Jei nori tik savo krovinio – imk privatų reisą. Kaina – kita.

Pristatymas Anglijoje – gražus planas ir tikrovė

Ką daryti, jei gavėjas negali būti namie pristatymo metu?

Iš anksto susitark dėl kaimyno, draugo arba saugaus kampo. Yra paslauga "durys į duris", bet durys turi kažkas atidaryti. Jei nieko nėra – vairuotojas nepalaiks siuntinio kieme. Nei dėžės, nei mandagumo.