Greitas siuntinių vežimas Anglijon – kodėl efektyvūs mikroautobusai renkasi šitą darbą

Dvidešimt ketveri metai tarptautinių perkraustymų – per juos mačiau visko. Pradžioje dirbau su didžiaisiais furgonais, bet paskutinius dešimt metų vis dažniau renkuosi mikroautobusus. Kodėl? Jie manevringi, tiesiogiai važiuoja iki kliento durų ir nereikalauja didžiulių terminalų. Kai žmonės klausia apie greitą siuntinių vežimą Anglijon efektyviais mikroautobusais, aš paprastai atsakau: tai kaip taksi jūsų daiktams, tik į kitą šalį. Ne viskas idealu, bet daiktai atvyksta greičiau nei per centralizuotus sandėlius. Tiesiog atsakau į klausimus, kuriuos girdžiu kiekvieną savaitę – nuo kainų iki to, kas realiai nutinka kelyje tarp Lietuvos ir Anglijos.

Pradžiai – dažniausi klausimai

Kiek laiko trunka siuntinių vežimas į Angliją mikroautobusu?

Žiūrėk, jei važiuojam tiesiai iš Vilniaus į Londoną be didelių tarpinių sustojimų, dažniausiai tai trunka dvi tris dienas. Kartais per naktį iki Rotterdam keltą spėjame, kitą dieną jau Doveris, bet čia idealus scenarijus. Būna, kad vairuotojas pasiima dar tris siuntinius Klaipėdoje ir Panevėžyje, tada prisideda pusdienis. Šiaip iš esmės, jei kalbam apie greitą siuntinių vežimą Anglijon efektyviais mikroautobusais, tikėkitės dviejų keturių dienų. O jei reikia į Škotiją – pridėkit dar parą. Beje, orai Vokietijoje kartais... na, žinot kaip būna ten žiemą.

Ar galiu siųsti tik vieną dėžę ar privalau užpildyti visą mikroautobusą?

Ne, ne, visai ne. Tai vienas didžiausių privalumų, kodėl žmonės renkasi būtent tokius pervežimus. Viena dėžė, dvi, penkios – viskas ok. Mikroautobusai būtent tam ir efektyvūs, kad surenka kelis mažesnius krovinius iš skirtingų adresų ir veža juos kartu. Aišku, vienai dėžei kainos skaičiavimas kitoks, bet paslauga galioja. Didieji vilkikai to nedaro, jiems reikia pilno krūvio. O čia – kaip taksi dalinamasi. Kartais vežam ir vieną lagaminą, jei žmogui reikia skubiai. Tik atsiminkit, kad labai maži siuntiniai kartais geriau tiktų paprastam kurjeriui, jei neskubate.

Koks maksimalus svoris, kurį dar gali pakelti mikroautobusas be pasekmių?

Čia jau priklauso nuo mašinos. Mes dažniausiai važinėjam su pailginta Mercedes Sprinter ar panašiais – jie techniškai gali tempti iki 1,2 tonos krovinį, bet aš asmeniškai stengiuosi neviršyti 800–900 kg. Žinot kaip yra, amortizatoriai nenuožmūs, o Anglijos keliai... na, kai kurie ypač patys žinot kur, yra baisūs. Būna, kad ir toną vežam, bet tada labai atsargiai važiuojam. Svarbiausia, kad per techninę apžiūrą nereiktų aiškintis policijai. Jei turit ypač sunkų daiktą, pvz., seifą – jau reikia kitokio sprendimo, ne mikroautobuso.

Ar reikia man pačiam vežti siuntinį į kokį nors terminalą Kaune?

Nereikia. Bent jau pas mus ta tikrai nėra praktika. Žmogus turi pakankamai rūpesčių, jau ir taip emigruoja ar siunčia daiktus saviškiam, tai dar varykit į terminalą... Mikroautobusas atvažiuoja tiesiai prie jūsų namų durų, įsikrauna ir važiuoja. Terminalai – tai tranzito sandėliai, kur daiktai padedami, palaukia, perkraunami. Tada prasideda vėlavimai ir dingimai. Mūsų principas – paimam iš rankų ir atiduodam į rankas. Londonas, Birmingamas, Mančesteris – visur važiuojam iki durų. Tik jei gyvenat labai kaime giliai Šiaurės Anglijoje, kartais tenka susitart dėl arčiau esančio taško.

Ar mikroautobusas važiuoja tiesiai iš Lietuvos į Londoną be sustojimų kitose šalyse?

Ne, visgi sustojimai būna. Ne dėl to, kad norim pasivaikščiot po Paryžių – reikia pasipildyti kurą, privalomi poilsio laikai vairuotojui, o kartais dar keli klientai Vokietijoje ar Nyderlanduose. Bet krovinys visą laiką yra toj pačioj mašinoj, neperkraunamas. Tai yra esminis skirtumas. Greitas siuntinių vežimas Anglijon įmanomas todėl, kad nieks neatidarinėja jūsų dėžių tunylyje prie FrankfurtO. (Taip, parašiau tunylyje – turėjau omeny tunelyje, bet tiesiog taip išėjo.) Kartais sustojam ir nakvynei vairuotojui atiduoti lagaminą kažkokiam bičiuliui – na, ne, tai buvo kita pamaina. Bet sustojimai tikrai būna.

Pinigai, muitai ir ta vieta, kur visi nusivylia

Kiek realiai kainuoja siuntinių gabenimas mikroautobusu iš Klaipėdos į Birmingamą?

Būtų neteisinga pasakyti tiksliai, nes kaina svyruoja pagal sezoną, kurą ir kiek dar turim daiktų ant tos pačios krypties. Bet jei reikia kažkokio orientyro – nuo kelių šimtų eurų už kelias dėžes iki 800–1000 eurų už pusę mašinos. Birmingamas yra toliau nei Londonas, tenka nuvažiuot dar 200 mylių į šiaurę, o degalai UK brangūs. Kartais radom pigesnį variantą per Olandiją, bet ne visada apsimoka. Geriausia skambinti, papasakot ką turit, ir tada jau galėsim pasakyti. Tie, kurie meta kainas į feisbuką be konteksto – dažniausiai kažką nutyli. Pamenu, prieš trejus metus vežiau kėdes, mokėjo... gal 350? Ar 400? Tiksliai jau nebepamenu.

Ar reikia mokėti muito mokesčius siunčiant asmeninius daiktus į Angliją po Brexit?

Brexit viską apsunkino, nebėra taip paprasta kaip anksčiau. Dabar siunčiant į Angliją reikia muitinės deklaracijos, o kartais ir mokesčių priklauso nuo daiktų vertės ir paskirties. Jei vežate senus savo namų apyvokos daiktus, registraciją galima padaryti ToR pagrindu – tada dažniausiai nereikia mokėti. Bet čia jau ne mano sritis iki galo, mes bendradarbiaujam su muitinės tarpininkais (tiesą pasakius, vienas jų gyvena netoli manęs, geras vaikinas). Jeigu siunčiate naujas prekes parduotuvei – kita kalba. Būna atvejų, kai klientai mano, kad asmeniniai daiktai automatiškai apeina viską. Deja, ne. Popieriai popieriais, bet jų reikia.

Kas bus, jei muitininkai nuspręs apžiūrėti būtent mano dėžes kelyje per Eurotunnel?

Tada prasideda pralaidymas. Eurotunnel būna griežtų patikrinimų – kartais renkasi atsitiktinai, kartais pagal deklaracijos kvapą. Jei sustoja mūsų mikroautobusą, vairuotojas turi atidaryt, parodyt, kartais paklausia papildomai. Vieną kartą sustabdė dėl dėžių su... kaip čia... elektros įrankiais. Klientas buvo užsiminęs, kad "tik seni grąžtai", o pasirodo – trys nauji komplektai parduotuvei. Muitininkai užkirto. Teko mokėti, o vairuotojas prarado tris valandas. Tai todėl visada sakau – rašykit tiesą deklaracijose. Nes jei jie atidarinės, o ten viskas prieštarauja popieriams, galit pamiršti greitą pristatymą. Daiktai vėluoja, o kartais ir konfiskuojami.

Ar privalau daryti detalų sąrašą kiekvienai dėžei turinio atžvilgiu?

Techniškai taip, praktiškai – kuo tiksliau, tuo geriau. Nereikia rašyti "knyga apie augalus, 320 psl., raudona korė", bet "10 vnt. naudotų knygų, asmeniniam naudojimui" – pakanka. Kartais klientai prirašo po 50 pozicijų, o kartais meta tik "rdgd" – abu variantai blogi. Pirmu atveju prarandat dieną rašinėjimui, antru – muitininkai įtarios. Aš asmeniškai siūlau daryti bendrą inventorių, suvesti pagrindines kategorijas. Jei dėžėje yra ir indai, ir batai, ir senas televizorius – tiesiog surašykite tai. O jei kažką pamiršite pridėti... na, tikriausiai nieko baisaus, jei tai ne tūkstantis eurų vertės daiktas. Būna, kad ir pataiso pakeliui, jei ką praleidot.

Kada reikia atsiskaityti – prieš kelionę ar gavus daiktus Londone?

Standartiškai – prieš, ypač jei esate naujas klientas. Ne todėl, kad nepasitikim, bet todėl, kad degalai, keltų bilietai ir tiltų rinkliavos mokamos čia ir dabar. Jei jau dirbam antrą ar trečią kartą, kartais galima sutart dėl dalinio apmokėjimo po pristatymo. Bet Anglijoje taip pat yra nesąžiningų žmonių – vienas paskutinis atvejis Bristolyje, gavėjas atsisakė mokėti, nes "dėžė kiek įdubusi". Dėžė taip ir buvome sutarę – nuvežti seną įdubusią dėžę. Teko aiškintis du vakarus. Tai taip, avansas ar pilnas mokėjimas prieš tai – standartas. Pinigai pervesdami į sąskaitą, kartais imame ir grynaisiais pakeliui, jei sutarimas toks.

Pakavimas – čia paprasta, bet ne visiems

Ar jūsų vyrukai gali patys supakuoti daiktus, jei aš neturiu laiko?

Galim, bet reikia derėtis iš anksto, nes ne visada prie mikroautobuso važiuoja du žmonės – kartais vairuotojas vienas, o pakavimui reikia papildomų rankų ir laiko. Jei tai kelios dėžės, dažniausiai padedam suvynioti, bet jei visas butas... tada jau paslauga brangsta, aišku. Kartais atvežam savo medžiagų – burbulinės plėvelės, dėžių – bet tai kainuoja papildomai. Beje, apie tai: angliškos parduotuvės kartais parduoda tokius plonus kartoninius maišus, kurie atrodo kaip dėžės, bet jokie. Karta vežiau siuntinį, kur žmogus supakavo stiklines lėkštes į šiukšlių maišus. Kelios lėkštės gyvos paskutinę akimirką. Tai jei patys pakuojatės – investuokit į normalias dideles dėžes, ypač jei indai viduje.

Ar galima vežti šaldytuvą ar skalbimo mašiną jūsų mikroautobusu?

Skalbimo mašina – taip, be problemų, tik reikia sujungt dėžes aplink, kad būgnas nešokinėtų. O šaldytuvas... tik tuščias, atitirpęs ir be vandens. Būna, kad klientai sako "ai, jis šiek tiek drėgnas viduje", o pakeliui per vasarą išauga pelėsis ant visų kitų siuntinių. Mes tada turim problemą. Didelius šaldytuvus irgi galim, bet jei aukštis viršija 1,5 metro, jau galvojom kaip jį pasukti mašinoje. Vieną kartą teko vežti senovinį, nežinomo gamintojo šaldytuvą – toks 70-ųjų monstras. Tilpo, bet dėl svorio priekis pakilo. Dirbam, bet klauskit konkrečiai apie modelį prieš paskutinį sutarimą.

Ar tiks plastikiniai maišai iš maxmos, ar būtinos specialios dėžės?

Maišai... na, geriau jau dėžės. Tie mėlyni maišai iš parduotuvių trupa, plyšta, o kartais ir daiktai išbyra tiesiai į mikroautobuso grindis. Jei ten tik drabužiai – gal ir praeis, bet jei ką nors kieto – ne. Mantas, vienas mūsų vairuotojas, tik atsiduso kai atidarėm dovanų pavidalo maišą. Trys lėkštės gyvos iš dvylikos. Dėžės, kartonas, lipni juosta – tai jūsų draugai. Dar svarbu – nerašykit tiesiog markeriu ant paviršiaus, nes nubėga. Lipni etiketė arba į viršų "FRAGILE" užrašytą. Nors, tiesą sakant, vežant Anglijon tie užrašai kartais nieko nepadeda, vairuotojas juk nemato kas viduje, o kelias motorizuotas.

Kaip žinoti, kad mano daiktai neatsidurs po kitais 200 kg kroviniu kelyje?

Gerai, čia svarbus klausimas. Mikroautobusai turi privalumą – jie maži, kraunama pagal tvarką, o ne kaip konteineryje, kur visa meta iš viršaus. Mes kraunam taip, kad pirma iškraunamieji daiktai keliauja į galą, paskutiniai – prie durų. Bet sutinku, kad ne visos bendrovės taip daro. Buvo atvejis su vienu konkurentu (nevardinsiu, bet jie iš Rygos) – privarinėjo dėžes ant minkštos sofos, kurią prieš tai pasiėmė. Sofos savininkas Londone gavo... na, geriau nepasakosiu. Mes mūsų mašinose stengiamės naudoti laikiklius, diržus, tarpus tarp krovinių iš putų. Jei labai jaudinatės – fotografuokit pakrovimo procesą. Arba geriau – rinkitės tuos, kurie važiuoja tiesiai, o ne persikrauna du kartus.

Kas vyksta kelyje – realybė, ne reklama

Ar vairuotojai tikrai važiuoja be sustojimo tiesiai į nurodytą adresą Londone?

Ne, juk reikia pamaitint save, nusiprausti, pernakvoti (poilsio laikas pagal įstatymus privalomas, 9 valandos per dieną). Taip, krovinys keliauja be persikrovimo, bet sustojimai degalinėse ir moteliuose yra normalu. Kai kurie klientai galvoja, kad vairuotojas kaip koks robotas 30 valandų nevalgo. Nerealu. Kelyje per Prancūziją sustojam, papusryčiaujam, pasitikrinam padangas. Vieną kartą pro vairuotojo akibrokštą sustojo restorane prie Lilio ir pavogė telefoną iš kabinos – nuostolis mūsų, bet pamoka gera. Dabar labiau prižiūrim. Bet tiesiogiai į duris taip, važiuojam, tik ne be sustojimo. Organizmas turi savo ribas, kad ir kaip norėtumėm greičiau.

Ką daryti, jei mikroautobusas užstringa kelyje – taip pasitaiko?

Būna. Prieš penkerius metus Vokietijos autobahne užgeso variklis vienam iš mūsų Sprinterių. Teko kviesti techninę pagalbą, perpilti siuntinį į atsarginę mašiną, kuri važiavo iš kito maršruto. Praradome pusantros paros. Tokie dalykai reti, bet ne nerealūs. Jeigu taip nutinka jūsų siuntiniui – skambinam, informuojam, derinam naują laiką. Geriausios įmonės turi draudimą, bet jis dažnai dengia tik krovinio vertę, o ne moralinę žalą dėl vėlavimo. Bent jau man taip atrodo, teisybę pasakius, nesu šimtu procentų tikras dėl visų draudimo punktų. Svarbiausia – nepasimesti. Ilgą kelią įveikia neišsimaivęs mikroautobusas... ar kaip ten sakoma.

Ar visos tokios pervežimo įmonės turi draudimą, ar tik pusė jų apsimeta?

Apsimeta. Yra tokių, kurios rašo "drausti kroviniai" ant feisbuko skelbimo, o realiai... CMR draudimas privalomas tarptautiniams pervežimams, bet jo limitai skirtingi. Vieni turi iki 300 tūkst. eurų, kiti – minimalų, tokį kokį reikalauja įstatymas. O CMR sakyčiau nepakankamas vertingoms prekėms. Jei vežate vertingą techniką – fotoaparatūra, aksesuarus – geriau darykit papildomą draudimą. Nes jei nutiks eismo įvykis ir mikroautobusas sudegs – o taip pasitaiko, ypač senesnėm mašinom – tada paaiškės, kad draudimo nepakanka. Daugelis mažų vežėjų taupo ten. Tai klauskite tiesiai: "Koks draudimo limitas?" Jei pradeda vengti atsakymo – žinokit, kad kažkas ne taip.

Kodėl vieni siūlo dvigubai mažesnę kainą nei kiti – kame čia gudrybė?

Kai kurie tiesiog neįtraukia mokesčių. Arba važiuoja su perregistruotais automobiliais. Arba deklaruoja ne visą krovinį. Buvo atvejis, kai kainos skirtumas buvo 300 eurų – pasirodo, jie vežė tik iki Londono ir numetė siuntinį kurjeriui, o tas pristatė savaitę vėliau. Jūs sumokėjote už "tiesioginį greitą vežimą", o gavote tranzitą per tris rankas. Arba dar variants – pas juos jau stovi 5 siuntiniai, o jie dar ieško šešto savaitę, kad užpildytų mašiną. Jūsų daiktai stovi sandėlyje. Tai jei kaina per maža – klauskite kodėl. Nemanau, kad slepiu ką nors, sakydamas, kad versle beveik niekas nėra nemokama, o ypač tarptautiniai pervežimai.

Pristatymas ir keistesni atvejai

Ar jei gavėjas nebus namie, paliksite dėžes tiesiog ant slenksčio Bristolyje?

Ne, nepaliksim, nebent aiškiai taip sutartumėm ir būtumėte pasirašę atsakomybę. Palikti ant slenksčio reiškia vagystės riziką ir mūsų galvos skausmą. Mes skambinam, derinam laiką iš anksto, jei neatsiliepia – laukiame arba vežam atgal į Lietuvos saugyklą, o tai kainuoja. Kartais kaimynas pasiima, bet tada reikia raštiško patvirtinimo. Buvo taip – klientas nurodė, kad "palikit prie garažo", o ten lyjant lietui tiesiog viskas sušlapo, nes nebuvo stogelio. Tada kaltino mus. Ne, dėžės lieka mikroautobuse arba patikimose rankose. Anglijoje, ypač didmiesčiuose, palikti daiktus ant gatvės – tiesus kelias į jų praradimą, ir tai jau yra buvę ne kartą.

Ar galiu vienu metu siųsti katės guolį, žoliapjovę ir seną dviratį?

Taip, jokių problemų, jei žoliapjovė be degalų ir tepalų. Mikroautobuse vietos pakankamai tokiam rinkiniui. Katės guolį reikėtų kaip nork supakuot, nes kvepės, na, žinot kaip katinų niuoras kvepia po metų naudojimo. Dviratį apsaugokite – stabdžių kaladėlės nusitrynusios, vairo gumos pažeidžiamos. Aš asmeniškai siūlyčiau dviratį apvynioti burbuline plėvele, o žoliapjovę supakuot į kartoną ar koliažą... koliažą ne, kaip čia... į surišto kartono plokštes. (Susipainiojau žodžius, norėjau pasakyt kokią nors tvirtą dėžę.) Bendrai – misc siuntiniai yra normalu, žmonės dažnai siunčia ką susirinkę garaže. Tik nepamirškit nuimti baterijų jei elektrinis dviratis, nes tai dar vienas dalykas, kurį dažnai pamiršta net tie, kurie mano, kad viską žino.

Jūs vežate ir baldus, ar tik dėžes su siuntiniais?

Vežam ir baldus – sofos, spintos, komodos. Komodos dažnai netelpa pro duris surinktos, tada jas arba vežam surinktas, arba demontuojam. Mikroautobusas tam tikrai efektyvus, nes dideli furgonai ir vilkikai negali privažiuot prie senų namų Londone, o mažas Sprinteris įlenda beveik visur. Buvome vežę į trečią aukštą be lifto – vairuotojai prakaitavo, bet sutvarkė. Sofos yra sunkiausios, nes neprognozuojamos. Pamenu, vieną itališką kampą teko tempti per balkoną. Baisi istorija, bet baldas gyvas. Jei baldas ypač didelis – siųskit matmenis iš anksto, nes mikroautobuso durų angis turi savus limitus.

Kas atsako, jei mano dėžė kelyje dūžta arba susimurkso?

Pagal CMR konvenciją – vežėjas atsako, bet turi būti įrodymas, kad taip nutiko ne dėl jūsų pakavimo broko. Jeigu dėžė buvo supakuota kaip reikiant, o viduje vis tiek sulūžo – mes tvarkom draudimą. Bet jei indai buvo suvynioti į laikraščius ir be jokios apsaugos – tada sunku ką nors įrodyti. Realiai stengiamės viską tvarkingai sudėti, pritvirtinti diržais, bet kelias kartais duoda į kūną. Duobės Belgijoje... na jos žinomos. Aš visada sakau – fotografuokit vertingus daiktus prieš pakraudami. Ir nepakuokit skysčių kartu su elektronika. Buvo atvejis su šampūnu, kuris atsuko dangtelį ir plovė nešiojamą kompiuterį iki bambos. Neidealus rezultatas nei vienam.

Ar mikroautobusu galima gabenti asmens dokumentus, pasą ar diplomą?

Fiziškai – taip, galima. Bet aš nepatariu. Dokumentai – tai jūsų tapatybė, o jei mikroautobusas nukentės arba dėžė pasimes – ką tada? Geriau siųskit registruotu paštu arba vežkitės rankiniame bagaže. Jei jau labai reikia, kad kas nors pervežtų – vežam, bet tik su garantija ir be jokios atsakomybės praradimo atveju. Buvo toks atvejis: vaikinas prašė gabenti tėvo testamentą. Vežėm, bet aš asmeniškai nedrįsau jo kišti į bendrą dėžę – laikiau atskirai salone visą kelią. Tai buvo ekstra situacija. Paprastai mes siuntiniais vadiname daiktus, o ne gyvybiškai svarbius popierius. Geriau jau ne. Skriskit patys su pasu, jei yra tokia galimybė.

Ar galiu pats važiuoti kartu su siuntiniu kaip keleivis, pavyzdžiui, į Birmingamą?

Techniškai taip, jei mikroobuse yra laisvų sėdynių. Mes turim keletą mašinų, kurios turi keleivio vietą. Bet čia jau nebe siuntinių pervežimas, o keleivių vežimas į Angliją, ir tam reikia kitos licencijos bei taisyklių. Kai kurie mūsų vairuotojai paima vieną kitą keleivį oficialiai, bet dažniausiai – ne. Jei labai reikia – kreipkitės specialiai į keleivių pervežimo bendroves, nes mes koncentruojamės į krovinius. Nors prisipažinsiu, kartais seniau būdavo, kad pasiimdavau bičiulį klientą į kelionę, nes jis norėjo sutvarkyt reikalus Londone. Bet tai buvo neoficialiai ir seniai. Šiuo metu viskas griežčiau ir baikit apie tai galvoti.

Koks skirtumas tarp kurjerio (DHL, UPS) ir jūsų mikroautobuso – juk abu važiuoja į tą pačią Angliją?

Skirtumas toks, lyg lygintum autobusą su privačia mašina. Kurjeris surenka, nuveža į terminalą, rūšiuoja, krauna į lėktuvą ar furgoną, vėl rūšiuoja, ir tik tada pristato. Gali trukti savaitę. Mikroautobusas – iš jūsų kiemo į gavėjo kiemą. Jei skubiai reikia ir daug taškiatės dėl daiktų – mūsų variantas pranašesnis. Be to, kurjeriai matuoja pagal išmatavimus ir svorį, o pas mus – dažnai pagal tai, kiek užima. Sofą DHL nepriims iš viso, o mes – taip. O jei reikia pristatyti į 4 aukštą be lifto – kurjeris paliks įspėjimą, o mūsų vyrai nuneš. Savaime aišku, jei reikia tik laiško – rinkitės paštą. Kiekvienam savo, kaip sakant.

Ar galima pristatyti sekmadienį, jei mano gavėjas turi dirbti nuo pirmadienio ryto?

Anglijoje sekmadieniais pristatymas įmanomas, bet brangesnis ir sudėtingesnis. Ne visi mūsų vairuotojai sutinka dirbti sekmadienį, o ir gavėjas dažnai nebūna namie – išvažiuoja savaitgaliui. Dažniausiai derinam šeštadienį ar ankstyvą pirmadienio rytą. Jei jau labai reikia sekmadienį – galima, bet bus papildomas mokestis, nemažas. Kita vertus, Londono centre sekmadienį mažiau spūsčių, tai iš vienos pusės greičiau nuvažiuojama. Pamenu, kartą pristačiau sekmadienį į Noting Hilą – klientė džiaugėsi, nes pirmadienį pradėjo darbą naujame bute. Sumokėjo papildomai, bet sakė, kad verta. Tai sprendimas jūsų, mes neatsisakom, bet ir nereklamuojam kaip standarto. Sekmadienis – poilsio diena.

Greitas siuntinių vežimas Anglijon efektyviais mikroautobusais – tai ne raketų mokslas, bet reikia žinoti keletą dalykų. Dvidešimt metų šioje srityje moko, kad svarbiausia – sąžiningas pokalbis prieš kelionę ir realūs lūkesčiai. Ne viskas bus tobula, bet tiesioginis kelias dažnai pranoksta didžiųjų kompanijų pažadus. Jei turit klausimų – rašykit, skambinkit. Geriau kartą paklausti nei tada kai daiktai jūroj... ar tunelyje po kalnu. Sėkmės renkantis.