Greitas siuntinių transportas į Angliją artimiesiems su garantija – ką slepia greitis?

Jau gal keturioliktą kartą šią savaitę manęs klausia apie siuntas į UK. Žmonės nori greitai, nori saugiai, o svarbiausia – kad giminė Anglijoje tikrai gautų. Greitas siuntinių transportas į Angliją artimiesiems su garantija skamba gražiai, bet reikia suprasti, kad garantija čia ne visada reiškia stebuklą. Kartais tai tiesiog gražus žodis skelbime. Aš bandysiu paaiškinti, kaip viskas vyksta iš vidaus, nes per tuos keturiolika metų teko matyti visko – nuo puikių pristatymų per dvi dienas iki siuntinių, kurie dingo be žinios. Neišsiilsiu, pasakyta tiesiai.

Kainos, greitis ir kodėl viskas taip painu

Kiek kainuoja greitas siuntinių transportas į Angliją artimiesiems su garantija?

Atvirai – nuo maždaug 35 eurų iki 140, viskas priklauso nuo svorio ir ar tikrai tos garantijos reikia. Maža dėžutė su sausainiais į Londoną per express kainuos pigiau nei didelis lagaminas drabužių į Skotijos kampus. Pigiausi variantai dažnai būna be jokios garantijos – tiesiog vežikas nusiveža. Brangesniuose jau įeina draudimas ir fiksuotas terminas. Bet būkite atsargūs: jei kaina dvigubai mažesnė už rinkos vidurkį, greičiausiai bus nemalonių staigmenų. (Atsiprašau, norėjau pasakyti – vidurkį, ne medianą, ta prasme.) Aš asmeniškai rinkčiausi auksinę vidurį.

Ar galiu siųsti per 3 dienas?

Teoriškai taip. Realiai? Dažniausiai taip, bet pasitaiko ir šeštadienių, ir Londono eismo spūsčių, ir muitinės. Žinau atvejį, kai siuntinys iš Vilniaus į Birmingamą atkeliavo per 48 valandas – puikus darbas. O buvo ir toks atvejis, kai tris dienas iš eilės sekime rodė "in transit", nors siuntinys stovėjo Olandijos terminale. Tai jei jums labai skubu – rašykite 2-3 dienas, bet galvokite, kad 4-5 yra realiau. Nežinau kodėl kai kurie klientai galvoja, kad mes valdome orlaivius. Mes nevaldom.

Kodėl vieni prašo 40, o kiti 120 eurų už tą patį?

Nes tai nėra tas pats. Rimtai. Vieni veža su mikroautobusu, kur vairuotojas pats krauna daiktus į rūsį, kiti dirba su DHL ar UPS tinklais. Garantijos lygis visai kitas. Pigiau – dažnai dalinis krovinys, keliaujantis su kitais daiktais, be jokio specifinio draudimo. Brangiau – dedicated route, kurjeris paima iš namų, atneša į namus, tvarko muitus. Pigiau ne visada blogiau, bet... dažniausiai pigiau reiškia kompromisus. Ypač kai siunčiate artimiesiems smulkmenas, kurios svarbios. Aš renkuosi auksinę vidurį.

Kai reikia tikros garantijos

Ką reiškia ta garantija? Jei negaus – grąžins pinigus?

Dažniausiai garantija reiškia termino garantiją, o ne daiktų išlikimą šimtu procentų. Jei pervežėjas pats vėluoja dėl savo kaltės – taip, grąžina arba nuolaidą duoda. Bet jei siuntinys sudaužytas dėl netinkamos pakuotės – čia jau jūsų rizika. Buvęs klientas kartą piktinosi, kad lagaminas subraižytas. Pasirodo, jis buvo įpakavęs į plastikinį maišą. Į maišą. Rimtai. Garantija nepadės, jei patys pasistengėte, kad daiktas neiškentėtų kelionės. Ai, "iškentėtų" – rašau per greitai.

Ar garantija galioja ir tada, jei siuntinys sulūžta viduje?

Tai čia jau pakuotės ir turinio šokas. Jei pakuotė nepažeista, o viduje porcelianas į gabalus – greičiausiai ne, nebuvo extra draudimo. Aš visada sakau: pripildykite tuštumą putplasčiu, drabužiais, laikraščiais. Siuntinių transportas į Angliją su garantija dažniausiai apima tik išorinius pažeidimus ir vėlavimą. Vidinis lūžimas – tai lyg automobilio garantija, kuri nepadengia duobių padarinių. Supraskit, kad draudikai ieškos priežasties nemokėti. Ir ras. Supakuokit taip, kad net draudikas nėr ką peiktų.

Kas atsako, jei mano brolis Londone negaus laiku?

Pagal sutartį – atsako vežėjas arba jo atstovas. Bet praktiškai jei terminą praleidžia dėl muitinės ar oro uosto darbuotojų streiko – visi nusiplauna rankas. Aš turiu tokią taisyklę: jei siunčiate gimtadienio dovaną – siųskite savaitę anksčiau. Ne dėl mūsų blogo darbo, o dėl absurdo, kuris gali nutikti. Kartais lagaminai nukeliauja ne į Wembley, o į saugyklą, kur reikia sumokėti papildomai. Brolis tada piktas, mama pikta, aš irgi piktas, nes skambina man.

Dokumentai, muitai ir Brexitas – dėl smulkmenų stringa

Ar dabar, kai Brexitas, galiu siųsti maisto produktus sesei į Birmingamą?

Gali, bet... ribotai. Sausainiai, šokoladai – dažniausiai praleidžiami. Mėsa, pieno produktai, kiaušiniai – ne. Aš turėjau klientą, kuris bandė siųsti šaltalankių uogienę. Pasirodo, tai irgi painu. Dabar UK muitinė tikrina kur kas atidžiau nei prieš dešimtmetį. Siuntinių transportas į Angliją artimiesiems dabar reikalauja sąžiningo deklaravimo. Jei rašysite "dovanos", o viduje dešimt kilogramų sūrio – problemos garantuotos. Ir garantija čia nepadės, nes tai jūsų kaltė. Deklaruokit tiesą.

Ką reikia rašyti siuntos aprašyme, kad muitinėje neprikimštų?

Konkrečiai ir tiesiai. "Drabužiai, naudoti, asmeniniam naudojimui", "maisto produktai, nekomercinė siunta", vertė – reali. Pamenu, vienas vyriškis įrašė vertę 500 eurų seniems džinsams. Muitininkai juokėsi, bet vis tiek įvertino. Ir jie turi teisę paprašyti mokėti PDV. Jei vertė per žema, gali įtarti prekybą. Jei per aukšta – permokėsi. Rašykite tiesą. Aš ne muitininkas (ir labai gerai, kad ne), bet per tiek metų mačiau, kad sąžiningumas čia atsiperka.

Ar reikia kažkokių popierių, jei siunčiu asmeninius daiktus?

Pakankamai. Siuntėjo ir gavėjo asmens dokumentai, sąskaita faktūra arba deklaracija, kartais pirkimo kvitai, jei tai nauji daiktai. Jei siunčiate vieną mažą dėžutę – pakanka užpildyti vežėjo formą. Jei pusę kambario baldų – jau reikia detalesnių sąrašų. Mano patarimas: fotografuokite turinį prieš uždarydami dėžę. Nebūtinai reikia spausdinti šimtą lapų, bet turėkite skaitmeninę kopiją. Jei kas nutiks, įrodymas šalia. Ai, ir paso numerio nereikia, nebent vežėjas pats prašo – tada teisėtai.

Pakuotė – dauguma problemų prasideda čia

Ar galiu dėti šokoladą?

Galima, bet rizikinga. Šokoladas tirpsta, o express transportas į Angliją kartais važiuoja ne oro kondicionuotais kambariais. Buvęs atvejis: mama siuntė šokoladinių saldainių rinkinį dukrai į Bristolį. Atkeliavo... šokoladinė košė. Graudu. Jei jau siunčiate – pakuokite į termodėžę arba bent jau foliją su ledo paketais. Nors ledo paketai irgi ne visada leidžiami. Tiksliau, jie leidžiami, bet gali prakiurti. Aš pats abejoju, ar verta siųsti šokoladą liepos mėnesį. Geriau pirkti Tesco ir nusivežti. (Juokauju, nusivežti ne visada galima.)

Kaip supakuoti, kad kurjeris nepatašytų?

Dvigubos kartoninės dėžės, burbuliniai vokai viduje, tuščias ertmes užpildyti. Kurjeriai meta. Aš nepriekaištauju – jie per dieną apdoroja šimtus siuntų. Jūs turite galvoti už juos. Raktas: kad daiktas viduje nejudėtų. Jei girdisi barškėjimas pakraunant – bus blogai. Aš kartais pats padedu klientams supakuoti Vilniuje ir matau, kad žmonės taupo ant kartono. Taupo tris eurus, o viduje – trys šimtai eurų vertės elektronika. Neprotinga. Geriau dviguba dėžė nei ašaros vėliau.

Ar verta dėti drabužių maišą be dėžių?

Ne. Na, gal ypatingais atvejais, kai lagaminas pats savaime yra patvari pakuotė. Bet drabužiai iš maišo greičiausiai bus suglamžyti, suplėšyti arba tiesiog išsimėto. Aš mačiau, kaip maišai plyšta ant konvejerių. Ir tada tie drabužiai keliauja į "lost items" skyrių, kur juos suranda po mėnesio, jei suranda. Greitas siuntinių transportas į Angliją artimiesiems neatperka sugadintos striukės. Įdėkite į maišą, maišą į dėžę. Papildomas kilogramas, bet ramybė verta to.

Ką daryti, jei siunčiu skystį – šampūną mamai?

Šampūnai, losjonai, kvepalai – viskas skystis muitinei. Kiekvienas buteliukas turi būti sandariai užsuktas, įdėtas į atskirą zip-lock maišelį, o aplink – absorbentas. Aš turėjau siaubingą patirtį, kai atsidarė alyvuogių aliejaus butelis siuntoje į Notingamą. Viskas aliejuota, net dokumentai. Mama buvo maloni, bet aš pats gėdžiojausi už klientą. Nebūtinai dėl jo kaltės – retkarčiais buteliai tiesiog neatlaiko slėgio. Kuo daugiau apsaugos, tuo geriau. Patikėkit, plovimas aliejaus dėmių iš siuntinio nėra malonus.

Kas nutinka kelyje – realybė, ne reklama

Ką daryti, jei siuntinys įstrigo pasienyje jau savaitę?

Skambinti vežėjui. Jei nekelia – rašyti. Jei neatsako – ieškoti telefono muitinėje. Kartais problema banali: neteisingai parašytas pašto kodas. Kartais – muitinis patikrinimas. Savaitė pasienyje nėra normalu, bet pasitaiko. Buvęs atvejis, kai siuntinys dėl dokumentų klaidos stovėjo muitinėje dešimt dienų. Pensininkė siuntė megztinius sūnui. Sūnus be megztinių, mama be nervų. Galiausiai pasirodė, kad trūko vieno parašo ant deklaracijos. Dėl vieno parašo.

Ar tikrai sekimo numeris visada veikia? Nes mano paskutinis dingo.

Ne. Aš nežinau kodėl, bet taip yra. Kai kurie vežėjai duoda numerį, kuris atsinaujina kas 72 valandas, kai kurie – kai jau pristato. Kartais numeris iš viso neatsinaujina, nors siuntinys jau pas gavėją. Yra tokių mažų vežėjų, kurie tiesiog neturi integracijos su tarptautinėmis sekimo sistemomis. Jie veža pigiai, bet aklai. Jei norite matyti kiekvieną žingsnį – rinkitės žinomus vardus: DPD, DHL, FedEx. Kaina didesnė, bet matote, kur jūsų daiktas. Greitas siuntinių transportas į Angliją artimiesiems ne visada eina koja kojon su skaidrumu. Deja.

Kas bus, jei adresatas nebuvo namie?

Paprastai palieka pranešimą, kad rytoj pabandys dar kartą arba nuves į artimiausią punktą. Problema – Jungtinėje Karalystėje paštomatų tinklas kitoks nei pas mus. Ten dažniau paliekama pas kaimyną. Kartais tiesiog ant slenksčio, jei saugu. Ir čia bėda: jei siuntėte vertingą daiktą ir paliko po kilimu – o dangus atsimerkė, prapliupo lietus – daiktas žuvo. Būtinai nurodykite saugaus palikimo instrukcijas. Arba geriau – gavėjo telefonas privalo veikti. Kurjeriai nėra patys geriausi telefonuotojai, bet pabandyti verta.

Ar kurjeris paskambina prieš atveždamas?

Jungtinėje Karalystėje kurjeriai dažnai skambina, bet tai nėra taisyklė. Yra paslaugų, kur tiesiog atvažiuoja ir palieka. Jei adresatas dirba pamaininį darbą ir negali atsiliepti – problema. Aš rekomenduoju užsirašyti alternatyvų kontaktą arba nurodyti saugų palikimo vietą. Vienas vyras iš Lietuvos prašė palikti prie daržinės, nes brolis ten turėjo tvarkytis. Brolio nebuvo. Kurjeris paliko prie durų. Lyja. Siuntinys šlapias. Niekas neatsakingas, nes skambučio nebuvo. Visada turėkite planą B.

Ką reiškia "delivery attempted" kai niekas nebandė pristatyti?

Tai klasika. Sistema rodo bandymą, bet gavėjas buvo namie visą dieną. Taip būna, kai kurjeriui nepasisekė laiku atvažiuoti, bet jis nenorėjo gauti baudos už praleistą terminą. Sistemiškai pažymi – bandyta. Realiai – ne. Ką daryti? Skambinti ofisui, reikalauti foto įrodymo, jei toks egzistuoja. Greitas siuntinių transportas į Angliją artimiesiems ir tos pačios garantijos kartais stringa ant biurokratinių gudrybių. Ne visi vežėjai taip elgiasi, bet ypač per šventes taip nutinka dažniau. Būna.

Kodėl kartais siuntinys atkeliauja į Londoną, bet paskui vėl grįžta į Kauną?

Nes logistikos tinklas – sudėtingas gyvūnas. Kartais siuntinys atskrenda į Heathrow, ten rūšiuojamas, bet dėl etiketės klaidos atgal į kontaktinį mazgą. O kartais tiesiog perpildytas sandėlis Londone ir persiunčia į Centrinę Europą. Aš esu matęs siuntinį, kuris tris kartus skrido tarp Vilniaus ir Londono. Mokėjo klientas. Niekas kitas. Varžybos. Jei matote tokius šokius sekime – skambinkite iš karto. Tai ne normalu.

Kai reikia apsišarvuoti kantrybe ar sveiku protu

Ar saugu siųsti pinigus per siuntinių tarnybą?

Aš čia ne visai... Hmm. Oficialiai – dauguma vežėjų draudžia siųsti grynuosius pinigus. Neoficialiai žmonės deda į vokus tarp drabužių. Jei pravers muitinė – nebeaišku, kas atsako. Aš patarčiau to nedaryti. Yra pavedimų paslaugos, yra Wise, yra Revolut. Siųsti grynus lagamine į Brístolį... na, rizikinga. Greitas siuntinių transportas į Angliją artimiesiems skirtas daiktams, ne finansinėms operacijoms. Jeigu jau labai reikia – tegul tai yra dovana, o ne "prisidėk prie nuomos". Muitininkai nekvaili.

Ką daryti, jei siuntinio tarnyba tiesiog meluoja, kad pristatė?

Tai nutinka. Maži tarpininkai skelbimais žada daug, o paskui rašo "delivered", o daikto nėra. Prašykite parašo nuotraukos. Jei nesuteikia – grasinkite Chargebacku, jei mokėjote kortele. Socialiniai tinklai spaudžia geriau nei įstatymai, deja. Buvo įmonė... gerai, nevardinsiu, bet ji rinko pinigus du mėnesius ir nepristatė šimtų siuntų. Žmonės liko be daiktų ir be pinigų. Garantija ant popieriaus nieko verta, jei įmonė – vėjai. Tikrinkite atsiliepimus ne tik Google, bet ir FB grupėse.

Ar galiu pasitikėti tuo, kuris FB skelbimais siūlo "pigiausią transportą į UK"?

Galit, bet aš asmeniškai nepasitikinčiau žmogumi be įmonės kodo, be sutarties, be kasos aparato. Gal jis sąžiningas. Gal ir ne. Aš mačiau atvejų, kai "draugės draugas veža pigiai" pasiėmė penkis lagaminus į Mančesterį ir dingo trims savaitėms. Grąžino, kai grėsmė kreiptis į policiją. Greitas siuntinių transportas į Angliją artimiesiems su garantija neegzistuoja be raštiškos sutarties. Žodžiai be popieriaus – kaip pinigai ant ledo. Tirpsta. Ne visi skelbimų vežėjai blogi. 30 proc., gal. Bet jūs nežinote, į kuriuos 30 pataikėte.

Kai siunta jau pakeliui arba stringa

Ar galiu siųsti vaistų?

Aš čia... sunku pasakyti. Receptiniai vaistai – beveik ne, be specialių leidimų. Paprasti vaistai nuo galvos skausmo – techniškai galima, bet muitinė gali sukti nosį. Buvęs atvejis, kai močiutė siuntė vaistų rinkinį anūkui į Liverpoolį. Muitinė sulaikė, reikėjo gydytojo pažymos. Siuntinių transportas į Angliją artimiesiems su garantija negarantuos, kad vaistai praeis kontrolę. Geriau nusipirkti vietoje arba siųsti su visais dokumentais. Jei abejojate – nesiųskite. Sveikata svarbiau galvos skausmo.

Ką daryti, jei muitinai atidarė siuntinį ir kažko trūksta?

Viskas priklauso nuo to, ar buvote nufotografavę turinį. Be nuotraukų – labai sunki kova. Vežėjas, be abejo, išsisuks, kad jis tik vežė. Muitinė tvirtins, kad jie tik tikrino. O daiktas dingo kažkur tarp. Praktinis patarimas: darykite vaizdo įrašą, kai kraunate daiktus. Ir drauskite vertingus daiktus atskirai. Garantija čia tepalas ant sumuštinio – skaniai skamba, bet nepamaitina. Realybė tokia, kad niekas neatsakys už dingusį telefoną, jei nėra įrodymų. Būna ir taip, kad pavagia. Tai negražu, bet realu.

Koks patarimas žmogui, kuris siunčia pirmą kartą?

Nepulkite į paniką, bet ir nebūkite naivuolis. Rinkitės vežėją su raštiška sutartimi, fotografuokite turinį, pakuokite geriau nei atrodo reikalinga. Greitas siuntinių transportas į Angliją artimiesiems su garantija realus, kai viską suderinate. Jei kaina per gera – bus bėda. Jei adresas surašytas ant popierėlio nuo pieno – irgi bėda. Aš juokauju, bet tik pusiau. Rimtai – skaitykite smulkiąjį šriftą. Jis svarbiausias. Ir savaitės rezervas laike – jūsų draugas.

Išvada

Greitas siuntinių transportas į Angliją artimiesiems su garantija – ne pasaka ir ne loterija. Tai darbas, kurio kokybę lemia smulkmenos: tvirta pakuotė, teisinga deklaracija, patikimas vežėjas. Aš jau geriau žinau, kad garantijos neapsaugo nuo visko, bet tereikia sumetimo ir vieno žingsnio atsargiau. Tada jūsų brolis, sesuo ar mama Anglijoje gaus ne tik siuntinį, bet ir jūsų ramybę. O ji, pripažinkime, kartais svarbiau nei pats turinys.