Greitas siuntinių siuntimas į Angliją be rūpesčių dabar – ką aš žinau po 24 metų

Greitas siuntinių siuntimas į Angliją be rūpesčių dabar skamba kaip reklama iš didžiųjų pašto centrų langų. Bet aš dirbu šitoje srityje nuo 2000-ųjų ir galiu pasakyti – skubiai ir be galvos skausmo tikrai galima, jei žino keletą dalykų. Daugelis klientų manęs klausia to paties, tik kitokiais žodžiais. Kiti bando taupyti ir paskui rašo, kad siuntinys įstrigo muitinėje. Šiame pokalbyje – atsakymai kaip gyvai, be filtro, bet su realia nauda. Nes rašau vienam žmogui, kuris galvelėj jau turi tą dėžę, kurią reikia kažkaip nugabenti į Londoną ar kitą Anglijos galą.

Pradžia – kaip išsirinkti ir kiek tai kainuoja

Kiek dabar kainuoja greitas siuntinių siuntimas į Angliją iš Lietuvos?

Tai lygiai tas pats, kaip klaust kiek kainuoja automobilis. Standartinė dėžė iki 20 kg šiuo metu kainuoja nuo 35 iki 55 eurų. Jei reikia pristatymo per 48 valandas – kaina pakils iki 80 ar net 95 eurų. Bet realiai viskas priklauso nuo to, ar vežat į Londono centrą, ar į kokį Šiaurės Velsą. Kuo toliau nuo pagrindinio maršruto, tuo brangiau. Kartais klientas palygina kainas ir sako, kad pas mus truputį daugiau, bet pas mus bent jau siuntinys neprapulsta tarp pervežėjų. Tai tiek.

Ar galiu pats atvežti daiktus į jūsų sandėlį, ar privalomas kurjeris?

Žinoma, galit. Aš net labiau mėgstu, kai atvažiuoja pats žmogus. Bent jau matau, kad dėžė realiai stovi ant grindų. Kartais kurjeriai važiuoja į Naująją Vilnią ir paskui skambina, kad neranda numerio arba kiemas uždarytas. O jei atsivežat pats, galit padėt ant svarstyklių, pasikalbam gyvai, pažiūrim ar niekas neišlindęs. Tik paskambinkit prieš tai, nes sandėlis ne visada atrakinamas. Mes turim darbo valandas, bet aš kartais išvažiuoju pietų. Tiesiog susitarkit.

Kuo skiriasi jūsų pervežimas nuo to, kai veža kažkoks vyrukas mikroautobusiuku skelbimų portale?

Facebook grupėse pilna skelbimų "važiuoju penktadienį, imsiu lagaminą". Skamba patraukliai, bet aš mačiau situacijų, kai tas "vyrukas" išvis neatvažiuoja arba palieka daiktus pas save garaže dvi savaites. Mes turim licenciją, draudimą ir reguliarius maršrutus. Tiesa, kai kurie privačiai vežantys irgi sąžiningi. Bet jūs nežinote, ar jis rytoj neužgers kavos nepames rakto. Rinkitės pagal tai, ar galit grįžt prie žmogaus, jei ką. Suprantat, apie ką aš.

Ar tikrai per tris dienas bus Londone, jei aš šiandien užsakysiu paslaugą?

Čia toks populiarus pažadas. Realiai, jei mūsų pervežimas vyksta antradieniais ir ketvirtadieniais, o jūs pervedėt antradienio vakarą, tai išvažiuoja ketvirtadienį ir būna penktadienio vakarą arba šeštadienio rytą. Tai nuo antradienio iki penktadienio. Ar tai trys dienos? Techniškai taip, bet skaičius priklauso nuo to, kada pakliūnat į maršrutą. O jei gyvenat už šimto kilometrų nuo Londono, dar prisidės vietinis pristatymas. Ne visada "nuo durų iki durų" per 72 valandas.

Ar galiu siųst maistą – pavyzdžiui, skilandį – drauge su rūbais?

Galit, bet aš to nerekomenduočiau. Buvęs atvejis, kai klientė supakavo drabužius ir rūkytą dešrą į tą pačią dėžę. Kelionė per karštesnius mėnesius ir Anglijos muitinė atidarė. Kvapas buvo toks, kad ir marškiniai kvepėjo dešra. Anglija leidžia tam tikrus maisto produktus, bet geriau juos atskirai ir aiškiai pažymėti. Muitiniai nelabai mėgsta staiginančių siurprizų. Jei jau siunčiat skanėstus, dvigubai wrapinkit plėvele.

Pakavimas – daugiausia galvos skausmo

Ar tikrai negalima naudoti laikraščių kaip užpildo? Tai gi ekologiška.

Nesakau, kad negalima. Ekologiška, bet rizikinga. Buvęs atvejis, kai klientas supakavo porcelianą į žurnalus, o ant vazos liko visas "Lietuvos Rytas". Džiaugėsi, kad sutaupė popieriaus, bet vaza atrodė kaip politinės reklamos stendas. Laikraštis gali kaip paskutinis sluoksnis, bet ne kaip pagrindinė apsauga. Naudokit burbulinę plėvelę. O dar – patikrinkit, kad dėžės apačia neiškristų, nes kartonas turi būt storas, ne iš pieno pakelio.

Mano draugė sakė, kad jos siuntinys buvo atmestas, nes blogai užrašė pašto indeksą. Koks ten formatas apskritai?

Anglijos ZIP kodai yra trumpi, pvz., SW1A 1AA. Reikia rašyt taip, kaip parašytas adresato pašte. Dažniausia klaida – žmonės rašo tik miestą "London" ir viskas. O Londone milijonas numerių. Tas – akivaizdu, bet daug kas padaro. Dar nepamirškit gatvės numerio. Ir telefono numeris ant siuntinio labai padeda vietiniam kurjeriui, kai jis neranda įėjimo. Beje, kartais net svarbiau nei pats indeksas, nes žmonės spėjo dingt iš namų.

Ar tinka sena dėžė iš IKEA ar reikia pirkti specialią?

IKEA dėžės yra kietos, bet jų rankenos – silpniausia vieta. Po kelių pakrovimų ten kaupiasi įtrūkimai. Geriau jau tvirta siuntimo dėžė iš pašto reikmenų parduotuvės. Bet jei IKEA dėžė sveika – tinka. Svarbiausia, kad dėžė turi būti sandariai uždarytas (atleiskit, galvojau apie lagaminą – turi būti uždaryta, be kiaurymių). Matot, ir aš susipainioju tarp terminų, kai skubu. Bet principas paprastas: jei matosi skylė – blogai.

Kiek dėžių galiu vienu metu siųsti ir ar yra bendras svorio limitas?

Vienam asmeniui nenumatyta lubų. Siuntėm kartą žmogui, kuris vežėsi visą butą – 27 dėžės. Tada jau kainą skaičiuojam nebe už kilogramus, o už kubinius metrus arba puspriekabės vietą. Paprastam pirkėjui su dviem-keturiom dėžėmis paprasčiausia. Svarbu, kad viena dėžė neviršytų 25-30 kg, nes kitaip Anglijos pusėje kurjeris gali atsisakyti kelti aukštyn. O tempt lagaminą, sveriantį 40 kg, iki antro aukšto – šansų mažai.

Ar siuntimo dėžė turi būti tuščia viduje, ar galiu prigrūsti visko iš eilės?

Reikia prigrūsti, kad nesikratytų, bet turi būt logiška. Tuščia erdvė – blogai, nes daiktai važiuoja. Negalima maišyt skysčių su elektronika be apsaugos, o stikliukai neturi vienas į kitą trintis. Aš mačiau, kaip klientas supakavo labai gražiai – visi puodeliai atskirai suvynioti. Ir vis tiek vienas įskilo, nes padėjo dėžės kampe be kartono atramos. Burbulas gražus, bet kampai visada pavojingiausi. Pridėkit kartono briaunų apsaugą.

Popieriai ir muitinė – ten niekas nemeluoja, bet viskas painu

Brexit jau seniai įvyko, ar vis dar reikia kažkokių ypatingų dokumentų siunčiant į Angliją?

Reikia. Dar ir kaip reikia. Nuo 2021 metų Anglija – trečioji šalis. Jūsų siuntinys turi būti su muitinės deklaracija. Nesvarbu, kad prekė naudota. Turite deklaruoti vertę, turinį. Be to, jei vertė didesnė nei tam tikra riba – gali tekti mokėti PDV ar muito mokestis Anglijos pusėje. Tai ne mūsų sala jau labai seniai, nors kartais ir patys pagalvojame – argi ne ta pati Europos Sąjunga? Ne, nebėra ir taškas. Užpildykit CN22 formą sąžiningai.

Ar mano mama gali man siųsti lietuviškų sūrelių be jokių muitų?

Šitoje vietoje aš jau nebežinau visų maisto kategorijų 100 procentų, nes taisyklės per pastaruosius dvejus metus keitėsi kelis kartus. Švieži pieno produktai – tikrai sunkiau, gal net neįmanoma. Rūkyti, džiovinti produktai – galima, bet su apribojimais. Geriausia pasitikrinti GOV.UK svetainėje, nes aš bijau meluoti. Kartais muitiniai Anglijoje patys nesutaria dėl varškės sūrelio. Konservai ir kieti sūriai paprastai praleidžiami, bet šviežia mėsa – ne. Geriau nebandyt.

Ką daryti, kai Anglijos muitinė sako, kad siuntinys vertas daugiau nei aš nurodžiau?

Pasitaiko nuolat. Žmonės prirašo 20 eurų, o viduje – naujas nešiojamas kompiuteris. Muitiniai nėra ką tik gimę. Jei įtaria, gali prašyti sąskaitos arba patys įvertinti rinkos kainą. Ir tada gavėjas turi mokėt skirtumą. Geriau jau nuo pradžių rašyt teisingą vertę. Draustis galima pagrįstai, bet deklaruoti mažą vertę tik tam, kad apeitum mokesčius – kvaila. Aš tokių situacijų mačiau dešimtis ir galvos skausmo daugiau nei sutaupyta. Prisipažinsiu, kartais patys nustembam išradus.

Ar reikia sąskaitos faktūros siunčiant senus asmeninius daiktus, pavyzdžiui, knygas?

Ne visada. Jei tai aiškiai naudoti asmeniniai daiktai – deklaracijoje rašot "used personal belongings". Bet sąskaita padeda įrodyt, kad tai ne prekyba. Kartais žmonės siunčia senas knygas, bet paskui dėžėje atsiduria penki nauji telefonai. Tada muitinė klausia – o kur dokumentai? Jei viskas sąžininga – popierius nereikalingas, bet sąžiningumas turi matytis iš pakuočių. Nesukčiaukit ir nebūkit kaip tas kaimynas, kuris bandė išvežt pusę turgaus.

Ar galiu užrašyti "dovana", jei ten ne visai dovana?

Atsakinėsiu kaip draugas, ne kaip oficialus atstovas. Teoriškai galit, bet jei ten dovana – kodėl viduje 15 vienodų telefonų dėžučių? Muitinė mato tą patį. "Dovana" apsaugos nuo mokesčių tik jei vertė maža ir daiktai vienetiniai. Jei reguliariai siunčiat po tris dėžes "dovanų" tam pačiam adresatui – labai greitai susidomės. Buvęs atvejis, kai vyras siuntė "dovanų" visą puspriekabę knygų – muitiniai turėjo ką veikti. Ir skyrė baudą. Rašykit tiesą.

Kelias ir pristatymas – kas vyksta ten, kur jūs nematot

Kaip man sužinoti, kur mano siuntinys dabar yra?

Mes duodam sekimo numerį. Bet pripažinsiu, kad jis kartais atsinaujina lėtai. Ypač jei krovinys plaukia per Nyderlandų uostą. Sistema parodys "išsiųsta", o paskui tris dienas tyla. Tai normalu ir aš pats nuleidžiu rankas laukdamas. Jau yra buvę, kad klientas pats paskambino į uostą. Aš pasiūlyčiau nesikamantinėt kas 12 valandų. Kai pasiekia Angliją, informacija atsinaujina greičiau. Dažniausiai matot "out for delivery" – tada jau galit ruoštis dienai.

Ar Anglijoje pristato lietuviai, ar vietinis kurjeris?

Priklauso. Maži pervežėjai kartais turi savo žmogų Londone. Bet mes dažnai naudojame vietines paskirstymo tarnybas, pvz., DPD arba vietinius partnerius. Kodėl? Nes lietuvis, nuvažiavęs iki Londono, nebespėja po visus pašto kodus per vieną dieną. O vietinis kurjeris žino savo rajoną kaip savo penkis pirštus. Tiesa, lietuviškai jums nepaskambins, nebent paliksite kontaktą su lietuviška pavarde. Bet aš nesu tikras, ar jie dar turi lietuviškai kalbančių – reikia klaust atskirai jei tai lemtinga.

Kas jei kurjeris atvažiavo, o aš buvau darbe?

Paprastai palieka pranešimą su kodu arba nuotrauką prie durų. Dabar daugelis tarnybų siunčia SMS. Problema kyla, jei gyvenat daugiabutyje be vaizdo telefono. Kartais jie atiduoda kaimynui – su visais privalumais ir trūkumais. Buvęs atvejis, kai kurjeris paliko siuntinį pas kaimynę, o kaimynė išvyko atostogaut. Savaitė. Siuntinys – šiltnamyje tarp pomidorų. Geriau jau pristatymo dieną patikrinsit telefoną dažniau arba nurodykit darbo adresą, jei ten saugiau.

Ar prieš pristatant skambina, ar tiesiog meta prie durų?

Jei skubus siuntimas per didžiąsias tarnybas – dažniausiai skambina. Jei mažesnis pervežėjas – ne visada. Yra tokia bėda, kai kurjeris skuba ir meta. Jei jums tai svarbu, rašykite instrukcijose: "Prieš pristatymą BŪTINAI paskambinti". Ir nurodykit anglišką telefono numerį. Aš žinau žmonių, kurie tą dieną tiesiog sėdi kieme su kava. Juokinga, bet veikia. O jei nesulaukėt skambučio – gal vairuotojas neturi tarptautinės pigios sąskaitos.

Ką daryti, jei siuntinys dingo, o jūs sakot, kad tikrai išsiuntėt?

Mes turim išvykimo dokumentus ir svorį. Jeigu Anglijos pusėje nematyti – pradedam paiešką. Tai trunka savaitę, dvi, kartais mėnesį. Būna, kad siuntinys pasiklydo tarp sandėlių. Retai, bet pasitaiko, ypač prieš šventes. Realiai, jei siuntinys vertas daug – drauskit. Jei deklaravot 10 eurų vertingų rūbų – gal ir neskubėkim kreiptis į tarptautinius teismus. Beje, jei siuntėt per tą "Petro iš Facebook" profilį – aš čia jūsų nepaginsiu. Tada net nežinau, kur siūlyt ieškot.

Apgaulės, realybė ir ko geriau neveikti

Kodėl vieni žada pervežimą per vieną savaitgalį, o kiti sako neįmanoma?

Nes vieni meluoja arba iš tikrųjų nežino, ką daro. Pažadas "pervežimas į Londoną per dvi dienas" skamba puikiai, bet jei tas žmogus turi tik vieną mašiną ir ji jau pilna – jūsų siuntinys laukia garaže kol surinks kitus. Aš nesakau, kad visi greiti pažadai – blogi. Bet jei kaina žemiau rinkos vidurkio dvigubai ir terminas fantastiškas – raudona vėliava. Patikrinkit, ar įmonė apskritai turi juridinį adresą. Realybė tokia, kad turintys ką slėpti – nerodo savo buveinės niekam.

Ar buvę, kad siuntinys nebuvo priimtas visai dėl kažkokios kvailos priežasties?

Buvo, pasitaiko. Klientas supakavo daiktus į krepšį nuo pašarų šunims. Ant krepšio – didelis piešinys šuns ir užrašas "Royal Canin". Muitiniai atidarė, pamatė asmeninius daiktus, bet įtarė, kad ten pašarai. Ir nepraleido, kol neišaiškinom. Kitas atvejis – žmogus užrašė gavėjo vardą, bet pamiršo pavardę. Adresas teisingas, bet be pavardės – nepriėmė. Smulkmenos, bet tokios, kurias lengva praleisti pro akis kai skubu. Ir paskui stresas.

Ar verta drausti siuntinį ir kiek tai kainuoja?

Draudimas kainuoja apie 1-3 procentus nuo deklaruotos vertės. Mano praktika – jei siunčiat buitinę techniką, įrankius arba ką vertinga – taip, verta. Jei ten seni džemperiai ir knygos – gal ir ne. Bet buvo situacija, kai moteris norėjo draustis siuntinį su porcelianu, o aš pamaniau "kam gi". Dėžė nukrito sandėlyje – aš to nepatvirtinsiu oficialiai, bet taip nutinka visur – ir viskas sudužo. Draudimas padengė. Tai jei baldas ar technika – imkit. Kitaip liksite tik su skuduru ašaroms.

Ką manot apie tuos žmones, kurie veža pigiai ir prašo mokėt grynaisiais?

Tai ne apie mus. Bet sakau kaip specialistas – grynieji be kvito reiškia nulį garantijų. Jūs pametėt 60 eurų ir neturit net telefono, tik Viber kontaktą. Aš esu matęs ir gerų individualių vežėjų, bet jei jie bijo banko pavedimo – didelis klaustukas. Oficiali įmonė suteikia sąskaitą, sutartį ir atsakomybę. Kai kas parašo "o kas jei bus bėda" po to, kai sumokėjo neaiškiam vežėjui. O atsakymas paprastas – nieko nebus, nes jis kitą dieną ištrynė profilį.

Turbūt paskutinis dalykas – jei reikia skubiai, ką rinktis, kad viskas būtų be rūpesčių?

Ruoškitės prieš dieną, ne prieš pusvalandį. Pasverkit, supakuokit normaliai, užpildykite deklaraciją sąžiningai.