Greitas siuntinių pristatymas mikroautobusais tiesiai į Angliją

Dirbu šitame reikale jau... na, gal dvidešimt ketvirtą metą pradedu. Pervežimai, siuntos, žmonių daiktai – mačiau visko. Vieni skambina išsižioję, kiti – jau nusiteikę blogiausiam. Dabar daug klausia būtent apie greitą siuntinių pristatymą mikroautobusais tiesiai į Angliją. Ne dideliais fūromis, kur važiuoja per Vokietiją ir pameta pusę krovinio Kelne. O iš Lietuvos, per Prancūziją (na, ar Olandiją, žiūri kaip kas), iki tavo gatvės. Šitame tekste – kasdieniai klausimai, į kuriuos atsakau be sudėtingų žodžių. Paprastai. Kaip žmogus žmogui, kuris galvoja siųsti dėžes.

Pirmi klausimai, kurie kilo turbūt ir tau

Kiek maždaug laiko trunka siunta iš Lietuvos į Angliją su mikroautobusu?

Jei iš Vilniaus, o mikriukas pilnas ir pirmadienį pajuda – trečiadienį vakare jau gali skambinti telefonas prie vartų. Kartais ketvirtadienį rytą, jei Doverio eilės. Ne savaitė, kaip su paštu. Greitas siuntinių pristatymas mikroautobusais vyksta todėl, kad nereikia laukti, kol surinks pilną fūrą. Važiuoja mašina, sustoja kur reikia, ir pas tave. Jei siunti į Škotiją, įskaityk dieną kitą daugiau. Kelias tas pats, bet atstumas kitoks, ir degalų kainos skiriasi.

Ar tikrai pristatote iki durų, ar teks kur nors važiuoti?

Iki durų. Bent jau aš taip darau. Atvažiuoja mikroautobusas, atidaro galines duris, tu pasimetęs aiškiesi, kas tavo. Kartais prašo palikti prie garažo, kartais – paskambinti prieš pusvalandį. Septintas aukštas be lifto Londone? Vežėjas nėsios iki buto durų, bet būtų įtempta. Buvo atvejis, kai klientė devynaukšty be lifto paprašė palikt prie laiptinės. Tai palikom. Tiesioginis pristatymas į Angliją reiškia, kad vairuotojas atvažiuoja į tavo adresą, ne į terminalą už 30 mylių.

Kaip aš galiu žinoti, kad mano daiktai nepasimes kelyje?

Nežinai šimtu procentų. Aš seniai supratau, kad garantijas duoda tik kasos čekis ir žmogaus žodis. Bet rimtai – dažnai fotografuojam kraunamą siuntą, duodam numerį. Jei turi tracking'ą – puiku, nors dažniausiai tai paprasčiausia žinutė "vakar išvažiavau, rytoj busiu". Blogiausia, kai renkasi pigiausią variantą iš skelbimų, o ten kažkoks Valerijus su apdaužytu transit'u paėmė pinigus ir dingo. Buvo tokių. Renkis vežėją, kuris atsako telefonu ne tik prieš atvažiuodamas.

Ar galima sekti, kur tas mikroautobusas yra?

Žinoma. Kartais mes duodam tiesiog vairuotojo numerį – paskambini, paklausai "kur esi?", jis sako "esu Lile, pusvalandis iki kolo". O jei didesnė įmonė – rašo "krovinys perėjo sieną", "Doveryje". Nieko slapta. Kai kurie klientai nori stebėti kiekvieną mylią, kas man keista, bet suprantama – siunti daiktus, jaudiniesi. Tiesiog nereikia tikėtis, kad vairuotojas kas pusvalandį atnaujins lokaciją, nes jis važiuoja ir nervintis su telefonu nereikia.

Kainos – visada jautri tema

Kiek kainuoja paletė asmeninių daiktų į Londoną maždaug?

Paletė, apie 80-100 kg, dažnai gaunasi nuo 180 iki 280 eurų. Labai apytiksliai. Žmonės skambina ir sako – mano paletė. O ji trijų metrų aukščio ir sveria pusę tonos. Tada jau ne paletė. Kaina priklauso nuo to, ar mikriukas dar turi vietos, ar reikia specifinės datos. Jei skubi – brangiau. Jei lauksi – pigiau. Ir dar: ne visada Londonas brangiausias, kartais iškritimas į Glosterį kainuoja daugiau, nes reikia sukti nuo autostrados ilgai.

Kodėl vieni vežėjai prašo 300, o kiti 800 eurų už tą patį kiekį?

Todėl kad vieni žino ką daro, o kiti pamatė pinigų ženklą. Nejuokauju. Buvo atvejis, kai klientui pasiūlė 400, o kitas 900 už tą patį. Skirtumas: pigus – surinktas krovinys, daliniesi kainą su kitais. Brangus – privatus reisas, važiuojama tik tavo daiktams. Ar verta? Jei turi dvi dėžes – ne. Jei vertinga detalė arba skubu – tada taip. Bet 800 už dvi standartines dėžes – čia jau apiplėšimas (nors kai kurie taip ir daro, deja).

Ar kaina priklauso nuo svorio, ar nuo vietos?

Daugiausia nuo vietos. Mikriuke jos mažai. Jei veži čiužinį – lengvas, bet užima visą šoną. Tai kainuos. O jei variklio dalis, 40 kg, bet telpa po suolu – pigiau nei tas čiužinys. Realybė. Aišku, absurdiškas svoris pakabą spaudžia, bet 95 procentais žiūrim: kiek metro užima? Ar telpa šalia kito kliento daiktų? Jei taip – daliniesi erdve, daliniesi ir kaina. Štai kodėl verta išmatuoti prieš skambinant, o ne šaukti "manęs tai galioja".

Ar reikia mokėti prieš išvežant, ar galima kai pristato?

Paprastai prieš, bent avansą. Jei aš pasikrausiu tavo sofą, nusivešiu į Angliją, o tu pakeisi nuomonę – aš su sofa sėdėsiu Lutone kaip šventa maria. Dažnai prašom 30-50 proc. užsakant, likutis – kai atiduodam. Seni klientai – gal ir be avanso, bet pirmą kartą? Ne. Per daug buvę "o aš pamiršau". Pinigai arba pavedimas prieš važiavimą – saugiau abiem pusėm, nors atrodo nepatikima kai kuriems pirmakartams.

Dokumentai, muitinės ir draudimai – nuobodyla, bet reikia

Ar reikia kažkokių popierių, jei siunčiu tik asmeninius daiktus?

CMR lapelis – būtina. Net jei veža draugas draugui. Tai važtaraštis, kuriame rašo kas, ką ir kur veža. Jei muitinė paklaus – parodai. Privatiems daiktams reikia packing list'o – apytikslis sąrašas: drabužiai, indai, 2 dviračiai. Muitininkai nekvaili, mato, ar tikrai asmeniniai, ar bandai užsiimt prekyba po stalu. Buvo atvejis, kai vyrukas siuntė 15 vienodų kavos aparatų "sau". Ne, tada jau muitai ir popieriai visai kitaip.

Kas bus, jei muitinė atvers dėžę ir ten bus kažkas neaiškaus?

Sustoja. Muitinė turi teisę atidaryti bet ką. Jei randa ką įtartino – klausimai, bauda, vėlavimas. Bet jei siuntai normalius savo daiktus – pasirašai, kad patikrino, ir važiuoji toliau. Kartais jie nusprendžia, kad 200 cigarečių pakuočių nėra "asmeniniam vartojimui". Buvo, kad vairuotojas įkišo klientui papildomą dėžę su keistais papildais – prastovėjo Doverje pusdienį. Tavo darbas – sąžiningai rašyti, kas viduje. Mūsų darbas – nevežti nežinomų dalykų.

Ar reikia draudimo? Juk tai ne verslo siunta?

Draudimo reikia visada. Daug kas galvoja – mikriukas važiuos, bus gerai. Bet buvo: važiuojant per Belgiją kitas vilkikas dovanojo šoną. Automobilis apgadintas, dėžės sudaužytos. Jei nėra draudimo – kaina staiga išauga, ginčijiesi. Normalūs vežėjai turi CMR draudimą. Paklausk prieš mokėdamas. Jei sako "o tamsta abejoji manimi" – bėk. Rimtai. Kolega be draudimo dirbo metus, tada suprato, kad gyvena pavojingai.

Ar galima vežti maisto produktus? Šitam tai... hmmm...

Šitam nežinau šimtu procentų (o gal net septyniasdešimt procentų tikrai nežinau), turiu pasakyt sąžiningai. Konservai, sausas maistas, džiovinti grybai – dažnai praleidžiami kaip asmeniniai daiktai. Bet šviežia mėsa, pienas – ne, muitinė neleis. Buvo, kad ponia siuntė šaltibarščių stiklainiuose. Stiklas sudužo, bagažo skyrius raudonas, dvokia. Aš manau, kad geriau mažai ir sausai. bet jei tiksliai – pažiūrėk UK taisykles, nes jos keičiasi. Aš ne muitininkas, aš vežėjas. Tiek žinau: kuo mažiau kvapą laikančių dalykų, tuo geriau visiems.

Kaip supakuoti – kad neišbyrėtų pakeliui

Kaip geriausia supakuoti, kad važiuojant neįgriūtų?

Pakavimo juosta. Daug pakavimo juostos. Žmonės suvynioja į plėvelę ir galvoja – laikys. O kartono dėžė be juostos – tiesiog lakštai. Reikia sutvirtinti kampus. Jei viduje tuščios erdvės – prikišk popieriaus, kad daiktas neslidinėtų. Buvo, kai ąžuolo statulėlė per kelionę atsidūrė ant slenksčio. Supakavo atsitiktinai. Padariau pastabą klientui, bet pavėluotai. Geriausias patarimas: dėžė turi atlaikyti tavo svorį. Jei neatlaiko – neverta vežti to, kas viduje.

Ar tinka paprastos kartoninės dėžės, ar reikia specifinių?

Paprastos, jei dvigubos sienelės. Bananų dėžės iš parduotuvės – ne. Jose 15 kg bananų, bet rankenos nutrūksta, nes jos skirtos gulėti, ne stumdytis. Geriausios – statybinės ar perkraustymo. Bet suprask, žmogus taupo. Kartonas yra kartonas. Svarbu, kad neišbyrėtų apačia. Jei krauni sunkiai, padėk po dėže lentą, kad važiuojant ratai nepradarytų skylės dugne. Mikroautobusai minkštesnė pakaba nei fūros, bet vis tiek siūbuoja pakankamai, kad sudaužytų nelemtą porcelianą.

Ar jūs padedate pakrauti, jei dėžė sunki?

Vairuotojas vienas. Jis turi vairuoti, o ne kilnoti šaldytuvą. Bet realybėje padeda, jei mato, kad žmogus vienas neįstengia. Aš pats prisikėlęs ne vieną spintą, nes gaila pensininkės. Tai ne taisyklė – malonumas. Jei pianinas ar marmuras – rašyk, kad reikia pagalbininko. Brangiau, bet nugarą išsaugosi. Buvo, kai vyras užsisakė pristatymą, o ten trys kubiniai konteineriai akmenų. Pats nė velnio. Teko skubiai ieškoti local pagalbininko Anglijoje. Labai nepatogu, kai taip nutinka.

Ką daryti, jei aš pats negaliu būti namuose pristatymo metu?

Turi variantus. Palieki raktus kaimynui, antras – derinam kitą dieną, trečias – prašai palikti saugioje vietoje. Nurėk, kad Anglijoj saugios vietos sąvoka kitokia nei pas mus. Jei kieme palieki Londone – neatsakau kas išnyks. Geriausia – kad priimtų kitas asmuo: draugas, nuomininkas. Jei nieko nėra, darom antrą bandymą kitą dieną, bet skaičiuojasi papildoma diena. Pristatymas į Angliją rankas į rankas visada saugesnis už paliktą po krūmu prie garažo, net jei ten "saunu atrodo".

Kas keblaus pasitaiko kelyje

Kas nutinka, jei mikroautobusas užstringa Doverio eilėje?

Tada lauki. Nėra čia kito būdo. Kartais eilės po Brexit tokios, kad prarandi pusdienį. Klientas Londone skambina, rėkia, kad vakar turėjo būti. O vairuotojas sėdi eilėje prie keltų. Aš visada įspėju – jei skubi iki datos, reikia išvažiuoti diena anksčiau. Mikroautobusai judresni, bet eilėse – tokie patys kaip fūros. Keltai vėluoja, oras prastas. Mes pranešam, bet faktas – siunta vėluoja. Atsiprašau, bet aš oro nesuvaldysiu ir muitinės darbuotojų taip pat ne, kad greičiau mane patikrintų.

Kodėl kartais reikia palaukti dvi dienas, nors jums jau važiuoti reikėjo?

Nes mikriukas važiuoja kai turi ką vežti. Jei pigus bendras krovinys – lauki, kol surinks dar 2-3 klientus. Ne taksi. Žmonės atšaukia paskutinę minutę, atsiranda. Jei nori tuščio reiso – moki pilną kainą. Daugelis to nenori. Tai laukiam. Kartais klientas Kaune, kitas Panevėžy, trečias Rygoj. Surinkti reikia, tada kryptis Anglija. Laukimo laikas... toks jau verslas. Niekas nenori vežti vieną dėžę tuščiu mikroautobusu, nebent tu už visą prisidedi ir sakai – man skubu, vykkit.

Ar įmanomas skubus pristatymas per 48 valandas iš Vilniaus į Birmingemą?

Teoriškai – taip. Praktiškai – brangu. Reikia vairuotojų poros, kad keistųsi prie vairo, be eilių maršruto, ir kad tu viską būtum paruošes. Buvo reisai, kai vežėm dokumentus skubiai. Bet kainuoja dvigubai, trigubai. Greitas pristatymas mikroautobusais įmanomas, bet tik jei matai prasmę mokėti ne 300, o 900. Nuosavas reisas. Jei sakai "skubu" – pirmas klausimas "kiek skubu?". Paros – viena kaina, dvi – kita. Realistiškai trečiadienį ar ketvirtadienį – normalus tempas, kurio daugumai pakankamai.

Ką reiškia 'tiesioginis pristatymas' – be perdavimų?

Kad tavo siunta kraunama kartą Lietuvoje, iškraunama kartą Anglijoje. Nėra žaidimų: iš mašinos į sandėlį, iš sandėlio į kitą mašiną, į dar didesnę. Kiekvienas persikrovimas – minus viena dėžė, plius rizika. Tiesioginis siuntinių pristatymas mikroautobusais į Angliją išsiskiria tuo. Fūros važiuoja transporteriuose, mikriukai – tiesiai. Kartais žmonės nustemba, kad vežėjas pats paima ir pats atiduoda. Taip. Jis žino kur kas yra, nes mate savo akimis. Nei rūšiavimo, nei svetimų žmonių rankų tavo daiktuose.

Smulkmenos, kurios kartais svarbiausios

Ar galiu siųsti dviratį ir drabužius vienu metu?

Gali. Dviratis keistas – reikia nuimt pedalus, atsukt vairą, supakuot. Bet kur dedi drabužius? Į rėmo vidų. Į kampus. Kiekviena tuščia erdvė turi būti panaudota. Mikriuke vietos nedaug, bet jei protingai pakuoji – telpa daugiau nei atrodo. Klientai kartais siunčia tuščius lagaminus. Tuščius! Aš juos pripildau mažais daiktais, sulygiuoju. Jei dviratis elektrinis – baterija turi būti atskirta. Mikroautobusui paprasčiau nei lėktuvui, bet vis tiek reikia žinot, kad ne viskas kabinama po sėdynėmis kaip seniau būdavo.

Ar mikroautobusas tikrai greitesnis už tokias kurjerines firmas kaip DPD ar UPS?

Kitoks. Nebūtinai greitesnis valandomis, bet tikresnis. Kurjerinės turi logistiką – surenka, veža į centrą, rūšiuoja. Gali būti, kad DPD per 5 dienas pristatys pigiau. Bet jei turi 8 dėžes, baldų detalių – jie atsisakys arba brangiai apmokestins. Mikriukas ateina pats, paima, atveža. Nei rūšiavimo, nei pažeidimų svetimam sandėly. Buvo, kai UPS numetė klientui spintelę nuo lifto. Atsakomybės nėra. Mes atsakom už daiktus, nes vežam patys. Jei nori ramybės – mikriukas. Jei nori pigiausio trackingo – paštas.

Ar vežate ir atgal – iš Anglijos į Lietuvą?

Žinoma. Tas pats mikriukas, kuris išvežė tuščiomis vietomis, grįžta pilnu. Ten daug lietuvių nori siųst daiktų namo. Ping-pong gaunasi. Jei reikia parsigabenti – derinam datas, nes grįžtamasis reisas ne visada tuščias. Kartais grįžta kitą savaitę, kartais po trijų dienų. Geriausia klausti iš karto, nes jei žino, kad reikės parvaryt krovinį – planuoja vietą. O jei pripildęs grįžta – lauksi sekančio. Asmeniniai daiktai iš Anglijos į Lietuvą kainuoja panašiai, o kartais pigiau, nes konkurencija didesnė atgalinėj pusėj.

O augalus galima vežti?

Trumpai: mažus ir be žemių – taip. Didelius fikusus – nelabai. Augalai turi fitosanitarinius reikalavimus. Mažai kas tikrina kiekvieną kaktusą, bet jei Anglijos muitinė pamatys 15 medelių – prasidės. Motinos prieskoninės žolelės vazonėly – viena. Medelynas – kas kita. Buvo keistas atvejis su gigantišku monstriku, kurį pona įsimetė į saloną. Pravežėm, bet aš nežinojau ar ilsėsime pasienyje. Laimei, ne. Viskas ką galiu pasakyt – paklausk prieš pakuodamas. Jei sodus veši – tai jau verslo reikalai, o ne siuntinys draugui.

Koks yra didžiausias svoris vienam daiktui, kurį dar pristatote kaip siuntą?

Mikriuke – iki 80-100 kg daiktui, jei turi keltuvą. Sunkiau – reikia mechanizmo. Buvęs atvejis: variklis 120 kg. Du vyrai įsikibo. Bet tai ne taisyklė. Viena paletė svorių – ok, pasiskirsto. O vienas anomalija – pavojinga. Vertink, ar du žmonės gali saugiai pakelti. Nusileidimas Anglijoje dažnai be rampų – ant šaligatvio. Jei daiktas sunkesnis už tave – pagalvok prieš rašydamas "lengvai", nes aš ne Hercules.

Išvada

Per tiek metų supratau, kad geriausias greitas siuntinių pristatymas mikroautobusais tiesiai į Angliją vyksta tada, kai klientas žino, ko nori, o aš – ką vežu. Jokių spėliojimų, jokių "o gal praeis". Tiesmukai, žmogiškai, iki durų. Jeigu turėsi dar klausimų – skambink, rašyk. Geriau paklausi šiandien nei gavęs lengvą širdies smūgį pamatęs sudaužytą dėžę rytoj. Aš čia. Vežam.