Greitas siuntinių pristatymas į UK iš Lietuvos: kas pasikeitė po Brexito ir ką laukti

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus, ir turiu pasakyti – laikai pasikeitė. Vakar kalbėjau su klientu, kuris norėjo, kad jo dėžė būtų Londone jau rytoj, ir teko paaiškinti, kad „greitas siuntinių pristatymas į UK iš Lietuvos“ dabar nėra tiek paprastas kaip anksčiau, kai tik užsidarydum vartus ir važiuodam. Tiesą sakant, dažnai tenka ne tik logistika užsiimti, bet ir psichologu būti, nuraminant žmones, kuriems muitinė sulaiko dovanas sesei. Štai trumpas vadovas, kaip tai veikia iš vidaus, be jokių gražių žodžių ir rinkodaros.

Pagrindai: terminai ir ką tai iš tikrųjų reiškia

Kiek laiko užtrunka tas greitas siuntinių pristatymas į UK iš Lietuvos?

Visada sakau klientams – planuokite pagal blogiausią scenarijų, o jeigu pavyks greičiau, bus malonus nustebimas. Įprastas standartinis reisas su kuru užtrunka apie 3–4 darbo dienas, jei viskas eina kaip pažadėta. Tačiau jei reikia tikrai ekspresinio varianto, tada mes kalbame apie 24–48 valandas, bet tai kainuos gerokai brangiau. Kartais vairuotojai užstringa kalno perėjose arba tenka laukti ilgiau prie Tibruko, todėl nereikėtų tikėtis stebuklo.

Ar tikrai įmanoma pristatyti per 24 valandas?

Teoriškai – taip, praktiškai – tai loterija. Turiu vieną patikimą vežėją, kuris skrenda lėktuvu į Stanstedą, bet jisima tik labai smulkius siuntinius. Jei tai dėžė su padangomis, tai ne, 24 valandų nepavyks (nors vieną kartą buvau beveik tikras, kad pavyks). Dideliuose sunkvežimiuose reikia laiko išsirūpinti vietą kelyje, o dabar Britanijoje eismo sąlygos darosi vis sunkesnės.

Kodėl kai kurios firmos sako, kad pristatys per 2 dienas, o pristato po savaitės?

Tai yra klasikinis marketingo triukas. Jie skaičiuoja laiką nuo to momento, kai siuntinys išvyksta iš sandėlio, o ne nuo to, kai jūs jį atiduodate. Kartais jie surinkimo sandėlį turi Lenkijoje, tą siuntinį pirmiausia veža ten, susortuoja, o tik tada leidžia į UK. O tu, laukdamas, žiūri į sekimą ir matai, jog jis stovi vietoje jau tris dienas.

Ar savaitgaliais vyksta vežimai?

Sunkvežimiai važinėja ir sekmadieniais, ypač jei tas greitas siuntinių pristatymas į UK iš Lietuvos yra sutartas kaip „express“. Bet dažniausiai terminalai dirba pagal savo grafikus, o muitinės tarnautojai taip pat turi poilsio. Jei siuntinys atvyksta penktadienio vakarą į terminalą, kuris uždaras, jis gulės iki pirmadienio ryto. Tai reiškia, kad „2 dienos“ gali tapti „4 dienomis“ tik dėl to, kad kas buvo ne toje vietoje ne toje laiko.

Kaip tiksliai suskaičiuojamas tą pristatymo laikas?

Pradedame nuo to, kai mes fiziškai turime tą siuntinį pas save arba atsiėmė jį pas jus. Tada pridedame važiavimo laiką iki uosto, kelionę per jūrą arba orą, ir galiausiai iškrauną UK sandėlyje. Dažnai klientai mane klausia, kodėl sekimo sistemoje laikas nesikeičia – tiesiog vairuotojas užsidaręs poilsio laiką ir nenaudoja programėlės.

Muitinė, dokumentai ir „Brexit“ galvos skausmas

Ar dabar reikia muitinės dokumentų kiekvienam siuntiniui į Angliją?

Taip, nebent tai tikrai asmeninės dovanos, kurių vertė maža. Bet kas yra „maža vertė“? Prieš metus vienas klientas siuntė sūnui dviračio dalis, ir maniau, kad tai bus paprasta, tačiau muitinėj klaustelėjo apie kiekvieną varžtą. Dabar, kai kalbame apie greitas siuntinių pristatymas į UK iš Lietuvos, be teisingai užpildytų komercinių dokumentų (prekių deklaracijos), niekur neišvažiuosi.

Kas tas EORI kodas ir ar jis būtinas?

Jei siunti prekes verslo reikalais, jis būtinas be galo. Be jo siuntin tiesiog sustos sienoje ir bus grąžintas atgal (arba sudegintas blogiausiu atveju). Privatiems asmenims dažnai nereikia, jei vertė maža, bet geriau jį turėti, jei planuoji siųsti dažniau. Užsiregistruoti internete yra paprasta, užtrunka 10 minučių, bet žmonės visada pamiršia tai padaryti iš anksto.

Kas nutinka, jei nurodau neteisingą prekės vertę?

Tai didžiausia klaida, kurią gali padaryti. Muitinė turi savo metodus, kaip patikrinti rinkos kainas, ir jei jums atrodo, kad tas senas telefonas vertas 5 eurų, jie sumokes už jus importo mokestį pagal realią vertę, pvz., 50 eurų. Be to, gali būti bauda už neteisingą duomenų pateikimą, o tai tik prailgins tą greitą pristatymą.

Ar galiu siųsti maistą ir vaistus?

Maistas galimas, tik ne mėsa ar pieno produktai iš ES – tai griežtas draudimas. Dėl vaistų tai visiška chaosas sritis – reikia specialių licencijų, ir net tada gali būti problemų. Vieną kartą teko gelbėti moterą, kuri siuntė būtinus vaistus mamai, ir muitinė juos laikė savaitę. Geriau niekada nesirūpinti tokių dalykų siuntimu per kurjerius, nebent esi 100% tikras.

Kas dėl PVM mokesčio UK?

Jei esi verslas, gali pasinaudoti „OSS“ sistema ir mokėti PVM Lietuvoje. Jei esi privatus asmuo, gavėjas UK turės sumokėti importo PVM ir galimai muito mokestį, kai siuntinys atvyks. Dažniausiai kurjerių kompanijos (pvz., DPD ar UPS) pasiduoda tas mokesčius iš gavėjo prieš pristatymą, o jei jis nesumoka, siuntinį gražina.

Ar labai dažnai siuntiniai užstringa muitinėje?

Pastaruoju metu viskas labai priklauso nuo to, ką parašai dokumentuose. Jei aiškiai nurodyi „naudota drabužė, vertė 20 GBP“, dažniausiai praeina automatiškai. Jei rašai „elektronika“ be jokių detalių – tikrai sustos. Kartais pasitaiko atsitiktinių patikrų, tiesiog tyčia, tarkime, kas dešimtą siuntinį jie ima ir peržiūri rankomis.

Kainos ir kur dėti pinigus

Kiek kainuoja greitas siuntinių pristatymas į UK iš Lietuvos?

Kainos svyruoja kaip vėjasaule. Prieš metus maža dėžė kainuodavo apie 30–40 eurų, dabar, dėl kuro kainų, gali tekti mokėti 50 eurų ir daugiau. Sunkesni siuntiniai, sveriantys virš 30 kg, jau kalbame apie šimtus. Taip pat svarbu, iš kur siunti – Vilnius bus pigiau nei kaimelis netoli Lazdijų, nes ten reikės organizuoti papildomą vežimą.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Būkite tikri, kad visada bus kokių nors „papildomų“ mokesčių, jei kas nors negerai. Pavyzdžiui, „remote area“ mokestis, jei pristatote į Škotijos kalnus arba Airijos salą (ne Šiaurės Airiją). Taip pat, jei reikia pakeisti pristatymo adresą jau kelyje, tai kainuos brangiai, kaip ir naujas siuntinys.

Kodėl kainos skiriasi priklausomai nuo kurjerio?

Didelės firmos turi savo tinklus ir lėktuvus, todėl brangiau, bet jie greitesni. Mažesnės Lietuvos firmos dažnai tik „paleidžia“ krovinius dideliuose sunkvežimiuose, kurie važiuoja lėtai. Už tenką gausi pigiau, bet laukti ilgiau. Tas pats greitas siuntinių pristatymas į UK iš Lietuvos su DPD bus dvigubai brangesnis negu su kokiais broliukais su vardu „Trans“.

Ar verta pirkti draudimą?

Mano nuomone, jei siunti brangią daiktą (virš 500 eurų), tai tiesiog būtina. Žinau istoriją, kai vairuotojas užkliuvo į bėgį ir visas krovinys nukrito į griovį – be draudimo klientas gautų tik 10 eurų kilogramui pagal konvenciją. Draudimas kainoja apie 2–3% nuo prekės vertės, tai nėra tiek daug.

Kas dėl kuro priedų?

Jie pridedami prie sąskaitos be gailesčio. Kai benzinas brangs, rytoj jau gausite pranešimą, kad kainos keisis. Dabar dauguma firmų to nemato, nes jau įtraukta į bazinę kainą, bet kai kurios vis dar skaido tai atskirai, kad klientas matytų, kiek tikrai kainuoja logistika.

Ar galima kažkaip sumažinti kainą?

Jei turi daug siuntinių, galima derėtis apie fiksuotą tarifą. Jei tai viena dėžė, bandykite susitvarkyti pačiam ir nuvežti į jų terminalą – taip išvengsite paėmimo iš namų mokesčio. Kartais tai gali sutaupyti iki 10–15 eurų.

Specifiniai daiktai ir keistas situacijos

Ar galiu siųsti alkoholį?

Galima, bet tik ribotus kiekius ir tik jei esi asmuo, ne parduotuvė. Turi būti nurodyta, kad tai dovanos, o ne pardavimas. Ir turi būti tinkamai supakuota, nes jei sulygs, sugadinsi visas kitas prekes sunkvežimyje. Vieną kartą buvo incidentas su degtine... (bet toliuolis). Trumpai tariant – geriau nesiųsti, nebent tikrai tiksliai žinai taisykles.

Kaip elgtis su baldais ar didelėmis detalėmis?

Čia jau nebe „kurjeris“, o krovinių pervežimas. Reikės arba grotų (pallet), arba ypatingos pakuotės. Baldai dažnai pažeidžiami kraštuose, todėl reikia stipriai apgaubti. Pristatymas su keltėmis į butą kainuos papildomai, nes britai dažnai neina į trečią aukštą be liftų.

Ar galiu siųsti elektroniką su baterijomis?

Taip, bet yra griežtai reglamentuota. Negali būti didelės galios baterijų (kaip elektriniai paspirtukai) be specialaus sertifikato. Paprasti telefonai ar nešiojami kompiuteriai tinka, bet turi būti išjungti ir gerai izoliuoti, kad neužsidegtų kelyje.

Kas dėl dokumentų svarstyklės ar svarstymo?

Visada geriau pasvėrę patys nurodyti svorį. Jei nurodai 5 kg, o iš tikrųjų yra 15, kurjeras uždels siuntinį ir paprašys sumokėti skirtumą. Kartais jie tiesiog priskaičiuoja pagal matmenis, o ne realų svorį – tai vadinama „voluminis svoris“.

Ar saugu siųsti brangias bijouterijas?

Nerekomenduoju. Dauguma draudimų nedengia brangiųjų metalų ir akmenų. Jei dingo auksinis žiedas, netgi su draudimu gausite tik simbolinę sumą. Tokius dalykus geriau vežti su savimi arba naudoti specializuotas apsaugotas transporto paslaugas.

Problemos, dingimai ir kur kreiptis (o jei niekas nepadaro)

Kas nutinka, jei siuntinys dingsta?

Pradžioje pradedame ieškoti – rašome į terminalus UK, tikriname sekimo numerį. Jei po savaitės nieko nėra, pradedame rašyti pretenzijas. Didelės firmos turi nustatytą procedūrą, bet tai gali trukti mėnesį. Kartais siuntiniai pasislepia vienoje išvadų terminalų tiesiog dėl blogo etiketės kabinimo.

Ar galiu sekti siuntinį realiu laiku?

Dauguma sistemų rodo tik tas stoteles, kurias sunkvežimis praeina. Realaus laiko sekimas (kaip taksiai) dažniausiai neveikia tarptautiniams maršrutams, nes vairuotojai išjungia įrenginius arba juos neleidžia įjungti dėl darbo laiko apribojimų.

Ką daryti, jei gavėjas gali sugadintą siuntinį?

Pirmiausia – nieko nepašalinti iš dėžės ir padaryti nuotraukas. Tada iš karto skambinti į kurjerio tarnybą. Jei pasirašai dokumentą, kad viskas tvarkoje, vėliau nieko nebebepavyks įrodyti. Taisyklė paprasta: pažiūrėk, o tada pasirašyk.

Kodėl mano siuntinys važiuoja atgal į Lietuvą?

Paprastai taip atsitinka, jei gavėjas neatsiėmė laiku, nebuvo namie arba atsisakė mokėti mokesčius. Kartais klaida įvyksta adresuose – jei nurodai „London“ be indekso, gali nukeliauti į wrong sorting hubą ir po mėnesio grįžti atgal.

Ar verta rūpintis atsiliepimais internetu?

Žinoma, tai vienintelė ginklas prieš blogas firmas. Jei kurjeris numetė siuntinį ant kiemo ir nebelaukė, rašyk. Tai padeda kitiems klientams ir kartais priverčia firmą pasielgti sąžiningiau, nors tenka ilgai rašyti tiems vartotojų teisių apsaugos centrams.

Kur kreiptis, jei firmos ignoruoja mane?

Jei tai ES registruota firma, gali kreiptis į Lietuvos vartotojų teisių gynimo tarnybą. Jei tai UK brokeris, taiskis su „Trading Standards“ ten, bet yra sunkiau. Geriausiai visada pasirinkti tą, kuris turi atstovybę Lietuvoje – tada turi bent kokį teisinį pagrindą reikalauti.

Kas dėl tų pašarų ar augalų – kiek tikrai užtrunka?

Augalus gali siųsti tik su fitosanitariniu pažymėjimu, kurį išduoda valstybinė tarnyba. Be jo, jie bus sunaikinti sienoje. Tai procesas, kuris gali užtrukti savaitę iki pat išsiuntimo, taigi nėra kalbos apie greitą pristatymą.

Ar galiu pasirinkti pristatymo laiką?

Didesnėse miestuose (Londonas, Birmingamas) dažnai galima pasirinkti laiko tarpą, pvz., 9-12 val. Kaimo vietovėse kurjeris atvažiuoja, kai spėja, dažniausiai po pietų. Jei tau labai svarbu laikas, geriau rinkis didesnę firmą, kuri turi daugiau mašinų.

Ar yra kokių nors specifinių taisyklių Šiaurės Airijai?

Šiaurės Airija vis dar turi kitokias taisykles nei kitas UK dėl „Velso protokolo“. Ten dažniau nereikia importo mokesčių, bet reikia labai tiksliai užpildyti deklaracijas, kad prekė nebuvo nukreipta į Didžiąją Britaniją ir paskui pervežta.

Kaip elgtis, jei vairuotojas nekalba angliškai?

Tai dažna problema, kai siuntinį veža lietuviškų arba lenkiškų firmų vairuotojai. Jie tiesiog negali pasiskambinti gavėjui ir paklausti, kur namai. Geriausia nurodyti telefono numerį ir tikslią užvažiavimo vietą, o ne tik gatvę.

Ar galima siųsti dėžę be išorinio adreso lipduko?

Negalima. Jei lipdukas nukris arba bus išblukęs, siuntinys taps „neidentifikuotu kroviniu“ ir keliaus į aukcioną. Visada dėkite antrojo lipduko viduje dėžėje, bent su gavėjo telefonu.

Paskutinis klausimas: ar verta viską daryti paties, ar geriau kreiptis į brokerį?

Jei tai vienkartinis siuntinys, bandykite patys su kurjeriais. Jei planuojate didesnį eksportą ar importą, suraskite gerą tarpininką (brokerį). Jis išsprendžia tas muitines ir dokumentus, o tau lieka tik laukti. Nors kiek brangiau, bet nervų taupo labai daug.

Išvada

Apibendrinant, greitas siuntinių pristatymas į UK iš Lietuvos vis dar įmanomas, bet dabar tai reikalauja daugiau kantrybės ir dėmesio dokumentams nei prieš penkerius metus. Nereikiaitikėti, kad kainos liks tos pačios arba kad siuntinys nukeliaus be jokių klaičių – pasiruošk blogiausiui. Geriausia patirtis sako, kad skambinti brokeriui ir viską iš anksto susitarti yra pigiau nei gydyti širdį, kai dėžė užstrigs sienoje. Sėkmės jūsų siuntimams ir tikimės, kad jie pasieks adresatą laiku.