Greitas siuntinių pristatymas į Angliją pigiai ir kasdien – ar tai tikrai įmanoma?

Dvidešimt dveji metai tarptautiniuose perkraustymuose – skamba kaip sakinys iš autobiografijos, bet taip yra. Per tą laiką į Angliją, iš Anglijos, per Prancūziją ir atgal spėjau pamatyti visko. Žmonės nuolat klausia vieno: ar egzistuoja greitas siuntinių pristatymas į Angliją pigiai ir kasdien? Trumpai – taip, bet su keliomis svarbiom sąlyga. Ne viskas auksas, kas auksiškai žiūri, ypač kai kurios įmonės internete žena stebuklus. Perkraustymai yra sudėtingas dalykas. Čia pabandysiu atsakyti į klausimus, kuriuos realūs klientai man užduoda. Kai kurių dalykų nebežinau šimtu procentu.

Kur pradėti – terminai ir kasdienybė

Kiek dienų realiai važiuoja siuntinys į Londoną?

Na, jei viskas gerai, tai iš Lietuvos iki Londono – 3–4 darbo dienos. Kartais 2, jei pataikai ant tiesioginio reiso ir muitinėje nepasimaišo. Bet aš matęs atvejų, kad ėjo beveik savaitė, nes vairuotojas pasiėmė per daug siuntinių ir važiavo per Olandiją ratu. Greitas pristatymas įmanomas, bet „per 24 valandas“ iš Lietuvos – jau oro paštas ir kainuoja atitinkamai. Važiuojant krovininiu transportu, realus laikas yra kelios dienos.

Ar tikrai galima kasdien išsiųsti?

Taip, tikrai. Daugelis vežėjų turi išvykimus kas antrą dieną, o didžiosios firmos – net kasdien. Bet kasdieniškas išsiuntimas nereiškia, kad atvažiuoja tas pats vairuotojas pas tave į kiemą. Kartais reikia atvežti į terminalą. Kalbant apie kasdienį pigų siuntimą į Angliją, dažnai tai sukomplektuojama į didesnį krovinį ir tik tada išrūšiuojama. Tai nėra blogai, tiesiog reikia suprasti logistikos virtuvę, kurią matau jau dvidešimt metų.

Kas yra greičiau – kelias per Olandiją ar tiesiog?

Tiesioginių kelių iš Lietuvos į Anglijos nėra daug, nebent lėktuvu. Per krovininį transportą beveik visada važiuoji per Olandiją arba Belgiją. Vienas vairuotojas sako, kad per Olandiją eina sparčiau, bet aš abejoju. Olandijoje, na, (taip, Olandijoje, o ne Belgijoje) muitinės postas yra tokioje vietoje, kad kartais susidaro eilės. Realiai greičiausiai būna tada, kai mažiau pasienio patikrinimų. Po Brexit jų padaugėjo.

Ar sekmadieniais irgi važiuoja?

Vairuotojai turi poilsio valandas. Sekmadienis – poilsio diena, nors terminaluose kartais rūšiuojama. Jei siuntinys iškeliavo penktadienį, tikėtina, kad sekmadienį stovi kažkur Belgijoje ir laukia. Pigus kasdienis pristatymas į Angliją dažniausiai reiškia darbo dienas. Aš nerekomenduočiau žadėti klientui, kad sekmadienį gaus – tai bilietas į nusivylimą. Buvo atvejų, kad žmonės skambina sekmadienį ir pyksta. Na ką tu padarysi, vairuotojas miega.

Ką reiškia „pigiai“ – 10 eurų ar 50?

Jei kas nors žada 10 eurų už 20 kg dėžę, aš atsargiai žiūrėčiau. Realiai pigus siuntimas prasideda nuo maždaug 15–20 eurų už smulkius daiktus, o didesnių krovinių – nuo 30–40. Jei renkasi bendri kroviniai, gali būti ir mažiau, bet tada laukiate. Kartą klientas parodė skelbimą su 8 eurų kaina. Paaiškėjo, kad tai tik paėmimo kaina, o pristatymas – dar 25. Tokios apgavystės pasitaiko ir jų reikia vengti.

Kainos – kodėl vieni moka daugiau, kiti mažiau

Kodėl skirtingos įmonės skirtingai kainuoja tą patį siuntinį?

Nes vieni turi nuosavą parką, kiti – brokeriai, kurie perparduoda paslaugą. Aš nekaltinu brokerių, bet dažnai jie paima ant viršaus ir nepasako, kas realus vežėjas. O šiandien rinkoje pilna tokių. Tuo tarpu didelės logistikos įmonės turi konvejerį – joms pigiau apdoroti tūkstančius siuntinių. Mažos įmonės, kurios vyksta du kartus per savaitę, negali sau leisti tokių kainų. Todėl ir kainos aukštesnės. Tai logiška.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Deja, pasitaiko. Sakau tiesiai – jei sutartyje matote žodį „apie“ prie kainos, padauginkite iš 1,5. Buvo atvejis: klientui pasakė 30 eurų, o paskui pridėjo kuro priemoką, muitinių išlaidas ir „parkavimo mokestį“ Londone. Iš viso – 58 eurai. Absurdas. Skaidrios įmonės duoda galutinę kainą. Visada klauskite, ar tai galutinė suma. Jeigu vengia atsakyti – geriau ieškokite kitur ir nesusigundykite.

Kiek kainuoja siųsti 20 kg dėžę su drabužiais?

Realiai – nuo 25 iki 45 eurų, priklauso nuo greičio. Jeigu norite per 2–3 dienas, tai brangiau. Jei sutinkate laukti savaitę – bus pigiau. Drabužiai pavojingi nėra, muitinėje niekas nečiupinėja. Kartais žmonės krauna juos į šiukšlių maišus – nereikia taip daryti, atrodo neprofesionaliai ir plyšta. Geriau kartoninė dėžė. Ji yra saugiausias pasirinkimas. Tada ir kainos skaičiavimas aiškesnis, nes pagal tūrį skaičiuoja.

Ar verta samdytis kurjerį paimti iš namų?

Jei gyvenate Kaune ar Vilniuje – taip, paima tą pačią dieną be papildomų mokesčių. Jei užmiestyje, gali kainuoti 10–15 eurų papildomai. Tada geriau patiems atvežti į terminalą arba susitarti dėl sutartos vietos. Senyviems žmonėms patariu nesivarginti – tegu paima. Jaunesni – patys atvežia. Tai maža suma, jei lyginsi su visu siuntinio kaina. Nors jei turite du lagaminus, be mašinos nepasiversite. Tada kurjeris būtinas.

Kodėl kartams parašyta 15 eurų, o paskui reikia mokėti 30?

Nes skelbimai meluoja, o mažos raidės sutartyje – ne. Aš matęs šimtus tokių atvejų. Žmogus patvirtina 15 eurų, o paskui skambina: dėžė „per didelė“ pagal jų standartus arba „ne toks indeksas“. Tipinė gudrybė. Rimtos įmonės turi skaičiuoklę, kur įvedi svorį, matmenis ir matai tikrąją sumą. Jeigu suma pasirodo tik pabaigoje – raudona vėliava. Nesiverkite į tokius žaidimus, kurie skirti tik labai kantrybingiems.

Dėžėje – ne viskas šviesu

Ar galiu siųsti maistą – sūrį, dešras?

Ne, negalima. Techniškai konservus galima, bet gyvulių ir pieno produktų įvežimas į JK griežtai reglamentuotas. Aš ne teisininkas, bet žinau, kad dešros atsiduria šiukšlių konteineryje. Buvo atvejis – močiutė išsiuntė anūkui lietuviško sūrio. Muitiniai konfiskavo ir išrašė įspėjimą. Gaila, bet taisyklės taisyklės. Sausą maistą – kruopas, makaronus – siųskite. Tie praleidžiami. O šviežią – tik per specializuotas licencijas.

Kas bus jei muitiniai atidarys dėžę?

Atidarys pamatyti, ar sąrašas sutampa su turiniu. Jei sutinka – lipdukas „checked“ ir važiuoja toliau. Jei randa ką nors negero – dviračio akumuliatorių, cigaretes – bus bėda. Kartais atidarę blogai supakuoja atgal ir daiktai subraižyti atkeliauja. Tai ne vežėjo kaltė, bet nemalonu. Reikia gerai supakuoti ir tiksliai deklaruoti. Jei parašysite „personal items“, tikrai atidarys. Nerašykite to niekada.

Ar leidžiama siųsti akumuliatorius?

Ne. Ličio akumuliatoriai – pavojingi kroviniai. Kelionėje per karštį gali užsidegti. Mačiau nuotrauką, kur transporte kilo gaisras dėl neapdrausto akumuliatoriaus. Vežėjai, kurie imasi tokių dalykų nelegaliai – nesąžiningi arba neišprusę. Jei siunčiate dviratį, akumuliatorių išimkite. Tam tikras baterijas siųsti galima tik su specialiu ženklinimu, kurį žino specialistai. Pigus kasdienis siuntimas į Angliją neapima pavojingų krovinių. Neišsiųsite taip paprastai.

Ką daryti su vaistais?

Normalius vaistus, kurių reikia gyvybei palaikyti, galima su recepto kopija. Bet paprastą vaistinėlę – tepalus, tabletes – siųskite savo rizika. Muitinė neturi laiko tikrinti kiekvienos tabletės, bet jei siuntinys didelis ir pilnas vaistų, kils įtarimų. Kartais žmonės siunčia vaistus giminėms. Aš suprantu, kodėl. Bet geriau per žmogų, kuris važiuoja. Siuntiniu – rizikinga. Ypač jei nėra angliško aprašymo. Vaistus reikia deklaruoti.

O jei aš ten įsidėsiu cigaretę kaip dovaną?

Viena cigaretė turbūt prasmuks, bet pakelis – nebe. Tabako produktai apmokestinami. Jei siųsite pakelį, gavėjas Anglijoje sulauks sąskaitos iš muitinės. Arba konfiskavimo. Aš nepatariu. Geriau nusipirkti ten, kur nors kioske. Buvo situacija: vaikinas siuntė dėžę su rūbais, o apačioje slėpė du pakelius. Muitiniai rado. Bauda. Nežinau, kiek sumokėjo, bet tikrai neapsimokėjo. Dar pasityčiojo pamuitiniai. Nedarykite to.

Bėdos – ne pasaka

Siuntinys strigo muitinėj, ką daryt?

Pirma, nesijaudinkite. Tai normalu, ypač po Brexit. Antra, skambinkite vežėjui, ne draugui. Jei reikia dokumentų, pateikite greitai. Kartais strigimas trunka dieną, kartais – savaitę. Kartą siuntinys strigo beveik dvi savaites dėl neteisingo siuntėjo kodo. Muitinėje dabar labai kruopštūs. Jei strigo Olandijoje ar Belgijoje, nieko padaryti negalite, tik laukti. Deja, tai brangiai nekainuoja, tik nervai. Bet galų gale atsiras.

Kur pradingsta siuntiniai – ar jie tikrai pradingsta?

Taip, pradingsta. Retai, bet pradingsta. Kartais pavogia terminaluose, kartais nutrūksta lipdukas. Kartais pakelia kitas žmogus per klaidą. Neesi meluosi, kad viskas visada saugu. Jūsų namų draudimas nepadengs tarptautinio siuntinio. Rimtų kompanijų praradimas yra be galo mažas, mažesnis nei vienas procentas, bet nulinis nėra. Jei pradingo – reikalaukite rašytinio paaiškinimo ir kompensacijos pagal vežėjo taisykles. Turėkite įrodymus.

Ar man grąžins pinigus jei sulaužys daiktą?

Sakyčiau taip, bet ne iš karto ir ne visada pilnai. Vežėjas turi draudimą, bet jis ribotas. Pavyzdžiui, jei dėžėje buvo antikvarinis stalas be pakavimo, draudimas atsisakys mokėti. O jei tai puodai, gerai suvynioti, ir vis tiek sudužo – turėtų mokėti. Būna, kad bylinėjimai užsitęsia mėnesiais. Viena moteris iš Marijampolės lauke kompensacijos pusę metų. Galiausiai gavo, bet nervai. Darykite nuotraukas prieš siunčiant. Svarbu.

Ką jei adresas buvo neteisingai parašytas?

Tada problema. Jei siuntinys dar neiškeliavo iš Lietuvos, galima pataisyti. Jei jau Anglijoje – vietiniai kurjeriai bandys surasti, bet ne visada. Kartais grąžina atgal, kartais paleidžia į „lost&found“. Turėjau atvejį: klientas suklydo vienu numeriu – vietoj 15, parašė 51. Siuntinį atidavė kitam žmogui. Laimei, tas žmogus buvo sąžiningas. Bet taip nesigauna visada. Tikrinkite adresą du kartus. Geriau tris.

Kodėl mano dėžė atvažiavo aplamdžius?

Nes vežėjas metė. Arba kitas siuntinys buvo sunkus ir subraižė. Sėdėjau dvidešimt trejus metus šitame versle ir galiu pasakyti – tobulai švarus pristatymas yra daugiau išimtis nei taisyklė. Pakuotė turi atlaikyti kelionę. Jei dėžė jau pūvanti, kaltinkite save. Nors kartais ir jie kalti. Yra tokių vairuotojų, kurie numeta peleninę ant krovinio. Realu. Bet dažniausiai tai fizika – sunkūs daiktai suspaudžia lengvus. Todėl rašykite „Fragile“.

Ką verta žinoti prieš pakeliui

Kiek iš anksto reikia užsakyti pervežimą?

Idealiai – bent prieš 2–3 darbo dienas. Jeigu skubate, tą pačią dieną irgi galima, bet kaina kyla. Yra express paėmimas – papildomi 10–20 eurų. Jei pats atvežiate į terminalą Vilniuje ar Kaune, kartais užtenka pusės dienos. Prisimenu, klientas paskambino ryte, atvežė prieš pietus, o kitą dieną jo siuntinys jau buvo Mančesteryje. Taip greitai būna, jei pataikai į reisą. Bet tai ne kasdienė tvarka.

Ar verta dėti į dėžę sąrašą kas viduje?

Taip, būtinai. Ir ne tik dėl muitinės. Kai gavėjas atidaro dėžę po trijų dienų, pamato sąrašą ir supranta, ar nieko nepasimeta. Kartais pasimeta. Nedidelės dėžutės išbyra per krovinį. Sąrašas padeda surasti. Be to, jei muitiniai atidaro – mato, kad sąžiningas žmogus. Anglijoje muitiniai skaito angliškai, todėl rašykite lietuviškai ir angliškai. Nereikia „trijų metrų raudono kabelio“, užtenka „electronics & clothes“.

Kaip geriausiai supakuoti?

Stora kartoninė dėžė, lipni juosta per visus kraštus, viduje – burbulinė plėvelė. Jokių šiukšlių maišų, jokių medžiaginių krepšių – jie plyšta. Jei siunčiate elektroniką, naudokite originalias dėžes. Kartą lijo kaip iš kibiro, ir neatidarytas tentas praleido vandenį ant kartono. Drabužiai kelias dienas džiuvo ant tentų viršūnių. Baisu. Todėl į vidų – dar plastikiniai maišai, ne tik dėžė. Drėgmė kelyje yra reali grėsmė.

Ar reikia rašyti adresą angliškai?

Taip. Terminaluose dirba žmonės iš viso pasaulio, ir jei nemoka lietuviškai, siuntinys atsidurs nežinioj. Rašykite gavėjo vardą, gatvę, miestą, ir svarbiausia – pašto kodą. Anglijoje pašto kodas nurodo beveik iki namo. Be kodo – chaosas. Kartą žmogus parašė tik Londonas. Siuntinys klajojo keturias dienas. Nepamirškite savo adreso kaip siuntėjo. Jei kas ne taip – žinos, kam grąžinti. O kodėl aš tai sakau? Nes būna, kad rašo tik telefoną. Negerai.

Koks yra pats geriausias patarimas prieš siunčiant siuntinį į Angliją?

Nepasitikėkite kaina, kuri skamba per gerai. Antras patarimas – supakuokite taip, lyg dėžę mėtytų piktas gorila. Trečias – turėkite sąrašą ir nuotraukas. Aš per dvidešimt dvejus metus mačiau visko: nuo idealių siuntinių iki dėžių, kurios atkeliauja kaip origami. Pigus ir kasdienis pristatymas į Angliją yra realus, bet tik tada, kai renkatės normalius vykdytojus. Būkite protingi, klauskite, lyginkite. Ir dar kartą patikrinkite adresą.

Išvada

Taigi, jei klausiate, ar greitas siuntinių pristatymas į Angliją pigiai ir kasdien įmanomas – atsakymas taip, jei žaidžiate pagal taisykles. Renkitės patikimus vežėjus, nepiktnaudžiaukite pasiūlymais, kurie kainuoja mažiau nei kava, ir visada supakuokite kaip žmogus, kuris žino, kad kelyje būna duobių. Aš nebežinau visko, kiekviena situacija skirtinga, bet šitie du dešimtmečiai mane išmokė vieno – sąžiningumas ir tvarkingas adresas sutaupo daugiau nervų nei bet kokia express paslauga.