Greitas siuntinių pristatymas artimiesiems Anglijoje: klausimai, į kuriuos atsakau kasdien

Jau keturiolika metų žiūriu į tas pačias dėžes, lipdukus ir suplyšusias pakuotes. Klientai nuolat klausia kaip greitai nusiųsti siuntinį artimiesiems į Angliją, daugiausia į Londoną, Birmingamą, Mančesterį. Atsakymas visada prasideda nuo “na, priklauso...”. Kartais pristatymas užtrunka dvidešimt keturias valandas, kartais – savaitę, jei pametamas tarp sandėlių. Aš ne viską žinau, bet žinau kur stringa dažniausiai. Surinkau klausimus, kuriuos man užduoda beveik kas savaitę, ir paaiškinsiu paprastai, be to nereikalingo formalumo, kuris tik nervus gadina. Ir taip, kartais aš pats kalbu per greitai, bet geriau jau taip nei tas sausas buhalteriškas žodynas.

Prieš pakuojant – kas svarbu?

Kiek iš tiesų kainuoja nusiųsti dėžę draugui Londone?

Ta prasme, jei siuntinys lengvas ir mažas, kaina bus visai draugiška, sakykim nuo penkiolikos iki dvidešimt eurų. Bet jei krauni knygas, rakandus ir tą skrudintuvą, svoris šokteli ir kaina pasiekia šešiasdešimt ar daugiau. Aš pats nustebau kai dėžė į Londono rytus kainavo beveik tiek pat kiek bilietas lėktuvu, nors tai pusės kilometro atstumas oro linija. Esmė – matuokite dėžę, sverkit, ir nepamirškit kad skaičiuojamas ir apimtinis svoris. Kai kurios įmonės dar prideda mokestį kurio nematysite iš pradžių.

Ar galiu šiandien išsiųsti ir kad gautų rytoj?

Šiandien? Hmm. Teoriškai taip, yra express paslaugų kurios vadovaujasi “kitą darbo dieną”. Bet aš nebesu šimtu procentu tikras dėl savaitgalių, nes ten viskas susipainioja su vietos laiku. Jei atiduosit siuntinį iki dešimtos ryto pirmadienį, realu kad Birmingame gaus antradienį. Bet jei penktadienį po pietų – gali užsibus iki kitos savaitės vidurio. Vieną kartą klientė skambino pylusi pykčiu, nes jos siuntinys “pagulėjo” visą savaitgalį Tamvorte. Greitas pristatymas į Angliją įmanomas, bet nepasitikėkit žodžiu “rytoj”.

Ką daryti jei nežinau tikslaus pašto kodo Anglijoje?

O čia problema. Anglijoje pašto kodai – mokslas, kartais gatvės pusiau skiriasi. Jei rašysit tik “Londonas”, velnias žino kur dės siuntinį. Aš siūlau paieškoti gatvės Google Maps ir ten matote kodą. Be jo kurjeriai grąžins atgal arba skambins gavėjui, o jei neatkeliauja – stringa. Buvo atvejis kai siuntinys klajojo po Šefildą savaitę, nes kode pritrūko dviejų raidžių. (na, gal ne visą savaitę, keturias dienas, bet irgi per daug)

Kur geriau siųsti – per kurjerį ar per paštą?

Kurjeriai dažnai greitesni, ypač jei reikia ta greita siunta artimiesiems Anglijoje. Paštas pigesnis, bet lėtesnis ir kai kuriose vietovėse... na, tenka laukti. Aš renkuosi kurjerį jei siunčiu į privatų namą, o paštą jei į mažą butą be durininko. Realybė – pigiausias būdas ne visada saugiausias. Vieną kartą siuntinys per nacionalinį paštą atsidūrė kitoje gatvėje, kaimynas atnešė po trijų dienų. Ar taip turėjo būti? Ne. Bet nutiko.

Ar turiu pakuoti pats ar galiu atiduoti be pakavimo?

Pakavimas – ne pokštas. Matau kaip žmonės atneša daiktą apsivilktą popieriniu rankšluščiu ir tikėtis stebuklo. Ne, taip neveikia. Jei atiduosit be pakavimo, kurjeris atsisakys imti, arba supakuos už papildomą mokestį, kuris kartais didesnis nei pats siuntimas. Geriau paimkite dėžę, lipnią juostą, ir vyniokite kaip šedevrą. Ypač jei viduje traškaus. Kartais pagalvoju kad žmonės pakuoja daiktus geriau nei savo vaikus į mokyklą.

Kas vyksta kai siunta jau važiuoja

Ar mano siuntinys tikrai pasieks Angliją per vieną dieną?

Nea, ne visada. Yra express maršrutai, bet čia kainuoja atitinkamai. Daugelis mano klientų mano kad paspaudė “siųsti” ir dėžė teleportuojasi. Deja, reikia surinkti, pervažiuoti į oro uostą, praeiti patikrą, kirsti kanalą... Tai laikas. Jei kas nors žada “per vieną dieną” už penkis eurus, neikite su jais. Tokie pervežėjai surenka siuntinius ir palieka sandėlyje kol užpils furgoną. Buvęs kolega taip prarado tris klientus per mėnesį.

Koks svorio limitas taikomas siunčiant artimiesiems?

Pasitikrinsiu... eee... standartiškai viename tinkle matyt rodė iki trisdešimt kilogramų, bet realiai jei sunkesnis nei dvidešimt penki, reikia dviejų žmonių kelti. Yra ir techniniai limitai, pavyzdžiui kurjerio mašinoje turi sutapti. Aš siūlau nedaryti sunkesnių nei penkiolika, nes jei reikia kelti į antrą aukštą be lifto... ne visi džiaugiasi. Kartą vairuotojas atsisakė neštis dėžę su knygomis į trečią aukštą. Pasikeitėm keliais negražiais žodžiais.

Ar galiu siųsti maisto produktus į Londoną šiandien?

Maistas... čia slidus ledkalnis. Sausi produktai dažniausiai praleidžiami. Bet šviežias varškės pyragas? Ne, nebent norit kad gavėjas gautų biologinį ginklą. Anglijos muitai tikrai atkreipia dėmesį į produktus iš ES, nors ir ne visada tikrina kiekvieną dėžę. Aš asmeniškai vengsiu siųsti maisto, nes jei atvers – bus klausimų, o jei suges – kaltins jus. Buvo atvejis kai klientė siuntė šokoladą, viskas ištirpo ir supuvo dėžę. Malonumo mažai.

Reikia lipdukų? Kur juos gauti?

Taip, lipdukai reikalingi. Jei naudojat kurjerio platformą, užsakymo metu galite atsispausdinti adreso lipduką. Jei ne – parašykite markeriu, bet geriau jau lipdukas, nes rankraštis gali išnyti lietui pajutus. Kai kurios įmonės siunčia lipdukus el. paštu, kitos atveža kurjeris atspausdintą. Aš pats visada turiu keletą tuščių lapų biure, nes žmonės pamiršta. Internete užsisakyti patogu jei turite spausdintuvą, nors daug kas šiais laikais ir neturi. Keista.

Ar siuntinys gali strigti muitinėje?

Gali, nors Anglija jau nebe ES, daug kas priklauso nuo turinio. Jei yra elektronika, gali tekti pateikti sąskaitas. Jei dovanos vertė didesnė nei tam tikra suma... na, čia jau reikia pasitikslinti, nes ribos keičiasi ir aš tiksliai dabar nebegaliu pasakyti ar tai šimtas trisdešimt svarų ar daugiau. Kai kurie daiktai išvis draudžiami – alkoholis, tabakas, gyvi daiktai. Pamenu atvejį kai žmogus bandė siųsti medaus statinę. Strigo pusantros savaitės kol paaiškėjo kad tai tiesiog medus. Nereikia eksperimentų.

Kaip kontroliuoti kur yra siuntinys?

Sekimo numeris – štai kur magija. Gausite kodą, dažniausiai iš raidžių ir skaičių, ir galėsite matyti kur jūsų siuntinys. Kai kuriose sistemose matysis net vaizdas – “Klaipėdoje paliktas sandėlyje”, “išvykęs į Londoną”. Bet ne visada atnaujinama akimirksniu, kartais informacija vėluoja pusdieniui. Aš spoksau į tuos numerius kaip į orų prognozę – teoriškai taip, praktiškai meluoja. Kartą sekimas rodė “pristatytas” tris dienas anksčiau nei žmogus gavo. Klaida sistemoje.

Kainos, laikas ir kiti nemalonūs dalykai

Kodėl kartais siuntimas į Angliją kainuoja brangiau nei skrydis pats?

Tai čia mano mėgstamiausia tema. Nu bet rimtai – kodėl dvidešimt kilogramų bagažo lėktuve kainuoja vienai, o kai pervežėjas veža tą patį, kaina šokteli? Atsakymas paprastas: infrastruktūra. Jūs skrydyje sumokate už vietą po sėdyne, o siuntinio kelionėje dalyvauja penki žmonės, trys sandėliai, degalai ir draudimas. Visi nori uždirbti. Kai kurios įmonės dar prideda kuro mokestį. Aš vadinu tai paslėptu brangumu. Kartą paskaičiavau kad siųsti dviratį į Oksfordą išėjo brangiau nei nusipirkti naują ten. Nesąmonė.

Kas jei gavėjas nebus namie?

Standartiškai kurjeris palieša pranešimą, dažnai SMS arba popierinį lapelį. Po to siuntinys keliauja į artimiausią paėmimo tašką arba depą. Problema kad Anglijoje tie depai kartais tokioje vietoje kur be automobilio nenuvažiuosi. Aš patariu suderinti su gavėju laiką, ypač jei tai darbo diena. Vieną kartą siuntinys su drabužiais pragulėjo Bristolyje beveik dvi savaites, nes gavėjas dirbo pamaininį darbą ir nespėdavo. Tas pats nutinka nuolat.

Ar galiu siųsti didelę dėžę su drabužiais ir batų dėže?

Taip, galite. Drabužiai ir batai – vieni lengviausių daiktų siųsti, jei gerai supakuoti. Bet batai turi būti atskirai, ne taip kad purvini padai liečia švarius marškinius. Aš siūlau naudoti plastikinius maišelius viduje, dėžę papildomai apklijuoti. Kuo didesnė dėžė, tuo lengviau pažeisti jei turinys juda. Yra buvę kad dėžė su apatiniais atsirado sortavimo centre jau atvira. Kokybė nebuvo sugadinta, bet gėda buvo. Geriau jau per daug juostos negu per mažai.

Kiek laiko išlaiko siuntinys saugykloje jei niekas neatsiima?

Dažniausiai nuo trijų iki penkiolikos darbo dienų, priklauso nuo vežėjo. Kurjerinės firmos dažnai laiko trumpiau, nacionalinis tinklas ilgiau, bet skirtingai pagal regioną. Aš tiksliai nepasakysiu kiek kuri, nes taisyklės keičiasi kasmet. Po to siuntinys grįžta atgal, arba – blogiausiu atveju – utilizuojamas. Taip, išmetamas. Kartą gavėjas pamiršo siuntinį depo, pagalvojo kad tai šlamštas iš pardavimo. Prarado viską. Jei siunčiate į Angliją greitai ir brangiai, įspėkite gavėją. Nespėliokite.

Ar reikia mokėti muitus jei siunčiu dovaną?

Teoriškai dovanos turi lengvatą, bet ne visada. Jei vertė viršija tam tikrą limitą, gavėjas privalo sumokėti PVM arba muitą. Problema kad vertę nustato muitininkai ir kartais jie netiki kad sena kamera verta dvidešimt eurų. Jūs nurodote ant dėžės, jie vertina savaip. Buvo situacija kai gavėjas mokėjo trisdešimt svarų mokesčių už „dovaną“ – antikvarinę lempą. Vertino kaip meno kūrinį. Malonumo mažai, bet pinigus sumokėti reikėjo. Greitas siuntinių pristatymas artimiesiems Anglijoje nepanaikina taisyklių.

Kas jei siuntinys pametamas – ar bent draudimas padeda?

Draudimas... Na, jei apdraudėte, teoriškai turėtumėte atgauti vertę. Praktiškai tai biurokratija kuri trunka savaites. Ir draudimas dažnai nedengia “neryškių” daiktų emocinės vertės. Pametėte senelės megztinį? Pinigus atgausit, bet ne tai kas svarbiausia. Aš mačius kaip klientai verkia dėl tokių dalykų. Blogiausia kai siuntinys “pametamas” o perkraustymų įmonė tik gūžčioja pečiais. Renkitės vežėją kuris siūlo normalų sekimą. Draudimas yra kaip oro pagalvė – gerai kad yra, bet nelaimingai kad tenka naudotis.

Kai nutinka bėdos arba kai ne viskas pagal planą

Ar verta rašyti vertę ant dėžės?

Taip, verta. Jei rašysite “bevertė medžiaga”, kils klausimų. Jei priskirsite milžinišką sumę – irgi kils. Rašykite realią rinkos vertę, ne tai ką juntate širdimi. Aš patariu pridėti sąskaitos kopiją jei tai elektronika. Aišku, jei siunčiate seną megztinį, veriamą adatą nustatyti... rašykite simbolinę sumą. Bet žinokit kad viską mato muitininkai. Kartais geriau mažiau detalių ant dėžės, o daugiau lape viduje. Nežinau ar tai teisingiausia praktika, bet veikia.

Kodėl vieni pervežėjai žada per vieną dieną, bet vėluoja tris?

O čia aš turiu pasisakyti atvirai. Yra toks dalykas kaip “surenkimas”. Maža įmonė surenka jūsų siuntinį, pažada per 24 valandas, bet kaupia krovinį kol užpils furgonas. Tada veža. Jūsų “rytoj” tampa “po trijų dienų”. Tai neveikimas, tai verslo modelis. Aš jo nemėgstu. Gerai kai jie sąžiningai sako “išvyks trečiadienį, atstuks penktadienį”. Bet jei žada “express” – turėtų ir būti. Patikrinkite atsiliepimus, jei ten viena žvaigždutė su prierašu “velavo dvi savaites” – neikite. Žodžiai pigūs, dyzelinas brangus.

Ką daryti jei siuntinys grįžta atgal?

Pirma, nesijaudinkite. Antra, skambinkite kurjeriui ir klauskite kodėl. Dažniausiai priežastis – netinkamas adresas arba gavėjas neatpažino siuntinio ir atsisakė. Kartais grįžta dėl muitų nesumokėjimo. Jei siuntinys grįžta, sumokėsite už kelionę atgal arba paliksite jį likimo valiai. Aš siūlau nedaryti to paskutinę minutę prieš Kalėdas, nes grįžtančių siuntinių eilės didžiulės. Kartą siuntinys Kelne išvis dingo grįždamas. Ne, ne Anglijoje, bet principas tas pats. Košmaras.

Ar galiu keisti pristatymo adresą kai siuntinys jau keliauja?

Hmm... teoriškai kai kurios kompanijos leidžia, bet aš asmeniškai to vengčiau. Kai siuntinys jau sistemoje, adreso keitimas sukelia chaosą – gali strigti, nukeliauti į kitą galą arba būti “pašalintas” iš maršruto. Yra buvę kai klientas pakeitė gatvės numerį, o siuntinys pagal seną adresą paliko pas kaimyną kuris išvyko atostogų. Tada viskas iš pradžių. Jei jau labai reikia, skambinkite klientų aptarnavimui, bet pasiruoškite kad kainuos papildomai. Aš šimtu procentų nepatenkintas tokiomis situacijomis, nes jų galima išvengti iš pradžių.

Ką reiškia kai sekimo numeris miręs jau tris dienas?

Jūs turite omenyje kai rodytas tas pats “in transit” tris dienas? Tai normalu tarptautiniuose maršrutuose. Siuntinys tiesiog važiuoja per Europos plentą ir niekas neskenuoja kas valandą. Aš žinau kad nerimaujate, bet dykuma tarp Klaipėdos ir Londono siuntimų centro yra didelė. Kartais numeris atgyja tik kai pasiekia depą Anglijoje. Buvo kad klientas skambino kasdien, o siuntinys realiai gulėjo krovininiame skyriuje. Nenorėčiau meluoti – trijų dienų tyla dar nereiškia kad prapuolė. Penkios – tada jau baimė.

Ar galiu nusiųsti siuntinį jei pats esu užsienyje, o pakuotę paruošė mama?

Taip, tai įmanoma. Svarbu kad pakuotė būtų tvarkinga, nes mama gal ir nežino taisyklių. Aš patariu pasikartoti telefonu – ar lipdukas ant dėžės, ar sąskaita viduje, ar nėra skysčių. Kartą kliento motina siuntė į Bristolą ir įdėjo aerozolį. Kurjeris atsisakė pasiimti, teko perpakuoti. Jei mama sako “viskas gerai”, patikrinkit du kartus. Greitas pristatymas artimiesiems Anglijoje įmanomas ir iš atostogų, tik reikia kad namuose nepaliktų nieko uzdrausto. (uždrausto – taip rašoma, tiesa?)

Ar galiu siųsti pinigus paštu į Angliją šiandien?

Oi, nesiųskite grynaisiais. Niekada. Nei per kurjerį, nei per paštą. Jei dėžėje randa pinigus – problema ir jums, ir gavėjui. Muitinė gali konfiskuoti, o draudimas nepadengs “dingusio voko su svarais”. Aš turėjau atvejį kai moteris slėpė banknotus tarp foto albumo lapų. Rado, paėmė, pabara. Gavėjas liko be pinigų ir be moralės. Verčiau naudokit pavedimą.