Greitas siuntinių pristatymas Anglijoje moderniais mikroautobusais

Per dvidešimt metų tarptautinių perkraustymų srityje mačiau, kaip keitėsi požiūris į siuntas. Dar prieš dešimtmetį klientai galvodavo, kad tik didelės fūros gabena krovinius po Angliją. Dabar viskas kitaip. Modernūs mikroautobusai tapo tikrais gelbėtojais, kai reikia greito siuntinių pristatymo. Jau nebe vien tarptautiniai perkraustymai – dabar dažnai tenka organizuoti greitą siuntinių pristatymą Anglijoje moderniais mikroautobusais, tarkim, iš Londono į Birmingamą ar Mančesterį. Jie lenda į siauras gatves, nereikalauja logistikos centrų ir dažnai aplenkia paštą savo lankstumu. Bet yra niuansų. Daug niuansų. Šiandien papasakosiu, kaip tai vyksta realybėje, be puošnių brošiūrų ir marketingo pažadų. Tiesiog kaip yra.

Iš pradžių – kaip čia viskas suveikia?

Kuo skiriasi mikroautobusas nuo didelio fūros, kai reikia pristatyti siuntinį po Angliją?

Didžioji fūra kabo ant autoparkingo kaip dramblys – jai reikia logistikos centrų, rampų, kranų. O modernus mikroautobusas, tarkim Ford Transit XL ar Sprinteris, nulekia tiesiogiai nuo taško A į B. Mačiau, kai Londono centre Birmingamo dokumentams fūra nebūtų net į kiemą įvažiavusi, o mūsų sprinteris per smagiai įlindo tarp gatvės ženklų. Nebūna tarpinių stočių, viskas tik rankutėmis. Bet jei siuntinys didelis – tarkim, du kubai – mikriukas nebepraus. Tada jau fūra neatsiejama.

Ar tikrai galiu gauti siuntinį tą pačią dieną iš Londono į Birmingamą?

Teorija sako – taip. Realybė – dažniausiai. Iš Londono iki Birmingamo maždaug 200 mylių, geras oras, trys su puse valandos. Būna, kad pervežam per pusdienį. Bet prisimenu, kai lyjo kaip iš kibiro ir avarija prie Lutono užlenkė kelią trims valandoms. Klientas piktas telefonu, o aš jam – net ir moderniausias mikroautobusas nepraskrieja pro sieną. Skubus pristatymas – ne magija, tiesiog prioritetas jūsų kroviniui. Ne teleportacija. Bet jei reikia rytoj – taip, beveik garantija.

O kaip rasti tokius vežėjus? Ar jie turi normalias svetaines, ar tik per pažįstamus?

Problema. Yra gražių svetainių su chatbotais, bet realiai mašina dešimties metų. O kiti – be tinklapio, tik numeris feisbuke, bet dirba kaip laikrodis. Aš perduodu kontaktą tik kai mačiau tą mikroautobusą. Internetas pilnas tarpininkų, prideda pusant šimto svarų ir skambina kam nors su mašina. Geriau per rekomendacijas. Jei randate per Google, neatidžiai nespauskite pirmo rezultato – kartais ten reklama, o ne realus greitas siuntinių pristatymas Anglijoje moderniais mikroautobusais.

Kainos. Visada apie kainas.

Kiek maždaug kainuoja siuntinio pristatymas mikroautobusu iš Mančesterio į Bristolį?

Bristolis iš Mančesterio – maždaug 170 mylių, priklauso kas per siuntinys. Jei dėžė iki 20 kg, kaina svyruoja nuo 120 iki 200 svarų. Kas brangina? Vairuotojo laikas, dyzelinas, M6 mokestis atkarpose. Ir ar reikia laukti? Kartais klientas sako "atvažiuokit 8 ryto", bet priima tik po pietų. Tada vairuotojas geria kavą, o jūs už tą laiką irgi mokate. Pigiau nei skrydis privačiu lėktuvu, bet brangiau nei Royal Mail. Tokia rinka.

Ar kaina priklauso nuo svorio, ar nuo to, kiek vietos užima?

Dažniausiai abu dalykai. Bet mums svarbiau tūris ir ar pavojinga. Būna, kad 5 kg siuntinys užima labai daug vietos (taip, žinau, prieš tai sakiau kitaip, bet kai dėžė tuščia viduje – ji didelė). Tuomet kaina auga ne dėl svorio, o dėl prarastos vietos. Kita vertus, 80 kg dėtuvė po sėdyne – sąnaudų nekelia. Realybė: mikriukuose vietos nėra begalo, logistika su tūriais svarbiau nei kilogramai. Aišku, jei galima pasirinkti – svarbu ir viena, ir kita.

Kodėl vieni prašo 150 svarų, o kiti 400 už tą patį maršrutą po Angliją?

Atvirai – dalis rinkos yra šūdas. Atsiprašau, bet taip ir yra. Už 150 gali dirbti vairuotojas pats sau su Sprinteriu, be tarpininkų. O už 400 – didelė įmonė su sekretore, buhaltere ir pingvino formos vandens talpą ofise. Ar greičiau? Nebūtinai. Kartais brangesnis neturi nuosavų mašinų ir perduoda trečia eile. Pigesnis – pats sėda prie vairo. Geriau rinktis vidurį: adekvati kaina, normali licencija ir draudimas. Ne visada pigiau reiškia blogiau, bet 400 už kelis šimtus mylių – per daug.

Ar reikia mokėti visą sumą iš anksto, ar galiu atsiskaityti gavus siuntinį?

Priklauso nuo to, su kuo kalbate. Paprastai seniems klientams gal ir atidėtas mokėjimas. Naujiems aš prašau bent ketvirtadalį avanso, ypač Londone, kur aferistų – kur pirštu badyt. Buvo, kad vairuotojas atvežė daiktą, o gavėjas dingo kaip į vandenį. Ką tada? Vailuoti degalus iš savo kišenės? Oficialios įmonės gali sąskaitą-faktūrą, bet tarp individualių vežėjų Anglijoje – grynieji arba pavedimas prieš važiuojant. Kitaip per daug rizikos. Ir aš nebenoriu rizikuoti.

Ko galima, o ko geriau neverta siųsti

Ar galiu siųsti šaldytuvą ar skalbimo mašiną mikroautobusu Anglijoje?

Gali, bet ar verta? Šaldytuvas paprastai netelpa stovintis – reikia guldyti, bet tada bėga kompresoriaus alyva. Skalbyklė galima, tik reikia transportavimo varžtų, kuriuos žmonės dažnai pameta. Buvo, kad klientas prašė gabenti du šaldytuvus į Notingamą. Sutilpo, bet vairuotojas try pučėmės juos į kampą kaip tetrisą. Modernūs mikroautobusai turi didesnes bagažines, bet jos nėra stebuklingos. Jei buitinė technika – geriau rinktis fūrą su liftu. Sutaupysite nervų.

O jei mano siuntinyje yra svarbūs dokumentai – ar jie saugūs vien tik mikroautobuse?

Saugūs tiek, kiek saugus pats vairuotojas. Dokumentai – maži, greiti, nepatraukūs vagims. Bet padarykite kopijas. 2004-ais vežėm kontraktus iš Birmingamo į Londono banką – viskas praėjo puikiai. Bet jei mikroautobusą apiplėštų, ką tada? Draudimas padengs mašiną, o popierius? Todėl brangūs dokumentai važiuoja su vairuotoju salone, ne bagažinėje. Ir nekrauname jų po šlapiomis skėtimis. Tai ne kasdienė rizika, bet aš jums atviras.

Kokių daiktų jūs atsisakote vežti, nors ir atrodo, kad tilptų?

Ginklai, nelegalūs daiktai ir cheminės medžiagos, kurias lengvai palaikys sprogmenimis. Net jei siuntinys viduje Anglijos ribų, kontrolė pasitaiko net M1 greitkely. Pilka zona – didelės dujų balionų atsargos, tirpikliai, stipriai kvepiantys daiktai. Buvo, kad kažkas bandė gabenti chemikalus iš Mančesterio laboratorijos. Atsisakėm. Jei įvyktų avarija ir aplinka pasigestų, kalbėtume ne apie greitą pristatymą, o apie nelaimę. Saugumas svarbiau nei pinigai. Ir taškas.

Kai reikia labai skubiai

Kas išvis yra "ekspresinis" pristatymas Anglijoje moderniu mikroautobusu?

Tai kai mašina važiuoja pas jus, kol kiti tik ruošia popierius. Paprastai – paėmimas per valandą, pristatymas per pusdienį ar dieną pagal atstumą. Nereiškia, kad 200 km per valandą – reiškia, kad nėra depo, konvejerio, sandėlio ant padėklo. Važiuoja tiesiai. Pavyzdžiui, Mančesteris–Leisteris: paimta 9 ryto, pristatyta po pietų. Paprasta paštu – dvi dienos minimum. Ekspresas mikroautobusu – tiesiog maršrutas be tarpinių stočių. Ir prioritetas virš kitų krovinių. Nieko mistiško.

Ar vairuotojai važiuoja naktį, jei reikia iki ryto pristatyti siuntinį?

Važiuoja, bet brangiai. Yra tachografas ir poilsio laiko reglamentai – juos apeiti nevalia, net Anglijoj. Tačiau jei du vairuotojai viename mikroautobusu arba maršrutas trumpas, o dieną pailsėjo – galima. Aš pats varydavau Londonas–Birmingamas naktimis, kai reikėdavo dokumentų rytiniam teismui. Kava, radijas pilnu garsu. Modernūs mikroautobusai patogūs, bet žmogus – ne robotas. Naktį matomumas blogesnis, rizika didesnė. Kaina – dviguba. Kartais verta, kartais paprasčiau palaukti ryto. Klientas turi pats nuspręsti.

Ką daryti, jei man reikia, kad pristatytų sekmadienį Anglijoje?

Sekmadienis Anglijoj – keista diena. Prekybos centrai dirba, bet sandėliai ir biurai – ne. Mikroautobusai važiuoja, bet kainos kartais dvigubos. Rasti vairuotoją, kuris paliks šeimos pietus – sunkiau. Aš asmeniškai ne labai mėgstu sekmadieninius reisus, bet jei klientas sako, kad kitaip neišgyvens – randam žmogų. Tik svarbu, kad gavėjas būtų vietoje. Neprašykite pristatymo, o patys išvažiuokite į pajūrį. Buvo taip – vairuotojas suko ratus po kvartalus, o žmonės neatidarė durų. Pyksta visi. Sekmadienis yra sekmadienis.

Anglijos miestai ir atstumai

Ar tokia paslauga veikia tik didžiuosiuose miestuose, ar ir mažesniuose Anglijos miesteliuose?

Daugiausia sukasi apie Londoną, Birmingamą, Mančesterį, nes ten klientų tankumas. Bet modernūs mikroautobusai pasiekia ir Kornvalį, ir Šiaurės Jorkšyrą. Tik kaina kyla ne dėl atstumo – o dėl tuščios kelionės atgal. Jei be krovinio atgalio, vairuotojas pirks dyzeliną iš savo kišenės. Todėl mažesniuose miesteliuose reikia palaukti, kol kas važiuoja pro šalį, arba mokėti už tuščias mylias. Principas toks pats kaip tarptautiniuose pervežimuose. Anglijoi viskas ne taip arti, kaip atrodo žemėlapyje.

Koks yra ilgiausias atstumas, kurį esate vežę per vieną dieną Anglijoje mikroautobusu?

Londono iki Škotijos pasienio – Dumfries – asmeninius daiktus. Gal 350 mylių, bet keliai ne visur leidžia tempti greitai. Pradėjom 5 ryto, baigėm prieš dešimt vakaro, dar sustojom M6 užkandinėje, kur mėsa su bulvėmis buvo netikėtai gera. Modernus mikroautobusas su kruizo kontrole palengvina, bet sėdėti 15 valandų – psichologiškai sunku. Kojų nebepasuki. Daugiau tokių distancijų nesiūlau vienu etapu. Geriau pernakvoti Birmingame. Saugiau visiems.

Iš Londono į Liverpulis – kiek laiko realiai užtrunka, ne pagal GPS?

Iš Londono į Liverpulis – keturios valandos grynai, bet jei neklystu, M6 tikrai nepaleis be kavos pertraukėlės. Realiai – šešios valandos, kartais septynios. Ypač penktadieniais, kai visi lekia į pajūrį arba namo į vakarus. Buvo, kad mūsų sprinteris strigo ties Mersey tuneliu. Eilės kaip prie Nemuno tilto per Jonines. Sumokėjom mokestį, praradom pusvalandį. Modernūs mikroautobusai turi navigaciją, bet ji nepažįsta suniokotų nervų. Tad skaičiuokite 6 valandas ir džiaugsitės, jei bus greičiau.

Ar reikia kokių nors dokumentų siuntiniui tarp Anglijos miestų, jei tai vidinė siunta?

Jei tik Anglijos viduje, be sienų kirtimo, pakanka važtaraščio. Aš visada sakau – turėkite sąskaitą arba raštelį, kas viduje. Jei policija paklups ir bus visiškai neaišku, kas dėžėje, gali kilti klausimų. Yra buvę net Velse, bet čia jau kitokia tema. Tarp Londono ir Birmingamo niekas neprašo pasų. Svarbiausia – teisingas adresas ir telefonas. Vairuotojui adresas svarbesnis nei pasas. Ir dar – pasižiūrėkite, ar gavėjo namai matomi. Kartais durnos navigacijos nuorodos.

Blogos naujienos ir kitos smulkmenos

Koks yra didžiausias minusas šio pristatymo būdo, kurį tiesiog privalai priimti?

Mašina yra maža. Fūroje sukrausi dvidešimt siuntinių, o jei viena vėluoja – pasiimi kitą. O kai mikroautobusas skirtas tau vienam, jis važiuoja tik su tavo kroviniu. Bet jei taško padangą – nėra atsarginio autobuso perkrovaliui. Stoji ir lauki. Privalumas ir trūkumas viename. Ir dar – kai kurie vežėjai, na... savotiški. Būna, kad prieš tave bagažinėj vežė žuvį arba baldus iš pelėsio dvokiančio rūsio. Modernūs mikroautobusai turi ventiliaciją, bet kai kurių įpročių nepakeisi. Tiesiog faktas.

Ar pasitaiko, kad mikroautobusas sugenda kelyje ir siuntinys vėluoja?

Pasitaiko. Visai neseniai – naujas Sprinteris, davikliai išprotėjo, mašina atsisakė važiuoti toliau už kukurūzų lauką prie Pastro. Teko kviesti pagalbą, perkrauti į kitą mikriuką iš Mančesterio. Klientas gavo siuntinį vėlai, bet gavo. Modernūs mikroautobusai techniškai patikimesni nei anksčiau, bet elektronika jautri – kartais glemba nuo vėjo gūsio. Todėl mes turim planą B. Jei jo nėra – tai lošimas, ne pervežimas. O lošti su svetimu turtu nesinori. Net po dvidešimt metų.

Kaip atpažinti tikrą vežėją nuo ten, kuris tiesiog išskris su mano siuntiniu?

Žiūrėkite CMR draudimą ir licenciją. Jei tik "taip, taip, draugi, viską padarysiu" ir kaina dvigubai mažesnė – bėkite. Mačiau, kai "vežėjas" paėmė avansą ir dingo kaip vėjas. Arba pristatė, bet pareikalavo dar šimto grynaisiais. Tikri profesionalai naudoja modernius mikroautobusus, turi įmonės numerį, rašo elektroninį važtaraštį. Paklauskit techninių dalykų apie maršrutą – jei raumo, tai tarpininkas. Jie prideda kainą ir dingsta iš radaro, kai prireikia atsakomybės. Aš jų nekenčiu. Sorry, bet taip.

Ar dažnai nutinka, kad siuntinys apgadinamas važiuojant, nes nėra taip sukrautas kaip didelėje fūroje?

Nutinka dėl prastos pakavimo, ne važiavimo. Klientai įmeta daiktus į dėžę iš parduotuvės ir stebisi, kad atvažiavus yra žymių. Modernūs mikroautobusai turi žemesnį svorio centrą, stabdo staigiau. Jei daiktas šokinėja laisvai – atsitrenks. Turim remsus, diržus, bet jei nepasakėte, kad viduje stiklas – mes nežinome. Atsiprašau, magiško spėjimo neturime. Buvo, kad monitorius atkeliavo įskilusiais kampais, nes dėžė tilpo tik ant šono. Čia ne mikroautobuso kaltė, o geometrija. Pakuokite kaip žmonės.

Ką daryti, jei gavėjas nėra namie tuo metu, kai atvažiuoja mikroautobusas?

Būna nuolat. Žmonės užsisako greitą pristatymą, sukalbam laiką, o tada "tik išbėgo į parduotuvę". Jei žinojo, kad atvažiuosim, turi būti. Vairuotojas suka ratus, degina dyzelį, o laikas – pinigai. Duodam 15 minučių, paskui skambam. Jei nekelia – paliekam žinutę arba vežam atgal, kas kainuos papildomai. Modernūs mikroautobusai nebarška į langus. Geriau palikti su kaimynu raštišku leidimu. Kitaip atsakomybė ant mūsų. Klientų negailestingumas stebina labiau nei eilės M25 prieš Kalėdas.

Ar reikia specialaus leidimo gabenti daiktus mikroautobusu Anglijoje komerciniais tikslais?

Čia jau nebe viską žinau šimtu procentų, nes taisyklės keičiasi kas kelis metus. Bet jei mašinos bendras svoris iki 3,5 tonos, dažniausiai pakanka B kategorijos ir verslo draudimo. Jei viršija – kitaip. Mes dirbam tik su licencijuotais partneriais, kurie patys tvarkosi popierius. Bet klientui patariu pasiteirauti: ar turi Operator's Licence. Jei nebus – siuntinys be draudimo, problemos ant kelio. Anglijoj inspektoriai sustabdo net M25 žiede. Geriau nepiktnaudžiauti taisyklėmis. Aišku, maži siuntiniai pralekia, bet tvarkos reikia.

Ar galima sekti, kur yra mikroautobusas, kaip Uber programėlėje?

Dalį įmonių turi GPS sekimo sistemas ir duoda nuorodas. Kita dalis – tiesiog parašo "važiuoju A5 link". Aš mėgstu sąžiningumą: jei nėra programėlės, duodu vairuotojo numerį. Skambinkit patys. Po šimto skambučių per dieną jis gali būti nebe toks malonus, bet bent jau žinosite. Modernūs mikroautobusai kartais turi įrangą, bet ne visi ja naudojasi. Realybė – sekimas yra komfortas, ne standartas. Jei svarbu stebėti kiekvieną mylą – rinkitės didžiąją kurjerinę įmonę. Nors ir ten GPS kartais rodo, kad siuntinys Birmingame, nors jis jau Leedse. Technologijos.

O jei mano siuntinys labai mažas – ar ne per brangu tokią mašiną siųsti?

Brangu. Jei siunčiate vieną aplanką ar mažą dėžutę, mikroautobusas – ne jums. Eikite į Royal Mail. Vertas tada, kai reikia greičio, asmeninio dėmesio, arba kai siuntinys sveria dvidešimt kilogramų, bet brangus. Kartais klientai gabena vieną paveikslą, nes bijo, kad pašte sulamdys. Tada kaina pateisinama. Bet kasdieniams daiktams – rinkitės paštą. Greitas siuntinių pristatymas moderniais mikroautobusais Anglijoje – tai paslauga, kurioje mokate ne už kilogramą, o už laiką maršrute. Jei laikas nėra pinigai – nereikia ir mikriuko. Sutaupysite.

Greitas siuntinių pristatymas Anglijoje moderniais mikroautobusais nėra panacėja, bet fantastiškas įrankis, kai laikas spaudžia ar kai siuntinys per brangus paštui. Per dvidešimt metų mačiau visko – idealių pervežimų ir ašarų dėl nepasiteisinimų. Svarbiausia – tinkamas pasirinkimas. Jei suprantate, kad mokate už privačią mašiną, o ne pašto ženklą, viskas susidėlios. Rinkitės protingai, klauskitės vairuotojų. Bus gerai. Dažniausiai.