Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Greitas siuntinių atvežimas į Angliją per 5 dienas – ko realiai tikėtis?
Greitas siuntinių atvežimas į Angliją per 5 dienas – va tai yra frazė, kuri mano telefone pasikartoja bene dažniausiai. Keturiolika metų vežioju daiktus tarp Lietuvos ir UK, tai jau žinau, kad kai žmogus sako „man labai skubu“, kartais tai reiškia „reikia rytoj“, o kartais – „savaitei dar turiu laiko“. Anglijos kryptis populiari, bet ir sudėtinga: visi nori greitai, pigiai ir kad niekas nesudužtų. Ar įmanoma per penkias dienas? Taip, bet su keliomis sąlygomis. Žemiau – atsakymai į klausimus, kuriuos tenka girdėti nuolat. Ne iš vadovėlio, o iš salono, kur mačiau, kaip tai vyksta realiai.
Ar penkios dienos – mitas ar realybė?
Ar tikrai galima pasiekti Londoną per 5 dienas siunčiant iš Kauno?
Taip, galima, bet ne visada. Aš esu matęs, kai mikroautobusas su siuntiniais iš Kauno į Londoną įrieda ketvirtą dieną vakarą. Bet buvo ir tokių atvejų, kai penkta diena atėjo, o vairuotojas dar tik vilkų eilėje prie Doverio laukė. Viskas priklauso nuo to, ar mašina važiuoja tiesiogiai, ar kraunasi iš kelių miestų. Jei vežėjas turi pilną transportą, kuris išvažiuoja antradienį ryte – didelė tikimybė, kad ketvirtadienį popiet jau bus Londone. Tik nepamirškite – UK nebe ES, tai muitinė gali pridėti papildomos dienos. Kartais net dviejų.
Kodėl vieni žada per 3 dienas, o kiti sako, kad reikia savaitės?
Taip yra todėl, kad kai kurie tiesiog meluoja. Atsiprašau už tiesmukiškumą, bet taip yra. Pasako „per 3 dienas“, paima siuntinį, o poto „ups, muitinė sulaikė“ tris savaites. Aš tokioje įmonėje nesu dirbęs, esu matęs iš šalies – kolega perėmė klientą, kurio siuntinys iš Vilniaus į Birmingamą tris savaites gulėjo kažkokiame neaiškiame sandėlyje prie Varšuvos. Ne muitinė, o blogas logistikos planavimas. Realybė tokia: 5 dienos yra sveiko proto minimumas, 3 – daugiau išimtis nei taisyklė. Jei kas žada 2 dienas – gerai pagalvokite.
Koks geriausias laikas išsiųsti per savaitę, kad suspėtų?
Pirmadienį antroj pusėj arba antradienį ryte. Ai, žinot, pirmadienis ryte irgi nieko, bet dažnai vairuotojai savaitgalį grįžta vėlai sekmadienį vakare ir pirmadienį ryte dar renkasi maršrutus. Aš paprastai siūlyčiau pirmadienį iki pietų arba antradienį. Išlipti iš Lietuvos iki Anglijos per kelias dienas nėra problema, bet jei išsiuntinėsite ketvirtadienį po pietų – vairuotojas jau penktadienį ryte bus Vokietijoje, o į UK įvažiuos prieš savaitgalį, o tada... na, savaitgalį ten muitinė ir sandėliai nevisada dirba taip sparčiai. Tai jei skubu – iki antradienio.
Ar savaitgaliai įskaičiuoti į tas 5 dienas, ar ne?
Čia dažniausiai klausiate vežėjo. Daugelis skaičiuoja darbo dienas, bet aš sakau – dienos yra dienos. Jei mikroautobusas išvažiuoja penktadienį, sekmadienį jis važiuoja, tiesa? Ne visada. Vairuotojai poilsio turi pasiimti, o kai kurios mašinos stovi savaitgalį dėl draudimo apribojimų. Tai taip, penkios dienos dažnai reiškia penkias darbo dienas, bet… o gal ir ne. Aš jums nuoširdžiai: klauskite konkrečiai. Mano praktikoje buvo ir tokių, kurie skaičiavo šeštadienį, buvo ir tokių, kurie sakė, kad skaičiuojasi nuo pirmadienio ryto. Parašykite žinutėje: „ar tai 5 kalendorinės ar darbo?“
Dokumentai, muitinė ir kaip ten viskas dabar
Brexit'as – kaip jis pakeitė siuntinių siuntimą į Angliją šiais metais?
Ai, Brexit… Dabar reikia muitinės deklaracijos. Anksčiau – kartono dėžė, lipdukas ir važiuoja. Dabar – prekių aprašymas, vertė, kodai. Jei siunčiate asmeninius daiktus, rašome CN22 formą arba detalesnę, priklauso nuo vertės. Ir žinokit, Anglijos muitinė dabar tikrina daug kruopščiau. Per pastaruosius metus atgal išsiuntė du mano pažįstamų klientų siuntinius, nes nebuvo tinkamo packing list'o. Dabar popierizmo daugiau, nei buvo prieš dešimt metų. O dar prieš dešimt metų patikrindavo tik dešimtadalį.
Kokių popierių reikia, kad siuntinys neatsitrenktų į muitinės sieną?
Packing list – sąrašas, kas viduje. Jei tai naujos prekės – reikia sąskaitos faktūros. Jei naudoti asmeniniai daiktai – laisvos formos sąrašas. Ir asmens dokumento kopija siuntėjui, kartais reikia gavėjo telefono. Kartais net nežinau, ar reikia tos formos CMR papildomo lapo (ai, ne, dabar nebereikia, atsimenu – anksčiau reikėdavo, kai dar būdavo kitokia tvarka). Svarbiausia – tiksli vertė ir neapgalvoti dalykai. Vieną kartą klientas įrašė „drabužiai – 5 eurai“, o viduje buvo striukė už 400. Muitininkai nekvaili.
Ar galiu išsiųsti maisto produktų per 5 dienų skubų reisą?
Jeigu šaldyta mėsa arba sūris iš močiutės – negalite. Arba tiksliau, galite, bet muitinė juos laikys, o jei nebus veterinarinių pažymų – naikins. Maistas, ypač mėsos, pieno produktai, į UK – tabu jau seniai. Buvo toks atvejis: klientas išsiuntė dešrų ir kiaušinių. Aš perspėjau, bet jis sakė, kad „pakaks darbo dienų, nepradės smirdėti“. Ne. Siuntinys atsidūrė atliekų konteineryje dėl SPS taisyklių. Nežinau, gal kokie sausainiai ir arbata dar praeitų, bet jei gyvulinės kilmės – ne, net ir su greičiausiu reisu.
Ką daryti, jei muitinė sulaiko mano siuntinį Londone?
Pirmiausia – klauskite vežėjo, kokio dokumento trūksta. Dažnai reikia tik papildomo paaiškinimo ar sąskaitos. Kartais – gavėjo EORI numerio. Neišsigąskite, sulaikymas nereiškia konfiskavimo. Tiesiog siuntinys stovi sandėlyje, kol suruošiami popieriai. Aš turiu kolegą, kurio klientas siuntė dviratį – pamiršo nurodyti, kad jis naudotas. Parašė laišką, patikslino, vakarą jau paleido. Tik jei ten neleistini daiktai – tada jau blogiau. Skambinkite ne tik vežėjui, bet kartais tiesiai muitinės agentui. Jie dažnai atsako greičiau nei tarpininkas.
Kiek kainuoja muitinės formalumai spaudžiant 5 dienų terminą?
Jei siunčiate asmeninius daiktus iki tam tikros vertės – 0€. Bet jei tai prekės pardavimui ar viršijate 900… oi, gal 1000 eurų ribą? Niekad nepamenu tiksliai, čia vis pasikeičia, gal kokius 900 GBP – ne, atrodo esmė, kad muitai skaičiuojami nuo konkrečios prekės. Geriau pasitikrinkite GOV.UK puslapyje. Vežėjas dažnai nežino jūsų muitų – jis tik veža. Jei reikia greito iškeitimo – kartais agentas ima 40-80£ už skubų dokumentų sutvarkymą. Tai tas pats – 5 dienos ar 10, muito tarifai tie patys. Bet skubumas gali kainuoti papildomai.
Kaina – kodėl vieni brangūs, kiti pigūs
Kiek realiai kainuoja greitas siuntinių atvežimas į Angliją per 5 dienas mažam siuntiniui, sakykim 20 kg?
Maždaug nuo 90 iki 160 eurų. Kodėl tokia įtampa? Nes jei mikroautobusas važiuoja pilnas ir jūsų dėžė užima kampą – pigiau. Jei reikia specialiai jums važiuoti – brangiau. Paskutinį kartą mačiau, kad standartinė kaina Vilnius-Londonas su 5 dienų terminu buvo kokios 120 eurų už iki 30 kg. Bet žinot, yra žmonių, kurie pasiūlo pervežti už 60€ per skelbimų portalus. Kartais tai studentas su mikriuku, kartais – normalus vairuotojas užsidirbantis. Aš nebūčiau labai patenkintas, jei mano daiktai važiuoja be jokio draudimo, bet pinigai yra pinigai. Kiekvienas renkasi pats.
Kodėl tas pats siuntinys per kurjerius kainuoja 250€, o pas jus – 130€?
Kurjerinės tarnybos – DHL, FedEx – turi savo lėktuvus, srautus, automatus. Jie garantuoja minutės tikslumu, bet jų infrastruktūra kainuoja milijardus. Mes veikiam kitaip: surenkam siuntinius, kraunam į fūrą arba mikroautobusą, važiuojam keliu. Nėra 15 tarpininkų, yra vairuotojas ir keli pakrovėjai. Aišku, sekimo nėra toks pikselinis, bet daiktas atvažiuoja. Kartais klientas sako: „o kodėl UPS brangiau?“ Todėl, kad jie yra globalus gigantas, o mes – vietiniai vežėjai su tiesioginiu reisu. Abu nuveža, bet skirtingai. Jei jums reikia 5 dienų – abu variantai tinka, bet tarpininkas neturi to prabangaus biuro Londone.
Ar verta mokėti už draudimą siuntiniui važiuojant į Angliją?
Verta, jei siuntinys vertingas. Aš turiu tokį principą: jei viduje nebūtų man gaila pametęs – nedraustinsiu. Bet jei tai kompiuterių dalys arba antikvarinė lempa – taip. Draudimas kainuoja apie 2-3% siuntinio vertės. Žinote, buvo atvejis: važiuoja mašina, stato kieme, nakčia įlaužia… ne, ne Anglijoje, o Prancūzijoje tarpiniame taške. Nulupo kelis siuntinius. Tie, kurie buvo apdrausti – gavo atlygį per porą savaičių. Kas nedraustė – aiškinoosi mėnesiais. Draudimas neatstos senos mamos nuotraukų, bet bent jau pinigus grąžins. Tai rimta.
Kaip atpažinti, kai kaina per gera ir kažkas ne taip?
Jei kaina gerokai žemiau rinkos ir nėra jokios įmonės adreso – pabėkite. Atvirai. Vaikinas surinko penkis siuntinius po 40€, įsodino į savo BMW X5, nuvažiavo į Londoną ir ten pardavė viską per skelbimų portalą. Klientai suprato tik tada, kai jis nebekeitė skambučių. Rimtas vežėjas turi bent jau registracijos numerį, draudimą, sutartį. Dėl 20€ sutaupymo nepraraskite dviračio ir nervų. Žemos kainos vilioja, ypač kai skubu, bet čia tas atvejis, kai pigiau gaunate ne paslaugą, o loterijos bilietą. Nenorėtumėt tokios loterijos.
Kai siuntinys jau kelyje
Ar galiu stebėti, kur yra mano siuntinys realiu laiku?
Kartais taip, kartais ne. Mes siunčiame nuorodą, kurioje matosi apytikslė vairuotojo vieta, bet ne visi vairuotojai mėgsta, kad juos stebi kaip pašto ženklus. Aišku, jei tai fūra su GPS – matysite. Jei mikroautobusas perka draugelio – gal tik telefonu pakalbėsite. Aš asmeniškai siunčiu klientams vairuotojo numerį ir sakau: „skambinkit po pietų, sužinosit“. Šiuolaikiškai? Ne. Bet taip nutinka, kai dirbi su mažomis įmonėmis. Buvo atvejis, kai klientas pats susirado vairuotoją per socialinį tinklą, tas atsiuntė nuotrauką iš Doverio tilto – tas irgi stebėjimas, tiesiog žmogiškas, be aplikacijų.
Kur dažniausiai stringa siuntiniai vykstant į Angliją?
Pasienyje. Calais arba Doveris. Lamanšo tunelis ar keltas – ten visados spūstys. Ypač penktadieniais. Kartais Prancūzijos muitinė pareikalauja papildomai patikrinti fūrą, prideda 4-6 valandas. Vokiečiai retai stabdo, bet jei sustoja – ilgam. Aš vairuotojams sakau: geriausia keltis antradienį arba trečiadienį, tada eilės trumpiausios. Žinokite, vienąkart siuntinys tris paras išbuvo Olandijos terminale, nes vežėjas nepasakė, kad ten reikia persikraustyti į kitą fūrą. Tai tiesiog sėdėjo. Taip, stringa ne tik kelyje, o logistikos mazguose, kur niekas neinformuoja.
Per ką siuntinys kerta kanalą – keltu ar Eurotuneliu, ir ar tai svarbu?
Eurotunelis greitesnis – 35 minutės. Keltas – pusantros valandos plius laukimo laikas. Mikroautobusai dažniausiai važiuoja keltu, fūros – tuneliu, bet čia nėra taisyklės. Ar svarbu? Jei skubat – taip, tunelis sutaupo kelias valandas. Bet keltas pigesnis naktį. Aš pirkau bilietus abiem būdais, kartais tunelio bilietų nebelieka, kai sparčiai važiuoji. Tai galų gale vairuotojas jau ten nusprendžia pagal situaciją. Jums svarbiau, kad krovinys saugiai būtų prikrautas, o ne per kur važiuoja... nors, jei skuba, tai irgi matmenyje.
Ar siuntinys važiuoja tiesiai iš Lietuvos, ar būna perkeliamas kitur?
Dažniausiai perkraunamas. Retai kas važiuoja tiesiai nuo jūsų durų iki gavėjo durų be sustojimų. Paima kurjeris iš namų – veža į Vilniaus ar Kauno terminalą – ten perkelia į tarptautinį reisą. Tada važiuoja per Lenkiją, Vokietiją, galiausiai į UK terminalą. Tik siaura kategorija vadinamos „door to door“ be persikrovimų, bet tai kainuos brangiau. Aš paprastai siūlau: supakuokite taip, kad išgyventų du pakrovimus ir iškrovimus. Nes net jei ir rašo „tiesiogiai“, realybėje visada yra logistikos mazgas. Kartais net trys. Ir kaskart – rizika, kad ką nors numes.
Ką daryti, jei vairuotojas paskambina ir sako, kad vėluos dviem dienom?
Būna. Pirmiausia – paklauskite kodėl. Jei tai techninis gedimas – suprantama. Jei jis tiesiog pasiėmė per daug užsakymų – nebesuprantama, bet kas jau padaryta. Susisiekite su gavėju Anglijoje, perspėkite. Jei turite numatomą datą, kurią privalote atitikti – tenka ieškoti plano B. Aš turėjau klientą, kuris siuntė vestuvių kostiumą. Vėlavo. Kostiumas atvažiavo šeštadienį ryte, o vestuvės buvo šeštadienį 15 val. Spėjo. Bet prakaitavo. Tai jei gyvybiškai svarbu – visada turėkite atsarginį scenarijų. Negalima 100% pasikliauti vienu vežėju, net ir geru.
Jau beveik baigiam – praktiniai dalykai
Kaip supakuoti siuntinį, kad ištvertų kelią iki Anglijos per 5 dienas?
Kartonas – dvigubos bangos. Nepikit į parduotuvines dėžes iš šiukšlių konteinerių – jos neatlaiko. Pakartosiu: atlaiko dviguba banga. Kamščiuokite vokus tankiai. Jei viduje elektronika – oro putų plėvelė. Ne laikraščiai, nes jie sušlampa. Teko matyti, kaip klientas supakavo indaują į senus žurnalus, o lijo tris dienas. Atidaro – spalvota košė. Nuotraukos neišdavė, bet pats faktas. Arba jei pervežat veidrodį – X juosta. Daug X juostos. Kuo tvirčiau, tuo ramiau miega ir jūs, ir vairuotojas. Jis gi nenori girdėti kristalų barškėjimo keleivio salone.
Ar galima siųsti drabužius, knygas ir nedidelę viryklę vienoje dėžėje?
Galima, bet knygos yra svorio žudikai. Dėžė greitai pasidaro 35 kg, o vairuotojas pakrauna rankom. Jei ten dar viryklė – paskui skundžiasi, kad nugaros. Aš patarčiau drabužius ir knygas į vieną, o viryklę – į kitą. Bet jei labai norite – sutalpinkite, tik pažymėkite, kad virš 25 kg. Nes kai kurie vežėjai papildomai apmokestina viršijimą. Be to, Anglijoje gavėjas gali nešti iki durų, bet jei dėžė kaip akmeninis sarkofagas – teks jam vargti. Būkit geri – nepiktinkit žmonių, kurie rinks jūsų siuntinį.
Ką daryti, jei atsiuntė siuntinį, bet jis aiškiai sulamdytas ir sulaužytas?
Fotografuokite iškart, nepakuokite iš naujo – turi likti kaip buvo. Kurjerio pasirašyti nereikia, jei matote pažeidimą. Rašykite skundą vežėjui per 24-48 valandas, nes ilgai vilkinus jie gali aiškinti, kad patys sulaužėte. Aš mačiau dėžę, kuri atrodė lyg po tanko. Viduje – lempa. Lempa buvo sveika, nes pakavo gerai klientas. Bet jei būtų buvęs grūdas? Problema. Svarbu turėti packing list'ą, kad galėtumėte įrodyti, kas buvo viduje. O tada – derėtis dėl kompensacijos. Kartais pavyksta greitai, kartais velkamės mėnesį.
Ar pats žiūri, kas vairuoja, ar visi samdyti?
Pažįstu dalį vairuotojų asmeniškai, dalį – tik iš telefono. Užsakomieji reisai – čia skirtingi kontraktoriai. Vieni su manim dirba jau dešimt metų, žinau, kad Viktoras nepilsta ir nesmaližioja. Kitus pasisamdau (oi, pasamdau, žodis ne "pasisamdau", bet suprantat – tiesiog susirandu per pažįstamus). Svarbu ne tai, ar aš juos pažįstu, o tai, ar jie turi licenciją, draudimą ir normalų automobilį. Buvo atvejis – pasiėmiau rekomenduotą vairuotoją, o jis pasirodė esąs puikus, bet kalbėjo tik lenkiškai. Techniškai problema, bet siuntinys atvažiavo laiku ir saugiai.
Koks skirtumas tarp jūsų pervežimo ir DHL, jei abu žada penkias dienas?
DHL surenka iš namų, nuskraidina, perduoda vietiniam kurjeriui – tai brangu, bet labai tikslu. Mes surenkame, sukraunam į fūrą ar mikroautobusą, važiuojam keliu. Mes nežadame minutės tikslumu, bet žmogiškiau. Jei reikia pakeisti pristatymo adresą pakeliui – aš paskambinsiu vairuotojui. DHL to nedarys. Bet jei jums reikia siuntinio į retą Škotijos kaimą per 4 dienas – DHL geriau tinka. Aš dažniausiai laimi Londono, Birmingamo, Mančesterio maršrutuose. O į Aberdyną per 5 dienas – ne, ten jau reikia oro. Kiekvienam jobui savas įrankis.
Jūsų paskutinis patarimas žmogui, kuris pirmą kartą siunčia į Angliją?
Nepulkite tiesiai į pigiausią pasiūlymą. Skambinkite ir paklauskite, kaip konkrečiai vyks. Paklauskite, kur bus jūsų siuntinys trečią dieną. Jei vežėjas ilgai tyliai mina – gal verta pabėgti. Supakuokite dvigubai geriau, nei manote esant reikalinga. Ir turėkite planą B. Aš nežadu, kad visada bus 5 dienos – kartais oro sąlygos, eilės, gedimai viską pakeičia. Bet jei viskas sudėliosis – tikrai spėsime. Sėkmės. Ir nepamirškite – Anglija jau ne ES, tai pasai nuo 2021-ųjų nebeskanuoja kaip anksčiau. Popieriai, popieriai, popieriai.
Išvada
Taigi, greitas siuntinių atvežimas į Angliją per 5 dienas – ne legenda, bet ir ne automatinė garantija. Reikia gero vežėjo, tinkamo laiko išsiuntimui, teisingų popierių ir trupučio sėkmės. Per 14 metų mačiau viską: nuo tobulų keturių dienų iki katastrofiškų trijų savaičių. Pasirinkite tarpininką, kuris atsako į klausimus, o ne tik siūlo mažiausią kainą. Ir nepamirškite – geriau permokėti dvidešimt eurų už ramybę, nei sutaupyti ir paskui ieškoti siuntinio po Europą be jokios vilties. Sėkmės siunčiant!