Greitas siuntinių atvežimas į Angliją kasdien be vėlavimų: ką verta žinoti prieš siunčiant?

Jau vienuolika metų vežiojam daiktus į tą Angliją. Žmonės nuolat klausia – ar tikrai galite kasdien, ar tikrai be vėlavimų. Atsakymas yra toks: taip, bet tik jei viskas padaryta teisingai. Greitas siuntinių atvežimas į Angliją kasdien nėra stebuklas, o paprasta logistika su savo taisyklėmis. Čia surašiau klausimų, kuriuos man užduoda beveik kiekvienas antras klientas. Pažiūrėkim, kas iš tiesų vyksta, kai norisi atsiųsti siuntą į Londoną, Birmingamą ar kurį nors užkampį neatidėliojant.

Kasdieniai reisai – kaip tai įmanoma?

Ar tikrai jūsų mašinos važiuoja kasdien į Londoną?

Na, važiuoja. Maršrutas driekiasi per visą Angliją, dažnai centras būna Londone. Mes renkame siuntas didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tada sukomplektuojam furgonus. Kasdien išvažiuoja keli reisai, bet ne vienas konkretus automobilis kursuoja pats sau. Kartais klientai galvoja, kad aš pats vairuoju – ne, jau seniai nebe. Svarbiausia – siuntos juda kasdien, tik ne visada toje pačioje mašinoje. Todėl ir vadiname tai greitu siuntinių atvežimu į Angliją kasdien.

Kiek laiko siunta keliauja nuo mano durų iki gavėjo durų Anglijoje?

Į centrą Londoną dažniausiai per 3–4 darbo dienas, kartais per dvi, jei pataikote ant išvykimo. Į Šiaurės Angliją – Newcastle, Liverpool – gal penkios. Mes vadinam tai greitas siuntinių atvežimas be vėlavimų, bet tai nereiškia per 24 valandas. Tai reiškia, kad nepraleidžiam dienų be reikalo – siunta juda kiekvieną dieną. Štai kur visas triukas. Į kaimą pridėkite dar dieną vietiniam pristatymui, nes ten niekas neskuba taip pat.

Kodėl vieni vežėjai žada vos tris dienas, o kiti sako savaitę?

Skirtumas toks – vieni skaičiuoja tik važiavimo laiką per Kanalą, o kiti – visą procesą. Aš mėgstu neduoti tuščių pažadų. Geriau pasakyti penkios dienos ir atvežti per keturias, nei žadėti tris ir paskui raudonuoti. Yra rinkoje tokių žaidėjų, kurie specialiai mitrina. Pamenu vyrą iš Panevėžio – liko nesupratęs, kur dingo jo siunta. Paaiškėjo, kad brokeris pardavė orą. Tai visai kas kita nei realus gabenimas.

Ar galima siųsti į mažą miestelį, ne tik į didžiuosius miestus?

Galima, tik tada reikia truputį palaukti. Didmiesčiai – Londonas, Mančesteris, Birmingamas – turi tiesioginius marsrutus. O į kokį nors Cotswolds kaimelį ar Yorkshire užkampį – vežėjas privažiuos, bet dažniausiai perduoda vietiniam partneriui. Kartais tas perdavimas užtrunka dieną. Aš visada sakau: į Londoną – puiku. Į mažą vietą – irgi puiku, bet nesakykite, kad gavėjas laukia rytoj. Nes taip nebus, nors mes ir stengiamės.

Ką galima siųsti, o ko – geriau nebandyti

Ar galiu siųsti lietuvišką dešrą ar sūrių į Angliją?

Ne. Nesiųskite. Maisto produktai stringa muitinėje kaip reikiant, ypač mėsa ir pieno gaminiai. Mačiau, kaip žmonės bando slėpti dešras tarp drabužių – absoliuti nesąmonė. Rentgenas viską pamato. Tada seka baudos, sąšlavos ir nusivylimas. Jei norite nustebinti emigrantą draugą – geriau ką nors kita. Šakotis irgi problematiškas. Saldumynai kitaip vertinami, bet rizikinga. Geriausias patarimas – maisto nesiųskite, nebent sausa arbata.

Kaip yra su elektronika – ar galiu siųsti telefoną ar nešiojamą?

Gali, bet be perkaitančių baterijų. Ličio jonai – galvos skausmas kelionėje. Jei gabenate žeme, einasi lengviau, bet vis tiek reikia tvirtos pakuotės. Pats blogai supakavau nešiojamą draugui – atvažiavo ekranas įskilęs. Nebuvo malonu aiškintis. Jei elektronika – drausti ir pirkti gerą dėžę. Nepamirškit išimti baterijų, jei įmanoma. Ir nebarstykite žaislų tarp ekranų – kai kurie taip daro, neleiskit.

Ar verta siųsti baldus iš Lietuvos, ar geriau nusipirkti ten?

Čia jau klausimas – kokie baldai. Senelės komoda – vežkit. Bet jei tai Ikea prekė iš Kauno… kam to reikia? Anglijoje dažnai pigiau nusipirkti ten. Kita vertus, lietuviški gamintojai kai kuriems sutaupo šimtus. Turėjau atvejį – žmogus vežėsi komplektą į Nottingham. Pasirodo – užsakymas pagal matą, o Anglijoje kainavo dvigubai. Tai tada apsimoka. Balandžio mėnesį tokių būna daug. Skaičiuokite prieš pakraudami.

Kokio dydžio dėžė yra pati praktiškiausia?

Ne per didelė, ne per maža. Standartinė 60x40x40 cm yra pati universaliausia. Telpa į daugumą furgonų, neperkraunamas vienas žmogus. Aš visada sakau – venkite maišų. Yra tokių, kurie supakuoja daiktus į šiukšlių maišus. Rimtai. Tada tie maišai plyšta, byra, o mes paskui aiškinamės su sandėliais. Dėžė turi būt užklijuota iš viršaus ir apačios. Ir nepersistenkite su svoriu – 20–25 kg, daugiau jau kenksminga nugarai.

Kainos. Ne viskas auksas, kas auksu žiba

Kiek kainuoja atvežti 20 kg siuntinį iki Birmingamo?

Apie 55–85 eurai, nors gali svyruoti. Prieš šventes kainos šokteli, nes visi siunčia. Sausį – galima rasti ir už 45. Tai ne raketų mokslas – kaina priklauso nuo degalų, nuo to, ar furgonas pilnas, ir nuo konkurencijos rinkoje. Birmingamas yra vidutinis taškas. Į Londoną pigiau, į Škotiją brangiau. Stengiuosi pasakyti tikslų skaičių tik pamačius siuntą, nes telefonu spėlioti nemėgstu. Būna ir išimčių, kai skubiai reikia.

Kodėl vieni prašo 30 eurų, o kiti net 120 už tą patį?

Paprasta. Ne visi yra vežėjai. Tie, kurie 30 eurų, dažnai renka siuntas, bet nežino, kur dėti toliau. Parduoda jums pasiūlymą, paskui meta į skelbimų portalą. Arba iš viso dingsta. Rimtas siuntinių gabenimas į Angliją negali kainuoti 30 eurų už 20 kg – benzinui neužtenka. Tas 120 – gal ir per daug, bet ten gali būti draudimas, pristatymas į namus ir normalus popierius. Pigiausia – ne visada geriausia. Tiesiog nebūna nemokano transporto.

Ar būna paslėptų mokesčių, apie kuriuos nežinojau?

Turiu būt sąžiningas – kartais pasitaiko. Ne visi vežėjai iš karto pasako apie muito mokesčius, jei siuntos vertė viršija 135 svarus. Tada gavėjas Anglijoje turi mokėti VAT. Kitas dalykas – kai kurie ima papildomą mokestį už pristatymą į jūsų namų (oi, turėjau galvoti – į jūsų namus, atleiskit). Rimtai, jei siunčiate asmeninius daiktus, vertė turi atitikti tikrovę. Paslėpti mokesčiai dažniausiai tyko tada, kai renkasi pigiausias paslaugas be jokio aptarnavimo.

Ar kaina skiriasi, jei gyvenu Kaune, o ne Vilniuje?

Vidutiniškai – taip, bet nežymiai. Kaune turime surinkimo tašką, tai kauniečiams kartais net pigiau, nes nereikia papildomo pervežimo. O jei gyvenate kokioje Zarasų rajone – tada reikės arba atvežti į miestą, arba mokėti už kurjerio privažiavimą. Tai logiška. Aš nesakau, kad Vilniuje blogiau, tiesiog logistikos grandinė prasideda ten, kur lengviau surinkti. Kartais žmonės iš kaimo paskambina ir stebisi – kodėl brangiau. Na, nes furgonas turi sukti keliolika kilometrų. Kainuoja degalai, laikas, alga.

Popieriai, muitai ir Brexit

Ar reikia pildyti muitinės deklaraciją siunčiant į Angliją?

Taip, ir tai privaloma. Nuo Brexit Anglija yra trečioji šalis, todėl kiekviena siunta turi turėti CN22 arba CN23 deklaraciją, priklauso nuo vertės. Yra tokių, kurie sako – "ai, seniau siunčiau be nieko". Seniau taip ir buvo, bet dabar nebe. Aš pats prieš porą metų dar darydavau klaidą, kai nereikšdavau prekių kodų. Dabar muitinė griežtesnė. Užpildykite sąžiningai, ką siunčiate. Jei deklaruosite "dovanos", bet viduje komercinė siunta – bus problemų. Rimtų.

Kas nutinka, jei nurodau per mažą siuntos vertę?

Tada laimingas nebūsite. Muitininkai turi savo įkainius. Jei parašysite, kad nešiojamas kompiuteris kainuoja 20 eurų, jie tiesiog įvertins patys, ir dažnai brangiau. Plius – baudos. Buvęs kolega pasakojo apie tikrą atvejį: klientas deklaravo 50 eurų, o viduje – profesionali foto technika už 3 tūkstančius. Siunta areštuota, gavėjas turėjo samdyti brokerį Londone. Tai kainavo daug brangiau nei būtų kainavę sąžiningai. Nesistengkite sutaupyti trigubai, galų gale sumokėsite penkiubai. Sąžiningumas sutaupo streso.

Brexit tikrai taip stipriai keičia siuntas iš Lietuvos?

Keičia, nors dabar jau ne taip dramatiškai kaip pradžioje. Bet aš, jei atvirai, nebežinau visų niuansų 100% – dažnai tenka pasitikslinti pas muitinės agentus Londone. Dabar atsirado papildomi patikrinimai, maisto taisyklės dar griežtesnės, o pasienyje retkarčiais stabdo ne tik dėl muitų, bet ir dėl sertifikatų trūkumo. Pavyzdžiui, jei siunčiate elektros prietaisus, jie turi atitikti UK standartus. Ne viską sutvarkysite Lietuvoje, jei galvojote, kad vis dar ES viduje važiuojam. Reikia žiūrėti į taisykles kas kelis mėnesius.

Ar reikia siuntėjo asmens dokumento kopijos?

Paprastai ne, jei tai asmeniniai daiktai. Bet jei siunčiate prekes – taip, reikia. Ir dar – reikia EORI numerio, jei tai verslo siunta. Tiesa, dalis žmonių maišo asmeninius daiktus su dovanomis. Dovana asmeniniam draugui – asmens daiktas. Dovana klientui – prekė. Tada reikia kito popieriaus. Aš žinau, kad skamba biurokratiškai, bet taip jau yra. Mūsų darbas – padaryti, kad tas popierius jūsų nevargintų per daug. Nors visiškai be jo – niekaip. Pasiruoškite bent sąrašą, ką siunčiate, iš anksto.

Kai kas netaik – istorijos, kurias prisimenu ne be skausmo

Ką daryti, jei siunta stringa kelyje į Mančesterį, o gavėjas laukia?

Pirmiausia – nepanikuokite, bet ir nesėdėkite sudėję rankų. Skambinate vežėjui, prašote numerio sekimui. Jei jo nėra – jau blogai. Kartais siunta stringa dėl paprasto dalyko: neteisingai priklijuotas adresas, ir važiuoja į kitą gavėją. Kartais – muitinėje pasimiršo. Buvęs atvejis: siunta su žaislais sustojo Feri priežiūroje, nes pamanė, kad tai elektronika. Praradom dvi dienas, bet atgavom. Svarbiausia – turėti raštišką sutartį. Nes jei be jokio popieriaus – tada tikrai blogai.

Vežėjas paėmė pinigus, bet neatvežė siuntos – kaip taip nutinka?

O čia jau apie tuos pačius 30 eurų žmones. Atveža skelbimą, paima pinigus, sako "rytoj bus". Rytoj skambinate – numeris neveikia. Aš per karjerą esu matęs gal penkis tokius atvejus, kai klientai kreipdavosi paskui į mus kaip į paskutinę viltį. Deja, jei žmogus pervedė grynai į sąskaitą nežinomam vežėjui be jokios sutarties… na, policija ten ne iki galo užsiims 50 eurų. Patarimas: mokėkite dalimis arba grynais tik pristačius. Rimtas vežėjas dėl tokios sąlygos neįsižeis. Jei įsižeidžia – jis ne vežėjas, o aferistas.

Ar grąžins pinigus, jei aš pats pražiopsojau pristatymo dieną?

Hmm. Čia jau pusė ant jūsų. Jei kurjeris atvažiavo, o jūsų nėra, paprastai sekantis pristatymas kainuoja. Ne visada – mes, pavyzdžiui, bandome dar kartą nemokamai, bet tik jei tai buvo mūsų kurjeris. O jei naudojamės vietiniais partneriais Anglijoje, ten jau gali prisidėti 10–15 svarų papildomai. Aš nesu teisėjas, bet visada sakau: duokit antrą adresą (pvz., darbovietę) arba pasirašykite, kad galima palikti pas kaimyną. Nes grįžti antrą kartą per 5000 kilometrų – tai ne vietinis pristatymas. Degalai kainuoja. Planuokite iš anksto.

Ar jūsų siuntos tikrai niekada nevėluoja?

Neverkite, vėluoja. Tik ne visada mūsų kaltė. Kartais maršrute sniegas Prancūzijoje, kartais streikai uoste. Kartais ir vairuotojas pameta raktus arba sugedęs naujas furgonas. Mes žadame "greitas siuntinių atvežimas į Angliją kasdien be vėlavimų", bet sąžiningai – tai reiškia, kad mes darome viską, kad nepraleistume dienos. O jei Dievas ar oras įsikiša – vėluoja visi. Tada skambiname, atsiprašome, siūlome nuolaidą. Kitaip ir negali būt. Kas nemoka laukti – teprašo pašto, nors ir ten ne idealu.

Išvykstantiems ir atsiunčiantiems sau

Ar verta drausti siuntą siunčiant į Jungtinę Karalystę?

Jei vertė didesnė nei 300 eurų – taip, verta. Yra tokių atvejų, kai dėžė įskilusi, ir viskas viduje sudaužyta. Be draudimo – niekas nekompensuos. Draudimas kainuoja kelis procentus, bet ramybė kainuoja daugiau. Aš turiu pripažinti, kartais pats apsileidžiu ir nepasiūlau draudimo klientui, kuris skuba. Paskau pasigailiu. Nes jei furgone kas nors nukrenta – taip, mes tampriai krauname, bet fizikos neapgausi. Drausti reikia. Ypač stiklą, elektroniką, baldus. Negailėkit tų kelių eurų.

Kaip supakuoti, kad drabužiai neišsiteptų kelyje?

Na, drabužius siųsti kartu su batų tepalu yra bloga mintis. A šiaip – dvigubas maišas viduje, o paskui dėžė. Arba specialios drabužių dėžės su skersine pakaba. Jei drabužiai švarūs, bet dėžė trūkusi, ir kelyje per kraštą kokia skystis prasisunkią – na, gaila bus. Padėkite popieriaus lakštus tarp sluoksnių, tai sugeria drėgmę. Ir nepakuokite šlapių ar dar kvepiančių daiktų. Buvęs atvejis – vežėme dėžę su sportiniais krepšiais, o ten dar likęs prakaitas. Savaitė kelio. Aleksas, kolega, sakė, kad numarintų visus vabalus, bet žmonės nepatenkinti buvo.

Ar galiu pats sau siųsti daiktus, jei persikraustau į Angliją?

Žinoma, tai dažniausias variantas. Siunčiate prieš savaitę, atvykstate pats, o daiktai jau laukia. Arba po savaitės. Svarbu – jei tai jūsų asmeniniai daiktai, deklaruokite kaip "personal effects". Tada muitas paprastai netaikomas. Jei bandysite prasmukti kaip "dovanos" tris dežes – muitininkai nėra kvaili. Buvęs klientas pats sau siuntė biblioteką – knygų dėžės. Kilo įtarimas, kad prekyba. Teko aiškinti, kad tai asmeninė kolekcija. Atidarė vieną dėžę – knygos su užrašais paraštėse. Paleido. Tai tiesiog būkit atviri, ką siunčiate.

Praktiniai dalykai prieš pakuojant

Koks patogiausias būdas perduoti siuntą vežėjui?

Jei mieste – atvežkite į terminalą arba sutarkite paėmimą iš namų. Kaimuose – kartais tenka suvažiuoti į artimiausią miestą. Aš asmeniškai mėgstu, kai žmonės pasiunčia nuotrauką supakuotos dėžės iš anksto. Tada mes matome, ar nereikės dar kažko papildomai. Kartais privažiuojame, o ten – šiukšlių maišai. Ne, neimame tokių, nebe pirmą sezoną. Geriau jau atvirai paklauskite telefonu – o jei mano pakuotė tokia, ar tiks? Sutaupysite sau ir mums laiko. Ir dar – neužrašykite mobiliojo vieninteliu kontaktu, jei išvykstate į lėktuvą be ryšio.

Ar galiu siųsti penkias dėžes vienu metu, ar jas skaičiuojate atskirai?

Galima ir penkias, ir dešimt. Tada tai jau yra ne siuntinys, o mažas krovinys. Mes skaičiuojame pagal kubatūrą ir svorį. Kartais penkios mažos dėžės atsieina pigiau nei viena didelė, nes lengviau sukišti tarp kitų krovinių. Šiaip jei daugiau nei keturios – verta klausti apie pilną furgoną arba dedicated transportą. Na, o jei tik trys – tai standartinis siuntinių atvežimas. Tik nepamirškite sunumeruoti: 1 iš 5, 2 iš 5. Tada žinosime, ar kas neprapuolė pakeliui. Būna, kad viena dėžė atsiskiria ir nukeliauja į kitą sandėlį. Numeriai gelbsti.

Ar ant dėžės adresą rašyti lietuviškai ar angliškai?

Angliškai. Tiksliau – gavėjo adresą angliškai, o jei norite sau – ant šono dar lietuvišką užrašą "į Londoną" ar panašiai. Nes pas mus sandėlyje dirba žmonės, kurie mato lietuviškas etiketes, bet Anglijoje rūšiuoja jau pagal vietinę kalbą. Etiketė turi būti aiški, atspausdinta, jei įmanoma. Ranka rašytas tekstas, ypač lietuviškomis raidėmis (čion, ą, ę) – ten vietiniai kurjeriai nesupras. Būna, kad nukeliauja į Norwich vietoj Northampton. Panašūs pavadinimai, suprantat. Atsispausdinkite dukart ir priklijuokite – apsidraudimas.

Taigi, greitas siuntinių atvežimas į Angliją kasdien be vėlavimų įmanomas, jei neturite iliuzijų. Reikia sąžiningai supakuoti, teisingai deklaruoti ir pasirinkti vežėją, kuris važiuoja iš tiesų, o ne tik skelbimų portale. Aš per daug metų mačiau visko – nuo puikių pervežimų iki visiško tragedijų.