Greitas pristatymas į Angliją per 2-3 darbo dienas su garantija – ar tai realu?

Dvidešimt ketveri metai vežiojant daiktus po Europą – ir vis dar stebiuosi, kaip žmonės šoka ant frazės „2-3 darbo dienos“. Aš pats daug kartų valdžiau maršrutus į Londoną, Birmingemą, Mančesterį. Kartais tas greitas pristatymas į Angliją per 2-3 darbo dienas su garantija pasiteisina kietai kaip vinys, o kartais orai, eilės Doveryje ar kliento nepagalvoti popieriai viską sumeta. Ne kartą teko skambinti klientui 22 valandą ir aiškinti, kodėl dėžės dar ne Liverpoolio centre. Jei planuojate siųsti daiktus į Angliją skubiai, čia surinkta tai, kas iš tiesų veikia, o kas – graži rinkodara.

Kas lemia tą greitį?

Ar tikrai per 2-3 darbo dienas pasiekia Angliją, ar čia tiesiog reklaminis triukas?

Ne, tai ne triukas, bet... na, tiesiog reikia suprasti, kad ne visada bus stebuklas. Lietuvos–Anglijos atstumas mašina maždaug 2200 kilometrų, vairuotojas be pamainų gali nurūkti per 28–32 valandas gryno važiavimo. Pridėkite keltą arba traukinį pro Eurotunnelį, pasienio patikras – ir 2 dienos yra įmanomos, jei viskas sukasi idealiai. Bet trečia diena dažniausiai yra tas buferis, kuris gelbsti nuo eilių. Mačiau ir per dvi dienas, ir per penkias. Tai taip, realu, bet su sąlyga, kad niekas neužstringa.

Koks atstumas realiai ir kiek valandų vairuotojas nemiega?

Iš Vilniaus iki Londono kažkur apie du tūkstančius kilometrų, gal mažiau, jei maršrutas kertamas per Lenkiją, Vokietiją, o ne per kokią Olandiją su lankais. Vairuotojas per parą nuvažiuoja 800–900 km, nes tacho valdos privalomai stabdo. Jeigu paėmė pirmadienio rytą, antradienio vakarą jau gali būti prie Londono. Kartais jie pamaina vienas kitą, kartais – ne. Greitam reise dažnai dedame dviejų vairuotojų ekipažą, bet tada brangiau. Žiemą skaičiuokite slidžius kelius, nors į Angliją dažniausiai užteks vienos nakties važiavimo.

Ar važiuoja tiesiai pas mane, ar dar surenka iš 5 kitų klientų?

Oho, čia smagus klausimas. Jei mokate už pilną mašiną – važiuoja tiesiai. Jei ne – tikėkitės, kad jūsų sofa pasivažinės po kelis namus Lietuvoje prieš iškeliaudama. Kai kurios kompanijos, kad užpildytų mašiną, prisikrauna septynis nestandartinius krovinius. Tada tas greitas pristatymas virsta keturiomis dienomis. Būna ir taip – pripažįstu. Jei reikia garantuoto laiko, sakykite: „Nenoriu kolekcionuotis svetimų daiktų.“ Tai kainuoja brangiau, bet ramiau.

Ar tai galioja visiems Anglijos miestams – Londonui, Birmingemui, Mančesteriui?

Londonas ir pietų Anglija paprastai gaunasi greičiausiai, nes keltas leidžiasi Doveryje arba traukinys pro Eurotunnelį – ir jau esi netoli. Birmingemas, Nottinghamas – irgi greitai pasiekiami. O štai jei reikia į šiaurę, į Newcastle arba į Velso pusę, laiko atkarpa gali nutįsti iki keturių dienų. Man atrodo (taip, bent jau paskutinį kartą tikrinau žemėlapį), kad iki Edinburgo jau nebebūna Anglija, o Škotija, ten jau kitas reikalas. Vietomis Anglijoje keliai siauri, kaimuose sunku apsisukti su sunkvežimiu.

Kainos ir garantijos – ką gauni, už ką moki

Kiek maždaug kainuoja greitas pristatymas į Angliją per 2-3 darbo dienas su garantija?

Pilnai mašinai, sakykim, standartinis furgonas nuo 600 iki 1200 eurų, priklauso nuo sezono. Jei dalinis krovinys – nuo 150 iki 400 eurų už kubinius metrus. Kai manęs klausia telefonu, aš pirmiausia klausiu: „Jūs iš kur ir kiek tos sudėtis?“ Nes kaina be apimties – kaip loterija. Šiaip skirtumas tarp standartinio pervežimo ir ekspresinio paprastai 30–40 procentų antkainis. Vienąkart vežiau iš Panevėžio į Bristolį už 850, bet ten buvo ir krovinio liftas reikalingas, ir naktinis iškrovimas.

Ar ta garantija reiškia, kad jei vėluojate, grąžinsite visus pinigus?

Ne. Aš žinau, kad taip norėtųsi galvoti, bet realybė kitokia. Dažniausiai garantija reiškia kompensaciją 0,5–1 proc. už kiekvieną vėlavimo parą arba nuolaidą kitam vežimui. Visi pinigai atgal – retas atvejis, be to, yra force majeure sąlygos. Kartą turėjau klientą, kuris reikalavo 100 proc. grąžinimo, nes krovinys vėlavo dėl sniego Alpėse. Sutartyje aiškiai parašyta – gamtos reiškiniai. Jis pyko, teisus buvo abiejų galų, bet teisiškai mes nenuskriaudėme. Skaitote sutartis, žmonės. Neskaitote, paskui stebitės.

Kodėl vieni vežėjai prašo 250 eurų, kiti – 800 už tą patį krovinį?

250 eurų dažniausiai reiškia, kad laisvą vietą užpildo kelyje atgal. 800 – specialiai jums su visa atsakomybe. Bet atsargiai: kai kurie pigūs pažada ką nors, ko neatliks. Mačiau firmą, kuri prisigrūdo mašiną per sunkiai, sulaužė taisykles ir muitinėje stovėjo tris paras. Jei kaina kvepia paradoksu – patikrinkite licenciją. Geriau sumokėti vidutiniškai ir išvengti košmaro, nei taupyti ir paskui ieškoti savo krovinio po nežinia kur.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių, kurie išlenda paskui?

Paslėptų – dori vežėjai neturi. Bet netikėtų – pasitaiko. Pavyzdžiui, jei jūsų gatvėje Londono centre neįmanoma sustoti, reikalingas keltuvas arba pernešimas 150 metrų. Tai papildomai. Kartais muitas Anglijoje, jei siunčiate prekes, o ne asmeninius daiktus – klientai to nesitiki. Būna, kad Doverio keltas kainuoja ne vieną šimtą eurų, ir jei jūs suderėjote „be papildomų mokesčių“, tai turėtų būti raštu. Aš savo klientams visada siunčiu preliminarią sąmatą su 4 eilutėmis. Jei matote vieną bendrą sumą – klauskite, iš ko ji susideda.

Ar penktadienis brangiausiai, nes reikia spėti iki savaitgalio?

Iš tiesų taip, penktadienio popietė brangiausias laikas. Vairuotojas nori būti Anglijoje iki sekmadienio vakaro, kad pirmadienį grįžtų su nauju kroviniu. Jei skambinote penktadienį vidurdienį ir sakote „iki pirmadienio Birmingeme“ – beprotiškai brangu arba neįmanoma. Šeštadienį muitinės postai dirba trumpiau. Aš nepersuoliuoju mašinos per kanalą, kai jis uždarytas. Geriau planuoti nuo pirmadienio ryto – tada tas greitas pristatymas į Angliją per 2-3 darbo dienas su garantija turi daugiau oro.

Dokumentai po Brexit – čia jūsų galvos skausmas

Kokius popierius reikia paruošti po Brexit, kad nesustotų pasienyje?

O, čia mano mėgstamiausia tema. Reikia pakavimo sąrašo anglų kalba, ne lietuviškai su vertimu. Reikia deklaruoti, ar tai asmeniniai daiktai, ar komercinis krovinys. Jei asmeniniai – reikia patvirtinimo, kad perkraustotės (pvz., darbo pasiūlymo kopija arba nuomos sutartis Anglijoje). UK muitinė dabar tikrina kur kas grubiau negu prieš penkerius metus. Kartą radome kliento sąrašą parašytą ranka, pieštuku, ant popieriaus lapo. Doverio pareigūnai pažiūrėjo į mus kaip į banditus. Formalumai turi būti tvarkingi, antraip lauksite ne penkias valandas, o dvi paras.

Kas tas EORI ir ar be jo galima siųsti sofa į Londoną?

EORI – tai muitinės identifikavimo numeris. Ar be jo galima... hmm, jei tai asmeniniai daiktai, perkraustymas, akivaizdžiai ne prekybai, tai... man atrodo, kad galima ir be EORI, bet tada muitinė gali užduoti daugiau klausimų. (Tiksliau – juridiniai asmenys privalo turėti, o fiziniai... na, kai kuriais atvejais irgi prašo.) Aš visada patariu susitvarkyti – tai paprasta, kainuoja nulį eurų, tik laiko. UK turi savo sistemą, tad reikia UK EORI, ne Europos. Klientai dažnai sumaišo. Geriau turėti negu aiškintis vėliau pasienio punkte, kur oras drėgnas, o pareigūno veidas – nepatenkintas.

Ar galiu įmesti į dėžę konservus, vyno butelį ir virtuvės augalą?

Negalite. Ne, negalite, ir dar kartą – negalite. JK turi griežtas fito-sanitarines taisykles. Augalai – neįleidžiami be sertifikatų, maistas – tik komercinėje siuntoje su atitinkamais liudijimais, alkoholis – akcizų reikalas. Aš suprantu, kad norisi pasiimt savo mėgstamą slyvų uogienę, bet muitininkas to nesupranta. Kartą radome kliento dėžėje šunų ėdalą ir gyvą augalą. Turėjome išmesti ėdalą konteineryje, o augalas... nežinau, gal Doverio pareigūnas pasiėmė – tikėkimės, kad pasodino. Patikrinkite dėžes prieš išvažiuodami, nes mes jų neprasiskirstome.

Ar tikrai reikia sąrašo su vertėmis kiekvienai puodų kolekcijai?

Jei vertinga – taip. Jei tai tik seni puodai, kuriuos mama atidavė, vertė simbolinė. Bet sąrašas privalomas. Mes rekomenduojame rašyti: „Puodų rinkinys – 30 eurų“, o ne „Puodai – 10 000 eurų“, nes UK muitinė gali įtarti, kad bandote apeiti mokesčius arba pateikiate prekybinį krovinį. O jei iš tiesų vertinga – rašykite realią rinkos kainą, nes draudimas krovinio mokės pagal tai. Būna, kad žmonės pyksta: „Kam mano antikvarinę vazą vertinti?“ Atsakymas paprastas – jei sudaužysime, norėsite tikrų pinigų, o ne mano atsiprašymo.

Kas jei muitininkai nusprendžia apžiūrėti visą mašiną?

Tada pažadu – dienos virsta penkiomis. Apžiūra greita, jei sąrašas sutampa: valanda kita. Jei randama neįrašyta – stagnacija. Kartą pareigūnai atidarė dėžę su knygomis ir rado dviračio padangą. Klientas pamiršo. Viskas sustojo keturioms valandoms. Nuo to laiko prašau: perskaičiuokite daiktus tris kartus. Nedidelis neatidumas kainuoja dienas. Mes jų neskaitome prieš pakrovimą, tai jūsų atsakomybė.

Kas gali sugriauti tas tris dienas – realūs faktai

Ar buvote vėlavę ir kaip tada elgiatės su klientu?

Buvau, ne kartą. Pripažįstu atvirai, nes meluoti – sudėtingiau. Paskutinis rimtas vėlavimas – Liege avarija greitkelyje, užsirakinimas kelioms valandoms. Skambinau klientui į Bristoli, pasakiau situaciją be balzamo. Pasiūliau nuolaidą ir alternatyvų laiką. Jis pyko, teisus buvo. Bet mes nestojame kaip stručiai. Garantija – ne stebuklas, o įsipareigojimas informuoti ir kompensuoti. Jei vėluojame dėl savo kaltės – mokame. Jei dėl to, kad klientas netvarkingai supakavo popierius – tenka ieškoti kompromiso. Šio darbo nemaloni dalis – aiškinti žmonėms, kad mes irgi ne dievai.

Ar per tokį greitą tempą daiktai nesudaužomi?

Daug priklauso nuo pakavimo. Jei dėžės be putplasčio, o krištalas maišelyje – tai ir lėtai važiuodami sudaužys. Bet furgonas greitkelyje nesietuvoja labiau nei standartinis. Atvirkščiai – kartais skubus reisas saugesnis, nes mažiau krauname-perkrauname. Tik padėkite dėžes antplastu, aš jūsų labai prašau. Buvo atvejis, kai vežėme stiklinę vitriną – atlaikė puikiai, nes buvo sukalta mediniu karkasu. O štai knygų dėžė be dugno... taip, turinys apsijogino ant autostrados. Ne mūsų kaltė, bet vis tiek nemalonu.

Kas jei vairuotojas paskambina iš Doverio, kad keltai neplaukia?

Tada šaukiamės šventojo Kristoforo ir laukiame. Ne, juokauju, bet tik iš dalies. Keltai neplaukia dėl audros arba streikų – retai, bet žiauriai. Yra alternatyva – Eurotunnelis traukiniu, bet ten tik mažesni furgonai. Su sunkvežimiu lieka laukti arba apvažiuoti per Olandiją, ką tik Darforde... arba ten kitas uostas. Ne, folkstonas... bliamba, iš kurio uosto dar galima? (Taip, iš Harwich, bet ten toli.) Realiai laukiame. Skambiname klientui, tariamės dėl termino. Garantija neatlaiko gamtos jėgų. Būna ir taip. Tada tiesiog stovi eilėje prie lauko tualeto ir galvoji, kodėl neprogramuotoju netapai.

Kokia didžiausia klaida, kai žmonės skuba siųsti daiktus skubiai į Angliją?

Jie nepakrauna pagal svorį, o pagal emocijas. Krauna viską, kas po ranka, pamiršta sunumeruoti dėžes, ir paskui skambina: „Kur mano mokyklos diplomas?“ Aš nežinau, ar jis penktojoje, ar dvyliktojoje dėžėje. Didžiausia klaida – blogas pakavimas. Antra – kad nesuskaito daiktų. Trečia – kad galvoja, jog „greitai“ reiškia „nekreipsiu dėmesio į taisykles“. Greitas pristatymas į Angliją per 2-3 darbo dienas reikalauja dar didesnės tvarkos nei lėtas. Nes nėra laiko taisyti klaidų kelyje. Pasiruošimas namuose – tai pusė pergalės.

Ar teko atšaukti skubų reisą dėl kliento neapsižiūrėjimo?

Teko. Mašina jau Kaune stovėjo, o klientas prisiminė, kad turtas įkeistas banke. Be raštiško leidimo – negalima. Krovinio vertė neįrašyta, draudimas neapmokėtas. Neišvažiavome. Klientas pyko ant mūsų. Tokiais atvejais imame dalį avanso. Atrodo švelniai? O ką daryti, jei dėl vieno stringa kiti penki? Tai verslas, ne labdara. Sakau be pykčio – tiesiog faktas. Pasiruoškite, prieš rezervuodami greitą ekipažą.

Smulkmenos, kurias žmonės nuolat pamiršta

Iki kada reikia užsakyti, kad spėtumėte į 2-3 dienų langą?

Idealiu atveju – savaitė iki reikiamos datos. Realiai – bent dvi trys dienos prieš, jei norite geros kainos. Aš turėjau užsakymų, kai skambina 21 valandą vakaro ir prašo „rytoj išvažiuoti“. Kartais pavyksta, jei turime laisvą ekipažą, bet tai brangiai kainuoja. Greitasis pristatymas nereiškia, kad mes turime 20 furgonų stovėti tuščius ir laukiančius tik jūsų. Logistika planuojama dinamiškai. Kuo anksčiau užsakote, tuo daugiau variantų turiu pasiūlyti. Paskutinė minutė – tai stresas jums, stresas mums, ir dažniausiai klaida kažkuriame gale.

Pristatote prie durų Londone ar tik iki sandėlio už miesto?

Durų durų pristatymas – tai mūsų standartas. Bet jei jūsų gatvė Londono centre siaura, o namas be lifto ketvirtame aukšte – reikalinga pagalba. Mes neiškrauname ant galvos be papildomo sutarimo. Kartais klientai tikisi, kad du vyrukai nuneš 30 dėžių į 15 aukštą biurų rajone – ne, nebent susitariame. Standartinė paslauga – iki pirmojo aukšto, pro duris. Toliau – derinimas. Anglijoje labai daug daugiabučių su siaurais laiptais, kur mūsų furgonas net nelenda į parkingą. Tada tenka pernešti. Būna, kad tai kainuoja papildomai.

Ar galima realiu laiku sekti, kur yra mano daiktai?

Daugelis mūsų mašinų turi GPS, tačiai aš nesakau, kad jūs gausite nuorodą kaip Uberyje. Paprastai mes pranešame esmines stoteles: išvykimas, pasienis, keltas, atvykimas. Jei norite tikslaus sekimo – techniškai įmanoma, bet reikia specialaus įrenginio ir sutikimo. O ir tikrovė tokia, kad vairuotojams nepatinka, kai klientas skambina kas dvi valandas klausdamas „kur jūs?“. Pasitikėkite procesu. Jei vėluojame daugiau nei pusdienį – informuojame patys. Mano patirtis rodo, kad per daug kontrolės erzina abejus galus.

Kas jei negaliu būti Anglijoje tą dieną, kai atvažiuoja pristatymas?

Situacija standartinė. Reikalingas įgaliotas asmuo, kuris priims. Turi būti dar viena šalis, kuri pasirašys aktą. Jei nieko neturite – galime trumpai saugoti sandėlyje, bet Anglijoje sandėliavimas kainuoja labai brangiai. Kartais klientai prašo palikti prie kaimynų – rizikinga, bet jei kaimynai sutinka raštu... na, aš vis tiek nerekomenduoju. Buvome palikę kartą Londone prie durų, nes klientas neatvyko, o kaimynai atsisakė. Nežinau, kaip ten kas baigėsi, tik žinau, kad mūsų atsakomybė baigėsi pasirašius kitai šaliai. Jei jums nepasiseka būti vietoje – raskite patikimą žmogų arba mokėkite už saugojimą.

Ar galima vežti tik vieną sofa – ar tai per mažai greitajam reisui?

Galima, bet brangu. Viena sofa – tai dalinis krovinys. Mes ją įkrauname į furgoną, kuris važiuoja pilnas kitų daiktų. Jei reikia pristatyti per dvi dienas, ji turi labai tiksliai įtilpti į maršrutą. Kartais toks krovinys laukia pusdienį, kol surenkame dar. Viena sofa į Londoną gali kainuoti 250–350 eurų, nors ji pigi. Žmonės kartais piktinasi: „Už tokį daiktą?“ O aš atsakau – jūs ne mokate už sofą, o už greitą vietą mašinoje, kuri kerta tris šalis. Jei turite laiko – galite sulaukti savaitės ir sumokėti gerokai mažiau. Skubant – arba taksi paslauga, arba taikomesi su kaina.

Ar šventės ir savaitgaliai skaičiuojasi į tas 2-3 darbo dienas?

Ne, darbo dienos – tai darbo dienos. Šeštadienis ir sekmadienis nėra darbo dienos, nors Anglijoje kai kurios pristatymų kompanijos sekmadieniais dirba. Mes skaičiuojame pirmadienį–šeštadienį dienas, bet garantuojame tik darbo dienomis. Tad jei paimame penktadienį, o savaitgalį švenčiate Velykas – sekantis pristatymo langas gali būti ne antradienis, o trečiadienis. Be to, JK švenčių kalendorius skiriasi nuo Lietuvos. Kartą žmonės nesuprato, kad Didžiojoje Britanijoje bank holiday ir mūsų laisvadienis sutampa, o pas juos – ne. Tada vėl pykstame abu, o kaltas kalendorius. Geriau paklauskite iš anksto: „Kokia tiksliai paskutinė diena?“ Aš pasakysiu datą, ne abstraktų skaičių.

Greitas pristatymas į Angliją per 2-3 darbo dienas su garantija – įmanomas dalykas, jei rankose laikote ne tik telefono numerį, ir darbo tvarką. Aš per dvidešimt ketverius metus mačiau viską: stebuklingai sklandžius reisus ir visiškus košmarus, kuriuos sukėlė ne pati kelionė, o žmogaus neapsižiūrėjimas. Tad rinkitės vežėją, kuris nepažada žvaigždžių iš dangaus, o pasako, kaip bus iš tikrųjų. Ir pasiruoškite. Nes skubėjimas be pasiruošimo – tai brangiausias būdas persikraustyti.