Greitas pristatymas į Angliją paslauga „nuo durų iki durų“ – ką reikia žinoti prieš keliant daiktus

Jau daugiau nei dvidešimt metų vežioju daiktus tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės, tai galiu pasakyt – paslauga „nuo durų iki durų“ skamba gražiai, bet realybėje visada yra niuansų. Daug kas galvoja, kad tai mašina atvažiuoja, pakrauna ir po trijų dienų Anglijoje jau iškrauna. Na, ne visada taip paprasta. Ypač po Brexit viskas pasikeitė. Šitam tekste ne teorija iš brošiūros, o tai, ką klientai manęs klausia dešimtmečius. Paaiškinsiu tiesiai, be užuolankų, kaip iš tikrųjų veikia greitas pristatymas į Angliją ir kur galima pasiklysti.

Kainos ir kaip ten viskas suskaičiuojam

Kiek maždaug kainuoja pervežimas nuo durų iki durų į Angliją?

Na, čia kaip su automobilio remontu – kol neatidarai kapoto, tikslios sumos nepasakysi. Standartiškai iš Vilniaus į Londoną, tarkim, vienaukščio buto daiktai, nuo 800 iki 1500 eurų. Jei į Kornvalį ar Škotiją, prie to dar prisideda. Jeigu kas nors telefonu pasiūlo fiksuotą kainą per dvi minutes – nepriimkit. Būna tokių, kurie vėliau primeta „pakrovimo mokestį“, „laiptų mokestį“. Skaičiuojama pagal kubus, svorį arba fiksuotu reisu. Visi būdai normalūs, bet svarbu žinoti kurį renkatės.

Ar galiu pagreitinti pristatymą, jei labai skubu?

Žinoma. Yra express reisai, kai mašina važiuoja tiesiai pas jus ir be sustojimų. Bet kainuoja brangiai – du, kartais tris kartus brangiau. Kartą vežiau verslo dokumentus į Mančesterį – klientas mokėjo beveik tiek, kiek už viso buto perkraustymą. Jis pats sakė, skubūs. Tai jei laikas leidžia, palaukit savaitę. O jei dega – skambinkite, pažiūrėsim. Tik nepasakyčiau, kad express visada garantuoja tikslų laiką, nes pasienis turi savo taisykles.

Kas jei pervežėjas pavėluoja – ar galiu reikalauti nuolaidos?

Teoriškai taip, jei sutartyje baudos parašytos. Praktiškai retai kas tai įgyvendina. Aš važinėju tiek metų, kad žinau – kamštis prie Doverio, arba fermeriai užblokuoja kelią, ir vėluoji. Kartą vėlavau septyniolika valandų dėl vėjo uoste. Klientas pyko, bet suprato. Tai jei žadėjo „trečiadienį 14:00“, o ten Kelias dienos į šoną – tai arba melavo, arba per drąsiai žadėjo. Realybėje geriausia planuoti su dienos kitos rezervu.

Ar kaina gali pasikeisti dėl kuro brangimo?

Daugelis įmonių fiksuoja kainą sutartyje, bet yra tokių, kurios palieka kuro kainų koregavimo sąlygą. Aš asmeniškai tokių nemėgstu – duodu fiksuotą įkainį, nes klientui nereikia jaudintis dėl naftos rinkos. Bet jei matote sutartyje punktą apie kuro priemoką – skaitykite smulkiai. Kartą kolega turėjo primokėti šimtą eurų, nes mažomis raidėmis buvo įrašyta, kad jei dyzelis brangsta daugiau nei dešimt procentų, skaičiuojasi ant viršaus. Tai taip, pasitaiko. Klauskite iš anksto.

Laikas, maršrutai ir kas vyksta pakeliui

Kiek realiai užtrunka pristatymas į Angliją paslauga nuo durų iki durų?

Iš Lietuvos į Londoną tiesiogiai – maždaug 3-5 dienos, bet čia idealus scenarijus. Dažniau 7-10 dienų, ypač jei dalinis krovinys – mašina surenka kitų žmonių daiktus. Sakau – skaičiuokite savaitę, o jei atvažiuos anksčiau, bus staigmena. Kartą vežiau į Birmingemą, turėjome būti per keturias dienas, bet Lenkijoje sulūžo padanga. Gavosi savaitė. Pervežėjai stengiasi kuo greičiau, nes kuo daugiau reisų, tuo daugiau uždirba. Bet žemėlapis ne visada sutampa su keliu.

Ar krovinys keliauja tiesiai, ar važiuoja per kelias šalis?

Važiuoja per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją arba Belgiją, tada Prancūziją ir tik tada į Angliją. Jokio magiško tilto. Vairuotojai stabteli pakeliui pailsėti. Jūsų daiktai nuolatos su mašina. Jei kas sako, kad skrenda lėktuvu už tą pačią kainą – meluoja. Greitas daiktų pristatymas į Angliją visada vyksta žeme, tik dokumentai gali skristi aviacija. Baldai ir dėžės – sunkvežimiu. Kartais per keltą, kartais per tunelį po Lamanšu.

Ar pristatymo laikas skiriasi, jei vežu ne į Londoną, o į mažesnį miestelį?

Skiriasi. Londonas, Birmingemas, Mančesteris – ten kas antrą dieną važiuoja. O jei į Šiaurės Valesą ar kaimą prie Jorkšyro – reikės palaukti, kol surinks pilną krovinį. Kartą vežiau į kaimą netoli Kambrijos ežerų. Graži vieta, bet iki ten laiko beveik tiek pat, kiek iki Londono. Mašina sukasi iš magistralės, važiuoja siaurais keliais ir atgal tuščiomis grįžta. Provincija reiškia ir ilgesnį laukimą, ir didesnę kainą. Tai planuokitės atitinkamai.

Ar reikia rezervuoti paslaugą iš anksto?

Reikia, ir kuo anksčiau, tuo ramiau. Ypač vasarą ir prieš rugsėjį. Kartą liepą skambino klientas, reikėjo po trijų dienų – teko atsisakyti, mašinos suplanuotos savaitei į priekį. O žiemą kartais galima ir kitai dienai sutalpinti. Jeigu žinote datą, skambinkite mėnesį prieš. Tik ne penkios dienos iki skrydžio į Heathrow. Tada lieka tik express, o ten kišenė gili. Patariu užsirezervuoti, kai tik žinote apie perkraustymą. Taip ramiau.

Dokumentai, muitinė ir Brexit

Kokius dokumentus dabar reikia paruošti po Brexit?

Šitie dalykai pasikeitė ir dabar yra daugiau popierizmo. Reikia packing list – sąrašo visų daiktų, vertingesniems – kvitų, kad įrodytumėte, jog tai naudoti daiktai, ne prekės. Kartais muitinė prašo įrodymų, kad tikrai persikraustote. Pirmus metus po Brexit klientas vežė sofa-lova, o muitininkai Breslente (ne, ten dabar kitaip, Folkstonas ar Breskentis – nebesu tikras dėl pavadinimų) paklausė, kodėl be kartono. Teko aiškinti. Dokumentai: packing list, pasas, kartais nuomos sutartis Anglijoje. Pasiruoškite.

Ar muitinė apmokestina naudotus baldus ir buities techniką?

Turėtų ne, jei tai jūsų asmeniniai naudoti daiktai, senesni nei pusę metų. Bet muitininkai kartais įtartini. Esu matęs, kaip dėl blizgančios skalbimo mašinos užklijavo lipduką – įtarė prekyba. Tada reikia rodyti senas nuotraukas. Jei daiktas naujas, neišpakuotas, teks mokėti VAT ir muitą. O jei viršijamos vertės... na, čia jau nesu šimtu procentų tikras visais atvejais, nes taisyklės keičiasi, bet gera įmonė pasakys prieš vežant. Pasitarkite.

Ką daryti, jei muitinėje kilo problemų su dokumentais?

Pirmiausia nesikratykite – skambinkite savo pervežėjui. Dažnai problema išsprendžiama per kelias valandas, ypač jei tai tik neaiškus daikto aprašymas. Kartą klientas buvo rašęs „elektronika“, o viduje diagnostikos įrenginys – muitininkai pamane, kad medicinos technika. Teko aiškinti papildomai. Jei dokumentuose viskas aišku, sąrašas detalus, nuotraukos yra – praleis greičiau. O jei dokumentų visai nėra, gali strigti dienoms. Dokumentai šiame versle – kaip oras. Be jų niekas.

Ar galiu vežtis maisto produktus į Angliją?

Ne, geriau ne. Žinau, mamos nori pridėti dešrų, sūrių, kartais degtinės (nors tai ne maistas), bet po Brexit griežtai draudžiama mėsa, pieno produktai, kiaušiniai. Kartą klientė slėpė rūkytą šoninę tarp drabužių. Radau pakrovimo metu, pasakiau palikti Lietuvoje. Anglijos pasienieji tikrina, šunys uoslėja, baudos didelės. Jei labai norit, galima džiovintų grybų, makaronų – neperishable. Bet sąžiningai – maistą suvalgykit, duokite kaimynams. Vežkitės tik tai, kas išgyvena kelionę be šaldytuvo.

Galima vežtis kambarinius augalus?

Galima, bet su asteriskais. Augalai turi turėti fitosanitarinius sertifikatus, o tai brangu. Aš stengiuosi augalų nevežioti – rizika, kad muitinė sudegins arba į karantiną įkiš. Kartą vežiau fikusą, atrodė sveikas, bet pasienyje nusprendė, kad žemė gali turėti organizmų. Atėmė. Klientė verkė. Aš irgi nesidžiaugiau. Tai jei tai senelės rožė – perduokite seseriai. Arba pasiimkite be žemės, bet net ir tada... nežinau. Rizikinga. Verčiau neskubėkit su vazonais.

Pakavimas, daiktai ir pasiruošimas

Kas atsakingas už pakavimą – aš ar pervežėjai?

Standartiškai – jūs. Bet daugelis įmonių siūlo packing paslaugą už papildomą mokestį. Rekomenduoju profesionalams leisti, ypač elektronikai ir stiklui. Matęs visko: žmonės suvynioja taurę į laikraštį, deda su pledais, o po taukštele per Prancūzijos kelius stiklas – šukės. Jei patys pakuojate – burbulinė plėvelė, dvigubos dėžės, daug popieriaus. O jei pervežėjai pakuoja – patikrinkite, ar draudimas galioja tokiu atveju. Nepadarykit mano klaidos – pasitikrinkit.

Ar prieš vežant reikia ardyti baldus?

Būtinai. Lova, spinta, stalas – viskas, kas įmanoma, turi būti išardyta. Surinktų spintų nevežiojam, nes angliškose laiptinėse nepraeina. Kartą klientas sakė, kad keturių durų spinta praeis. Ne, nepraeina. Teko ardyti vietoje, o aš nebėgantis IKEA meistras, laikas eina. Jei norite sutaupyti nervų – ardykite patys, varžtus sudekite į maišelius ir priklijuokite prie baldų. Arba sumokėkite už ardymą. Bet jei paliksite surinktą sekciją, vairuotojas pakraipys galvą.

Ar vertingesnius daiktus reikia drausti papildomai?

Taip, ir tai ne perdėtas atsargumas. Standartinis draudimas dengia iki tam tikros sumos, sakysim, dešimt eurų už kilogramą. O jei vežatės antikvarinį veidrodį ar tapybą, kuri svorio neturi, o vertė tūkstantis? Tai aišku, reikia full value draudimo. Kartą vežiau senovinį veidrodį – dviejų šimtų metų rėmas. Be draudimo prakaituočiau visą kelią. Tik įvertinkit daiktus realiai – neperdėkit, draudimas gali paprašyti nepriklausomo įvertinimo. Ir nepasirašinėkit, jei kompiuterio draudimas tik iki penkių šimtų.

Problemų sprendimas ir realybė

Kas jei mano daiktai sulūžta pakeliui?

Pirmas žingsnis – fiksuoti viską. Nuotraukos, aprašymai, nieko neišmesti. Tada skambinti draudikliui. Jei daiktai pakkuoti tinkamai, kompensacija ateina, nors lėtai. Kartą autostradoje staigiai stabdė priešais – nukrito dėžė su porcelianu. Daug kas išgyveno, bet trys lėkštės tapo šukėmis. Klientas pyko, draudimas sumokėjo. Problema, kad daug mažų įmonių neturi normalaus draudimo. Todėl prieš rinkdamiesi paklauskite: „O jei su dešimties tūkstančių vertės kroviniu nutiks kažkas?“ Jei atsako miglotai – bėkit.

Kaip atpažinti nepatikimą pervežėją?

Ženklų daug. Jeigu telefonu išsisuka iš kainos, sako „kažkiek apie“, neturi svetainės arba rašo iš gmail – raudona vėliava. Dar blogiau, jei prašo visą sumą į priekį. Aš imu avansą dvidešimt ar trisdešimt procentų, visą sumą – tik pasikrovus. Matęs kompanijų, kurios pasiima pinigus ir dingsta. Arba atvažiuoja su sutrypta mašina, vairuotojas atrodo taip, lyg pirmą dieną. Atsimenu mašiną, kuri buvo senesnė už mano tėvus, o amortizatoriai ją taip kratė, kad gaila daiktų. Patikrinkite Trustpilot ar Facebook grupes.

Ar galiu keisti gavimo adresą, kai daiktai jau pakeliui?

Galima, bet brangu. Jei mašina jau Anglijoje, gal netikslingiau susitikti ten, kur yra. Kartą klientas nusipirko butą, o pardavėjas apsigalvojo – teko keisti adresą iš Braitono į Redingą. Skirtumas kainavo du šimtus eurų, nes vairuotojas turėjo nukrypti. Jei dar nepradėtas kraustymas – lengviau. Tai jei numanote, kad adresas gali pasikeisti, geriau palaukit su galutiniu užsakymu. O paskui per vidurį šaukštai po pietų – sunku visiems, ir jums, ir mums. Neužsičiaupkit iki galo.

Kas jei aš pats negaliu priimti daiktų Anglijoje, kai jie atvažiuoja?

Būna. Tada reikia žmogaus, kuris priims – draugas, kaimynas, agentas. Negalime palikti gatvėje, net jei saugi. Kartą klientas buvo ligoninėje, o nuomos sutartis baigėsi. Teko derėtis su agentu, daiktus padėti į sandėlį. Sandėliavimas Londone – 20-30 svarų per savaitę mažam konteineriui. Geriau suplanuoti, kad kažkas bus vietoje. Arba sutartis dėl laiko, nors anksčiau minėjau, kad tikslus laikas... na, jūs supratote. Skamba keistai, bet pasitaiko ir taip. Svarbu pranešti iš anksto.

Paslaugos ypatybės ir praktiški niuansai

Ką tiksliai reiškia „nuo durų iki durų“?

Reiškia, kad atvažiuojame prie jūsų buto Lietuvoje, pakrauname, vežame, iškrauname tiesiai į naujus namus Anglijoje. Bet yra niuansų su laiptinėmis ir privažiavimais. Jeigu gyvenate penkiame aukšte be lifto – ne, vairuotojas nesinesios daiktų, nebent sutartoje numatyta. Dar jei londonietiškoje gatvelėje sunkvežimis netelpa, teks persikrauti į mažesnį. Atsimenu Kensingtone – mašina netilpo tarp medžių. Teko nešt dėžes pusę kvartalo. Tai durys iki durų, bet nebūtinai iš buto į butą tiesia prasme. Visada pasakykite apie aplinkybes iš anksto.

Ar galiu siųsti tik kelias dėžes, ar tai per mažai?

Galima. Vadinama „small shipment“, bet jei tai tik kelios dėžes, verta pagalvoti apie kurjerius. Mes vežame dažniausiai nuo maždaug dviejų kubinių metrų. Jei mažiau – kaina bus neadekvačiai didelė, nes minimalus užsakymas. Geriau tada per DPD ar kitus. Kartais patariu klientams – jei tai tik penkios dėžės ir krepšys – nereikia tarptautinio perkraustymo. Bet jei yra ir sofa, ir dėžės – tada jau pervežėjo reikia. Ribą nubrėžia tūris ir svoris. Pasikalbam.

Kas yra dalinis krovinys ir ar tai pigiau?

Daliniis krovinys – kai jūsų daiktai užima tik dalį mašinos, o likusią pildo kiti. Taip, pigiau, kartais dvigubai. Bet lėčiau, nes reikia pasiimti ir kitus, pristatyti skirtingiems klientams. Jei keturi žmonės kraustosi į skirtingus galus, maršrutas tampa zigzagas. Aš asmeniškai mėgstu dalinius krovinius – efektyviau kišenei ir aplinkai. Bet jei jums trisdešimt dėžių – gal užimate pusę mašinos, ir kaina artėja prie individualaus reiso. Yra tokia riba, gal apie 10-15 kubų, kai verta galvoti apie pilną furą. Skaičiuojam individualiai.

Ar sunkūs baldai stipriai kelia kainą?

Žinoma. Svoris ir tūris – du broliai dvyniai tarptautiniuose pervežimuose. Ne tik dėl pakrovimo, bet ir kuro, tiltų mokesčių. Pianinas, seifas, marmuro stalas – jau specialioji kategorija. Kartą vežėme seifą, svoris trys šimtai kilogramų. Reikėjo dviejų vyrų, specifinės įrangos, o kaina atitinkamai augo. Jei planuojate vežti seną spintelę, kuri sveria kaip maža mašina – pagalvokite, ar verta. Kartais nusipirkti naują Anglijoje pigiau nei vežti seną. O beje, aš irgi turiu dėdinės komodą garaže, kurį turėčiau išmesti, bet sentimentai... na, jūs suprantat. Kartais taip būna.

Ar yra kokių nors lengvatų studentams?

Neoficialiai – kartais taip. Oficialiai retai kas turi studentų programą, kaip geležinkeliai. Bet studentai dažnai vežasi mažiau, galima sukrauti keletą į vieną mašiną, pasidalyti kainą. Yra agentūrų, kurios siūlo „studentiškas kainas“, bet dažniausiai tai rinkodaros triukas – pamažinama paslauga, pavyzdžiui, tik iki Londono centro, o pats turi pasiimti.