Greitas pristatymas į Angliją mikroautobusais patikimai ir laiku

Kai klientas pirmą kartą klausia apie greitą pristatymą į Angliją mikroautobusais patikimai ir laiku, aš dažniausiai atsidūstu – ne iš pykčio, o iš to, kad klausimas toks platus, jog galėčiau kalbėti iki rytojaus. Dirbu tai jau dvidešimt metų, mačiau visko: ir keltų atšaukimus, ir tobulai suplanuotus maršrutus, ir klientus, kurie pamiršta pasakyti, kad turi pianiną. Šiandien bandysiu sudėti viską į paprastus atsakymus. Tikėkis tiesos, o ne rinkodaros. Kartais ji bus nepatogi, bet geriau žinoti realybę prieš užsakant pervežimą, nei stebėtis vėliau. Pasiruošk?

Iš pradžių – viskas apie tą greitį

Kiek dienų trunka pristatymas į Londoną mikroautobusu?

Įprastai, jei važiuojame tiesiai ir be didesnių nuokrypių, tas greitas pristatymas į Angliją mikroautobusais patikimai ir laiku užtrunka nuo dviejų iki keturių dienų. Vakar buvau pakalbėjęs su vairuotoju Jonu, kuris Londone jau buvo per tris paras. Bet vasarą, kai Doverio uoste eilės nusidriekia iki begalybės, gali užtrukti ir penkias. Žinoma, jei krovinys paimamas ne iš Vilniaus centro, o kur nors iš Zarasų rajono – prisidės dar pusantros dienos. Taigi realiai žiūrėk: didieji miestai, 2–4 dienos. Kaimai – pridėk. O jei oras blogas... tada ir vėl viskas kitaip.

Ar tikrai gaunu tikslų laiką, o ne datą iš lubų?

Atsakysiu atvirai – tas tikslus laikas priklauso nuo to, kaip gerai tu pats susiplanavai. Mes duodame dieną, kartais net rytą ar vakarą, bet ne valandą, kaip pica. Turėjom klientą, kuris pyko, kad pasakėm antradienį, o atvažiavom trečiadienį anksti ryte. jis galvojo, kad antradienis reiškia vidurdienį. (Na, čia gal ir aš galėjau aiškiau pasakyti.) Bet jei įmonė žada tiksliai 14:30 penktadienį – dažniausiai meluoja. Kamščiai. Gedimai. Taip nebūna. Diapazonas – tai realybė.

Kodėl kartais pervežimas užtrunka ilgiau nei buvo žadėta?

Pasakysiu taip, kaip yra. Lyjant per Prancūziją, sunku laikyti grafiką. Būna, kad vairuotojas pavargsta ir privalo stoti pagal tachografą. Kartais kelyje įvyksta kažkas keisto – prieš metus turėjom atvejį, kai keltas atšaukė reisą dėl techninių bėdų. Mes ne dievai. Trukmė išsitempia ir dėl kliento klaidų – pamiršai pasakyti, kad butas septintame aukšte be lifto. Tada krovimas užtrunka valandomis. Todėl žadame atsargiai, o jūs turėtumėt turėti buferio dieną.

Kaip suprasti, ar mano pristatymas bus greitas, o ne po mėnesio?

Jei bendrauji su manimi arba mano komanda, ir mes jau antrą dieną tau skambiname patikslinti adresą – tikėtina, kad viskas tvarkoje. Greitas pristatymas į Angliją mikroautobusais patikimai ir laiku įmanomas tik tada, kai tavo daiktai ne stovi sandėlyje mėnesį laukiantys vietos. Klausk tiesiai: "Ar mikroautobusas išeina šią savaitę?" Jei atsako – "planuojam" – tai dar nieko nereiškia. Jei sako – "rytoj kraunam, trečiadienį pristatom" – tada jau galima pasitikėti. Ir dar vienas dalykas – jei kaina per maža, greičiausiai tavo daiktai keliaus nežinia kada.

Ar galima pagreitinti procesą, jei man labai skubu?

Galima. Bet kainuos. Turime vadinamąjį "express" variantą, kai mikroautobusas važiuoja be sustojimų ir be kitų krovinių. Kartais klientas sumoko trigubai, bet jo daiktai Londone jau po dviejų dienų. Kita vertus, jei skubu, bet nori mokėti kaip už dalinį krovinį – nebus taip. Būna ir taip, kad žmonės galvoja, jog skambinant kas valandą mes pradėsime važiuoti greičiau. Ne. Tiesiog paimame anksčiau ir važiuojam tiesiau. Štai ir visas pagreitinimas. Tai daugiau apie pinigus nei apie technologijas.

Kainos, svoriai ir mikroautobusų ribos

Kiek kainuoja pervežimas iš Kauno į Angliją mikroautobusu?

Čia tas klausimas, kurio aš tiesiogiai negaliu atsakyti be papildomų duomenų. Jei pilnas mikroautobusas – orientaciškai nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų eurų, priklausomai nuo sezono. Kartais brangiau, jei Kalėdos arba liepa. O jei turi tik kelias dėžes – tada skaičiuojam kitaip. Žmonės nepatogiai jaučiasi klausdami apie kainą, bet aš sakau: kuo daugiau info duosi, tuo tiksliau paskaičiuosiu. Ta prasme, sakyk ar yra pianinas. Ar laiptai. Ar reikia padėti nešti. Nuo to viskas smarkiai keičiasi. Taigi skambink su sąrašu.

Kas brangiau – dalinis krovinys ar pilnas mikroautobuso užsakymas?

Pilnas visada brangesnis absoliučiai, bet pigesnis už kubinį metrą. Dalinis – moki už vietą, bet nežinai, su kuo daliniesi kelionę. Kartais klientas mano, kad dalinis pigiau. taip, jei turi dvi dėžes. Bet jei turi keturių kambarių butą – daliniai užsakymai… hmm, gal du ar trys daliniai, ir tada jau brangiau nei vienas reisas. Šiaip aš patarčiau: iki pusės mikroautobuso – dalinis. Daugiau – pilnas. Taip išeina logiškiausia. Nors buvo tokių, kur persigalvoja pakeliui. Tada jau jų bėdos.

Kodėl vieni pasiūlymai pigūs, kiti – trigubai brangesni?

Aaa, čia ta vieta, kur reikia pasakyti ne tai, ką norėtumėt girdėti, bet tiesą. Pigūs pervežimai dažnai reiškia, kad tavo daiktai stovi pusę mėnesio kažkur kieme Vilniuje laukiantys vietos. Arba kad vairuotojas neturi licencijos, draudimo jokio. Buvau matęs atvejį, kai vaikinas pasiūlė pervežti už du šimtus eurų, o paskui pareikalavo dar tris šimtus prie Anglijos sienos. Žiauru. Brangūs pervežai – dažniausiai dėl to, kad tvarkinga įmonė, draudimas, mokesčiai. Tikrai ne dėlto, kad nori tavęs apiplėšti. Štai kodėl greitas pristatymas į Angliją mikroautobusais patikimai ir laiku retai kainuoja grašius.

Ar kaina keičiasi, jei daiktai sunkesni nei sakiau?

Jei mes kalbam apie kelias papildomas dėžes – dažniausiai akių neužmerkiu. Bet jei pasakei "tik lagaminai", o pasirodo du seifai ir stalinis teniso stalas – tada taip, koreguojam. Mikroautobusas turi svorio ribas, o policija Prancūzijoje kartais sveria. Turėjom atvejį prieš porą metų, kai bauda buvo tokia, kad vairuotojas praktiškai dirbo už dyką tą savaitę. Taigi sąžiningumas... svarbiausias dalykas. Nors, prisipažinsiu, kartais ir pats pamatau tik paimdamas krovinį, kad kiekis neatitinka. Tada deramės vietoj.

Ar reikia mokėti prieš tai, ar galiu atsiskaityti gavęs daiktus?

Paprastai – pusė prieš, pusė gavus. Kai kurios įmonės nori visos sumos iš anksto. Aš asmeniškai nemanau, kad tai normalu, bet kai kurie taip dirba dėl blogos patirties. Mes dabar užtenka avanso, kad žmogus būtų motyvuotas sutikti mus Londone, o ne išeitų alaus su draugais ir nepasiimtų rakto. (Buvo taip, nejuokauju. Vairuotojas prastovėjo tris valandas.) Likutis – grynais ar pavedimu pristatymo metu. Jei atsiskaitysi per vėlai, kitą kartą jau paprašys visos sumos. Štai tokia politika.

Daiktai, kuriuos vežame, ir keisti atvejai

Ar galiu vežtis augintinį kartu su baldais?

Šitas klausimas mane visada sutrikdo. Techniškai taip, bet ne taip, kaip galvoji. Augintinis turi keliauti narve, turėti dokumentus, skiepus. Ir jis nevaikščios po mikroautobusą su tavim. Vairuotojai – ne zoovėžininkai. Kartais katinas miaukia dvi paras, ir tai nervina visus. Be to, jei perveži sofą ir šaldytuvą, kur bus narys? Ant šaldytuvo? Ne. Geriau augintiniui ieškok specializuotų pervežėjų, o baldas – mums. Šiaip jau tas pats mikroautobusas gali gabenti ir tai, ir tai, bet aš tokios patirties neturiu ir nesiūlyčiau maišyti.

Galima vežti šaldytuvą, kur jau yra maisto likučių?

Galima, bet kvaila. Šaldytuvas turi būti atitirpdytas, išvalytas ir išdžiovintas. Maisto likučiai per kelias dienas... o Dieve, kas ten dedasi, geriau neaiškinti. Turėjau klientę, kuri paliko šaldyne silkę. Po trijų dienų Mikroautobuse... (ne, aš negaliu to net aprašyti). Kvapas įsiurbdavo į sėdynių audinį. Užtrukom savaitę orinti. Taigi nereikia to daryti. Jei jau vežate buitinę techniką – tušti, sausi, uždaryti. Kitaip vairuotojas gali teisėtai atsisakyti krauti. Ir aš jo visiškai nepalaikysiu, jei kreipsiesi dėl skundo. Tikrai.

Kas jei mano sofa per didelė ir netilps pro duris Anglijoje?

Tuomet kvalifikuotas vairuotojas bandys ją sukti, pasukti, išimti kojas. Jei tikrai netelpa – lieka kieme arba garaže. Mes neardome sienų. Buvo atvejis Bradforde, kai sofa tiesiog netiko į butą antrame aukšte per balkoną. Klientas pyko ant mūsų. Bet aš paklausiau – o ką mes galėjom padaryt? Ji nepataisėm. Tada teko varyti į saugyklą. Sakau atvirai: išmatuok duris ANKSTČIAU, nei užsakinėji pervežimą. Matuoti sofą. Matuoti laiptus. Mikroautobuse ji tikrai telpa, bet namuose – ne mūsų problema. Hmm, nors gal galėtume perspėti dažniau. Sori už tai.

Ar mikroautobuse galima vežti motociklą ir dėžes kartu?

Žinoma, jei mikroautobusas tinkamai paruoštas. Motocikas turi būti sutvirtintas, užfiksuotas. Turėjom Ducati pervežimą į Bristoli kartu su knygų dėžėmis. Viskas atvyko sveiki. Bet turi suprasti – tūris ribotas. Jei motociklas, tada dėžių telpa mažiau. Ir atvirkščiai. Kartais žmonės atveža keturis motociklus ir stebisi, kodėl netilpo spinta. Na, logika. Aš nežinau, kaip čia dar aiškiau paaiškinti. Šiaip taisyklingai užfiksavus – saugu. Bet jei nori pigiai ir be tvirtinimo – ieškok kitų. Čia visai ne apie greitį, bet saugumas svarbiau nei greitis. Nors greitas pristatymas į Angliją mikroautobusais irgi turi būti saugus.

Ar reikia daiktus supakuoti ypatingai, ar užteks kartoninių dėžių?

Kartoninės dėžės – tai jau pats minimumas. Bet ne bet kokios – tvirtos, dvigubos sienelės. Aš mačiau, kaip žmonės krauna į maišus nuo prekybcentrių. Po poros valandų kelyje maišai plyšta, batai išbyra po visą kebulą. Popierius, drabužiai – gerai. Bet indai? Stiklas? Čia reikia burbulinės plėvelės, žiniok. Ir dar vienas patarimas – užrašyk ant dėžių, kas viduje. Ne dėl mūsų, o dėl savęs. Nes kai atsiverti keturis konteinerius Londone, nebežinai, kur tavo kavos aparatas. O be kavos... Nelabai gera pradžia.

Kas dedasi kelyje ir kaip tai veikia

Ar vairuotojai paima tik iš didmiesčių, ar ir iš kaimo?

Sutikime taip – Vilnius, Kaunas, Klaipėda – standartas. O štai Pakruojis arba Kazlų Rūda... turi pasiklausti konkrečiai. Kartais paimame, bet prisidės kuras už papildomus kilometrus. Buvo atvejis, kai pasiėmėme daiktus iš tos už Ežerėlių kaime. Vairuotojas pralavino pusę dienos, nes netilpo po tiltu ir reikėjo sukti per mišką. Taigi taip, galime. Bet kaimas turi turėti normalų privažiavimą. Jei tavo namas slidiame šlaito viršuje su žvyrkeliu – sakyk iškart. Tada jau galbūt reiks sutartis, kad pats atveži į artimiausią miestelį.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju iki Anglijos?

Teoriškai taip, praktiškai – retai kada gerai. Mikroautobusuose vietos mažai, vairuotojas turi poilsio režimą, o tu nori kalbėtis. Buvo klientas, kalbėjo visą kelią per Lenkiją. Vairuotojas pavargo, nors sėdėjo. Dar blogiau, jei vežiesi vaiką – kėdutės, žaislai, triukšmas. Aš asmeniškai nerekomenduoju, nors kai kurios įmonės leidžia. Geriau nusipirk lėktuvo bilietą ir susitinkam Anglijoje. Toks greitas pristatymas į Angliją mikroautobusais patikimai ir laiku labiau pasitarnaus, kai nereikia galvoti apie keleivio patogumą. O ir kaina skiriasi, jei žmogus keliauja drauge.

Kas jei vairuotojas užsiliks pasienyje ar Kalė?

Oi, čia ta vieta, kur aš nežinau 100 procentų, kiek ten tas vairuotojas užsiliks, bet paaiškinsiu mechanizmą. Jeigu krovinys tvarkingas ir visi popieriai kaip priklauso – pasienyje būna pusvalandis, valanda. Jei muitininkai nusprendžia tikrinti – tada gali ir pusdienį. Prieš metus du vilkikai stovėjo pasienyje 6 valandas dėl biurokratijos. Mes negalim to kontroliuoti. Vairuotojas paskambina, pasako, kad vėluoja. Mes perskambinam tau. Toks gyvenimas. Planuok atsargiai. Dėl Kalėso – ten tiesiog kamščiai, nieko nepadarysi. Kartais važiuojama apylankom, bet tada ilgiau.

Ar mikroautobusai važiuoja per naktį, kad spėtų greičiau?

Poilsio laikotarpiai galioja visiems. Negalima vairuoti 24 valandas be miego. Tachografas fiksuoja. Kai kurie mano, kad naktinis vairavimas greitesnis, nes mašinų mažiau. Dalis tiesos yra, bet miegas svarbiau. Buvęs vairuotojas, kuris bandė apeiti taisykles – dabar nebedirba pas mus. (Ir niekur kitur normaliai irgi nebe). Atsižvelgiant į saugumą, mes planuojam maršrutus su nakvynėmis. Kartais vakarinis važiavimas, bet ne naktinis be miego. Nežinau kaip kiti, bet mes taip. Greitis neturi kainuoti sveikatos.

Kas su muitine – ar man reikės ten rašyti popierius?

Jeigu gabeni asmeninius daiktus, EU? Dabar jau... hmm, po visų pokyčių situacija šiek tiek pasikeitusi. Standartiškai – ne, tu asmeninių daiktų muitinės formų nerašinėji. Bet verta turėti sąrašą daiktų ir jų vertę, jei paklaustų. Jei veši kažką naujo, nepanaudoto, komercinio – tada jau kita kalba. Kartais klientai bando paslėpti naujus televizorius po antklodėmis. Muitininkai ne kvailiai. Būk atviras, mes padėsim užpildyti, jei reikės. Dažniausiai tas pats vairuotojas pasirūpins, bet turi turėti info.

Saugumas, patikimumas ir negraži tikrovė

Kaip atskirti normalią įmonę nuo sukčių?

žiūrėk, jei puslapis padarytas 2003 metais ir ten viena neryški nuotrauka – pabėk. Jei kaina per maža ir prašo visą sumą iš anksto į privačią sąskaitą – dar labiau bėk normali įmonė turi įmonės kodą, PVM, sutartį raštiškai, o ne per Messengerį. Aš žinau porą istorijų, kai žmonės sumokėjo už pervežimą, o mikroautobuso apskritai neatvažiavo. Pradingo su daiktais. Policija ten ieško, bet sunku. Patikrink internete atsiliepimus, bet ir ten būna suklastota. Geriausias būdas – jei bendrauji su žmogumi, kuris atsakinėja į klausimus, o ne tik parduoda pigiai.

Ar mano daiktai apdrausti, jei kas sudūzta kelyje?

Pas mus – taip, CMR draudimas galioja. Bet turi suprasti, kad čia ne stebuklų dėžė. Jei pats supakavai blogai – draudimas gali nekompensuoti. Buvo atvejis, kai liko braškė stiklinis staliukas. Klientas pats įvyniojo į laikraščius. Laikraščiai. Neburbulinė plėvelė, nekamštiena. Aišku, stiklas trūko. Mes apmokėjom dalį, bet draudimas atsisakė – netinkamas pakavimas. Taigi kaltė bendra. Draudimas yra, bet jis neturi apdrausti tavo aplaidumo. Skamba griežtai? Taip. Bet taip ir yra.

Ar galima mokėti dalimis, ar tik iš karto visą sumą?

Dalimis – retai. Mėginom kažkada leisti tris dalis, bet paskutinę dalį žmonės pamiršdavo. Tada skambindavom kaip iš kokio banko priminimus. Ne mūsų stilius. Dabar standartas: avansas užsakymo metu, likutis pristatymo dieną. Jei labai didelė suma – galima dvi dalys. Bet ne trys, ne keturios. Aš ne bankas, o pervežėjas. Kita vertus, jei esate mūsų senas klientas – kitas pokalbis. Tada jau galima lankstiau. Bet pirmą kartą? Tvarka privalo būti. Aš irgi turiu degalus mokėti.

Kaip žinoti, kad daiktai nepasiklys tarp kitų krovinių?

Kiekvienas daiktas, kiekviena dėžė turi turėti tavo užrašą. Mes darome inventorizaciją prieš pakraudami. Būna lentelė – 12 dėžių, dvi kėdės, viena spinta. Po to pasirašai. Jei kas dingsta, atsakomybė aiški. Buvo nesusipratimas Birmingame, kai viena dėžė atsirado kito kliento krovinio viduje. Abi pavardės panašios. Radom per dieną, pervežėm. Bet be to sąrašo – būtumem ieškoję savaites. Taigi pasirašyk aktą. Nesišnek į orą. Popierius gelbsti. Ir ne, mes nepriimam krovinių be sąrašo. Nebent esi pusbrolis. Tada taip. (Ši juokauju.)

Ką daryti, jei pristatymo dieną aš negaliu būti namuose Anglijoje?

Parinkis žmogų – draugą, kaimyną, agentą. Mes negalime palikti trys kambarių buto daiktų ant slenksčio Londone. Ne tik dėl saugumo – dėl oro sąlygų, dėl atsakomybės. Buvo – palikom garaže, klientas davė raktą. Viskas ok. Bet jei niekam neduodi rakto ir niekas neatidarė – važiuojam atgal į terminalą arba saugyklą. Ir tada jau papildomas mokestis už saugojimą. Tai banalu, bet sutvarkykite, kas priims daiktus. Anglija ne Lietuva – ten negaliu paskambint tavo mamai, kad atidarytų duris. Ji Kaune.

Išvada

Žodžiu, jei ieškai, kad greitas pristatymas į Angliją mikroautobusais patikimai ir laiku iš tiesų įvyktų – mažiau tikėkis stebuklų, daugiau rinkis patirtį. Pasitark iš anksto, sakyk visą tiesą apie daiktus ir nedelsk su užsakymu. Aš čia nepardavinėju pasakų, o bandau pasakyti, kad pervežimai yra apie žmones, ne apie grafikus. Bent jau taip man atrodo po dvidešimties metų. Skambink jei ką – arba neskambink, o parašyk žinutę. Ir geriau ryte, nes vakare aš jau pavargęs.