Greitas pristatymas į Angliją: ar siuntiniai tikrai pasiekia adresatą laiku?

Žinai, per tiek metų, kiek dirbu su pervežimais – gal kokie 22 ar 23, tiksliai jau nebeatskaitau – supratau, kad žmonės bijo vieno dalyko: jog siuntinys dings arba vėluos amžinai. Kai kalba pakrypa apie greitą pristatymą į Angliją, visi tikisi stebuklo per 48 valandas. Realybė – taip, dažnai pasiekia laiku, bet yra sąlygų. Šiandien papasakosiu vienas prie vieno, kaip tai iš tikrųjų vyksta, be tos įmonių rinkodaros šypsenų. Nes kartais nutinka ir taip, kad siuntinys sėdi krovinyje, kurio niekas nepasiima, o klientas galvoja, kad aš čia ką nors išsigalvoju. Kaip ten bebūtų, tiesiog nepulkime prie išvadų, kad viską padarys kažkas kitas.

Ką svarbu žinoti prieš pakuoiant dėžę

Kiek laiko iš tikrųjų užtrunka greitas pristatymas į Angliją iš Lietuvos?

Jei vežame kelių transportu, 2–4 darbo dienos yra realu į didmiesčius. Į kaimelius ar Škotijos užkampius gali prisidėti dar dvi. Bet svarbiausia – ne atstumas, o muitinė. Blogai užpildyta deklaracija gali sulaikyti savaitę. Buvo atvejis, kai klientas siuntė į Liverpulį, aš galvojau, trys dienos, o siuntinys lūkuriavo Frankfurte. Tai vidutiniškai trys–penkios dienos, jei viskas švaru.

Ar mano siuntinys pasieks adresatą laiku, jei išsiųsiu penktadienį?

Oi, čia klasika. Ne, jei siunti penktadienį, siuntinys sėdi sandėlyje iki pirmadienio. Yra specialus savaitgalio pickup, bet brangus. Planuok taip: jei reikia, kad adresatas gautų antradienį, siųsk trečiadienį ar ketvirtadienį. Žmonės skambina šeštadienį ir pyksta, kad niekas neveikia. Aš irgi norėčiau, kad dirbtų, bet vežėjai ir muitiniai turi vaikų ir sofą. Pirmadienis – nauja savaitė.

Ką reiškia „greitas“? Dvi dienos ar dvi savaitės?

Tai priklauso nuo... O, velniop, aš pasakiau „priklauso nuo“. Taip, čia relativu. Yra express, economy, o yra paslauga, kurią parduoda kaip express, bet iš tikrųjų tai perparduotas economy. Greitas pristatymas į Angliją mano galvoje yra iki 72 valandų durų duris. Viskas kas ilgiau – jau standartas. Įmonės žaidžia žodžiais: parašo „greitas“, o mažu šriftu – per 10 darbo dienų. Skaitom smulkųjį šriftą. Aš vieną kartą klientui sakiau tai, o jis pamanė, kad aš įžeidinėju. Ne, saugoju.

Ar galiu pats supakuoti, ar reikia profesionalo?

Gali pats, bet kartais neverta. Jei siunti knygas, drabužius – susitvarkyk, tik dėžę paimk normalią. Jei keramika ar elektronika – geriau profesionalas. Mes sandėlyje pakavome daiktus turbūt 30 metų (aš pats ne tiek) ir vis tiek kartais nustebiname įbrėžimu. Nes kelyje viskas juda, krenta, lėktuvai keičia slėgį. Kartą klientas bandė sutaupyti, suvyniojo televizorių į laikraščius. Neįsijungs. Suprask – dėžė kainuoja kelis eurus, nervai brangiau.

Dokumentai ir adresų keistenybės

Ar dar reikia muitinės deklaracijų siunčiant į Angliją po Brexit?

Taip, ir čia galvos skausmas. Anglija nebe ES, taigi bet koks siuntinys, vertas daugiau nei 135 svarų (na, gal kiek pasikeitė, tiksliai dabar nepamenu, bet tikrinkit) – reikia deklaruoti. Jei siunti dovaną, vis tiek reikia aprašyti vidų. „Dovanos“ muitinė nepriima. Reikia: 2 poros kojinių, 1 dezodorantas. Buvo atvejis, kai dėl neaiškios deklaracijos siuntinys pūdėjo Vokietijoje dvi savaites. Ir ne laiškas, o dėžė su batais.

Koks adresas Anglijoje teisingas? Ten gi visai kitaip nei pas mus.

Aha, jie turi postcode – ir jis privalo būti paskutinėje eilutėje. Mūsų klientai kartais rašo gatvę, namo numerį, o postcode viduryje. Tada skirstymo centrai meta klaidą. Dar blogiau, jei nėra telefono. Anglijoje kurjeriai skambina. Jei neatsiliepi – gausi kortelę „we missed you“. Rašyk aiškų postcode, namo numerį, o buto numerį – atskirai. Telefonas privalomas, net jei tavo tetos telefonas iš tų senų, kuriuo ji niekaip nesinaudoja.

Ar vežate tik į Londoną, ar ir į mažesnius miestus?

Londonas – lengviausia dalis. Ten kurjerių tankis didesnis nei žmonių metro. Bet į mažesnius? Taip, bet terminas gali išsišokti diena-kita. Yra kaimų, kur vežėjas važiuoja kartą per savaitę. Buvęs klientas gyveno netoli Kambrijoje (o gal ne Kambrija, šiaurėje kažkur, neatsimenu) – siuntinys iš Kelno į Londoną keliavo dieną, o iš Londono iki jo – dar keturias. Taip, pasiekia, bet „greitas pristatymas į Angliją“ kartais reiškia „iki Londono per dvi dienas, o toliau – kaip Dievas duos“.

Kaip veikia siuntų sekimas – ar tikrai matau, kur siuntinys yra?

Matai, bet ne taip, kaip Uber Eats. Ten nesiųsiu, kur tavo picą veža. Matysi: „surinkta“, „išvyko“, „gabename“. Kartais būsena: „customs clearance“ – ir tyla 5 dienas. Tuomet skambini man, aš skambinu partneriams, jie sako „palaukit“. Kai kurie maži vežėjai duoda tik savo svetainės trackingą, atnaujinasi kas pusę paros. Taip kad sekimas yra, bet ne GPS lygio. Bent jau žinai, kad siuntinys konteineryje, o ne pas hakerį.

Pinigai, kuriuos reikia žinoti iš anksto

Kokia reali kaina už 20 kg siuntinį su greitu pristatymu į Angliją?

Negaliu cituoti visiems, nes kainos keičiasi kaip benzinas, bet kad suprastum: 20 kilų dėžė Express į Londoną – kokios 85–110 eurų. Standartinis kurjeris gal ir 60, bet tada nebe express. O jei per oro uostą – gali šokti iki 150. Žmonės lygina su Wizz Air bagažu – ne, taip neveikia. Čia ne keleivis, čia krovinys, jį reikia perdirbti, permesti, nuvežti. Kaina už kg mažėja, kai siunti daugiau. Vienas maišas – brangiausias.

Ar yra paslėptų mokesčių, kurių niekas nemini?

Yra. Vadinasi „kuro priemoka“, „muitinės išlaidos“, „paskirstymo mokestis“. Viena didelė vokiškai skambanti įmonė mėgsta pridėti 15 eurų už tai, kad siuntinys užėmė vietą sandėlyje keliomis valandomis ilgiau. Aš pats išvydau sąskaitą ir galvojau – juokaujat? Klausk iš anksto. Jei matai „price is not final“ – bėk. Na, nebent staigmenos mėgėjas. Aš nemėgstu. Aišku, yra sąžiningų, bet reikia ieškot ir klausti tiesiai.

Kodėl dviejų vienodų siuntinių kaina skiriasi dvigubai?

Volumetras. Šitas žodis daug kam nepažįstamas, bet jis sugriauna gyvenimus. Kalnas plastikinių kaukių – svoris mažas, bet užima vietos. Tada vežėjas skaičiuoja ne kilogramus, o kubinius metrus. Buvo klientas, siuntė į Mančesterį pūkuotų striukių dėžę. Svoris – 8 kg. Kaina – kaip už 35 kg. Jis pyko. Aš irgi būčiau pykęs. Bet lėktuvas turi limitus vietos. Pakuok tankiai. Kuo mažiau oro tarpų, tuo geriau. Ir ne, mes čia ne durni, tokios taisyklės.

Pakuočių realybė – ne viskas auksas, kas raudona

Kas bus, jei dėžė suplyš kelyje – kas kaltas?

Čia nemalonus atvejis, bet nutinka dažnai. Jei dėžė buvo supakuota silpnai – kalta tavo pusė. Jei ant jos užkrito kitas krovinys – kal vežėjas. Bet įrodyti – drama. Draudimas padeda, bet ne viską dengia. Rekomenduoju dėžes dvigubas, gerą juostą, vidų – burbuline plėvele. Siuntėme stiklą (o gal ne Bristolį, į Braitoną buvo, neatsimenu). Atėjo – šukes. Draudimas sumokėjo, bet stresas buvo. Tai jei taupai ant juostos – taupai be reikalo.

Ar galiu siųsti maisto produktus greituoju režimu?

Galima, bet atsargiai. Anglija jautri dėl gyvūninės kilmės produktų. Sūris, dešros – muitinė konfiskuoja. Sausainiai, šokoladas – problemų mažiau. Bet jei express trunka 4 dienas, o šokoladas prie +20 prakaituoja, gausi krėslą. Aš asmeniškai maisto per tokius atstumus nesiunčiau, nebent konservai. Bet klientai siunčia. Kartą siuntė šakotį. Sugavo muitinė. Gaila, buvo geras šakotis. Moralė – ne siųsk šviežio kepinio be leidimų.

Kokia blogiausia pakuotė, kokią esi matęs per visą praktiką?

O, čia lengva. Maišas iš „Maximos“. Ne juokauju – surištas mazgu, ant kurio lipdukai. Klientas siuntė batus. Aš atidarau sandėlį ir galvoju – ar čia pokštas? Jis sakė, kad kaimynas taip vežą. Taip, veža, bet iki pirmo lietaus. Buvo ir kompiuteris, suvyniotas į antklodę. Antklodė iškeliavo, o kompiuteris – neaišku kur. Pakuok rimtai. Dėžė, putos, sandaru. Kartais netvarkinga pakuotė lygu dingęs daiktas.

Ar elektromobilio bateriją galima siųsti kaip paprastą siuntinį?

Negalima. Čia aš tikras. Ličio jonų baterijos – pavojingas krovinys. Reikia ADR, specialių ženklų, daug kas atsisako vežti oru. Jei kas sako „įmesim į dėžę“ – bėk. Gali kilti gaisras. Buvo, kad klientas norėjo siųsti el. dviračio akumuliatorių į Angliją per greitą kurjerį. Aš atsisakiau. Ne dėl pinigų, bet nenoriu sėdėti tyrime po nelaimės. Rimtas reikalas. Baterijas palik specialistams.

Kai stringa – ką daryti

Ką daryti, jei siuntinys įstrigo muitinėje – ar galiu pakeisti dokumentus?

Gali, bet kaip dantų taisymas per žinutę. Brokeriui nurodai daiktus, jis pateikia paaiškinimą. Kartais pakanka sąskaitos, kartais reikia sertifikato. Buvo, kad klientas siuntė dviratį. Muitinė pareikalavo įrodyti, kad ne naujas, o be dokumento – strigo. Mes pridėjome seną sąskaitą, po penkių dienų išleido. Taigi galima tvarkyti, bet ne per valandą. Nepyk ant vežėjo – jis ne muitininkas. Aš paskambinu kolegai ir kartu laužom galvą dėl popierių.

Ar tiesa, kad anglų kurjeriai meta siuntinius per tvorą?

Girdėjau istorijų. Vienas klientas pamatė, kaip kurjeris padėjo dėžę prie šiukšlių konteinerio ir išvažiavo. Nufilmavo. Bet yra ir puikių pavyzdžių – paskambina, parašo SMS. Čia loterija. Jei nenori rizikuoti – nurodyk instrukciją: „palikti verandoje nevalia, skambinti“. Aišku, jei Londono daugiabutyje – ten 200 butų, niekas neieškos asmeniškai. Reikia realaus telefono ir kantrybės. Ne visi blogi, tiesiog jie turi normas.

Kodėl kai kurios įmonės nebeatrašo po apmokėjimo?

Nes jos tokios. Tiesiog. Yra šešėlinė rinka – brokeriai be licencijų, be ofiso, su gražiu Facebook puslapiu. Paėmę pinigus tampa nepasiekiami. Aš matęs, kaip žmonės susimauna dėl kainos. Paskui skambina man, ar galiu rasti siuntinį. Aš ne detektyvas. Rinkis įmonę su fiziniu adresu, ne tik WhatsApp. Atsisakyk tų, kurios rašo „pigiausi, akcija, spausk nuorodą“. Kaip laiškai iš Nigerijos princo – jei per gerai, kad būtų tiesa, tai nėra tiesa.

Ką daryti, jei siuntinys pasimeta – kiek laiko laukti, kol pripažins praradimą?

Vežėjas duoda 7–14 dienų paieškai viduje. Tada prasideda žalos nustatymas. Bet pripažinimas – tai dar ne išmoka. Pirma jie turi įsitikinti, kad siuntinys ne pas kaimyną ar negrįžo atgal. Kartais rastas po trijų savaičių kito kliento siunte, nes lipdukas nukrito ir priklijavo prie svetimo. Aš turėjau taip – siuntinys į Braitoną atsirado prie siuntinio į Birmingamą. Kaip? Nežinau. Magija. Lauki, bet ne tylomis. Skambini kas tris dienas. Būk atkaklus.

Dar viena svarbi dalis

Ar galima siųsti siuntinį, jei adresatas dar nežino tikslaus adreso?

Ypač studentai taip daro. Atvažiuoja į Londoną, gyvens pas tėvelio draugą, bet dar nežino kur. Gali siųsti į Pickup Point arba universiteto paštą, jei sutinka. Geriausias sprendimas: palaukti. Siuntinys be adreso – kaip laiškas be gavėjo. Buvo, kai motina siuntė dukrai, o ta pakeitė butą. Siuntinys pasisuko Londone ratą tris savaites. Ne, ratu. Tiek to. Telefonas ir laikas – draugai. Jei adresas aiškus – greitas pristatymas į Angliją įmanomas ritmingai.

Ar verta drausti siuntinį, jei ten tik drabužiai?

Čia filosofinis klausimas. Drabužiai – maža vertė? O jei ten tavo kostiumas, darbo uniforma? Aš draučiau. Draudimas kainuoja kelis procentus, ramybė – daug. Yra klientų, kurie sako „kam čia“. Paskui dėžė suplyšta, lietus palaiko, ir kostiumas atrodo kaip šlapias maišas. Tada kaltina vežėją. Aš sakau – vežėjas atsako už sistemą, o draudimas – už nelaimes. Draudimo neišmoka, jei pakuotė primityvi. Bet jubiliejinį švarką – tikrai drausk.

Koks tau pats skaudžiausias atvejis per 20 metų su siuntiniu į UK?

Vienas vyras siuntė tėvui į Angliją rankinį laikrodį. Antikvarinį. Vertė – sentimentali, brangi. Mes sutvarkėm, pakuotė super, draudimas. Ir jis dingo. Visiškai. Nesiskirstymo centre, ne muitinėje – tiesiog išgaravo tarp Liuksemburgo ir Londono. Niekas nepripažino kaltės. Draudimas mokėjo, bet laikrodžio neatgavom. Aš įtariu, kad kažkas sandėlyje žinojo, kas viduje, nes deklaracijoje buvo „antique watch“. Nuo to laiko retai rašau tikslų turinį deklaracijose. Neverta tempti likimo už ūsų.

Jei pardavėjas internetu sako, kad siūlo greitą pristatymą į Angliją – kaip patikrinti?

Paprašyk tracking numerio pavyzdžio. Jei jie sako „taip, vežame per 2 dienas“, klausk: „o kurio kurjerio numerį gausiu?“. Jei migluoja – blefuoja. Dar ženklas: žema kaina ir nuotraukos iš Alibaba. Tikėtina, kad sandėlis Kinijoje, o „Anglija“ bus per 3 savaites per Olandijos krantus. Aš ne prieš Kiniją, bet prieš melą. Tikras express turi numerį, maršrutą, galimybę sekti. Jei gauni tik QR kodą, kuris neveikia – tai ne express, o traukinys į nežinią.

Ar reikia angliško vertimo ant siuntinio etiketės?

Ne, neprivaloma, bet verta.