Greitas pristatymas Anglijoje naudojant modernius mikroautobusus

Žinai, prieš penkiolika metų, kai pradėjau su tarptautiniais pervežimais, į Angliją dažniausiai važiuodavo tik didelės mašinos, prikrautos pusiau ant šakų. Dabar viskas kitaip. Šiandien greitas pristatymas Anglijoje naudojant modernius mikroautobusus yra normaliausias dalykas pasaulyje – jei žinai, kaip tai veikia, ir jei nesitiki stebuklų per naktį. Daug kas mano, kad paspaudė mygtuką, o po dviejų dienų dėžės jau Birmingeme. Realybė kiek kitokia. Aš čia pasakysiu tau, kaip yra iš tikrųjų, be jokių saldainiavimų, nes dirbdamas dvidešimt metų su klientais kasdien matai viską – ir gerą, ir labai prastą.

Planuoji siuntą – ką svarbu žinoti prieš užsakant

Kiek iš tikrųjų užtrunka kelias iš Vilniaus į Londoną su mikroautobusu?

Greitai – dvi su puse dienos, jei vairuotojas nedaro ilgų pertraukų. Realiai dažniausiai trys dienos, nes reikia pravažiuoti Olandiją arba Prancūziją, o ten kamščiai – kasdienybė. Kartais prie Kales pasienio stovi eilė, ir tada prisideda pusdienis. Modernūs mikroautobusai leidžia važiuoti greičiau nei seni, bet jie ne teleportacijos įrenginiai. Man vieną kartą klientas skambino antrą dieną ir pyko, kad dar neatvežėm į Notingamą. Na, broli, ne lėktuvas čia.

Ar galiu pats pakrauti daiktus, ar jūs turite tai padaryti?

Gali pats, jei jie paruošti. Mes dažniausiai padedame, nes matę visko – kartą Panevėžy klientas bandė sunešti šaldytuvą vienas, tai beveik prarado koją. Nepykstu, tiesiog sakau. Jei tu pakuoji dėžes ir jos per sunkios, vairuotojas turi teisę atsisakyti kelti, jei mato, kad nualps. Modernūs mikroautobusai turi žemęgrindes, tai kraunama lengviau, bet ne automatiškai. Jei kraustymasis vyksta trečiame aukšte be lifto – ten jau tavo zona, arba samdai pagalbininką.

Ar reikia kažkokių ypatingų popierių dabar, kai Brexit jau įvykęs?

Reikia. Taip yra. Jei veži asmeninius daiktus, reikia sąrašo angliškai, kartais muitinės deklaracijos. O dėl komercinių siuntų ten jau taisyklės griežtesnės. Aš čia turiu prisipažinti – nežinau iki galo kiekvienos smulkmenos, kai kalba eina apie tam tikras maisto kategorijas, nes ten taisyklės keičiasi kas kelis mėnesius. Bet dokumentus mes paruošiame kartu, nesi vienas. Nes jei pasieniečiai atidarys ir pamatys chaotiškai supakuotą krovinį be jokių aprašymų – tada bus problemų.

Kada geriausia rezervuoti vietą, jei man reikia pristatymo kitą savaitę?

Geriau – vakar. Juokauju. Bet tik iš dalies. Jei tau reikia greito pristatymo į Angliją naudojant modernius mikroautobusus, geriausia užsakyti bent savaitę į priekį, ypač jei kalba eina apie savaitgalį. Penktadienio popietės vasarą būna užimtos beveik visada. Žiemą lengviau. Kartais nutinka, kad žmogus skambina antradienį, nori išvažiuoti trečiadienį, o mes turim tik vieną laisvą mikroautobusą, kuris yra Šiauliuose. Tada lauki arba moki daugiau už ekspresą.

Mašinos, kurios važiuoja

Kuo skiriasi 3,5 tonos naujas Mercedes nuo seno Sprinterio, kurį kažkas dar naudoja?

Važiuoja abu, bet skirtumas – kaip dviratis ir elektrinis paspirtukas. Nauji modeliai turi stabilumo kontrolę, geresnes amortizacijas, talpesnius bokus ir, svarbiausia, – švarius krovimo skyrius be rūdžių. O tie seni, pirkti iš neaiškių aukcionų... na, buvau matęs, kur grindys perpuvę, ir lyjant viduje taip pat lyja kaip lauke. Jei veži elektroniką – blogai. Greitas pristatymas Anglijoje reiškia, kad mašina neturi gedimų kelyje. Nes gedimas prie Lilio nejuokingas.

Ar tikrai reikia modernaus mikroautobuso, jei vežu tik keturias dėžes ir dviratį?

Reikia. Nes net keturioms dėžėm reikia vietos, dviračiui – laikiklių, ir tau – vietos salonėje jei važiuoji kartu. Senas mikroautobusas gali ir užvesti, bet jei griūva kelyje, tavo dėžės stovi kur nors Belgijoje dvi dienas. Nauji 3,5 tonos modeliai ekonomiškai važiuoja, nesvarbuoja taip smarkiai. Jei dėžėse yra porcelianas ar kompiuteris, vertikalios sienos ir nesudaužytos grindys yra gyvybiškai svarbios. Nors jei tik keturios dėžės, gal galvoj apie kurjerius? Nežinau, gal taip pigiau. Bet jei reikia tikslaus adreso – mikroautobusas yra mikroautobusas.

Kas bus jei mikroautobusas suges pakeliui – ar daiktai užstrigs kur nors Vokietijoje?

Vidutiniškai – nieko blogo. Turime sutartis su servisais visoje Europoje, vairuotojai turi keliones korteles. Jei gedimas rimtas, siunčiame kitą mašiną, persikrauna ir važiuoja toliau. Buvo atvejis, kai sugedo netoli Brėmeno, ir per aštuonias valandas jau stovėjo kitas automobilis, perkrovėm lietuje. (Bjauru buvo, prisipažinsiu.) Senais laikais tai užtrukdavo paras. Dabar su modernia technika gedimai retesni, o jei jau nutinka – GPS leidžia greitai rasti artimiausią pagalbą. Nieko nepasimiršta.

Ar mikroautobusai turi klimato kontrolę, ar daiktai kaitsta 30 valandų kelyje?

Turi. Bent jau mūsų. Bet čia pripažinsiu – matęs ir tokių vežėjų, kur mašinos kaip šiltnamiai be jokio vėdinimo. Tai jei veši vašką arba šokoladą – problemos. Mes reguliuojam temperatūrą priklausomai nuo krovinio. Kompiuteriams ir televizoriams karštis blogiau nei šaltis. Modernūs mikroautobusai turi net atskirus skyrius su termostatais, nors vis tiek nerekomenduoju vežti ledo kremo. Kartą klientas bandė įbrukti augalą... žinau, nukrypstu, bet tas augalas neatlaikė net su klimato kontrole. Šiaip ar taip, temperatūra kontroliuojama.

Ką reiškia, kai sakote, kad mašina turi žemėgrindę – ar tai svarbu?

Labai svarbu. Tau nereikia kelti daiktų metro aukštyn – tiesiog stumtelėjimas ir viskas. Ypač jei veži seifą arba skalbimo maikiną. Kai kuriuose senesniuose modeliuose grindys aukštos, ir tuomet reikia dviejų trijų vyrų, kad per vidurdienį keltų šaldytuvą. O su žemęgrinde kartais užtenka ir vienų rankų. Be to, kraunant mažiau subraižoma apdaila, mažiau įbrėžimų ant baldų. Tik neesu tikras, ar naujausias Ford turi visiškai lygius... (ten mažas lipdukas, bet tikriausiai nekliūna). Šiaip tai pagrindinis dalykas.

Kainos ir kaip nepermokėti

Kiek kainuoja išvis toks greitas pristatymas į Angliją nedideliu mikroautobusu?

Nuo maždaug septynių šimtų iki tūkstančio dviejų šimtų eurų, priklausomai nuo to, kur Anglijoje ir kiek daiktų. Į Londoną paprastai pigiau, nes dažnai važiuojam. Į šiaurę – Walesą, Bristolio pakraščius – brangiau, nes reikia grįžti tuščiam arba ieškoti atgalinio krovinio. Jei užsakinėji ekspresą ir mašina važiuoja tik dėl tavęs – ten brangiausias variantas. Dalinis krovinys kainuoja mažiau, bet laukimo laikas gali būti diena kita. Šios kainos galioja šiam sezonui, bet degalai kinta, ir kartais tenka koreguoti. Geriausia – paskambinti, o ne spėlioti pagal seną lankstinuką.

Ar yra koks nors mokestis, jei reikia palaukti, kol gavėjas grįš iš darbo?

Pirmos pusvalandis – dar nieko, tada skaičiuojam valandinius. Nes vairuotojas ir mikroautobusas tarnauja ne tam, kad stovėtų kieme be reikalo. Yra buvę, kad klientas nusprendė nuvažiuoti pas pusbrolį, o mums liepė laukti dvi valandas Londone. Po pirmos valandos jau nervai įtempti, o po antros – skambinam ir sakom, arba mokate už laukiamą laiką, arba važiuojam kitur. Normalu, kad žmonės dirba ir negali iškart priimti, bet turi pranešti iš anksto. Jei žinai, kad grįši tik po šeštos – geriau sutark vakarui, nei tempk mus visą dieną.

Kodėl vieni vežėjai sako 800 eurų, o kiti – 1400? Kas čia per skirtumas?

Skirtumas paprastai – ar tai tavo mašina su vairuotoju, ar tu daliniesi vieta, ar ten apskritai apgaulė. Kai kurios įmonės priima užsakymą už 800, o paskui pamato, kad neturi mašinos, ir tavo krovinį meta į bendrą furgoną su dar dešimčia siuntų. Tada jis važiuoja aplink Europą savaitę. Kitos – už 1400 – atsiunčia mikroautobusą tiesiai pas tave, žmogų, kuris žino kelią kaip savo penkis pirštus. Yra ir apgavų rinkoje. Teisybė tokia, kad jei kaina atrodo per žema, kad būtų tiesa – tikriausiai taip ir yra. Greitas pristatymas į Angliją turi savo sąnaudas.

Ar galiu apmokėti tik gavus prekes, ar visada reikia avanso?

Priklauso. Jei dirbame pirmą kartą – avansas būna, trisdešimt arba penkiasdešimt procentų. Jau pažįstamiems klientams – kartais ir be avanso. Bet išskirtinis greitas pristatymas naudojant modernius mikroautobusus reiškia, kad mašina rezervuojama konkrečiai tau, ir tuomet tas avansas dengia degalus. Jei atsisakai paskutinę minutę – mes nebeturime laiko rasti kito kliento. Tada avansas lieka. Tai ne noras pasipelnyti, o apsauga nuo „aš pašokau paskambinti konkurentui“. Buvo tokių. Ne vienas. Taip kad taip, avansas yra normalu.

Kas veikia, o kas stringa realybėje

Ar tikrai sekimo sistema rodo, kur yra mano krovinys, ar tai tik mygtukas kompiuteryje?

Mūsų rodo. Bent jau turėtų. Nors kartais signalas dingsta kur nors Šiaurės Prancūzijos tunyje, ir pusvalandžiui pamatai tašką stovintį vietoje, o realybėje jis važiuoja. Bet taip, modernūs mikroautobusai turi GPS, ir mes matom greitį, stovėjimą, maršrutą. Tu gali paskambinti bet kada, ir aš pasakysiu, kur jie. Yra įmonių, kurios sako „taip, sekame“, o turi tik vairuotojo telefoną. Čia jau ne sekimo sistema, o spėlionė. Mes turim atskirus įrenginius mašinoje, kurie veikia nepriklausomai nuo to, ar vaikinas pakėlė ragelį.

Ką daryti, jei Londone adresas yra siaurutė gatvelė ir mikroautobusas netilps?

Būna. Kartais net naujas Mercedes nepralenda tarp stulpų. Tada vairuotojas stoja artimiausioje aikštelėje arba gatvės gale, ir daiktus nešame pėsčiomis. Tai ne idealu, ypač jei lyja (o Londone lyja dažniau nei Lietuvoje, nors gal čia tik man taip atrodo). Jei žinai, kad tavo gatvė siaura – perspėk iš anksto, gal suplanuosim mažesnę mašiną. Nors „mažesnė“ tarptautiniam reisui vis tiek bus mikroautobusas, ne lengvoji mašina. Krovėjai neška po penkiasdešimt metrų, bet jei aukštas namas – laipiojimas.

Ar galima vežti kartu ir paimti daiktus iš Anglijos, vežant į Lietuvą – vienu reisu?

Galima, ir tai protinga. Mes vadiname tai „apvalus reisas“. Mikroautobusas negrįžta tuščias – paima ką nors iš Anglijos ir veža atgal. Taip tu sutaupai, ir mes neuždirbom nulio. Svarbu tik sutarti datas, nes retai pavyksta sutapdinti, kad abiejose pusėse viskas būtų lygiai tą pačią dieną. Kartais tenka palaukti dieną kitą. Bet ekonomiškai tai vienas geriausių būdų – ypač jei žmogus ten turi butą, kuriame liko daiktų, o Lietuvoje laukia kita pusė krovinio. Aš asmeniškai mėgstu tokius reisus, nors jie reikalauja lankstumo.

Ar pasitaiko, kad vairuotojas pavėluoja, nes užsuko pas gimines į Panevėžį?

Pasitaiko ne pas gimines, o dėl chaoso kelyje. Mūsų vairuotojai profesionalai, bet jie žmonės. Kartais pavėluoja dėl kamščių, kartais dėl to, kad prie Doverio keltas vėluoja. Buvo ir taip, kad vaikinas pamiršo paso formalumą – ne dėl giminių – ir turėjo grįžti atgal dešimt kilometrų. (Malonu nebuvo, bet taip nutinka.) Greitas pristatymas į Angliją ne visada reiškia kosmoso tikslumą; reiškia, kad mes stengiamės ir informuojamės. Jei vairuotojas vėluoja – tu pirmas apie tai sužinai, o ne spėlioji prie tusčio namo.

Ar vairuotojai krauna patys, ar aš turiu samdytis pagalbininkų Liverpulyje?

Jei tai standartinis perkraustymas – krauname mes. Jei reikia tempti pianiną iš rūsio be lifto – tada reikia pagalbininkų. Anglijoje pigiau samdytis vietinius, nei vežti du papildomus lietuvius be reikalo. Vairuotojai nebūtinai yra krovikai; jie gali padėti, bet ne visada turi teisę tempti dešimtis kilogramų virš galios. Čia dar vienas dalykas – draudimas. Jei krovinys nukentės kraunant, o tai darė ne mūsų žmogus – atsakomybė miglota. Tai štai – jei normalūs baldai ir dėžės – mums atiduok. Jei fabrikas ir reikia dešimties rankų – tariamės atskirai.

Sunkūs klausimai, apie kuriuos retai kalbama

Ar muitinė Londone tikrina kiekvieną dėžę, ar tik renkasiškai?

Renkasiškai, bet tu nežinai, ar nepataikysi ant tos eilės. Kartais pražysti be sustojimo, kartais stovi tris valandas, kol apturėja pusę bagažinės. Jei turi alkoholio kiekį viršijantį normą – tikrins. Jei dėžės apleistos, be aprašymų – tikrins. O jei tvarkingai supakuota, sąrašas angliškai, ir nieko neįtartino – dešimt žmonių pravažiuoja, vienas patikrinamas. Tai tokia loterija. Greitas pristatymas Anglijoje naudojant modernius mikroautobusus šiuo atžvilgiu neturi pranašumo – keliai tie patys, eilės tos pačios. Bet tvarkingas popierius pagreitina kelią.

Ar galima vežti maistą, prieskonius, šaldytą žuvį – ar tai nepraeis?

Prieskoniai – prašoma dažniausiai. Šaldyta žuvis – rizikingiau, nes reikia atitinkamos temperatūros dokumentų. Maistas turi būti komerciškai supakuotas, su datomis. Namų sūris iš močiutės rūsio – nepraeis. Buvo atvejis, kai klientas bandė vežti du šimtus kilogramų žuvies be jokių ženklų – sustabdė Prancūzijoje, utilizavo. Nuostoliai – dideli. Aš čia irgi ne viską žinau šimtu procentų, nes taisyklės keičiasi, bet vienareikšmiškai žinau: jei maistas atrodo kaip kontrabanda – taip ir bus. Geriau nebandyti su abejotinais produktais.

Ar jūsų vairuotojai turi leidimus vežti į UK, ar kartais nutinka, kad jų neturi?

Turi. Privalo turėti. Bet rinkoje yra „vežėjų“, kurie samdo vaikinus be vizų, be leidimų, be CMR žinojimo. Tada pasienyje – dramas. Mes neturim tokių problemų, mūsų vyrai dirba legaliai, turi visas koduotes. Tačiau prisipažinsiu, kad prieš trejus metus vienas naujas vaikinas turėjo pasibaigusį leidimą, mes jo nepastebėjom, ir kalė Briuselyje pusdieni. Dabar patikrinam tris kartus. Bet taip, rinkoje yra juodų vairuotojų, ir jei kaina per žema – gali pataikyti ant tokių. Mes ne tokie.

Ar buitinės technikos negadina temperatūros svyravimai mikroautobuse?

Vežti galima, bet palikti įjungtą šaldytuvą važiuojant – nevalia. Televizoriai ir kompiuteriai kantresni nei gali atrodyti, jei išjungti ir supakuoti. Problemų kyla, kai klientas įmeta veikiantį prietaisą tarp dėžių – tada vibracija ir temperatūra padaro savo. Mes rekomenduojam išpakuoti, išvalyti, ir pervežti atskirai. Kad būtų saugiau, nauji mikroautobusai turi amortizuotą krovimo zoną, kuri sumažina drebėjimą. O jei veši labai seną indukcinę kaitlentę, kuri ir taip vos laiko – na, švelniai pakalbėkim, gal jau metas naujos.

Kokia didžiausia klaida, kurią klientai padaro ruošdami greitą pristatymą?

Bloga pakuotė. Ir neišrašyti daiktai. Žmonės meta drabužius į maišelius be užtrauktukų, puodai nesusukti, stiklas be burbulio – tada stebisi, kodėl atvykus viskas subraiyta. Realiai – jei dėžė per sunki, ją stumdosi, ir viduje lūžta. Antra klaida – netikslus adresas Anglijoje. Ten namai numeruoti keistai, gatvės kartais nesikartoja, ir jei parašai „netoli parko“ – vairuotojas važinėja ratą. Geriausia – nufotografuoti kiemo įvažiavimą ir atsiųsti. Trečia – lūkesčiai kaip iš Amazonės. Mes ne Amazonė. Greitas pristatymas į Angliją yra greitas, bet ne šviesos greičio.

Ar visi vežėjai Anglijoje sąžiningi, ar yra tokių, kurių reikėtų vengti?

Yra tokių, kurių reikėtų bėgti. Ir ne lėtai. Yra firmų, kurios priima užsakymą, o tavo baldai mėnesį stovi kažkokiame sandėlyje Vilniuje, nes jie laukia, kol surinks pilną mašiną. Tu skambini, jie žada – „kita savaitė, drauge“. Ir taip tris savaites. Yra ir tokių, kurios pasiima pinigus ir dingsta. Ne daug, bet yra. Todėl aš visada sakau – pažiūrėk atsiliepimų, paklausk ar jie turi ofisą, ar tik telefoną. Jei kaina žemiau rinkos trigubai – neik ten. Sąžiningas greitas pristatymas Anglijoje naudojant modernius mikroautobusus kainuoja tiek, kiek kainuoja, ir niekas čia per tiek neuždirba, kad galėtų dirbti už dyką.

Išvada

Tai va, jei galvoji apie greitą pristatymą Anglijoje naudojant modernius mikroautobusus – gerai pagalvok, ką veši, kaip supakuota, ir koks tavo biudžetas. Neesu tobulas, bet per dvidešimt metų matai pakankamai, kad žinotum, kur tiesa, o kur melas. Paskambink, pakalbėkim, ir mes pasakysim, ar mums tai realu per tavo norimą laiką. Kartais taip, kartais reikia palaukti dieną. Bet viena garantuoju – jei važiuosim, važiuosim be jokių paslapčių ir su vairuotoju, kuris žino, kodėl Anglijoje kai kurios gatvės veda į sieną.