Greitas prekių transportavimas Anglija mikroautobusu: ką verta žinoti prieš siunčiant krovinį

Žinai, per beveik dvidešimt trejus metus, kiek teko vežti siuntų mikroautobusais į Angliją ir iš jos, jau būtų galima nupirkti... na, nebūsiu banalus, bet tikrai nemažai automobilių. Žmonės vis dar galvoja, kad greitas prekių transportavimas Anglija mikroautobusu yra kaip taksi – iškvietei, užsikrauti ir per valandą prie namų. Realybė kiek kitokia. Yra muitai, yra svoriai, yra tokių dalykų, kurių nei Google, nei Senukų svetainėje neparašyta. Šitas tekstas – ne vadovėlis. Tai greičiau pokalbis prie kavos apie tai, kaip nebūtų nudegus siunčiant daiktus į Londoną, Birmingemą ar mažą kaimą netoli Liverpulio.

Pradžiai – kas, kaip ir kodėl mikroautobusu

Kiek maždaug laiko užtrunka transportavimas į Londoną mikroautobusu?

Iš tikrųjų, jei kalbam apie greitą transportavimą Anglija mikroautobusu, vidutiniškai iki Londono važiuojame apie 3–4 paras. Bet čia idealus variantas. Kartais pasienyje iškyla nesusipratimų, kartais vairuotojas pagriūta gripu viduryje maršruto – tada reikia keistis. Būna ir tokių maršrutų, kai kartu vežam tris skirtingas siuntas, tada reikia prisiderinti prie visų adresų. Tai realiai skaičiuok 3–6 darbo dienas. Skubios siuntos gali ir per 48 valandas būti, bet tai jau brangesnis reikalas ir reikia, kad viskas sutaptų kaip Šveicarijos laikrodis.

Ar galiu prisistatyti su savo prekėmis ir važiuoti kartu?

Labai dažnas klausimas. Taip, daugelis mūsų – ir konkurentų – leidžia vežtis keleivius su siunta. Bet. Yra vienas didelis bet. Jei tu važiuoji kaip keleivis, mikroautobuse turi būti laisvų sėdimų vietų, o daiktai neturi užimti visos erdvės. Aš asmeniškai tokių kelionių vengiu, nes jei žmogus sėdi šalia spintos ir nori kas pusvalandį rūkyti, važiavimas virsta košmare. Teisiškai keleivis ir krovinys – skirtingi dalykai, tai būna atskira sutartis. Bet taip, galima. Tik prieš tai pasakyk, kad planuoji važiuoti, o ne staiga pasirodyk su lagaminu.

Kokio dydžio siuntą galiu išvis siųsti mikroautobusu?

Šitą klausimą girdžiu kokius penkis kartus per savaitę. Standartinis mikroautobusas – tipo Mercedes Sprinter arba Ford Transit – paima apie 8–14 kubinių metrų. Svoris realiai apie 1–1,4 tonos, nors techniškai gali ir daugiau, bet mes neperkraunam, nes... na, anglų pasieniečiai kartais pasveria. Kartą partnerių vairuotojas bandė įsprausti dviejų tonų krovinį – stovėjo šalia kelio pasienyje valandą kaip kaltas šuo. Baldai, technika, dviračiai, kelios dešimtys dėžių – viskas telpa. Tik nepamiršk, kad tūris ir svoris nėra tas pats. Didelis, bet lengvas daiktas gali užimti vietą, kurią galėtum panaudoti sunkesniam.

Kokia reali kaina siųsti dėžę į Birmingemą?

Čia toks klausimas, kuriam sunku vienas prie vieno atsakyti, nes kaina priklauso nuo svorio, o ne kiek vietos jis užima. Apytikriai – jei tai kelios standartinės dėžės, be muitų keblumų, svyruoja nuo 80 iki 150 eurų. Jei vežame iš Kauno ar Vilniaus – pigiau nei iš Zarasų, nes reikia pasiimti. Drąsiai galiu pasakyti, kad rinkoje pilna pasiūlymų po 30 eurų, bet... įtartina. Aš nesakau, kad visi pigūs – blogi, bet dažnai ten slepiasi papildomi mokesčiai, kuriuos pamatai tik kai jau skambini piktai: kodėl mano siunta kainuoja trigubai?. Geriau tegu sako brangiau iš karto, nei žaidžia slaptą žaidimą.

Ar reikia mano siuntai muitinio įforminimo?

Taip, ir tai yra vienas svarbiausių dalykų. Nuo BREXITO viskas pasikeitė. Jei anksčiau galėdum daiktus vežti beveik kaip į kaimyninę gatvę, dabar reikia EORI numerių, sąskaitų-faktūrų, prekių aprašymų. Jei siunti asmeninius daiktus – kita istorija, bet vis tiek reikia packing list'o. Kartais klientai sako: „ten tik seni megztiniai“. Pasieniečiams nerūpi sentimentinė vertė. Rūpi, ar tai prekė, ar ne. Jei siunta neatitinka deklaracijos, gali įšaldyti krovinį. Būna atvejų, kai žmonės tikisi, kad mikroautobuso vairuotojas „kaip nors prasmuks“ – ne, mes nekontrabandininkai. Tvarkom visą dokumentaciją arba nevežam.

Kai siunti pirmą kartą – baisu, bet normalu

Ar galiu siųsti elektroniką – kompiuterį, monitorių – be dėžių?

Gali, bet aš tau to nerekomenduosiu. Praeitą rudenį vežėme partiją monitorių iš vieno biuro – klientas pasakė, kad jie „tvarkingai suvynioti į popierių“. Atvažiavus paaiškėjo, kad po to popieriumi plikas ekranas. Laimei, niekas neatšipo, bet galėjo. Mikroautobusu transportuodami prekes į Angliją turime supakuoti taip, lyg važiuotų į kosmosą, nes pakeliui slūgsojimai, kitos dėžės, šioks toks pasivažinėjimas. Kietos dėžės, baltas putplastis – auksas. Jei nespėjai nusipirkti dėžių – pasiskambink man, nurodysiu kur gauti, bet nevežam be oro pagalvių, jei daiktas brangus.

Kas atsitinka, jei vairuotojas nepasiekia manęs dėl pristatymo laiko?

Žinai, čia bjaurus reikalas. Mes stengiamės paskambinti prieš 24 valandas, bet... na, kartais nebūna ryšio, kartais klientas parašo „bet kada“, o paskui paaiškėja, kad dirba naktinėje pamainoje. Jei nepasiekiam tavęs telefonu, siunta dažniausiai atsiduria sandėlyje Londone arba Birmingeme, o tai papildomos 10–20 eurų per dieną (skaičiai gali kisti, jei drąsiai klausk). Realybė tokia, kad tarptautiniai pervežimai mikroautobusais turi griežtą grafiką. Jei mes padarom trasą ir stovim prie durų, o tavęs nėra – vairuotojas negali laukti dvi valandas. Tada susitari dėl pakartotinio pristatymo. Kartą... ne, paliksim be anekdoto, bet patikėk, nemalonu visiems.

Kada mano siunta bus paimta iš namų?

Paėmimas dažniausiai derinamas individualiai. Jei esi Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – galim pasiimti beveik kasdien. Mažesni miestai – pagal maršrutą, gal reiks palaukti dieną-kitą. Aš mėgstu paimti siuntas ryte, nes tada iki vakaro spėju sutvarkyti dokumentus pasienyje. Kartais klientai labai skuba: „rytoj ryte reikia!“ Patikėk, jei galiu – padarau. Bet jei rytoj mano vairuotojas jau pakeliui į Varšuvą – nespėsim. Parašyk ar paskambink (geriau paskambink, žinutės pasimeta) bent 2–3 dienas prieš norimą datą. Yra toks posakis mūsų garaže: skubus darbas – lėtas rezultatas, jei nesuspėju pasiruošti.

O jei siunčiau ne iš Lietuvos, o iš Lietuvos, bet į Nieko Todėl (Anglijos kaimą)?

Anglija – didžiulė. Londonas, Mančesteris, Birmingemas – tiek vieni, tiek kiti. Bet yra tokių kaimelių netoli Bristolio arba Šiaurės Anglijoje, kur navigacija rodo kelią pro avių ūkius. Mikroautobusas gali nuvažiuoti ir ten, bet kaina bus didesnė už papildomus kilometrus. Kartais einu į kompromisą: arba vežam iki artimiausio miesto, arba deram papildomą tarifą. Realiai, jei tavo adresas yra užmiestyje prie siauro kelio, pranešk iškart. Aš pats kartais pasimetu tuose žemėlapiuose (taip, kartais Google Maps paklaidina ir mus), tad kai sakai „važiuokite iki raudono namo su dideliu ąžuolu“ – tai man padeda labiau nei pašto indeksas.

Ar mikroautobusu galima vežti motociklą ar keturačį?

Motociklas – taip, bet labai priklauso nuo kubatūros. Mopedą įkraunam be problemų. Didelis Enduro arba keturatis – jau reikia arba specialių ratkšių, arba dviejų mikroautobusų. Svoris! Tai svarbu. Keturatis gali sverti 300 kg. Jeigu prie jo dar pridedi dėžių – viršijam leistiną. Aš esu matęs, kaip vežikai bando įsprausti Harley į Sprinterį. Fiziškai įmanoma, bet jei motociklas nėra sutvirtintas, jis važiuodamas griūva ant kitų siuntų. Tada dėl vieno daikto sugadinami visi. Brangu. Tvirtinimo diržai, mediniai padėklai – privaloma. Jei neturime vietos ant grindų, dedame vertical? Ne, draudžiama, nei vienas rimtas vežėjas taip nedėlioja. Tik horizontaliai ant platformos.

Dokumentai, draudimas ir kiti nemalonumai

Ar mano siunta yra apdrausta, jei kažkas nutinka pakelyje?

Draudimas... čia slidus ledo luitas. Pagrindinė taisyklė – taip, CMR draudimas (krovinio draudimas) galioja, bet jis dengia ne viską. Jei tavo prekės buvo blogai supakuotos ir subyrėjo dėl to – draudimas nekompensuos. Jei vairuotojas padarė avariją – taip, kompensuosime. Aš sąžiningai turiu prisipažinti, kad tikslūs draudimo limitai kaskart skiriasi, nes mes bendradarbiaujam su keliomis draudimo kompanijomis, o jų sąlygos nuolat keičiasi. Paprastai tai yra apie 50 000 eurų vienos kelionės limitas, bet tikslų skaičių tau pasakysiu, kai pamatysiu, kas vežama. Brangesniam daiktui – atskira apžiūra prieš pakrovimą. Taip saugiau visiems.

Ką reiškia CMR ir ar aš turiu jį pasirašyti?

CMR – tai tarptautinė krovinio važtaraščio knygelė, tokia transporto pasu. Pasirašai tu, kai atiduodi daiktus, ir pasirašo gavėjas, kai pasiima. Jeigu kažkas nutiko – pagal CMR nustatoma, kas kaltas. Aš visada sakau klientams: fotografuok siuntą prieš pakrovimą. Ne todėl, kad mes norim apgauti – bet kad apsidraustum pats. Kartą klientas nepatikėjo, pasirašė CMR, o pristačius paaiškėjo, kad dėžė buvo pažeista. Debatų buvo dvi savaitės. Nuo to laiko – visada siūlom foto. Ir taip, pasirašyti tenka, tai ne šiaip popiergalis. Jei atsisakysi pasirašyti – vairuotojas gali atsisakyti paimti.

Ar galiu vežti maisto produktus ar alkoholį mikroautobusu į Angliją?

Alkoholis... na, techniškai galima, bet labai ribotai ir labai biurokratiškai. O maistas – žymiai sudėtingiau. Anglijos muitinė labai griežtai tikrina maisto importą po 2021 metų. Jei tai asmeniniai krepšiai iš Lietuvos – dar galima prasmukti su mažu kiekiu. Bet jei ketini vežti parduotuvei dešrų laisvai parduodamų krovinį – ne, nebent turi atitinkamus veterinarinius sertifikatus, kuriuos tvarkingai susitvarkius moka brangiai. Aš asmeniškai alkoholinius gėrimus vežu tik su visais akcizo dokumentais, nors iš lenkų kolegų girdėjau, kad kai kas bando slėpti po batų dėžėm – bet tai jau ne pas mane. Aš nesu bailys, bet ir neišsišokam.

Kokia kaina, jei pasienyje sulaiko mano krovinį?

Sulaikymas – blogiausias scenarijus. Paprastai muitinė sulaiko dėl dokumentų klaidų arba įtartinos siuntos. Tada prasideda delspinigiai. Kaina... sunku pasakyti įvardytai, nes priklauso nuo dienų skaičiaus. Maždaug 30–50 eurų per dieną sandėliavimui, plius administraciniai mokesčiai. Kartą kliento siunta buvo sulaikyta dėl to, kad jis pamiršo priskirti EORI numerį. Stovėjo keturias dienas. Jam tai kainavo beveik tiek pat, kiek pats transportavimas. Geriausia prevencija – nieko nepraleisti dokumentuose. Mes prieš išvažiuodami viską patikrinam, bet jei klientas pateikia netikslią sąskaitą – muitinėje tokių dalykų neatleidžia.

Kas slepiasi po kaina ir kaip sutaupyt be kvailysčių

Kodėl vieni vežikai sako 50 eurų, o kiti 200? Kur gaudyklė?

Čia apie blogas įmones turiu papasakoti. Būna, skelbimai skelbia: „Anglija – Lietuva nuo 30 eur!“ Skamba kaip stebuklas. Atveža tavo dėžę, o paskui paaiškėja, kad 30 eurų – tik už vieną kilogramą, arba kad reikia dar sumokėti už iškrovimą, už dokumentus, už kuro mokestį. Aš ne visus vadinu apgavikais – galbūt jie turi savo logiką, bet aš to nesuprantu. Mūsų kainos skaidrios: pasakom sumą, kuri apima pakrovimą, transportavimą mikroautobusu, iškrovimą ir pagrindinius dokumentus. Jei nori sutaupyti – kelkis į didesnį miestą, padėk daiktus surinkimo taške. Taip išvengsi individualaus paėmimo kainos. Pigiau nebūna tik tada, kai kažkas nemoka mokesčių. O tai nepaprastai rizikinga tau.

Ar galiu sumokėti grynais kai pristato, ar tik pavedimu?

Grynais... žinok, seniau tai buvo standartas. Dabar, kai viskas skaitmenizuojasi, aš mieliau imu pavedimą. Kodėl? Nes gryni pas vairuotoją naktį kelyje – rizika. Bet suprantu, kad kartais, ypač vyresni klientai, moka tik grynaisiais. Tada deram. Kai kurie mūsų vairuotojai turi terminalus, bet ne visada – Anglijos kaime ryšys stringa, o SMS apmokėjimas su kartomis kartais užstringa. Atvirai, geriausia pusę sumos sumokėti iš anksto, pusę – gavus. Tai apsaugo abi puses. Aš pats esu matęs, kaip žmogus pasiima siuntą, sako „atsiųsiu vakare“, o tada pradingsta kaip į vandenį. Ne, nenoriu taip daugiau.

Ar verta vežti baldus mikroautobusu, ar geriau pirkti vietoje?

Čia jau nebe mano specializacija, bet klausiu atgal: kokie baldai? Jei tai didelė kampinė sofa – mikroautobusas nebūtinai tilps arba teks nuomoti du. Ekonomiškai tada neapsimoka. Bet jei tai rašomasis stalas, kėdės, komoda ar sena močiutės spinta – tikrai vežk. Ypač jei baldai geri. Anglijoje nauji baldai kainuoja nemažai, o kokybiškų lietuviškų daiktų neįsigysi taip lengvai. Aš vežiau visą kambarį į Londoną vienam architektui – išlaidos mažesnės, nei jis galvojo, ir viskas atlaikė. Tik nepamiršk, kad UK kiemuose dažnai nėra liftų, tai aš (na, vairuotojas) gali padėti tik iki durų, ne į septintą aukštą be lifto. Apie tai perspėk iš anksto.

Kaip su sezonu – ar žiemą vežimas brangesnis?

Žiemą... realiai kuras brangesnis, dienos trumpesnės, keliai gali būti slidūs. Bet kainos mes didinam ne visada, tik jei per Kalėdas arba jei tenka važiuoti per audras. Naujųjų metų savaitė – praktiškai miręs sezonas. Daugelis vežikų tada atostogauja, tai jei skubi – gali tekti mokėti dvigubai. Kovo-balandžio mėnesiais kainos dažniausiai mažiausios, nes paklausos mažai. Rugsėjį-spalį – studentų metas, visi veža daiktus į universitetus. Tada grafikas lūžta ir kaina šokteli 15–20 proc. Ne dėl mūsų godumo – tiesiog nėra laisvų automobilių.

Daiktai, kuriuos žmonės nežino, kad gali (ar negali) siųsti

Ar galiu išsiųsti rūkymo priemones ar CBD aliejų?

CBD... čia toks klausimas, kur aš tikrai ne šimtu procentų įsitikinęs, nes taisyklės keičiasi kaip vėjas. Prieš porą metų man atrodė, kad CBD produktai su mažu THC kiekiu yra legalūs transportuoti, bet... na, Anglijos muitinė į tai žiūri labai atsargiai. O elektroninės cigaretės su skysčiais – techniškai galima, bet kiekiai riboti. Aš asmeniškai tokios produkcijos stengiuosi nevežti, nes nenoriu rizikuoti licencijomis. Yra kitų kompanijų, kurios specializuojasi farmaciniuose kroviniuose – ten jie žino tikslias taisykles. Aš vežu tai, kam galiu garantuoti sklandų pravažiavimą. Geriau būti atsargiam nei rašyti paaiškinimus iš pašto stotelės.

Galiu siųstis augalus, sėklas, vazonus?

Sėklos ir augalai... žinok, aš turėjau atvejį, kai moteris norėjo vežtis dvidešimt penkis vazonus su paprikų daigais. Atrodo innocent (na, aiškiau pasakius – atrodo nekalta). Bet Anglija labai saugo savo ekosistemą. Augalai be fitosanitarinio sertifikato yra nelegalūs. O tokį gauti kainuoja daugiau nei pati siunta. Vazonai tušti – galima, bet reikia išplauti žemę. Aš pats tokių nesivežu, nes jei pasienyje atsivers dėžė su žeme – gali visą automobilį apieškoti. O kiti keleivių daiktai taip pat vėluoja. Paprasta taisyklė: jei gyva ar buvo gyva – paprašyk sertifikato arba pamiršk.

Kas yra „negabaritinė" siunta mikroautobuse?

Negabaritinė ne visada reiškia sunki. Kartais tai ilgas daiktas – pvz., banglentė, slankiojančios durų sistemos bėgelis, trijų metrų vamzdis. Standartinis mikroautobusas turi tam tikras durų aukštis. Jei daiktas netelpa – reikia krovininio automobilio arba atidarytų galinių durų su vėliavomis. Anglijos policija griežtai baudžia už neišsikišančius krovinius, jei nepažymėta. Aš kartą vežiau metalinę konstrukciją, kuri išlindo pro galą 30 centimetrų. Visą kelią sakiau vairuotojui: „lėk lėčiau, lėk lėčiau“. Tai jei turi kažką ilgo – perspėk iš anksto. Ne viskas telpa į kiautą (turiu omeny – į standartinį kėbulą) kaip LEGO.

Ar galiu siųsti metalo gaminius, jei nežinau tikslios rūšies?

Metalas, plastikas, mediena – jei tai nėra tavo senos lovos ar suvenyras, greičiausiai bus traktuojama kaip komercinis krovinys. O komercinis krovinys reiškia muitus. Žmonės kartais bando išvengti mokesčių sakydami: „tai dovanos“ ar „mano draugui asmeniškai“. Muitinės pareigūnai tokiais paaiškinimais netiki jau dešimtmetį. Jei metalo detalių vertė 800 eurų, o tu deklaruoji 50 – bus baudos. Aš šitą pasakoju ne tam, kad tave išgąsdinčiau, bet kad suprastum: sąžiningumas pasienyje sutaupo nervų. Geriau sumokėkite PVM ir muitus iš anksto, nei gaukite laišką iš HMRC po trijų mėnesių su bauda.

O kaip su ginklais, dekoratyviniais peiliais ar kolekcijomis?

Absoliučiai ne. Nevežame. Net jei tai dekoratyvus samurajų kardas iš tavo senelio rinkinio – Anglijos įstatymai dėl aštrių daiktų yra itin griežti. Aš turėjau atvejį, kai studentas norėjo gabentis visą rinkinį virtuvinių peilių į gastronomijos mokyklą Londone. Atisakėm (atsisakėm). Gavome ačiū, bet rizika per didelė. Jei pasienyje randasi net įtartinas daiktas – visas mikroautobusas gali būti apvalytas valandoms. O laikas – pinigai. Kitos kompanijos gal ir veža, bet aš nesu matęs, kad pavyktų be problemų. Atsakykite sau paprastai: ar tai gali uždurti? Jei taip – atsargiai. Geriau jau išsiųsk paštu registruotai, jei mažas, bet ne mūsų mikroautobusais.

Kas būna, jei aš atšaukiu siuntimą paskutinę minutę?

Čia nemaloni tema, bet teko patirti. Jei atšauki prieš dvi paras – gražinam užstatą, nieko tokio. Jei atšauki tą pačią dieną, kai vairuotojas jau pakeliui... na, deja, užstatas arba dalis kainos lieka mums. Ne todėl, kad esam godūs, bet todėl, kad maršrutas jau suplanuotas, kiti klientai laukia, ir tuščias pasivažinėjimas kainuoja kurą. Kartą klientas atšaukė, nes „pamiršo, kad turi skristi“. Suprantu, žmogiška. Bet vairuotojas prarado pusdienį. Turiu pripažinti, kad čia verslas, ir mes negalim dirbti už dyką. Geriausias patarimas: jei abejoji – nerikiuok mikroautobuso. O jei jau užsisakei – būk pasiekiamas. Atšaukimas paskutinę akimirką skaudina abi puses, bet ypač mažas įmones kaip mes.

Išvada

Tai va, jei skaitai tai iki pabaigos, greitas prekių transportavimas Anglija mikroautobusu nėra raketų mokslas, bet ir ne automobilio nuoma savaitgaliui. Reikia žinoti, ką veži, kiek tai sveria, koks adresas laukia kitame gale. Aš per dvidešimt trejus metus mačiau visko – nuo tobulai supakuotų siuntų iki tragiškų bandymų pigiai perkelti visą butą. Pasirink vairuotoją, kuris nebijo atsakyti į klausimus, ir nesitikėk stebuklų už trisdešimt eurų. Jei kažkas neaišku – geriau paklausyk dabar, nei gailėkis paskui. Sėkmingo siuntimo, ir tegul tavo daiktai pasiekia Angliją sveiki.