Greitas prekių pristatymas mikroautobusu į Angliją: ką privalai žinoti prieš pirmąjį užsakymą?

Dvidešimt treji metai tarptautinių pervežimų srityje pradėjo atrodyti taip: mikroautobusas, kelias į Londoną ir daugybė klientų, kurie galvoja, kad Anglija – kaip į kitą gatvės galą. Realybė? Tiesioginis krovinio pervežimas mikroautobusu į Angliją yra greitas, bet ne stebuklingas. Jis tinka tiems, kam reikia pristatymo iki durų be sandėlių, be persikrovimų ir be savaitės laukimo. Bet jei siunčiat du pakelius drabužių – ne, čia ne jūsų variantas. Paaiškinsiu paprastai, kaip važiuoja mašinos, kiek tai kainuoja ir kur slepiasi tos kampanijos, kurios žada auksą, o atveža kietus nemalonumus.

Praktika – kaip tai atrodo iš vidaus

Kuo mikroautobuso pervežimas skiriasi nuo didžiosios mašinos važiuojančios į Angliją?

Didžioji mašina – tai autobusas su devyniolika stotelių. Paima krovinį Kaune, iškrauna Krokuvos terminale, vėl krauna, tada Olandijoje dar vienas sandėlis. Mikroautobusas, ypač skirtas tiesioginiam pristatymui į Angliją, važiuoja tiesiai pas jus ir iškart pas gavėją. Kaip taksi, ne kaip autobusas. Talpa mažesnė – dažniausiai iki šešių–aštuonių euro padėklų arba laisvo krovinio. Bet jei vežate, tarkim, parodų stendus į Londoną, didysis krovininis automobilis važiuoja penkias–šešias dienas, o mikroautobusas – per trisdešimt aštuonias valandas. Be perpakavimo, be pašalinių rankų.

Ar tikrai galiu sulaukti greito pristatymo į Angliją mikroautobusu ar čia tik marketingas?

„Greitas“ yra slidus žodis. Jei kas nors žada dvidešimt keturias valandas Vilnius–Mančesteris, meluoja arba vairuotojas nemiega tris paras. Realybė: dvi–keturios dienos. Kartais per trisdešimt šešias valandas, jei mikroautobusas jau stovi užkampyje sukrautas ir šįvakar išvažiuoja. (Nors aną kartą taip buvo – ar gal sutapo? Ne, ne sutapo, tiesiog tuščias kelias buvo.) Aš klientams visada sakau: gausite vairuotojo numerį, seksite patys. Skaidrumas svarbiau už pažadus. Nebūna tokių stebuklų kaip teleportacija, ypač kai Doverio eilės spaudžia.

Kaip dažnai išvažiuoja mašinos ir ar aš galiu rinktis datą?

Nebūna tvarkaraščio kaip autobusų stotyje. Skirtas mikroautobusas į Angliją reiškia – jūs renkatės datą. Paskambinat pirmadienį, antradienį ryte kraunamės, ketvirtadienį vakare pristatymas Bristolyje. Jei norite sutaupyti ir dalinatės mašina su kitais klientais, tada laukiate konsolidacijos. Ekomercijos klientai dažniausiai rezervuoja prieš tris–keturias dienas. Prieš Kalėdas? Savaitė į priekį, kitaip gausite kokį nors feisbuko krūvą, kuris pasiūlys pigiai, o paskui dingsta su depozitu. Rimtos įmonės planuoja, o ne gaudo atsitiktinumus.

Kiek realiai trunka kelionė iš Lietuvos iki Londono mikroautobusu su kroviniu?

Vienas vairavimas – maždaug dvidešimt dvi–dvidešimt keturios valandos per Vokietiją, Nyderlandus, Belgiją, Prancūziją. Bet realybė įneša savo korekcijas: remontai prie Antverpeno, Doverio patikros, vietomis dėlto kad keliai apkritę. Jei atšauks keltą dėl audros – pridedama pusdienis. Aš klientams į Londono zoną sakau keturiasdešimt aštuonias valandas. Mančesteris, Liverpulis – plius šešios–aštuonios. Škotija – per šešiasdešimt. Buvo atvejis, kai Kalė vairuotojas stovėjo šešias valandas dėl sistemos trikio. Klientas pyko, bet ką padarysi? Logistika, ne lėktuvų stewardesės darbas.

Ar vairuotojas atveš prekes iki durų ar paliks tik kieme arba gatvėje?

Standartas – iki šaligatvio, iš mikroautobuso galinės dalies. Jei turite hidraulinį vežimėlį ir įvažiavimas asfaltuotas – privažiuos iki durų. Bet į trečią aukštą be lifto nesinesios. (Buvo toks atvejis su šaldytuvu į ketvirtą aukštą Londone – žmogau, tai papildoma paslauga, ne standartas.) Sutarkite raštu prieš pakrovimą. Vairuotojai – ne baldžiai, nebent mokate atskirai. Aiškumas sutaupo barnių prie gavėjo durų.

Kainos – apie pinigus be grožinės literatūros

Kiek kainuoja mikroautobuso pervežimas į Angliją ir kas įtakoja kainą labiausiai?

Skirtas reisas Vilnius–Londonas dabar svyruoja dvylika šimtų–tūkstantis aštuoni šimtai eurų. Jei dalinatės vieta – du šimtai penkiasdešimt–keturi šimtai eurų už kubinį metrą. Kodėl tiek? Dyzelinas – du tūkstančiai kilometrų ryja daug. Keltas – šimtas–šimtas penkiasdešimt eurų. Mokesčiai vairuotojui, nakvynės, o jei į Londono centrą – dar ir kongestion mokestis ar ULEZ. Žiemą kainos šoktelėja, nes lėčiau važiuoji, daugiau dienų. Pigiai čia nebūna, jei veža legaliai ir saugiai.

Ar pasitaiko paslėptų mokesčių apie kuriuos žmonės sužino tik kai krovinys jau pakelyje?

Su abejotinais operatoriais – nuolat. Pasako devynis šimtus, o paskui skambina iš Doverio: „muitinės patikros mokestis du šimtai.“ Rimtos įmonės viską išrašo iš anksto. Aš visada sakau: jei kaina saldi kaip medus, kažk trūksta. Tikros sąnaudos šiame maršte nesumenksta stebuklingai. Jei kas siūlo šešis šimtus pilnai sukrautai mašinai – bėkite. Tai mažiau nei savikaina, net jei vairuotojas miega kabinoje. Pasitaiko tokių „pasiūlymų“ skelbimų portaluose dažniau nei norėtumeisi.

Ar verta gabenti mažą siuntą mikroautobusu ar palaukti kol surinks pilnesnį krovinį?

Jei skubu – vežkite. Jei tai penkiolika kilogramų popierių ir skuba nedegina – naudokite pašto ar kurjerių tinklus. Mikroautobusas į Angliją prasmingas nuo šimto–šimto penkiasdešimt kilogramų ar nuo dviejų kubinių metrų. Arba kai krovinys trappingas. Vėžio istorija: antikvariniai laikrodžiai į Oksfordą. Svorio gal septyniasdešimt kilogramų, vertė – penkiolika tūkstančių. (O gal tai buvo šešiasdešimt? Nepamenu tiksliai, bet brangu tikrai.) Kurjeriu? Neišeis. Mikroautobusas su antklodėmis ir diržais – taip. Kaina įkando, bet naujų istorinių laikrodžių neperkasi.

Kodėl vieni pervežėjai prašo 800, kiti 1500 eurų už tą patį maršrutą į Angliją?

Mašinos būklė, draudimas, vairuotojo patirtis ir sąžiningumas. Vaikinas su dviaukščiu Transituku iš kaimo – pigu, bet ar turi CMR draudimą? Ar neperkrauta mašina? Ar atsakys telefonu, jei kas? Rimtos firmos turi: techninę priežiūrą, legalias atlyginimus vairuotojams, krovinio draudimą, o post-Brexit dar ir eksporto dokumentaciją. Pigiau dažnai reiškia kampus nupjautus. Mačiau Doverio uoste mikroautobusus su plikom padangom. Baisu. Sumokėkite už profesionalumą.

Ar galiu atsiskaityti grynaisiais tiesiogiai vairuotojui kai jis atveža prekes?

Techniškai galima, bet aš nerekomenduoju. Oficialios įmonės siunčia sąskaitas faktūras į banką. Grynieji – be pėdsako. O įsivaizduokit situaciją Lydse: vairuotojui reikia grąžos iš tūkstančio penkių šimtų. Komedija. Verslui reikia PVM dokumentų. Kai kurie paima grynuosius, bet jei nutiks bėda – neaišku kas ką kam skolingas. Bankinis pavedimas prieš iškrovimą – standartas. Saugo mus abu.

Ką gali gabenti ir ko geriau neliesti

Ar galiu vienu metu vežti buitinę techniką, baldus ir dviračius ar reikia atskirų reisų?

Viena mašina, maišytas krovinys – jokių problemų. Stumiam skalbimo mašiną, diržuojam, tada dėžėtų baldų stovas, dviračiai į šoną arba ant laikiklių. Svarbiausia – užtvirtinti, kad niekas netrintųsi. Aš visada primenu: ištuštinkite šaldytuvą, prisukite skalbimo mašinos būgną. (Buvo atvejis su džiovykle – klientas „pamiršo“ prisukti. Atvežėm kaip marakasą. Dar veikė, bet gėda buvo.) Maišykite laisvai, tik pasakykite ką vežat. Siuntiniai nemėgsta staigmenų.

Koks didžiausias svoris telpa į krovininį mikroautobusą važiuojantį į Angliją be specialių leidimų?

3,5 tonos bendros mašinos masės. Tuščias mikroautobusas – apie dvi–dvi su puse tonos. Lieka maždaug toną–toną du šimtus kilogramų kroviniui, priklauso nuo modelio. Ilgesni bazės Transitai ar Sprinteriai daugiau prisrūbauja tūrio, bet svoris – biurokratiškai nekintantis. Buvo toks klientas: aštuoni šimtai kilogramų plytelių ir keturi šimtai marmuro plokščių. Buvom ant ribos. Vokietijos svarstyklės neatleidžia. Perkrovos baudos žiaurios. Jei reikia dviejų tonų – užsakykit 7,5 tonos mašiną arba du reisus. Paprasta matematika.

Ar įmanoma vežti maisto produktus, alkoholį ar tabaką į Angliją mikroautobusu?

Asmeniniam naudojimui protingais kiekiais – taip. Komercinis alkoholis ar tabakas – muitinės košmaras. Akcizinės prekės reikalauja deklaracijų, akcizo žymių. Mačiau bandžiusius slėpti dvidešimt dėžių vyno po „asmeniniais daiktais“. UK Border Force ne kvailai. Konfiskuos, baudą gaus vairuotojas, visi vėluos. Jei persikraustote ir turite virtuvės spintelės turinį – deklaruokit. Komerciniam kiekiui – brokeris pirmiausia. Ir niekada neslėpkite po antklodėm. Jie tikrina.

Ar labai rizikinga vežti stiklo gaminius ir keramiką mikroautobusu į Angliją?

Rizikinga, jei supakuota atmestinai. Saugiai, jei rasite putų, antklodžių, o brangius daiktus – medines dėžes. Mašina stabdo, suka, duobės inercija – fizika, ne nuomonė. Vėžiau didelį stiklinį bufetą į restoraną Braitone. Dvigubai apsivynioję, žymė „NEKRAUTI“, pritvirtinta prie sienos. Atgabeno idealiai. Kitas klientas vežė veidrodžius tik kartonuose – du suskilę. Ar vairuotojas kaltas? Iš dalies. Bet pakavimas – penkiasdešimt procentų saugumo. Nešykštėkite medžiagoms, tikėdamiesi, kad lietuviški žvyrkeliai ir angliškos duobės bus švelnūs.

Kas bus, jei mano krovinys truputį viršija sutartą tūrį – jie atsisakys jį vežti?

Priklauso nuo vairuotojo ir kiek dar vietos. Jei skirtas reisas ir kalbam apie vieną papildomą dėžę – sutarsit, kaina pakils šiek tiek. Jei tai dalinamas mikroautobusas ir jis sumestas iki lubų, tai gali netilpti. Geriausias patarimas: rezervuodami nurodykite šiek tiek daugiau nei masto. Sakot „apie aštuonis kubus“, nors atrodo šeši. Tai oro tarpas gelbsti ginčus. Niekam nepatinka pakuotės dėlionė penktą ryto tamsoj. Būkit atviri, mes prisitaikom.

Kai nutinka bėdos – realios istorijos ne iš brošiūros

Ar teko vėluoti dėl oro sąlygų ar eilių pasienyje ir ką tada daryti klientui?

Šių metų vasaris – audra Doverio sąsiauryje, keltai atšaukti. Vairuotojas išstovėjo aštuonias valandas. Klientas Birmingeme turėjo tuščią lentyną. Skambinom, aiškinom, siuntėm eilės nuotraukas. Ką padarysi – orą nekontroliuojam. Blogiausia – kai įmonė nutyla. Tyla pražudo reputaciją greičiau už ledokšnį. Krovinys atvyko kitą rytą vietoj vakaro. Klientas neapsidžiaugė, bet suprato. Šitame darbe atvirumas svarbiau už garantijas, kurių gamta nesuteikia.

Kas atsakingas, jei prekės atvažiavusios su drėgmės žymėmis arba įbrėžimais?

Ženklus rodote ant CMR ar praėmimo lapo prieš pasirašydami. Darykit nuotraukas. Jei pasirašote „gauta tvarkingai“, o po dviejų dienų skambinate – bus labai sunku. Draudimas egzistuoja, bet reikia įrodymų. Buvo situacija su sofą – dėmės nuo pelėsio. Paaiškėjo, kad sandėlis Kaune pralekėjo. Išsiaiškinom, bet savaites truko. Visada tikrinkite iš karto. Jei vairuotojas skuba – neleiskit. Penkios minutės patikros sutaupo mėnesių aiškinimosi. Aš tai žinau iš praktikos, ne iš knygų.

Ar matėte, kaip blogos pervežimo įmonės apgauna klientus su greitu pristatymu?

Nuolat. Klasikinis triukas: pažadėjo skirtą mikroautobusą per dvi dienas, paėmė krovinį, o jis guli Vilniaus sandėlyje keturias dienas, nes laukia, kol prisirinks daugiau. Sumokėjote už taksi, gavote autobusą. Kita apgaulė – perduoda krovinius neaiškiam vežėjui iš skelbimų, be sekimo, be draudimo. Jūs galvojat, kad važiuoja Įmonė X, o realiai – koks nors savamokslis. Klauskite mašinos numerių, vairuotojo vardo, telefono. Jei delsia – raudona vėliava. Po Brexit paklausa išaugo, atsirado daug kaubojų. Atsargiai.

Ką daryti, jei Anglijoje nieko nėra namie, kai atvažiuoja vairuotojas?

Vairuotojas paskambina, pabeldžia, palaukią penkiolika–dvidešimt minučių. Jei nieko – veža į lokalinį terminalą arba derasi dėl kitos dienos. Sandėliavimas kainuoja. Kai kurie sako: „palikit kieme“. Anglijoje? Su lietumi? Ne. Neišeis. Kitas variantas – kaimynas arba raktas draugui. Planuokit iš anksto. Buvau Kentryje, kai gavėjas „išbėgo pieno“. Mašina veikiančiu dyzeliniu varikliu stovi keturiasdešimt minučių, skaitiklis sukasi. Nemalonu visiems. Sutarkit laiką ir būkit namie.

Ar pasitaiko, kad mikroautobusas tiesiog sugenda pakeliui į Londoną?

Su prižiūrimu parku – retai, bet taip. Generatorius nuvysta ant M1, padanga sprogsta. Rimtos įmonės turi techninę pagalbą arba partnerius Prancūzijoje, UK. Kartą Lilio turbūklo dūžta – perkelėm krovinį į kitą mikroautobusą per šešias valandas. Klientas Bristolyje nepastebėjo, tik tris valandas vėlavo. Jei vykstate su vieno žmogaus šou... gali užtrukti dienas. Paklauskite iš anksto: „Koks jūsų gedimo planas?“ Jei atsako „noo, pas mus taip nebūna“ – reiškia, mažai važinėja.

Dokumentai, muitinė ir Brexit niuansai

Ar reikia eksporto deklaracijos, gabenant asmeninius daiktus mikroautobusu į Angliją?

Po Brexit – taip. Net asmeniniai daiktai reikalauja inventoriaus sąrašo, kartais T2L ar eksporto deklaracijos. Ne raketų mokslas, bet popierius. Mes tvarkom, jei duodat normalius sąrašus. Reikia detalaus sąrašo su vertėm, ne „dėžė su daiktais“. JK pusėje gali prašyti TOR (Transfer of Residence), jei kraustotės gyventi – taip sutaupysit mokesčių. Dėl kai kurių namų apyvokos taisyklių... žinot, čia keičiasi dažnai, aš prieš kiekvieną reisą vis perskambinu brokeriui, kad tiksliai būtų. Taip saugiau.

Kaip muitinė tikrina krovinį ir ar dažnai stabdo mikroautobusus važiuojančius iš Lietuvos?

Jie naudoja rizikos profiliavimą. Baltas mikroautobusas su lietuviškais numeriais, dvidešimt vienodų dėžių su užrašu „dovana“ – tikrins. Maišyti namų apyvokos daiktai, tvarkingas sąrašas, ramus vairuotojas – dažniaus praleidžia. Bet būna ir atsitiktinių patikrų. Pridėja valandą–tris. Aš vairuotojams sakau: kabina švari, be papildomų cigarečių. Kartą Kokelyje skanavo mūsiškį, nes ta savaitę kita įmonė buvo pagauta su kontrabanda. Kalti pagal asociaciją, suprantat. Švarus krovinys, aiškūs popieriai – išeisit.

Kokius dokumentus privalau paruošti, jei pervežu prekes verslo reikmėms į Angliją?

Komercinė sąskaita faktūra, pakavimo lapas, o kai kada – EORI numeris. Jūsų JK pirkėjas irgi jo reikės importui. Jei B2B, galima atidėtojo PVM apskaita – čia jau buhalterio darbas, ne mano. Bet fiziniuose popieriuose svoris turi sutapti iki kilogramo. Skirtumas penkiasdešimt kilogramų – stabdymas. Visada prašau naktį prieš krovimą: atsiųskite kopijas, aš peržvelgiu. Geriau pataisyti klaidą Kaune nei aiškintis JK muitinėje antrą nakties. Patikėkit, žinau ką sakau.

Ar Brexit labai pakeitė mikroautobusų pervežimus tarp Lietuvos ir Anglijos?

Kardinaliai. Iki 2021-ųjų tai buvo lyg važiavimas į Lenkiją. Pakraunam, važiuojam, iškraunam. Dabar kiekvienai komercinei siuntai – muitinės deklaracijos. Trukmė pailgėjo puse dienos dėl popierių ir pasienio. Kainos paaugo – brokeriai, administracija. Kai kurie mažieji operatoriai išvis išėjo iš žaidimo, nes neatlaikė biurokratijos. Kita vertus, tvarkingi mikroautobusai su gerais brokeriais tapo patikimesni negu dideli vilkikai, strigę uosto eilėse. Prisitaikėm. Bet pradžia 2021-aisiais... atmenu, ir nelabai norėčiau kartoti. Košmariški mėnesiai.

Ar privaloma drausti krovinį ir kas tai sutvarko – man ar pervežėjui?

Krovinio draudimas yra pervežėjo atsakomybė, bet jūs turite pareikalauti poliso kopijos. Standartiškai dengia šimtą–tris šimtus tūkstančių eurų. Jei krovinys vertas pusę milijono – deklaruokit ir mokėkit papildomą įmoką. Mes sutvarkom. Pigūs neaiškūs vežėjai kartais neturi draudimo arba jis pasibaigęs. Baisi klaida. 2019 metais mačiau, kaip mikroautobusas užsidegė dėl elektros gedimo (žmonės nenukentėjo). Viskas viduje – į pelenus. Gerai, kad turėjom draudimą. Visada prašykit pažymos. Jei sako „nesijaudinkit“, bet nieko nerodo – bijokit. Labai.

Išvada

Greitas prekių pristatymas mikroautobusu į Angliją nėra vien greitis – tai kontrolė. Jūs matote, kur jūsų krovinys, jis nesimaišo svetimų žmonių siuntiniuose ir dažniausiai atvažiuoja per keturiasdešimt aštuonias–septyniasdešimt dvi valandas. Tai kainuoja daugiau negu grupinis pristatymas, bet mažiau nervų. Renkitės ne tą, kuris žadės auksą iš dangaus, o tą, kuris vakare dešimtą skambutį atsilieps ir pasakys: „nežinau tiksliai, bet per penkiolika minučių sužinosiu.“ Toks pervežėjas jūsų daiktus nuveš saugiai. Sėkmingo krovinio.