Greitas prekių gabenimas į Angliją mikroautobusais saugiai

Greitas prekių gabenimas į Angliją mikroautobusais saugiai – skamba kaip reklaminis šūkis, bet aš jau dvidešimt ketvirtus metus sukuosi aplink krovinius, ir galiu pasakyti, kad tai visiškai realu. Mikroautobusas dažnai būna auksinis viduriukas tarp brangios fūros ir siuntų tarnybų, kurios sumeta tavo kartonus su svetimais daiktais ir pristato po tris savaites. Šiemet rinka kiek kitokia nei anksčiau, kainos juda, kelių taisyklės griežtėja, bet esmė lieka ta pati: reikia žinoti, kas vyksta, ir nepasikliauti vien gražiais pažadais. Kartais keleiviai klausia akivaizdžių dalykų, bet aš nepykstu – geriau paklausti, nei paskui verkti. Atsakysiu į klausimus, kuriuos girdžiu nuolatos – paprastai, be filtro, taip, kaip sakyčiau telefonu.

Praktinė dalis – kaip tai vyksta?

Ar mikroautobusu tikrai galiu pervežti viską, ką suplanavau?

Žinoma, jei po "viskuo" turite omenyje standartinio buto baldus, dėžes, buitinę techniką ar kokį motociklą. Jei planuojate gabenti dviejų aukštų spintą, jau reikia fūros. Standartinis mikroautobusas paveža iki dvylikos šimtų kilogramų, kartais kiek daugiau, bet tada jau reikia žiūrėti, ar nepersistengia su svoriu. Būna, kad žmonės prisipirka daugiau nei telpa, tada vežėjas krauna paskutinę dėžę į keleivio vietą – nepatogu, bet įmanoma.

Kiek maždaug prekių telpa į tokį reisą?

Įprastas krovininis mikroautobusas, tarkime Mercedes Sprinter, talpina dešimt–trylika kubinių metrų. Realybėje tai dviejų kambarių buto daiktai, jei nesistengiate prisigrūsti iki lubų. Kartais klientai skambina ir sako: "Ten mažai to." Tada aš paprašau nuotraukų – ir paaiškėja, kad reikia dviejų reisų. Geriau jau iš karto pasakyti tikrąjį kiekį, nei stebėtis vėliau, kad dvi dėžės liko kieme.

Ar vairuotojas padės susikrauti daiktus, ar aš pats viską turiu daryti?

Čia tas klausimas, kurį girdžiu kas antrą savaitę. Teoriškai vairuotojas gali padėti, bet jei dirba vienas, fiziškai neįmanoma tempti šaldytuvo vieniems. Yra įmonių, kurios siunčia du žmones, bet kaina tada šoka į viršų. Aš rekomenduoju pasirūpinti sukiuotoju iš savo pusės. Mes turime kolegą Vytautą, kuris kartais padeda, bet pareiškia, kad jo specializacija – vairavimas, o ne stumdymas su spintomis.

Koks yra realus tvarkaraštis – per kiek laiko prekės pasiekia Angliją?

Iš Lietuvos į centrinius Anglijos regionus dažniausiai per dvi–tris paras. Jei važiuojama tiksliai į Londoną, kartais net per trisdešimt šešias valandas, jei eilės Doverio uoste normalios. Nors kai kurie kolegos sako, kad ir per trisdešimt spėja, aš nelabai tikiu – važiuojant taip greitai, rizikuojama saugumu. Realybėje reikia suskaičiuoti paėmimą, kelią, muitinę ir pristatymą. Jei kas nors sako, kad per pusdienį – meluoja arba skraido lėktuvu.

Ar galima sekti krovinį kelyje?

Šiais laikais daugelis vežėjų turi GPS, bet ne visi. Būna, kad klientas skambina: "Kur mano daiktai?" – o aš skambinu vairuotojui, o jis sako: "Važiuoju pro Brastą." Turiu omenyje Brestą. Jei svarbu matyti realiu laiku, tartis reikia iš anksto. Kai kurie turi programėles, kiti atsiunčia nuotrauką iš degalinės. Techniškai tai nėra raketų mokslas, bet pas mažuosius vežėjus tai dar ne standartas, ypač jei vengia technologijų.

Kainos ir mokėjimai – kur slypi papildomi eurai?

Kokia kaina dabar reali rinkoje už greitą gabenimą į Angliją mikroautobusu?

Šiuo metu kaina svyruoja nuo devynių šimtų iki tūkstančio penkių šimtų eurų už pilną mikroautobusą iki Londono. Jei reikia važiuoti toliau į šiaurę – į Birmingamą ar Mančesterį – kyla dar penkiasdešimt ar šimtą eurų. Jei krovinys neužpildo viso transporto, galima derėtis dėl dalies vietos, tada keturi–septyni šimtai. Bet jei kaina žemiau septynių šimtų už pilną reisą, kažkur yra gudrybė. Arba kuras mokamas atskirai, arba vairuotojas neapmokėtas, ir galite likti be daiktų pakeliui.

Ar kaina skiriasi, jei vežu iš Vilniaus ar iš Kauno?

Iš principo – taip, bet nežymiai. Iš Vilniaus kelias kiek trumpesnis, bet praktiškai nejaučiama. Kaune ir Klaipėdoje kartais mažiau vežėjų, kurie tuo metu važiuoja tiesiai į Londoną, tai gali tekti mokėti papildomai už paėmimą. O iš Panevėžio tenka derėtis atskirai. Kartais vairuotojas važiuoja aplinkui pro Jonavą, ir tada nepasakysi, kiek kuro sueis. Svarbiausia ne miestas, o ar vežėjas tuo metu turi laisvą mašiną ir ar patogu jam atvažiuoti.

Kodėl vieni vežėjai prašo dvigubai mažiau nei kiti?

Oi, čia jautri tema. Pigiausi variantai reiškia, kad vairuotojas dirba be poilsio, arba mašina nepritaikyta kroviniams, arba – blogiausia – tai trečiasis tarpininkas. Ypač jei skelbiasi socialiniuose tinkluose su trimis draugais ir be jokios istorijos. Buvo atvejis, kai klientas sumokėjo penkis šimtus, o atvyko apdaužytas VW be diržų. Baldai išmėtė viduje kaip kokteilio skėteliai (oi, ledai stiklinėje – nesusimąsčiau). Sugadinimas garantuotas, o gauti žalos atlyginimą be licencijos – beviltiška. Tokie skelbiasi internete ir dingsta kaip vėjas.

Ar yra paslėptų mokesčių, apie kuriuos man nesako iš pradžių?

Deja, taip. Kai kurie tarpininkai prideda mokesčius už keltą, nors turėjo būti įskaičiuoti. Kartais papildomai ima už "muitinės tarpininkavimą", nors tarpininkas nereikalingas. Aš dirbu atvirai – kaina telefone yra galutinė, jei niekas nesikeičia iš jūsų pusės. Bet buvęs atvejis, kai pažįstamas užsisakė pigiau, o paskui dar mokėjo tris šimtus už "ekstremalų pristatymą", nors tai buvo paprastas antradienis. Skaidrumas yra reta prekė šitoje rinkoje. Geriau brangiau be staigmenų.

Ar mokėti visą sumą prieš išvežimą yra normalu?

Dažniausiai penkiasdešimt penkiasdešimt: pusė iš anksto, pusė gavus prekes. Jei vežėjas reikalauja šimtą procentų prieš pamatydamas krovinį – keistoka. Bet ir pilnas mokėjimas po pristatymo vežėjui nepatogu, nes sugaišta laiku ir kurui. Aš rekomenduoju dalinį. Kai kurie kolegos ima viską iš karto, bet tai dažniausiai su stambiais verslo klientais. Fiziniams asmenims – dairosi vienas kitam į akis, tada ir pinigai eina sklandžiau.

Dokumentai po Brexit – ar viskas taip sudėtinga?

Ar po Brexit viskas labai pasikeitė ir dabar tai beprotybė?

Pasikeitė, bet beprotybe nebevadintų. Pirmaisiais mėnesiais po 2021 metų buvo chaosas – muitininkai patys nežinojo formulių. Dabar įprasta. Reikia prekių sąrašo, EORI numerio jei veža verslas, ir kilmės deklaracijos. Jei per Šiaurinę Airiją – savos specifikos. Bet jei dokumentai tvarkingi, pasienyje pravažiuoji per kelias valandas. O jei klaida – gali stovėti parą. Aš pats nebeskaitysiu Brexit naujienų kasdien, nes nuo tokių niekas nepasikeis.

Kokius dokumentus turiu paruošti, kad prekės nekiltų bėdų pasienyje?

Pagrindinis – sąrašas prekių anglų kalba, su vertėmis ir svoriais. Jei iš verslo – sąskaita faktūra. Jei asmeninės dovanos – raštiškas paaiškinimas, kad ne parduoti. Kartais prašo CMR, nors mikroautobusai dažnai veža per daug vienu kartu – kaip ten vadina... (ai, ne, palikit, svarbiausia sąrašas). Reikia paso kopijos. Ir gavėjas Anglijoje privalo turėti EORI numerį, jei vertė viršija 135 svarus. Kartais jis pamirštamas, tada daiktai stringa Doverio savaitėms.

Ar mikroautobusas vengia muitų patikrų, nes jis mažesnis?

Ne, čia mitas. Mažesnis automobilis neturi eilės "tiesiai be patikros". Jei norės patikrinti – patikrins. Kartais mikroautobusus tikrina dažniau, nes ten maišyti kroviniai. Buvo atvejis, kai vairuotojas sakė "tik persikraustymas", o muitininkas rado dvidešimt nesuženklintų dviračių. Tuomet baudos, konfiskacija, savaitė vėlavimo. Maža mašina neatleidžia nuo atsakomybės, priešingai – kartais pritraukia daugiau dėmesio. Nesąmonių nepridarykite.

Kas bus, jeigu muitininkai nusprendžia atidaryti visas dėžes?

Tada reikia kantrybės. Jie atidarys, patikrins, palygins su sąrašu. Jei sutampa – pravažiuoji. Jei randama sąraše nebuvusių dalykų – priklauso, kas tai. Kartais paprašo mokesčio, kartais konfiskuoja. Reali bėda yra laikas. Buvo situacija, kai vairuotojas su tokiu kroviniu laukė Doverio aštuoniolika valandų – praleido terminus kitiems klientams. Muitininkai neklauso jūsų skubumo. Geriau pakuotę sudėti atidaromą, nei glaistyti kampus juosta.

Ar man reikia CMR, net jei vežu asmeninius daiktus?

Štai čia aš pats kartais suabejoju. Techniškai, jei ne komercinis krovinys, CMR ne visada privalomas. Bet kai kurie vežėjai jį pildo dėl savo apsaugos. Tarpininkai be CMR kaip be rankų. Aš renkuosi pasirašytą perdavimo aktą su sąrašu. Bet jei verslas prašo CMR – neprieštaraukite, tai daugiau ramybės visiems. Blogiausia, kad nieko nėra, o paskui ginčai dėl sulaužytos sofos. Tada niekas neįrodo nieko, o žodis prieš žodį bevaisiasi.

Saugumas – kaip neprašauti pro šalį?

Kaip apskritai suprasti, kad vežėjas nėra koktis, kuris pasiims prekes ir prapuls?

Tikrinkite licenciją. JK atveju turi turėti tarptautinių pervežimų leidimą, gerai jei turi O-licencę. Jei vengia rodyti dokumentus, kalba apie "draugą, kuris padės" – sprukite. Buvęs atvejis: klientas rado pigų skelbimą, vairuotojas atvažiavo be ženklų, ant kabinos lipdukas "Greitas gabenimas". Dingo su kroviniu. Policija ieškojo tris savaites. Pasirodo, jokių įmonių nebuvo. Rimtas vežėjas atsiunčia sutartį, sąskaitą, turi draudimą. Jei nėra nieko – nėra ir jūsų daiktų.

Ar dažnai pasitaiko, kad prekės sugadinamos pervežimo metu?

Pasitaiko dažniau, nei norėčiau. Ne todėl, kad vairuotojai blogi, o kad daiktai blogai supakuoti. Važiuojant per žemyną, mašina linguoja ir stabdo. Jei lempa stovi be apsaugos – sulūš. Kartais kaltas vairuotojas: skiria per mažai diržų. Buvęs įvykis: porceliano servizas atvyko nebe servizu, o gabalais. Klientas pakuotę paliko atvirą, manydamas, kad "atsargiai važiuos". Draudimas ne visada padengia abejotinais atvejais. Todėl aš visada kartoju: nepiguokite ant pakavimo medžiagų.

Ką daryti, jei mikroautobusas su mano kroviniu užstringa kelyje?

Pirma – nerizikuoti vairuotojo gyvybe. Antra – skambinti vežėjui. Rimtos įmonės turi techninę pagalbą. Buvo istorija: priekabos ratas suplyšo prie Frankfurto, dalis krovinio persikrovė vėlai vakare. Klientas Londone rašė pykčio žinutes, nors aš nieko negalėjau padaryti. Realybė: jei gedimas rimtas, terminas nukenčia. Bet jei vežėjas rūpestingas, informuoja kas dvi valandas. Tyčia nutylėjimas blogiausias ženklas. Jei rimta – randa sprendimą, net jei kainuoja.

Ar verta drausti krovinį, kai važiuoja mikroautobusu?

Jei vertingos prekės – taip. Daugelis galvoja: "Kas gali atsitikti?" Gali visko. Pažįstamas pateko į avariją Belgijoje – slidus kelias, niekieno kaltė. Krovinys apdraustas CMR, bet ribotai. Jei vertė didelė, imkite papildomą draudimą, tai kainuos maždaug pusę–vieną procentą vertės. Atrodo kaip bereikalinga išlaida, bet kai tenka mokėti už sulaužytą printerį – gailėsitės. Aš ne draudimo agentas, bet per tiek metų mačiau, kad nelaimės nešioja staigmenas.

Ar tikrai visi vežėjai, kurie skelbiasi internete, turi leidimus vežti tarptautiniu maršrutu?

Tikrai ne. Yra "šešėlininkų", kurie veža be licencijų, be draudimo, kartais be tachografo.