Greitas nedidelių siuntų atvežimas į Angliją: kaip iš tiesų nepasiklysti laike

Dirbu su tarptautiniais perkraustymais jau... tikrai daugiau nei dvidešimt metų. Mažos siuntos, dideli namų apyvokos reikalai – viską esu matęs. O jei yra vienas klausimas, kurį girdžiu kolegoms sjuokaujant koridoriuje, tai: „Ar tikrai greitai galima atvežti nedidelę siuntą į Angliją?“ Trumpas atsakymas – taip. Bet „greitai“ turi tiek reikšmių, kad net galva apsisuka. Vienam tai dvi dienos, kitam – savaitė. Ką aš tau galiu papasakoti – ne stebuklingą formulę, o paprastą pasakojimą, kaip greitas nedidelių siuntų atvežimas į Angliją vyksta realybėje, su tikromis datomis, sugedusiais vilkikais ir muitinės siurprizais.

Iš pradžių apie greitį – kas realu, kas ne

Kiek dienų siunta pasiekia Angliją, jei skubu?

Jei standartinis grupažas, dažniausiai trunka nuo trijų iki penkių darbo dienų. Express variantas, kai furgonas važiuoja tiesiai arba krovinys pirmas kraunamas, gali sutrumpinti iki dviejų. Bet žinok – esu matęs atvejį, kai klientas skubėjo su jau supakuota dėže, o pasirodo, paliko skysčius. Reikėjo iškrauti, perdaryti popierius, ir diena dingo į orą. Idealu – trys dienos. Idealu retai būna.

Ar galiu tikėtis, kad per 24 valandas mano dėžė bus Londone?

Techniškai taip, jei siunti lėktuvu ir kišenes turi gilias. Bet kai žmonės klausia apie nedidelę siuntą į Angliją, 99 procentais galvoja apie kelius. Tai ne, per 24 valandas nebent pats nuvažiuosi. Greičiausias kelių variantas – sekanti darbo diena į terminalą, ne iki durų. Pamenu, verslininkui teko aiškinti, kad jo dėžutė neskris dronu. Jis nuliūdo, bet suprato.

Kodėl mano siunta kartais „stringa“ sandėlyje Vilniuje, nors turėjo iš karto važiuoti į UK?

Tai konsolidacija. Furgonas neišvažiuoja tuščias – surenkama keletas siuntų. Atneši pirmadienį, bet paskutinis krovinys kraunamas trečiadienį. Buvęs atvejis: klientas supyko, kad siunta stovi, bet mes laukėm spaudos mašinos iš Kauno. Ne aš, nei vairuotojas to nesuvaldom. Jei skubu, klausk, ar yra furgonas šiandien, ne „kada planuojama“. Tai ir yra skirtumas.

Ar savaitgaliai skaičiuojasi į tas 3–5 darbo dienas?

Ne. Vairuotojai turi poilsio režimą, o sekmadienį terminalai dažnai uždaryti. Šeštadienį keltai kursuoja, bet Doverio muitinė... hm, ten savaitgalį tik budi sargai. Buvęs atvejis: klientas užsakė penktadienį ir skaičiavo, kad pirmadienis – trečia diena. Deja, pirmadienio rytą furgonas tik kirto Lenkiją. Savaitgaliai – tuščios datos. Anglijos terminaluose savaitgaliais ramu, vairuotojai miega kabinuose. Juk ir jie žmonės.

Koks skirtumas tarp grupažo ir individualaus furgono, kai nori greitai?

Grupažas – dalijiesi vietą su kitais. Furgonas važiuoja, kai susirenka kroviniai. Individualus – moki už visą mašiną, ji važiuoja tada, kai reikia. Kainos skirtumas milžiniškas. Dvi dėžės – grupažas. Buvęs atvejis: klientas nusprendė, jog septynios dėžės vertos individualaus furgono. Sumokėjo trigubai, o viskas tilptę į standartinį grupažą. Nepamenu sumos, bet labai nuostolinga. Rinkis protingai.

Kainos ir skaičiai, kurie niekada nebūna vienodi

Kokia nedidelės siuntos į Londoną kaina realybėje – be saldainių popieriuje?

Maža dėžė, iki 30 kilogramų, dažniausiai kainuoja 70–140 eurų. Bet yra tūrinis svoris. Kartą vežėm milžinišką dėžę su plunksnomis – sveria 5 kg, bet vietos užėmė 40 kg verte. Klientas piktas, bet taip skaičiuojama. Realybė: jei kaina skamba per gerai, sąskaitą pamatysi tik pakeliui. Atsargiai. Kuro kaina kinta, įkainiai juda. Nėra vienos amžinos kainos lentelės, kad ir ką ten Google rodytų.

Ar pigiau siųsti į garsiuosius logistikos centrus šalia Londono, pavyzdžiui, Feltham?

Teoriškai taip, nereikia sukti gatvelių. Bet centrai ima po 10–15 svarų „handling fee“. Tada tavo laikas, benzinas, stovėjimo mokestis. Vienam klientui apskaičiavau – išėjo brangiau nei pristatymas iki durų Kente. Ir dar: kai kurie centrai dirba tik iki keturių. Dirbantis žmogus negali atvykti. Pigiau tik ant popieriaus. Aš pats renkuosi duris, kai siunčiu sau daiktus. Mažiau galvos skausmo.

Kodėl vieni žema kaina viliasi, o kiti rašo normaliai – kas čia per žaidimas?

Internetinės kainos dažnai kabliukai. Pamatai 29 eurus, paskambini – prisideda kuras, muitas, krova. Pabaiga 120. Realistinė situacija: jaunuolis siuntė dėžę į Mančesterį. Pasirinko pigiausią. Siunta mėnesį suko Olandijoje. Pasiėmėm po dviejų savaičių, kai sutiko mokėti papildomai. Blogi žaidėjai egzistuoja. Nepatogus faktas, bet aš juos pažįstu vardais. Gerbk savo siuntą – rinkis skaidrumą, ne kainą.

Ar verta drausti mažą siuntą, ar pinigų metimas į balą?

Draudimas kainuoja kelis eurus, kartais jau įskaičiuotas. Jei elektronika ar brangu – drausti. Buvęs atvejis: keramikinis šviestuvas, be draudimo. Furgonas rado duobę Prancūzijoje, šviestuvas įskilęs. Žmogus negalėjo įrodyti, nes pats pasirašė be pastabų. Keli eurai būtų išgelbėję. Dažnai galvojame, kad taip nenutiks, bet duobės nutinka. Ypač jei siunta trapi. Mano patarimas – drausk, kai viduje stiklas.

Kokia klaida dažniausia skaičiuojant kainą žmonėms patiems?

Žmonės matuoja tik faktinį svorį. Dėžė su žaislais sveria 8 kg, bet matmenys 60x40x40, tūrinis svoris 20 kg. Skaičiuoja pagal 8, o mes – pagal 20. Dar – nepaminėti, kad reikia į aukštą be lifto. Papildomas mokestis. Pats prieš metus pamiršau paklausti apie laiptus Birmingame. Vairuotojas supyko. Dabar klausiu visada. Dvigubai. Nebegėdiju klausti. Geriau išgirsti vairuotojo pomposimą nei mokėti du kartus.

Pakuotė, dokumentai ir muitinės voratinklis

Kaip supakuoti nedidelę siuntą į Angliją, kad muitininkai nesiskustų?

Stora dėžė, ne pirmo naudojimo bananų dėžė. Buvo istorija: klientas supakavo į dėžę su dideliu „Chiquita“ logotipu. Anglijos muitinė atidarė – biosecurity. Pamatė logotipą ir pagalvojo apie vaisius. Praradom dieną. Naudok neutralią pakuotę, priklijuok sąrašą, kietai užklijuok. Skysčiai tik hermetiškai. Jei siunčiate knygas – dėžė turi atlaikyti svorį. Jos pragaro sunkios. Bananų dėžių venkite.

Ar reikia sąskaitos faktūros, jei vežu asmeninius drabužius mamai?

Ne visada reikia sąskaitos, bet turinį aprašyti būtina. „Asmeniniai daiktai“ muitinei per mažai. Sąrašas: marškinėliai 4 vnt., batai 2 poros. Vertė simbolinė. Šioje vietoje aš nebešimtas procentų tikras dėl naujausios ribos – atrodo, kad dovana iki 135 svarų neapmokestinama, bet (taip, tikrai žinau, kad prieš kelis mėnesius buvo pokyčių, tad pasitikrinkite). Neprašyk rašyti „dovana 1000 eurų“. Muitininkai tikrai nekvaili.

Kas tas EORI ir ar man jo reikia siunčiant nedidelę siuntą į Angliją?

EORI – muitinės numeris verslui. Privačiam asmeniui nereikia, firmai – privalomas. Po Brexit tapo norma. Kartais privatūs gavėjai irgi paklausiami dėl EORI. Sistema spaudžia automatiškai. Tada tenka racionalizuoti. Draugui siunti knygų – nekreipk dėmesio. Į sandėlį – klausk numerio prieš siųsdamas. Kitaip stovėsi eilėje. O eilės Anglijos muitinėje – ne mano mėgstamiausias būdas leisti rytą.

Galima siųsti lietuvišką picą broliui į Liverpulį?

Ne. Maisto produktai, ypač mėsa, pienas, kiaušiniai – stop. Po Brexit Anglija prižiūri kaip vanagą. Reikia fitosanitarinių sertifikatų. Klientas kartą pats įdėjo rūkytos dešros. Muitinė konfiskavo visą siuntą. Brolis liko be dovanų. Beje, NHS Anglijoje ir taip egzistuoja, tai jei alkanas – tegu nueina į parduotuvę. Ilgo galiojimo produktai dar prašys, bet šviežias maistas – ne. Jokios picos. Labai gaila.

Ar tiesa, kad muitinė atidaręs dėžę vėluoja viską per pusę savaitės?

Ne pusė savaitės, bet diena ar dvi tikrai. Jie atidaro, tikrina, pakuoja atgal... hm, kaip pakuoja, tai jau kitas klausimas. Grįžta kartais nekaip. Buvęs atvejis: tikrino elektros įrankius – viena diena. Kitas: drabužiai, bet įtartina etiketė – dvi. Tai biurokratijos kaina, ne vežėjo. Doveris vasarą būna pragaras. Įskaičiuok į planus arba rinkis kitą uostą. Bet tada kitas maršrutas. Viskas turi savo kainą.

Ar ant dėžės rašant „fragile“ krovikai elgiasi atsargiau?

Nekalbėsiu už visus, bet terminale pamatęs „fragile“ niekas nesustoja. Laiko spaudimas, mašinos, šakės. Jei dėžė kieta, išgyvens. Jei viduje lempa, o išorė plona – užrašas nepades (aišku, padės, bet ne visada). Vienintelė apsauga – kieta mediena arba putos. Aš pats abejingas tokiems žodžiams. Geriau sumokėti už tvirtesnę pakuotę. Rašykite „fragile“ angliškai, ne lietuviškai. Anglai supras geriau nei mūsų „dūžtančios“ etiketę.

Kas stringa ir kodėl ne visada kaltas vežėjas

Ar mano siunta keliauja vienu furgonu nuo Lietuvos iki Anglijos durų?

Dažniausiai ne. Perkeliama kelis kartus: iš tavo namų į terminalą, į tarptautinį furgoną, į anglišką centrą, į kurjerio mašiną. Maža dėžutė važiuoja su šimtu kitų. Išimtis – tiesioginis express reisas. Tada taip, bet kaina kita. Kartą vežėm dokumentus tiesiai iš Kauno. Nulėkėm be sustojimų, bet klientas mokėjo ne už dėžutę, o už laiką. Laikas brangus. Toks variantas jūsų drabužiams neapsimokės. Nebent tai šilkas.

Ką reiškia „vilkikas numušė datą“ – ar man panikuoti?

Sugedo variklis, arba gripas, arba tiesiog buvo eilė kelyje dėl remontą. Nepanikuok. Siunta atsidurs sekant furgone, dažniausiai per dieną kitą. Jei ne produktai greitai gendantys – nieko baisaus. Buvęs atvejis: sugedo Vokietijoje, perkrovėm kitur. Blogiausia – savaitgalis prieš šventes. Tada gali užtrukti. Bet turime partnerius, kurie padeda. Nėra taip, kad siunta pasmerkta. Vilkikai irgi turi teisę sugesti kaip jūsų senelis.

Ką daryti, jei Anglijos kurjeris sako „buvo neparašyta“, o aš visą dieną sėdėjau namie?

Atsitinka. Anglijos kurjeriai kartais taip daro. Neturiu paaiškinimo – gal per daug darbo. Faktas: turite teisę reikalauti antro bandymo be mokesčio, jei jų kaltė. Svarbu turėti įrodymų – kamera ar liudininkas. Be jų – tartis sudėtinga. Geriau nurodykite saugų palikimo vietą ar kaimyną. Aš mokau rašyti: „Leave behind the bins“. Anglai supranta konkrečią komandą. „Skambinkite“ jiems reiškia „bandyk dar kartą nieko nedarydamas“.

Kaip atskirti tikrą vežėją nuo brokerio, kuris eilę veda tik į bėdą?

Paklauskite: ar turite vilkiką, važiuojantį į JK šią savaitę? Jei „mes surandame“ – brokeris. Ne visi blogi, bet rizika didesnė. Tikri turi parką, sako vairuotojo vardą. Atsiliepimai: jei 50 penkių žvaigždučių per savaitę – nupirkta. Tikri atsiliepimai turi ir trijų žvaigždučių. Brokeriai žada greitą atvežimą, bet net nenutuokia, kur siunta. Buvęs atvejis: „vežėjas“ pardavė siuntą trims kitiems. Dingo pėdsakai. Nekeniu tokių istorijų.

Ar Google visada teisus rašydamas „siuntos į Anglija per 2 dienas“?

Google renka frazes iš visų pusių. Tos „dvi dienos“ – teorinis minimumas. Vasarą visi vilkikai užimti, žiemą – rūkas sąsiauryje. Realiai greitas atvežimas dažniausiai 3–5 darbo dienos. Dar vienas dalykas – paštai veluoja. Sistema rodo senai. Google nėra logistikos įmonė. Patikimesnis būdas – paskambinti vežėjui. Jei sako: „na, gal poryt“ – jau tiksliau nei bet koks algoritmas. Aš algoritmų nepasitikiu. Tik žmonėms, kurie atsako už savo žodžius.

Ką daryti, jei dėžė atkeliavo su įbrėžimu – verta kelti triukšmą?

Priklauso nuo turinio. Jei dėžė sumušta, bet viduje plastikas – nekreipk dėmesio. Jei monitorius – fotografuokite iškart, nepasirašykite „gauta tvarkingai“. Kartą klientas pasirašė, tada atidarė – stiklas dužęs. Draudimas nepadengė, nes parašas buvo. Labai nemalonu, bet taip buvo. Visada tikrink prieš pasirašydamas. Jei vairuotojas skuba – palaukite. Tai jūsų teisė. Aš žinau, kad nepatogu, bet taip reikia. Kitaip liksite kalti patys.

Ar perkraustymų sezonas tikrai ima ir pristabdo greitą siuntų atvežimą į Angliją?

Tikrai taip. Rugpjūtis – visi laksto. Gruodis – Kalėdų lavina. Terminalai pilni. Furgonai užsakomi savaitėms į priekį. Venkite šių mėnesių arba planuokite anksti. Pernai klientas norėjo spėti iki Kalėdų. Siunta išvyko gruodžio 20-ąją. Buvo chaosas. Pasiekė po Naujųjų. Pyko ant mūsų, nors įspėjome. Sezonas – ne mitas, o matematika: per daug siuntų, per mažai mašinų. Vairuotojai irgi nori apkabinti šeimas per šventes.

Ar oro uoste tikrinami kroviniai kitaip nei kelyje per Eurotunelį?

Kitaip. Kelyje – atrankinis patikrinimas. Oro uoste – viskas per rentgeną. Bet mažos siuntos oru retos, nes brangu. Paprastai per Prancūziją ar Olandiją. Eurotunelis greitas, bet ten irgi eilės. Buvęs atvejis: pro Doverį laukė šešias valandas. Pro tunelį – dvi. Skirtumas akivaizdus. Kai kurie vengia tunelio dėl kainų. Asmeniškai man patinka jis – greičiau, nors brangiau. Oi, čia mano nuomonė, ne faktas. Atleiskite. Bet taip renkuosi jau dešimt metų.

Kokia didžiausia klaida, kurią žmonės daro, kad vėluoja net pati greičiausia siunta?

Blogiausias dalykas – neteisingas adresas. Antra – blogas telefonas. Kurjeris skambina, numeris neatsako. Siunta grįžta į terminalą. Kartą siuntėm į Edinburgą be buto numerio. Trylika butų vienam name. Praradom pusdienį. Patikrinkite indeksą – JK indeksai be galo svarbūs. Ypač Londone, kur vienoje gatvėje šimtai numerių. Be indekso – lengvai pasiklysti. Ir nepamirškite nurodyti šalies. Kartais žmonės rašo tik miestą. Anglijoje daug vienodų pavadinimų.

Žodžio „greitas“ nereikia laikyti magišku. Greitas nedidelių siuntų atvežimas į Angliją įmanomas, bet reikalauja pasiruošimo, realių lūkesčių ir žmogaus, kuris pasakys tiesą. Dvidešimt metų šitame darbe išmokiau: geriau nukelti keliomis dienomis ir atsiųsti sveiką, nei skubinti ir vėliau aiškintis, kur dingo siunta. Rinkitės vežėją, kuris kalba žmoniškai – su abejonėmis, skaičiais ir be saldžios propagandos. Sėkmės pakuojant.