Greitas naujų prekių atvežimas į Angliją: laiku ir be žalos

Sveiki, aš jau beveik dešimt metų dirbu tarptautinių perkraustymų srityje, tad žinau, kad naujų prekių atvežimas į Angliją nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti pirmu žvilgsniu. Per šiuos metus mačiau viską – ir sklandžius pervežimus, ir tikras nelaimes, kai klientai gaudavo sugadintas detalis arba jų siunta dingdavo be žinios. Šiame straipsnyje (na gerai, šitoje mano mažoje paskaitoje) papasakosiu, kaip viskas veikia, kokie yra dažniausi painiavos kampai, ir ko jums iš tikrųjų reikia ieškoti, kad prekės atkeliautų laiku ir sveikos. Nes patikėkit – ne visos įmonės vienodos, ir kaina kartais nėra tas rodiklis, į kurį verta žiūrėti pirmiausia.

Kaip vežamos naujos prekės į Angliją?

Kokie yra pagrindiniai būdai pristatyti naujas prekes į Angliją?

Na, yra keletas variantų. Pirmas ir dažniausiai naudojamas – pilnas konteineris (FCL), kai jūsų prekės užima visą konteinerį. Antras – dalinis konteineris (LCL), kai jūsų daiktai keliauja kartu su kitų žmonių kroviniu. Trečias – oro gabenimas, kuris yra brangesnis, bet žymiai greitesnis. Ketvirtas – individualiosios transporto priemonės, jei kalbame apie mažesnius kiekius. Kiekvienas variantas turi savo pritaikymą. Pavyzdžiui, jei vežate naują baldų komplektą iš Italijos į Londoną, tikriausiai pakaks dalinio konteinerio. Bet jei pilnai įrenginate naują namą ir reikia dvidešimties kubinių metrų – jau reikia galvoti apie pilną konteinerį arba net kelias siuntas.

Kiek laiko trunka pristatymas į Angliją?

Paprastai kalbant, jūros keliu tai užtrunka nuo 7 iki 14 dienų, priklausomai nuo uosto. Iš Italijos ar Ispanijos greičiau, iš Azijos – ilgiau, aišku. Oro gabenimas – 2-4 dienos, jei viskas tvarkoje su dokumentais. Bet čia aš visada įspėju klientus: tai yra idealios sąlygos. Praktiškai kartais tenka pridėti dar kelias dienas dėl muitinės, uosto perkrovimo arba paprasčiausio eismo. Vieną kartą turėjau atvejį, kai siunta iš Kinijos į Southamptoną užtruko tris savaites ilgiau nei planuota – pasirodo, buvo uosto streikas, o mūsų klientui niekas nepranešė iki pat galo. Tai buvo mano klaida, pripažįstu, reikėjo aktyviau sekti padėtį.

Ar galima užsakyti greitesnį pristatymą, jei skubu?

Taip, žinoma, bet tai kainuoja. Greitesnis pristatymas paprastai reiškia oro gabenimą arba premium jūros paslaugas su pirmumo iškrovimu uoste. Kainų skirtumas gali būti 2-3 kartai didesnis nei standartinis variantas. Aš visada sakau klientams: jei jums tikrai skubu ir prekės reikalingos konkrečią dieną – geriau mokėti daugiau nei po to aiškintis su rangovais, kuriems trūksta medžiagų. Bet jei galite palaukti savaitę ar dvi – sutaupysite nemažai.

Kokie uostai naudojami gabenant prekes į Angliją?

Dažniausiai tai yra Felixstowe, Southampton, Liverpool ir Londono uostas (tiksliau – Thamesport). Kiekvienas uostas turi savo ypatybių. Pavyzdžiui, Felixstowe yra didžiausias ir dažniausiai naudojamas, bet kartais ten būna didesnės spūstys. Southamptonas geriau tinka, jei jūsų prekės skirtos pietų Anglijai. Aš asmeniškai dažnai naudoju kelis uostus priklausomai nuo to, iš kur prekės ateina ir kur jas reikia pristatyti galutiniame taške.

Kainos ir kaip jas suprasti

Kiek vidutiniškai kainuoja naujų prekių atvežimas į Angliją?

Čia labai priklauso nuo kiekio ir būdo. Maždaug – nuo 500 iki 2000 svarų už dalinį konteinerį (LCL), pilnas konteineris (20 pėdų) paprastai kainuoja nuo 1500 iki 3000 svarų, priklausomai nuo atstumo ir uosto. Oro gabenimas – gerokai brangesnis, prasideda nuo 5-10 svarų už kilogramą, bet čia jau reikia skaičiuoti pagal konkrečią situaciją. Į šią kainą dažniausiai neįeina muitinės mokesčiai, kurie gali būti dar papildomi 20% nuo prekės vertės, jei kalbame apie naujas prekes su PVM.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Čia aš būsiu atviras – ne visada. Aš mačiau įmones, kurios siūlo labai žemas kainas, o po to klientai moka dvigubai daugiau dėl „papildomų paslaugų" arba tiesiog gauna prastos kokybės paslaugą. Vienas mano klientas rinkosi pigiausią variantą iš Kinijos į Angliją, sutaupė kelis šimtus svarų, bet galutinėje sąskaitoje sumokėjo beveik tiek pat dėl netikėtų muitinės mokesčių ir sandėliavimo mokesčių uoste. Geriausia yra aiškiai paklausti, kas įeina į kainą, ir viską gauti raštu.

Kokie papildomi mokesčiai gali atsirasti?

Muitinės mokesčiai (jei prekės naujos ir vertė viršija tam tikrą sumą), PVM (paprastai 20% nuo prekės vertės su muitinės mokesčiais), sandėliavimo mokesčiai uoste (jei prekės per ilgai stovi), dokumentų tvarkymo mokesčiai, terminalo mokesčiai uoste, ir kartais net papildomas draudimas, jei jūsų prekės yra labai vertingos. Aš visada rekomenduoju klientams aiškiai pasitikslinti visus šiuos punktus prieš pasirašant sutartį, nes kartais pasirodo „ nematomi" mokesčiai, kurie gerokai padidina galutinę sumą.

Kaip užtikrinti, kad prekės atkeliautų sveikos?

Kodėl prekės kartais sugenda gabenimo metu?

Pagrindinės priežastys – blogas pakavimas, netinkamas krovinio tvirtinimas, drėgmė (ypač jūros gabenimo metu), ir paprasčiausia netvarka perkrovimo metu. Aš pats mačiau atvejų, kai brangūs veidrodžiai atvyko sudaužyti, nes buvo supakuoti tik į popierių. Taip pat buvo atvejis su nauju virtuvės komplektu iš Vokietijos – atvyko su įbrėžimais, nes krovėjai konteineryje tiesiog paleido prekes „kaip pakliuvo". Čia jau kaltas ne gabenimas, o blogas tvarkymas.

Koks turėtų būti pakavimas, kad prekės būtų apsaugotos?

Čia priklauso nuo prekės tipo. Baldai – bent jau burbulinė plėvelė, kietos kartono dėžės arba medinės konstrukcijos, jei labai brangūs. Elektronika – geriausia naudoti originalias pakuotes, jei jos tvirtos, arba specialias dėžes su putomis. Stiklas ir keramika – dvigubas pakavimas, geriausia su individualiomis ląstelėmis. Aš visada sakau: geriau pernelyg saugoti nei per mažai. Vieną kartą klientė vežė naują indaują iš Danijos – ji buvo supakuota taip, lyg tai būtų kiaušiniai, ir atvyko sveikutėlaitė. O kitas klientas sutaupė ant pakuotės ir galutiniai nuostoliai buvo didesni nei sutaupyta suma.

Ar verta naudoti profesionalias pakavimo paslaugas?

Jei prekės yra brangios arba jautrios – taip, tikrai verta. Profesionalai žino, kaip tvirtinti krovinius, naudoti tinkamas medžiagas, ir svarbiausia – jie prisiima dalį atsakomybės už tai, kaip prekės supakuotos. Žinoma, tai papildomas kainos, bet kartais verta. Ypač jei patys neturite patirties su tarptautiniu gabenimu.

Kas atsitinka, jei prekės vis tiek sugenda?

Jei prekės sugenda dėl gabenimo įmonės kaltės – jie atsako pagal tarptautines konvencijas (pavyzdžiui, CMR prievolės). Bet čia yra niuansas: jei prekės buvo blogai supakuotos jūsų pačių – atsakomybė gali kristi ant jūsų. Todėl aš visada rekomenduoju daryti nuotraukas prieš gabenimą, saugoti dokumentus, ir jei įmanoma – naudoti papildomą draudimą. Vieną kartą turėjome atvejį, kai siunta su naujais čiužiniais atvyko su vandens žymėmis – draudimo kompanija išmokėjo kompensaciją tik todėl, kad turėjome nuotraukas, rodančias, jog prekės buvo tvarkingos prieš išsiunčiant.

Dokumentai ir muitinė

Kokie dokumentai reikalingi gabenant naujas prekes į Angliją?

Pagrindiniai – komercinė sąskaita (invoice), packing list (krovinio sąrašas), CMR waybill (tarptautinis vežimo dokumentas), ir jei reikia – kilmės sertifikatas. Jei prekės naujos ir skirtos perpardavimui, gali prireikti papildomų dokumentų. Po Brexit situacija pasikeitė, ir dabar reikia aiškiai deklaruoti prekių kilmę, vertę, ir paskirtį. Aš pats kartais pasimoku ant šito – pamirštame vieną dokumentą, ir po to muitinėje užstringama visa siunta.

Kaip veikia muitinė po Brexit?

Dabar visi gabenimai į Angliją iš ES šalių reikalauja muitinės deklaracijos. Tai reiškia, kad reikia užpildyti importo dokumentus, sumokėti muitus ir PVM (jei taikoma), ir parodyti visus reikiamus dokumentus. Procesas nėra labai sudėtingas, bet reikalauja tikslumo. Vienas mano klientas bandė pats tvarkyti dokumentus ir padarė klaidą vertės nurodyme – po to teko aiškintis su muitine dvi savaites. Geriau patikėti šitą darbą profesionalams, jei neturite patirties.

Kas yra EORI numeris ir ar man jo reikia?

EORI (Economic Operators Registration and Identification) numeris yra būtinas, jei norite patys tvarkyti muitinės dokumentus arba dalyvauti prekyboje su Jungtine Karalyste. Jei naudojatės gabenimo įmonės paslaugomis, dažniausiai jie turi savo EORI ir gali tvarkyti dokumentus jūsų vardu. Bet jei planuojate dažnai vežti prekes – verta susitvarkyti savo numerį.

Kokie muitai taikomi naujoms prekėms?

Muitai priklauso nuo prekės tipo ir kilmės šalies. ES prekėms paprastai taikomi mažesni muitai arba jų išvis nėra pagal prekybos susitarimus. Bet čia aš nesu 100% tikras dėl visų prekių kategorijų – geriausia pasitikslinti konkrečiai su savo atveju, nes kiekviena prekių grupė turi savo tarifą. Pavyzdžiui, baldai gali turėti nuo 0% iki 8% muitą, elektronikos prietaisai – paprastai mažiau, o tekstilė – kartais ir iki 12%.

Praktiniai patarimai ir dažnos problemos

Kaip pasirinkti patikimą gabenimo įmonę?

Pirmiausia – žiūrėkite į patirtį ir atsiliepimus, bet ne tik į jų pačių svetainę. Patikrinkite nepriklausomus šaltinius, forume pamatykite, ką žmonės rašo. Antra – paklauskite, kokius dokumentus jie tvarko, ar turi savo agentus uostuose, kokios jų draudimo sąlygos. Trečia – gaukite kelis kainų pasiūlymus ir palyginkite, bet ne tik kainą, o visą paslaugos apimtį. Aš pats asmeniškai vengiu įmonių, kurios siūlo per gerai skambančias kainas – paprastai ten kažkas ne taip.

Kada geriausia planuoti gabenimą?

Geriausia planuoti iš anksto – bent 2-4 savaitės prieš norimą pristatymo datą, jei tai jūros gabenimas. Jei oro – pakanka ir savaitės, bet su dokumentais reikia suspėti. Taip pat venkite pikų laikotarpių – prieš Kalėdas, vasaros vidurį, kai visi nori vežtis daiktus. Vieną kartą turėjome klientą, kuris norėjo viską sutvarkyti per tris dienas prieš Kalėdas – kaina buvo trigubai didesnė nei paprastai, ir dar ne viskas suspėta.

Kaip elgtis, jei prekės vėluoja?

Pirmiausia – susisiekite su gabenimo įmone ir pasitikslinkite, kas vyksta. Kartais tai tik informacijos stoka, o prekės jau keliauja. Jei vėlavimas rimtas – galbūt verta reikalauti kompensacijos arba naudotis draudimu. Aš visada rekomenduoju turėti kontaktus ir sekti siuntos statusą internetu, jei įmonė tokia galimybę suteikia. Kartais tiesiog reikia priminti sau, kad tarptautinis gabenimas nėra toks greitas kaip vietinis pristatymas – čia reikia kantrybės.

Ar galima sekti siuntos buvimo vietą?

Dauguma profesionalių gabenimo įmonių suteikia sekimo galimybę – arba per jų sistemą, arba tiesiogiai per laivybos linijų portalus. Bet čia būna skirtumų. Kai kurios mažesnės įmonės tikrai ne visada žino, kur konkrečiai yra jūsų prekės, kol jos nepasiekia uosto. Aš pats esu buvęs situacijoje, kai klientas skambino kasdien klausdamas, kur jo prekės, o aš tiesiog negalėjau duoti tikslaus atsakymo. Tai nėra malonu, bet kartais tiesiog reikia palaukti.

Ką daryti, jei prekės atvyko sugadintos?

Pirmiausia – dokumentuokite žalą. Nuotraukos, video, viskas, kas įrodo, kad prekės buvo sugadintos gabenimo metu. Po to – rašykite pretenziją gabenimo įmonei arba draudimo kompanijai, jei turite draudimą. Svarbu tai padaryti per nustatytą terminą – paprastai per kelias dienas nuo pristatymo. Aš pats turėjau atvejį, kai klientas tik po dviejų savaičių pranešė apie sugadintą prekę – jau buvo per vėlu ką nors daryti.

Ko dažniausiai klausia klientai

Ar galima vežti naujus baldus į Angliją savarankiškai?

Taip, galima, bet tai nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Jums reikės nuosavo transporto, reikės susitvarkyti dokumentus, susimokėti degalus,渡过 Lamanšo sąsiaurį (keltas arba tunelis), ir dar reikės galvoti apie pakrovimo/iškrovimo darbus. Jei tai vienas kitas daiktas – galbūt verta. Bet jei kalbame apie didesnį kiekį – profesionalų paslaugos dažnai išeina pigiau ir tikrai mažiau nervų.

Koks skirtumas tarp naujų ir naudotų prekių gabenimo?

Naujos prekės paprastai reikalauja daugiau dokumentų ir gali turėti muitų, nes jos skirtos komercinei veiklai arba asmeniniam naudojimui su tam tikra verte. Naudotos prekės dažnai atleidžiamos nuo muitų, jei jos tikrai naudotos ir skirtos asmeniniam naudojimui. Bet čia po Brexit viskas pasikeitė, ir dabar net naudotos prekės gali sukelti klausimų, jei jų vertė didelė. Geriausia pasitikslinti konkrečiai.

Kaip elgtis su labai didelėmis ar sunkiomis prekėmis?

Jei prekės viršija standartinius matmenis ar svorį – tai jau reikalauja specialaus gabenimo. Reikia naudoti konteinerius su atviru viršumi (open top) arba plokščiadugnius konteinerius (flat rack), arba net specialius projektinius gabenimus. Kaina žymiai didesnė, bet kitu atveju tiesiog neįmanoma išvežti. Vieną kartą vežėme didelį pramoninį šaldytuvą iš Vokietijos – teko naudoti specialų konteinerį ir viską derinti atskirai.

Ar galima gabenti prekes dalimis, jei visas krovinys dar neparuoštas?

Taip, galima, bet tai paprastai kainuoja brangiau nei vienas didelis gabenimas. Kiekviena siunta turi savo dokumentus, savo muitinės procedūras. Aš pats dažnai patariu klientams palaukti, kol bus visas krovinys, jei įmanoma – sutaupysite nemažai. Bet jei tikrai reikia dalimis – taip, įmanoma.

Kokios yra draudimo galimybės?

Yra keletas variantų. Pirma – draudimas per gabenimo įmonę, paprastai tam tikras procentas nuo deklaruotos vertės. Antra – jūsų paties draudimas, jei turite prekybininko draudimą. Trečia – specializuotos draudimo kompanijos, kurios siūlo krovinių draudimą. Aš visada rekomenduoju bent jau papildomą draudimą, jei prekės yra brangios – kainuoja nedaug palyginus su potencialiais nuostoliais.

Išvada

Na, štai ir viskas, ką norėjau jums papasakoti apie naujų prekių atvežimą į Angliją. Svarbiausia, ką išmokau per tuos metus – planuokite iš anksto, rinkitės patikimus partnerius, ir nesigailėkite pinigų geram pakavimui ir draudimui. Kartais norisi sutaupyti, bet po to paprasčiausiai kainuoja brangiau. Jei turite klausimų – kreipkitės, padėsiu, kiek galėsiu. O jei jau žinote, ko jums reikia – tiesiog skambinkite ir užsisakykite paslaugą, nes laikas čia tikrai svarbus.