Greitas mikroautobusų transportavimas pilni kroviniai į Angliją

Žinai, kai kas savaitę po dvidešimt trečią ar ketvirtą metą sprendi tą patį klausimą, pradedi šnekėti be užrašų. Dabar sėdžiu, geriu jau antrą kavą, ir bandau paaiškinti, kaip vyksta greitas mikroautobusų transportavimas pilni kroviniai į Angliją tam vienam žmogui iš Kauno. Tu klausi, aš atsakau be rinkodaros kosmetikos. Kartais pasimetu, kartais prisimenu tiksliai. Jei nori suprasti, kaip realiai daiktai nukeliauja iš Lietuvos iki tavo svetainės Londone, York'e ar Birmingeme, skaityk. Tik nesiakyk, kad viskas bus tobula. Tobulumas būna tik brošiūrose.

Prieš kelionę – ką svarbu žinoti

Kiek iš anksto reikia užsakyti mikroautobusą, jei noriu pilno krovinio į Angliją?

Idealu – savaitei ar dviem. Bet idealus retai kada pasitaiko. Būna, žmogus paskambina pirmadienį, o išvykti reikia trečiadienį. Mes darome, kaip galime. Žiemą vietą rasti lengviau, vasarą – misija neįmanoma, ypač kai kalbame apie greitą mikroautobusų transportavimą pilnais kroviniais į Angliją. Vairuotojai turi maršrutus, perplanuoti per naktį – realu, bet brangiau. Karštuoju sezonu planuokis anksti. Praėjusią savaitę turėjome atšaukti reisą, nes klientas pagalvojo du su puse mėnesio ir tik tada paskambino. Geriau taip nedaryk. Jei turi datas, skambink dabar.

Ar tikrai man daiktai tilps į vieną krovininį mikroautobusą? Turiu dviejų kambarių buto baldus?

Paprastai taip. Standartinis Sprinteris ar Jumperis praryja daugiau, nei žmonės įsivaizduoja. Aš visada prašau nuotraukų – ne todėl, kad nepasitikiu, bet dėl to atvejo, kai klientas pasakė „tik kelios dėžės“, o ten buvo trys spintos, penki maišai ir šaldytuvas. Pilnas krovinys reiškia, kad visas mikroautobusas skirtas tik tau, todėl tilpimas – tavo galvos skausmas, bet mes norim, kad nesigrūstum kaip silkė. Kartais žmonės nenori atiduoti sofos, nors ji netelpa. Tada siūlome antrą mašiną arba palikti tai, kas nesvarbu.

Ar man pačiam reikia supakuoti daiktus, ar jūs tai padarote?

Gali daryti pats, bet jei pakavimas kreivas, daiktai atvažiuoja kreivi. Mes galim atvažiuoti anksčiau ir supakuoti, bet tai kainuoja laiko, o laikas, kai reikia greitai pervežti pilną krovinį į Angliją, yra pinigai. Aš matau, kaip žmonės susideda porcelianą į maišus iš maximos – negerai. Kartais pakartoju tris kartus, kad reikia dėžių, o jie krauna į maišelius. Ką padarysi. Vairuotojai padeda, bet jie ne pakavimo kompanija (oi, lietuviškai – įmonė, tas žodis įstrigęs). Turiu omenyje – jie ne visada turi begales popieriaus. Geriau paklausk – mes patarsim.

Ką daryti, jei aš nepataikau su baldo išardymu ir lieka atsarginių dalių?

Buvę ir taip. Atvažiuojame, o ložė neišardyta, lovoje likę varžtų, kurių vieta neaiški. Vairuotojas nėra dailidė, nors kai kurie tiki, kad jis turėtų būti ir stalius. Pilnas krovinys į Angliją važiuoja greičiau, jei viskas paruošta. Jeigu lovą reikia pjaustyti pusiau – problemos. Kartais tenka palikti daiktą. Praėjusį kartą Kaune mes surišome sofą virvėmis, nes varžtai pasimetė kilimų krūvoje. Atvažiavo sveiką. Bet geriau neišbandyti likimo ir išardyti baldus prieš atvažiuojant.

Ar galiu vykti drauge su vairuotoju ir savo kroviniu?

Techniškai taip, bet vietos bus mažai. Mikroautobuse telpa vairuotojas, galbūt jo kolega ir daugiau niekas, jei krovinys pilnas. Jei turi tik pora lagaminų – galima sutartinai. Kai klientas važiuoja kartu, būna nepatogiai – variklio garsas, stabdymai, kelionė ilga. Mano patarimas – imk lėktuvą. Bus greičiau ir nereikės klausytis, kaip vairuotojas nervinasi Doverio uoste laukdamas keltų. Be to, draudimas keleiviams tokiais atvejais būna keistas. Ne visada padengia, jei kas nutinka.

Ar reikia krovinių draudimo, jei jau moku už pilną perkraustymo paslaugą?

Mokėk ir dėkok, kad yra. Draudimas yra atskira eilutė sąskaitoje, bet jei avarija – ir tavo sofa verta tūkstančio, ir vitrina, kurią pamiršai apie užmynėti. Aš mačiau, kaip be draudimo žmonės lieka be baldų ir be žodžių. Kai kurie vežėjai sako „o mes atsakingi“, bet kai bėda – primena, kad tu pats pakavai neteisingai. Draudimas pilniems kroviniams į Angliją nėra prabanga, tai būtinybė. Neklausyk tų, kur sako „nieko nenutiks“. Nutinka. Pasitikėk manim, dvidešimt metų – ne pirmas kartas matyti, kaip duženą... (dūžta) stiklas.

Kainos, laikas ir kas tai veikia

Kiek dabar kainuoja pilnas krovinys mikroautobusu iš Lietuvos į Angliją, pvz., į Londoną?

Sąžiningai – nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Plati amplitude. Reikia žinoti, ką vežame, iš kur ir kada. Greitas pilnas krovinys į Londoną kainuos brangiau nei pervežimas, kuris gali palaukti. Vieni davėjai meta kainą į apačią, paskui nebeatvažiuoja. Žinau kompanijų, kurios skelbia 300 eurų, o paskui priskaityva už keltą, kurą ir vairuotojo miegą. Nejuokauju. Tikra kaina atsiranda tik apžiūrėjus daiktus. Nemėgstu žaisti su skaičiais telefone. Atvažiuoju, pažiūriu, pasakau. Brangiau nei pigiausi, bet daiktai atvyksta.

Ar galima pasitikėti tais, kurie žada pilną pervežimą per 24 valandas?

Tik-ne. Iš Vilniaus iki Londono reikia dvidešimt kelių šimtų kilometrų, keltas, Anglijos keliai, poilsio laikas. Teoriškai galima su dviem vairuotojais, praktiškai – retas atvejis. Kai kas žada 24 valandas, bet turi omenyje „pristatymo langą“, o ne tikrąją trukmę. Būk atsargus. Aš sakau: dvi dienos – realu, trys – saugu. Jei kas garantuoja per parą, klausk, ar jie turi teleportą. Dažniausiai tai triukas pritraukti skambučiui. Paskui paaiškėja, kad 24 valandos – tik kol išrašys sąskaitą.

Kodėl vienas vežėjas sako 2 dienos, o kitas – net penkias?

Nes skaičiuoja skirtingai. Pirmasis turi mašiną pakeliui, antrasis laukia, kol surinks dar tris krovinius. Pilnas krovinys vyksta tiesiai. Dalinis krovinys laukia. Dar kiti optimizuoja maršrutus: tavo daiktai į Vokietiją, paskui į Nyderlandus, galų gale į Angliją. Tu galvoji, kad tiesiai, o ten – kapams. Klausk: ar važiuojate tiesiai? Ar tai dedikuotas reisas? Jei atsako miglotai – bėk. Aš pats nustembu, kaip kai kurie kolegos sudėlioja maršrutus. Mano principas paprastesnis: pakraunu, važiuoju, iškraunu. Ne po savaitės, o sutartą dieną.

Ar išlaidos gali pasikeisti po to, kai jau susitarėme dėl kainos?

Jei tu nepakeitei sąlygų – neturėtų. Bet pasitaiko. Kartais klientas „prisimena“, kad turi dar vieną šaldytuvą. Kartais aukštas be lifto pasirodo tik atvykus. Tada deramės, bet nebėra smagu. Buvo atvejis, kai žmogus nepranešė apie mokestį įvažiuoti į Londono rajoną – ten, kur mažtarpių zonos ar kaip ten... mažatarpių? (ai velnias, Low Emission Zone, žodžiu, LEZ). Tai kainavo papildomai. Taisyklė paprasta – kuo daugiau pasakai iš anksto, tuo mažiau staigmenų. Kainos fiksavimas žodžiu – rizikingas. Geriau raštu. Visada su paaiškinimais.

Kiek laiko iš tikrųjų važiuoja krovininis mikroautobusas nuo Vilniaus iki Londono?

Su dviem vairuotojais, jei keltas lūžtai įsipuola... įsipainioja? Ai, eilėje nereikia stovėti. (pataisau: jei laikas keltui geras). Apie trisdešimt valandų realaus važiavimo. Bet yra privalomi poilsiai, eilės, orai. Taigi dviejų su puse dienos – verta skaičiuoti. Per Kalėdas ar audras gali užtrukti ir keturias. Aš nesu orų prognozuotojas. Kartais vairuotojas paskambina iš Nyderlandų, kad kamščiai pragariški. Tada lauki. Techniškai ne mūsų kaltė, bet suprantu, kad tau nervai neramina. Būna taip. Svarbu neplanuoti paskutinės minutės reikalų iškrovimo dieną.

Popieriai po Brexit'o – kaip ten dabar

Ar dabar, po Brexit'o, labai pasikeitė krovinių transportavimas į Angliją?

Pasikeitė. Anksčiau varydavom kaip į Vokietiją – beduonis ir važiuoji. Dabar muitai, deklaracijos, kontrolė. Nėra katastrofa, bet popierių daugiau. CN lapai, aprašymai... Aš pats kartais pavargstu rašinėti. Jei krovinys asmeninis, deklaruoji kaip asmeninius, jei komercinis – kitaip. Svarbu nesumaišyti. Buvo atvejis, kai kolega suvelė kodą ir muitininkai dvi valandas tikrino kiekvieną dėžę. Būna. Bet tai nereiškia, kad negalima vežti. Tik reikia kantrybės ir supratimo, kad Anglija jau ne ES. Daugiau formalių, bet įveikiama.

Ką tiksliai reikia parašyti pakavimo lapelyje ar CN dokumente?

Šitie dalykai... na, aš seniai dirbu, bet kartais pats suabejoju, ar naująją eilutę reikia pildyti taip, kaip muitininkas įsivaizduoja. Rašai sąrašą: baldai, buitinė technika, drabužiai. Tiksliai, be gudravimų. Jei parašysi „dovanos“ – gali paklausti, kam tiek sofų. Būna juokinga, bet stringa laikas. Vertės nereikia pūsti, bet ir nežeminti. Pagal tikrovę. Jei turi dviratį – rašyk. Elektronika – taip pat. Kartais gaunu sąrašą, o ten „įvairūs daiktai“. Ne, taip nerašom. Reikia detalių. Kiek apytiksliai, kokia paskirtis. Ne romaną, bet aiškiai.

Ar muitai Anglijoje dabar tikrina labiau nei anksčiau?

Taip. Ne visada, bet tikrinimų padaugėjo. Ypač pro Doverį ar Folkestone. Kartais atidaro duris ir žiūri. Jei mato asmeninius daiktus – praleidžia. Jei kažkas atrodo komercinis – klausimai. Šiuo metu muitinės gali sulaikyti mašiną valandoms be priežasties, tik dėl statistikos. Buvo, kad sulaikė mūsiškį šešias valandas, nes... nieko. Pavėlavo į iškrovimą. Klientas pyko. Aš irgi piktas buvau. Bet aš ne muitininkas. Tai laiko sąnaudos, ne finansinės, jei viskas tvarkinga. Nors nervai kenčia baisiai, popieriai svarbiausi.

Kas bus, jei aš pamirštu prekių sąrašą ar jis bus netikslus?

Pamiršai sąrašą – blogai. Jei netikslus, o daiktai tikrai tavo naudoti – dažniausiai praleidžia su įspėjimu. Jei deklaravai sofą, o veši naują parduotuvinę – problema. Anglijos muitininkai nėra kvaili. Jie mato. Tada gali tekti mokėti PDV. Sąmoningai meluoti neverta. Kartais klientas sako „sakau, kad naudoti“, o ant skalbimo mašinos plėvelė nulupta. Nu ką tu čia... Aš tokių vengiu. Pasirašai, kad sąrašas teisingas. Aš neimu areštuoto daikto atsakomybės. Atsakingas pats. Pildyk atidžiai arba prašyk, kad mes padėtume, bet nepateik tusčių lapų.

Ar reikia kokių specialių leidimų vežėjui, kad įvažiuoti į Jungtinę Karalystę su kroviniu?

Mums – taip. Tarptautinė licencija, draudimai, žalia kortelė, CEOPT ar kaip ten dabar (hmm, suabejoju, gal taip ir yra). Jei vežėjas neturi – gali sustabdyti jau pirmame pasienyje. Bet jei tu esi klientas – tavęs tai neturi rūpintis. Turi rūpintis tik tuo, kad pasirinkai ne šiaip „draugą su furgonu“. Rimtas vežėjas turi leidimus. Aš savo mašinas tikrinu dukart per metus, nors galėčiau rečiau. Atsargiau niekada nepražūva. Ypač kai vežami pilni kroviniai krovininiais mikroautobusais į Angliją – kelias eina pro kontrolės punktus. Vilkikus tikrina daugiau, bet ir mus kartais stabdo.

Kas nutinka kelyje – realūs dalykai, ne iš brošiūros

Ar pasitaiko, kad krovininis mikroautobusas sugenda per kelionę į Angliją?

Būna. Ne dažnai, bet būna. Prieš dvejus metus mūsų pilnas krovinys strigo Belgijoje. Generatorius. Skambina vairuotojas 3 valandą nakties, aš miegu – nelabai – ir kalbu. Teko siųsti kitą mašiną, perkrauti, vežti toliau. Daiktai atvyko pavėlavę dvylika valandų. Klientas suprato, aš atsiprašiau. Mašinos – technika. Prižiūrime, bet ne aš pats atsukinėju variklius. Kai važiuoji greitai ir dažnai – rizika yra. Dėl to ir draudimas, ir vairuotojai, kurie moka sulopyti ką nors pakeliui. Nėra taip, kad pasaulis griūna. Bet tikėtis, kad dvidešimt metų be gedimo – naivu.

Ką daryti, jei vairuotojas vėluoja ir nebeatsako telefonu?

Tada prasideda galvos skausmas. Paprastai atsako, bet būna – nėra ryšio arba vairuoja. Jei neatsako kelias valandas – skamba aš, skambina dispečeris. Jei visai dingęs – baisu galvoti. Buvo kartą, kad vairuotojas „pamiršo“ iškrauti krovinį ir nuvažiavo miegoti. Kitai įmonei dirbo. Aš tokių neatleidžiu. Mūsų mašinos turi sekiklius, bet žmonių faktorius... Jei vežėjas neprofesionalus, tai paaiškėja čia. Rinkis atsakingai. Pigus pervežimas kartais reiškia, kad vairuotojas dirba aštuoniolika valandų ir miega prie vairo. Nenustebk, kad nepasiekiamas.

Ar saugu palikti krovinį be priežiūros per naktį kelyje į Angliją?

Nėra visiškai saugu, bet kartais neišvengiamai. Mikroautobusas stovi degalinėje, vairuotojas nueina valgyti. Ar kas įsilauš? Teoriškai taip. Praktiškai mūsiškiai stato ten, kur apšviesta, kartais miega mašinoje šalia krovinio. Buvo Prancūzijoje – bandė atplėšti spyną. Nepavyko. Bet aš negaliu garantuoti šimto procentų apsaugos, nebūname samdiniai. Geriausia – važiuoti be sustojimų. Kuo mažiau nakvynių, tuo geriau. Vairuotojai tai žino. Jie irgi nenori rizikuoti. Naktis kelyje tiesiog visada rizikingesnė. Faktas.

Ar tikrai mano daiktai bus vieninteliai krovininiame mikroautobuse, kai užsakau pilną krovinį?

Taip, pilnas krovinys reiškia, kad viskas skirta tik tau. Bet... oi, atsiprašau, čia norėjau pasakyti, kad pilnas krovinys (full load) kartais maišomas su Full Container Load (FCL), kai kalbam apie konteinerius. Mikroautobusu tai dedikuotas reisas. Tačiau būk atidus – yra tokių, kur parduoda „pilną krovinį“, o pakrauna dar du klientus. Tada tai jau dalinis. Mūsų principas – metalinės pertvaros arba vienintelė pakuotė. Jei nori, gali uždėti savo spyną. Nors tai ne visada garantija, jei kas labai norės patekti. Su pilnu kroviniu važiuoji vienas be pašalinių.

Kaip elgtis, jei Anglijoje pasitinkantys žmonės nepasiruošę iškrauti – pavyzdžiui, lifto nėra?

Tai tavo problema, tiesą sakant. Mes krauname, bet jei reikia nešt į aštuntą aukštą be lifto – turime žinoti iš anksto. Pilnas mikroautobusas baldų – svaru. Nešt rankom aukštyn trunka valandas. Buvo Sheffield'e – klientas pasakė, kad liftas yra. Atvažiavome – sugedęs. Trys aukštai. Vairuotojas beveik apsiverkė. Padarėm, bet kainavo papildomai. Jei žinai, kad sąlygos blogos – perspėk. Atsivešim porą porų rankų arba keltuvą. Bet jei tylėsi – arba krovinys liks kieme, arba sąskaita padidės. Fizikos neapgausi. Baldai sunkūs, o laikas spaudžia.

Ar pasitaiko vairuotojų, kurie veža nelegaliai ar be draudimo?

Deja, taip. Ypač „pavieniai“ meistrai, kurie nusiperka seną Transitą ir galvoja, kad verslas prasidėjo. Neturi licencijų, draudimo, o kartais – net teisių normalių. Žinau atvejų, kai toks „vežėjas“ paliko krovinį Belgijoje ir dingo. Klientas beldėsi į mano duris, bet aš negalėjau padėti – ne pas mus užsakė. Jūs matote tik kainą 200 eurų pigiau. Aš matau grėsmę prarasti viską. Rimtoje įmonėje kainos didesnės dėl licencijų, draudimų, algų. Tai ne godumas. Tai buhalterinė realybė. Geriau sumokėti porą šimtų daugiau, nei rinktis neaiškų reisą su pilnu kroviniu į Angliją.

Mikroautobusai, maršrutai ir miestų ypatumai

Kuo skiriasi pilnas krovinys mikroautobusu nuo to, kai veža dalį kartu su kitais žmonių daiktais?

Skirtumas paprastas – laikas ir kryptis. Daliniame krovinyje tavo sofa važiuoja per Krokuvą, Olandiją, dar pasilanko pas tetą Roterdame, o paskui – gal – į Angliją. Pilnas krovinys mikroautobusu vyksta tiesiogiai iš taško A į tašką B. Tu nurodai datą, aš paskiriu mašiną, ir ji važiuoja. Nereikia derintis su kaimynės lagaminu. Kaina didesnė, nes degalai – tavo sąskaitai. Bet jei reikia greitai ar turi daug – tai vienintelė prasmės turinti opcija. Kartais siūlau dalinį, jei žmogus turi keturias dėžes. Bet pilnas namų turinys – be abejo pilnas reisas. Jokių svetimų daiktų.

Ar mikroautobusas gali įvažiuoti į patį Londono centrą, ar ten ribojimai?

Gali, bet kainuos. Londonas tą savo Ultra Low Emission Zone įvedė griežtai. Jei mikroautobusas senesnis – mokėsi kas dieną. Paprastai mes vengiame centro centro, jei nebūtina. Vairuotojai parkuojasi už kelių kvartalų, kur nemokamai, ir neša. Kartais klientas sako „važiuokite iki durų“, o ten siaura gatvelė, vienpusis eismas. Būna košmarų. Geriau iškrauti prie didesnės gatvės. Nepyk, bet Anglijos sostinės eismas – ne Kauno Žaliojo tilto kamštis. Tai pragaras. Aš pats Londone dažnai pasiklysdavau, kai dar vairuodavau. Dabar geriau dirbu biure ir planuoju kitiems.

Ar krovininiams mikroautobusams reikia mokėti už įvažiavimą į Londoną ar kitus didmiesčius?

Taip, jei neatitinka išmetamųjų standartų. Tas mokestis... tas mokestis (velnias, rašau jau valandą) kartais nustebina klientą. Mes informuojam iš anksto, bet ne visos įmonės taip daro. Kartais tai įskaičiuota, kartais – ne. Būk budrus. Anglijoje moka ne tik Londonas. Mes stengiamės naudoti naujesnius krovinius mikroautobusus, kurie atitinka ekologiją, bet kai kurie vežėjai važinėja senais dyzeliais ir mokį baudas. Tos baudos – ne iš dangaus, jos atsirems tavo kainoje arba vežėjo pelne. Aiškinkis iš anksto. Nieko gėdinga paklausti apie LEZ ir ULEZ.

Ar pervežimo sutartį galima nutraukti, jei aš susimausiu su datomis?

Sutartis galima nutraukti, bet depozitas dažnai negrąžinamas. Ypač jei mašina pakeliui arba atmetėme kitus klientus dėl tavęs. Aš stengiuosi būti lankstus. Kartais perkeliu datas, jei turiu langų. Bet jei atšauki dvylika valandų iki pakrovimo – bėda. Mašina stovi tuščia, vairuotojas be darbo. Tada kalbame apie kompensacijas. Neišnaudok kantrybės. Pasitaiko tokių, kur užsako tris paslaugas skirtingose įmonėse, o paskui renkasi pigiausią. Mes liekame kalti laikui. Geriau iš karto rinktis vieną vežėją ir laikytis, ypač kai kalbame apie greitą pilną krovinį.

Išvada

Žodžiu, greitas mikroautobusų transportavimas pilni kroviniai į Angliją nėra raketų mokslas, bet ir ne pasivažinėjimas pro kaimynystę. Reikia žmogaus, kuris žino kelius, supranta popierius, ir – svarbiausia – nesugeba meluoti, kad viskas bus lengva. Aš nemoku meluoti. Dvidešimt ketveri metai darbo šioje srityje išmokė matyti skirtumą tarp geros ir blogos kelionės. Jei rinksies rimtą vykdytoją, pasiruoši sąrašus, supakuosi tvirtai ir nepirksi pigiausios paslaugos – tavo daiktai atkeliaus sveiki. Skambink, jei ką, – atsakau be kostiumo ir be šablono.