Greitas mikroautobusų transportas į Angliją visų tipų siuntoms

Jau gal kokių dvidešimt metų sukuosi tarp tarptautinių pervežimų, ir jei yra vienas dalykas, kurį pamenu geriau nei savo telefono numerį, tai tas, kad žmonės visada skuba. Ypač su siuntomis į Angliją. „Ar gali iki penktadienio?“ – klausia. „Reikia kuo greičiau.“ Aš suprantu. Dirbam su mikroautobusais, kurie išvažiuoja kelis kartus per savaitę – Vilnius, Kaunas, Panevėžys, o paskui per Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją ir per kanalą į Londoną. Kartais tiesiai, kartais su sustojimais. Bet esmė ta, kad greitas mikroautobusų transportas į Angliją yra pats lankstiausias būdas nugabenti daiktus, kuriems nereikia viso konteinerio. Nei fūros, nei jokio velnio. Mikriukas, vairuotojas, tavo daiktai ir kelias.

Kaip čia viskas vyksta praktiškai

Tai kaip tas mikroautobusų transportas į Angliją iš viso veikia?

Na, paprastai. Turim mikroautobusą – dažniausiai krovininį, tokį su dideliais balkiais, kad tilptų ne vien lagaminas. Vairuotojas susirenka siuntas iš klientų – iš Vilniaus, iš Kauno, kartais net iš Marijampolės jeigu pakeliui. Tada važiuoja maršrutu per Europą. Ne visada tas pats maršrutas, priklauso nuo užsakymų. Kartais pro Kelną, kartais pro Liuksemburgą. Anglijoj išlaipina pagal eiliškumą – Londone dažniausiai pirma, tada gilyn į šalį jei reikia. Tai nėra pašto dėžutė, tai yra tiesioginis siuntų gabenimas mikroautobusu į Jungtinę Karalystę, kai tavo daiktai važiuoja kartu su kitais, bet saugiai atskirti.

Ar mano siunta tikrai važiuos mikroautobusu, o ne kažkokiai pūvančiai fūrai?

Klausimas teisingas. Yra įmonių, kurios prisisotina klientų, paskui viską suverčia į didelę fūrą ir mikroautobuso net nepamačius. Mes taip nedirbam. Jei sakom mikroautobusas – važiuoja mikroautobusu. Krovininis, baltas ar pilkas, kartais purvinas nuo žiemos druskos. Fūros reikia, kai vežam baldus iš viso buto. O čia greitas transportas į Angliją visų tipų siuntoms, tai reiškia, kad net ir vienas krepšys keliauja tomis pačiomis trasomis. Žinoma, jei užsakymų daug, gali būti du mikriukai vienu metu. Bet ne fūra. Fūra – tai jau konteinerio logistika, o čia visai kita kalba.

Kada reikia siuntą pateikti, kad ji spėtų į šios savaitės reisą?

Geriau iki antradienio vakaro. Mes planuojam maršrutus trečiadienį ryte, kartais jau antradienį vakarą, priklauso nuo to, kiek darbų. Jei skambini trečiadienį prieš pietus, tai jau gali būti per vėlu, nors... (oi, atsiprašau, ne trečiadienį – o ketvirtadienį, kai kurios savaitės būna kitokios) kai kurios savaitės skiriasi. Geriausiai skambink iš vakaro. Kartais vairuotojas išvažiuoja ketvirtadienį prieš aušrą, kartais penktadienį naktį. Atiduodi siuntą, mes užrašom į sąrašą, ir ji važiuoja. Jei vėluoji – gali tekti laukt kitos savaitės. Neišsidirbinėjam, bet ir laiko mašinos neturim.

Ką realiai galima sodinti į tą mikroautobusą

Ar galiu siųsti dviratį per greitą transportą į Angliją?

Žinoma. Dviračius vežam nuolat. Vienas vyras iš Panevėžio siuntė septynis dviračius – visą šeimą vežė į Bristolį. Tik reikia atsukti vairą arba uždėti apsaugas, kad nesubraižytų kitų daiktų. Kartais žmonės nusega pedalus, bet tai jau jei labai veržiasi. Kaina priklauso nuo svorio, aišku. Mikroautobuse dviratis stovi vertikaliai arba ant šono, priklauso nuo likusios vietos. Nesijaudink, nežaisim su juo ten viduj. Saugiai pritvirtinam diržais. Tikrai vienas populiariausių daiktų, kuriuos žmonės siunčia į Londoną mikroautobusu, nes lėktuve užmestum milžinišką mokestį.

O jei mama nori atsiųsti tų didelių sodo vazonų, ar neįkelsit?

Vazonus vežam, bet čia jau toks dalykas... Ne visada verta. Jei tai keramikiniai vazonai, jie sveria kaip akmuo, brūžinasi, gali dūžt. Aš asmeniškai abejoju, ar tai geras sumanymas siųsti per mikriuką, nors esu matęs, kaip klientai taip daro. Yra buvę, kad atvežė vazonus sveikus, bet buvo ir situacijų, kai dūžo dėl netinkamo pakavimo. Jei jau labai reikia – reikia gerai apvynioti. O jei plastikiniai – problemos nulis. Tada tik klausimas, ar nebrangiau nusipirkt naujų Anglijoj. Nes gabenant per krovininį mikroautobusą į JK kaina skaičiuojasi už vietą ir svorį, o vazonai yra protu nesuvokiamai sunkūs.

Ar dokumentų aplanką ar kompaktinį diską galiu šmaikščiai įkišt tarp batų?

Ai, nereikia taip. Dokumentus vežam, bet nekišk tarp batų. Aš žinau, kad taupai vietą, bet tai pirmas būdas juos sulamdyti. Geriau atskirame voke, užklijuotame, su užrašu „DOKUMENTAI“. Kompaktinius diskus irgi vežam, nors dabar retas kas naudoja. Bet jei jau siunti – supakuok į burbulinę plėvelę. Siuntų pervežimas į Angliją kainomis skiriasi, bet dokumentai dažniausiai nekainuoja daug, jei jie ne svarstyklių vertės. Mes dedam į specialų skyrių, kad nesuspaustų. Pamenu, vežiau kartą pasą klientui – buvo pradėjęs lagamine, o lagaminą jau siuntėm. Tai pasas keliavo atskirai, saugiai, ant vairuotojo sėdynės. Tik ne tarp batų.

Kaip yra su skysčiais – šampūnais, aliejumi, sampūnais?

Skysčiai galimi, bet tik užsukę. Atidarom butelius – nepriimsim. Kartais žmonės užklijuoja lipnia juosta dangtelius, tai jau geriau. Aš sakau – kiekvieną kartą, kai važiuoja siunta su skysčiais, rizikuoji, kad nutekės ant kito žmogaus daiktų. Buvo atvejis, kai vežiau daiktus į Birmingemą ir kažkieno alyvuogių aliejus išsiliejo ant plakato. Plakatas buvo sugadintas. Klientas pyko. Nuo tada reikalaujam, kad skysčiai būtų dvigubai supakuoti. Tavo daiktai bus saugus, bet tik jei ir pats nenuleisi rankų. Jei nežinai kaip – pirk zip-lock maišus, apsivyniok burbuliuku. Tada važiuos ramiai.

Kainos, dokumentai ir kiti biurokratiniai dalykai

Kiek kainuoja siųsti dėžę į Londoną per mikroautobusą?

Na, jei kalbam apie standartinę perkraustymo dėžę – tokią su knygomis, drabužiais, nieko ypatingo – kaina svyruoja nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Priklauso nuo svorio, aišku. Kartais žmonės prisikrauna knygų ir dėžė sveria trisdešimt kilogramų, tada brangiau. Jei lengva dėžė – pigi. Skelbiam kainas be jokių paslėptų mokesnių, nors žinok, yra įmonių, kurios priduria „kuro priemoką“, „parkavimo mokestį“ ir dar velnias žino ką. Mes ne. Greitas mikroautobusų transportas į Angliją kainuoja tiek, kiek sutariam iš anksto. Sumoki kai pasiimi arba kai atiduodi – kaip susitariam. Grynais, pavedimu, kartais net Revolut.

Ar tikrai per 48 valandas daiktai jau bus Anglijoje?

Čia toks dalykas. Žada kai kas penkiasdešimt dvi valandas, bet aš sakau – realiai tris-keturias dienas. Nes važiuojam per Europą, reikia pailsėt, yra sienos. Nors buvo taip, kad per dvi paras spėjom iki Londono, bet tada vairuotojas viršijo greitį ir aš peikiau jį už tai. Nežaidžiam su tokiu pavojumi. Standartiškai – jei išleidi trečiadienį, šeštadienį galima tikėtis. O jei ketvirtadienį – tikėkis antradienio. Eismo sąlygos, orai – viskas turi įtakos. Kartais sniegas Alpėse... nors į Angliją ne per Alpes, bet pro Prancūziją vanduo ten ant kelio. Turi suprast, kad skubi siunta į Londoną greitai nuvažiuoja, bet ne teleportuojasi.

Ar reikia man pildyti kažkokius popierius, ar jūs viską sutvarkot?

Daugumą sutvarkom mes. Muitinės deklaracijas, CMR, jei reikia. Tu turi pasakyti, kas siunčiam, paskirties adresą ir telefono numerį. Jei siunti asmeninius daiktus – užtenka sąrašo. Jei naujus daiktus, reikia sąskaitų faktūrų, kad muitininkai neįtartų prekyba. Po Brexit viskas truputį pasikeitė, bet mes jau pripratom. Kartais paklausia papildomų dokumentų, tada skambinam ir derinam. Tu nesijaudink dėl to – ne pirmą kartą vežam. Tik pasitikrink, kad tavo pasas galioja? Nors pasas čia ne prie ko. Svarbu, kad gavėjas Anglijoj turi nurodyti tikslų pašto kodą, nes JK indeksai yra specifiniai.

Ar reikia kokio draudimo, ar jūs apdraude?

Aš rekomenduoju apdrausti brangius daiktus. Mes turim CMR draudimą pagal tarptautines konvencijas, bet jis turi limitus – kilogramo vertei yra lubos. Jei veži seną komodą, tai jos vertei draudimas nepadengs emocinės vertės. Buvo atvejis – klientė vežė senelės porcelianą. Aš šimtu procentų nežinau, ar mūsų draudimas būtų padengęs visą sentimentinę vertę, laimei, niekas neįvyko. Brangi elektronika, paveikslai – siūlyk papildomą draudimą. Kartais klientai sako „nenoriu mokėt papildomai“, o paskui verkia. Aš nežinau ar čia mano kaltė ar ne, bet geriau permokėt dešimt eurų ir turėt ramybę, nei taupyt ant draudimo.

Kas realiai atsitinka kelyje ir kaip su tais blogais scenarijais

Kas jei vairuotojas užsiciauvelia pasienyje, kaip aną kartą pasakojai?

Tai tegu pasakoju. Buvo tokia situacija – kolega ties Prancūzijos siena įsitempė, nes muitininkai nusprendė tikrint visą mikriuką. Atidarė, išvertė dalį daiktų, ieškojo ko nežinojo ko. Stovėjo penkias valandas. Kitų klientų siuntos vėlavo. Vairuotojas paskambino, mes persidėliojom laiką. Tokie dalykai reti, bet pasitaiko, ypač jei muitininkas blogai išsimiegojęs. Dėlto mes visada sakom – terminai orientaciniai. Jei turi gimtadienį ar vestuves ir reikia tiksliai – siųsk anksčiau. Greitas transportas į Angliją mikroautobusu yra greitas, bet ne policijos konvojus su teise prasilenkt eilėj.

Ar mano daiktai bus saugūs, ar galiu pasitikėt kad neissibarstys kaip tuoj pas tuos pigiuosius?

Oi, čia aš galiu papasakot. Yra tokių „autobusiukų“, kur vos prisimerkę imasi visko, suverčia daiktus be jokios tvarkos ir paskui ieškai kur dingo vienas batas. Mes ne taip. Turim sistemą – sunkiausia apačion, lengvesnė viršun, trupūs daiktai atskirai. Taip, kiekvieną kartą kartojam vairuotojams. Kartais kuri nors dėžė pasidaro minkšta kelionėj, bet daiktai nesimėto. Aš žinau, kad pigiau būna pas kaimyną Vytautą, kuris „ir pats ten važiuoja“, bet tada rizikuoji, kad daiktai pametami restorane pakeliui. Normalios profesionalios įmonės turi atsakomybę. Nuoskulus, bet tiesa – ne visada mažiausia kaina geriausias variantas.

Ar galiu pats įsispraust į mikroautobusą ir važiuot kartu su siunta?

Deja, ne. Mikroautobusai krovininiai, techniškai ten negali keleivių vežti pagal licencijas. O jei vežam keleivius – tada kitoks automobilis, kitokios taisyklės. Būna, kad klientai labai prašo, sako „ai, tik tiek, tik tokį gabaliuką“, bet negaliu. Ne dėlto, kad nenoriu – dėlto, kad baudos didelės, o policija Anglijoj tikrina gana atidžiai. Jau geriau užsisakyt atskirą kelionę autobusu ar lėktuvu. Siunta važiuos viena, tu atskirai, pasiimsi ją Londone ar kur ten reikia. Štai ką aš sakau – atskiros kelionės, atskiri džiaugsmai. O jei nori persikraustyt su baldais ir pats važiuot – tada jau fūra ir komanda, o ne mikriukas.

Ką daryt, jei siunta nuvažiuoja, o aš ta dieną negaliu atsiimt?

Pats paprasčiausias dalykas – sutartinėlis antras asmuo. Duok draugo ar giminaičio numerį ir vardą, kad jie galėtų paimt. Jei to nėra – skambinam, derinam kitą laiką. Kartais siunta lieka mūsų sandėlyje Londone kelias dienas – nemokamai pirmą parą, paskui simbolinė priemoka už vietą. Buvo taip, kad klientė susirgo, gulėjo ligoninėj, o jos siunta su dokumentais važiavo. Mes laikėm tris dienas, paskui jos sesuo atsiėmė. Nei mes daiktus paleidžiam į balą, nei deginam. Bet geriau, jei žinai, kad gali neatsiimt – iš anksto pasakyk. Nes vairuotojas nelaukia valandų valandas, jis turi kitus adresus.

Pakuotė, paruošimas ir kitos smulkmenos

Ar galiu pakuot kiek noriu maišų, ar būtinai dėžės?

Maišai geri, bet bjaurūs. Aš asmeniškai nemėgstu šiukšlių maišų, nes jie plyšta. Kartais siuntėjas tikrai tvarkingai supakuoja į tvirtus maišus, bet antrasis maišas neužsitraukia ir viskas išbyra. Dėžės yra geriausios – dviejų bangų, su lipnia juosta. Spaudžiamoji juosta, žinoma, svarbiausia. Suprantu, kad ne visada rasi dėžių, bet jos tikrai vertos. Yra ir specialūs siuntų maišai su burbuliuku – irgi ok. Svarbiausia – kad nebūtų viena plona plėvelė. Nes mikroautobuse viskas stumdoma, kilnojama, ir maišas neatlaiko. Naudok dėžes. Kartais klientas atneša krepšį iš „Ikea“, irgi tinka, tik pažiūrim ar neperdėtai sunkus.

Reiškia „visų tipų siuntos“ – ar tiks ir pavienė kėdė?

Tinka. Nėra jokio minimumo. Nori siųsti vieną kėdę? Siųsk. Nori siųsti šimtą dvidešimt kilogramų drabužių? irgi siųsk. Vieną kartą vežėm tik vieną gitarą. Tikrąją prasme – gitara, dėklas ir viskas. Klientas mokėjo už vietą, bet sutiko, kad svarbiausia – saugiai atvežti instrumentą. Greitas mikroautobusų transportas į Angliją visų tipų siuntoms reiškia būtent tai – nesvarbu, ar siunta didelė, ar maža. Nėra tokio dalyko kaip „per mažas užsakymas“. Na, gerai, jei siunti vieną pieštuką – gal neverta, bet kėdė, mašinos ratlankis, vaikiškas vežimėlis – viskas tinka. Kiekviena siunta turi savo kainą, nereik mokėt už visą mikroautobusą.

Kaip man žinot, kad vairuotojas turi licenciją ir aš neužsiimsiu pažeidimais?

Gali paprašyti kopijos. Rimta įmonė nedelsdama atsiunčia arba parodo. Mes turim tarptautines licencijas, CMR draudimus, vairuotojai turi tachografus, poilsio laikus – visa tai pagal ES reglamentus. Jei įmonė vengia parodyt dokumentus – žinok, kad kažkas ne taip. Būna vadinamųjų „pilkųjų“ vežėjų, kurie tik sukrauna ir važiuoja be jokių leidimų. Jei muitinė patikrins ir ras problemų – tavo siunta gali būt areštuota arba uždaryta pasienyje. Tada nebeišsisuksi su „aš nežinojau“. Tikrink from start. Pats vežimas mikroautobusu į Jungtinę Karalystę yra legalus, bet turi būti atliekamas pagal taisykles.

Ar mikroautobuse mano siunta važiuos viena, ar su kitų žmonių daiktais?

Dažniausiai su kitais. Tai vadinama daliniu kroviniu – LTL, jei nori termino. Tavo daiktai keliauja kartu su kitų klientų siuntomis, bet viskas tvarkingai atskirta. Jei siunčiai kelias dėžes, jos keliauja kaip vienas vienetas – nešiojam drauge, iškraunam drauge. Nėra taip, kad atidarom mikroautobusą ir viskas išsibarsto sumaišyta. Yra lentynos, yra diržai, kartais net tarpams naudojam medines apsaugas. Nebent nuomoji visą mikriuką – tada tik tavo. Bet tokiu atveju kaina jau visai kita. Daliniai kroviniai yra efektyviausi, nes kitaip neišpildytumėm maršruto. Ir aplinka dėkoja – vienas automobilis vietoj dešimt.

Blogi orai, vėlavimai ir kiti nepatogūs faktai

Kas jei siunta vėluoja dvi dienas, kai jau pažadėjot?

Pažadu aš tik tai, ką galiu garantuot, o datų negarantuoju. Kartais sakau „bus greičiau nei paštas“, bet per „Dievo valia“ – niekas neprasilenks su gamta. Buvo žiema, vairuotojas įklimpo sniegelyje prie Rodomo. Ne Rodomo... (Rodomo? Ne, Rodomo nėra, galvoju kur) tiesiog Belgijoje sniegas. Užstrigo eilėj, vėlavo dvidešimt valandų. Klientas skambinėjo kas tris valandas. Aš suprantu nerimą, bet mes irgi ne valdžiam orų. Jei siunta kritinė – siųsk anksčiau. Neversk manęs dievaičiu. Skubi siunta į Angliją gali ir vėluot, nors retai. Dvi dienos yra nepatogu, bet ne katastrofa. Pranešam visada, kai žinom.

Ar mikroautobusas veža ir atgal iš Anglijos į Lietuvą?

Taip, abiejom kryptim. Dažnai maršrutai suplanuoti taip, kad į Angliją daiktai, o atgal irgi daiktai – emigrantų siuntos, grįžtančių studentų daiktai, verslo kroviniai. Tu gali siųsti iš Kauno į Londoną, o tavo brolis gali siųsti iš Birmingemo į Vilnių tuo pačiu reisu, tik atgal. Kainos panašios, nors kartais JK pusėje surinkimai sudėtingesni dėl eismo ir parkavimo. Buvo taip, kad vežėm atgal visą kartono dėžių paramą iš Oxfordo – biblioteką kažkokiai mokyklai. Ai, nesvarbu. Vežam ir atgal. Irgi greitai, irgi mikroautobusu. Svarbu, kad gavėjas kitoj pusėj žinotų, jog reikia atsakinėt į telefono skambučius.

Ar galima pakeisti pristatymo adresą, kai siunta jau pakeliui?

Galima, bet sunku ir brangu. Jei siunta jau perėjo Lenkiją – be šansų. Jei dar Lietuvoj – gali spėt. Kartais sutinkam pakeisti Londone, jei naujas adresas maršrute. Bet jei turi iš Westminsterio vežti į Edinburgą – tai jau ne pakeitimas, o naujas užsakymas. Aš visada sakau – pabandyk nuspręst iš anksto. Nes vairuotojai turi navigaciją, planą, ir staigūs posūkiai „o gal gali ten“ kelia chaosą. Buvo klientas, kuris pakeitė adresą tris kartus per kelionę. Vairuotojas supykęs, aš irgi. Trečias kartas – mokama papildomai. Tiesiog sugalvok kur gyveni prieš išsiunčiant siuntą mikroautobusu.

Tikros situacijos ir paskutiniai patarimai

Ar jūs vežat ir baldus, ar tik siuntas?

Vežam ir baldus, jei jie telpa. Mikroautobuso ribos yra apie aštuoni kubiniai metrai, kartais mažiau, priklauso nuo modelio. Sofa gali ir netilpti, o komoda – tilpti jei išardoma. Kartais važiuoja visas butas – tiksliau, tai jau ne siunta, o perkraustymas į Angliją mikroautobusu. Tada reikia dviejų vairuotojų, nes vienas nepaveš nei fiziškai, nei pagal darbo valandas. Aš pats planuoju tokias keliones – skaičiuojam kubatūrą, svorį, ar reikia liftelio. Jeigu turi daug daiktų, geriau fūra. Nėra prasmės spausti į mikriuką tai, kas netelpa, nes tada durelės neužsidaro ir vairuotojas su nerviniu tic važiuoja iki Doverio.

Kaip elgtis jei atsiimant siuntą randu ką nors sulaužyto?

Rašom aktą. Bet žinok, turi tikrint išsyk, kol vairuotojas dar šalia. Pasirašai važtaraštį – ir viskas, byla baigta. Jei parsineši namo, atidarai po trijų dienų ir randi sulaužę – mums jau nebeįrodysi, kad tai mūsų kaltė. Aš nenoriu būt blogas, bet yra tokių žmonių, kurie patys namie išima daiktą iš dėžės, nuleidžia ant grindų ir paskui skambina, kad aš dūžau. Ne. Tikrink vietoje. Jei kas negerai – fiksuojam telefonu, rašom protokolą. Draudimas veikia tik su dokumentais. Aš visada sakau: tavo akys – geriausias draudimas. Buvo atvejis – dėžė atrodė sveika, o viduj lemputė sudužusi, nes klientas buvo supakavęs ją į džinsus. Ne džinsai čia kalti.

Tai kokia čia viso šito esmė, kodėl žmonės renkasi jus?

Esmė ta, kad tu žinai, su kuo kalbi. Skambini – aš atsakau. Klausiu ką veži – sakau ar verta. Nėra tolimo centro Indijoje, kuris skaito scenarijų. Aš čia, Lietuvoj, matau mikroautobusus, pažįstu vairuotojus, žinau, kurie greitkeliai dabar remontuojami. Per dvidešimt ketverius metus mačiau visko – nuo idealių siuntų iki tokių, kurios turėjo būt išmestos į konteinerį. Greitas mikroautobusų transportas į Angliją yra ne apie technologijas, o apie žmonių ryšį. Tu man pasakai ko reikia, aš sakau kaip bus. Kartais apsiverkiu pusę valandos prie kavos (juk dar ir žmogus esu), bet siuntos važiuoja. Tiesiog taip greičiau, tiesiogiau, žmogiškiau nei didelės korporacijos.

Išvada

Greitas mikroautobusų transportas į Angliją nėra raketų mokslas. Tai tiesiog žmonės, kurie žino kelią, supakuoja daiktus kaip reikiant ir nuveža ten, kur reikia. Per dvidešimt ketverius metus supratau, kad geriausia dovana klientui – sąžiningumas. Sakau kainą, sakau terminą, o jei vėluoja – skambinu pats pirmas. Nesvarbu, ar siunti dėžę drabužių, ar perkraustai pusbrolį į Londoną, svarbiausia pasirinkt tuos, kurie nežada perlų iš aukso. Keliai į Angliją bus tie, kokie bus – o mes tiesiog važiuojam. Sėkmės pakuojant.