Greitas mikroautobusų transportas į Angliją – patikimas ir pigus sprendimas norint persikelti be streso

Per penkiolika metų šiame darbe mačiau visko – ir tobulų persikraustymų, ir tokių, kai norisi užsimerkti. Bet jei klausi, kaip greitai ir be streso nugabenti daiktus į Londoną, Birmingamą ar kitą Anglijos kampelį, dažniausiai patariu mikroautobusą. Kodėl? Nes greitas mikroautobusų transportas į Angliją yra tas kelias, kur susitinka padori kaina ir adekvatus greitis. Nei per brangu kaip individualus fūras, nei per lėta kaip jūra. Šiandien pakalbam kaip prie kavos – be filtrų, be saldinto marketingo, tik tai, ką reikia žinoti prieš pakeldami ragelį.

Kaina ir kaip viskas vyksta praktiškai

Kiek maždaug kainuoja pervežimas į Londoną mikroautobusu?

Praktiškai, jei vežate iš Vilniaus į Londoną, suma sukasi apie keturis šešis šimtus eurų, priklausomai nuo kiekio. Jei pilnas mikroautobusas su baldais ir šaldytuvu, bus brangiau nei keli lagaminai. Kartais po pakrovimo paaiškėja, kad daiktų daugiau, nei telefone sakė – tenka pakoreguoti. Normalūs vežėjai dirba be staigmenų, bet būtina tiksliai žinoti, ką turi. Kaina nėra akmenyje iškaltas dalykas.

Ar tikrai tai pigiau negu krovininė mašina?

Maža fūra nuvyksta vienu metu, bet jos kuras ir algos atperka tik pilnu kroviniu. Jam vienam su dešimt kubų – nuostolis. Mikroautobusas laimi, nes degalų sąnaudos mažesnės, tiltai ir svorio apribojimai nekamuoja. Be to, privažiuoji prie pat durų senamiestyje, kur didelės mašinos stringa. Individualiam persikraustymui – be konkurencijos. Aš pats taip dirbu metų metus ir matau, kaip žmonės sutaupo trečdalį biudžeto.

O kaip su mokėjimu – prieš ar po?

Aš dirbu taip – dalis prieš, dalis po pristatymo. Bet teko girdėt, kai žmonės sumoka viską į priekį, o vežėjas pradingsta. Rinkoj pilna pasiuntinių, kurių firma egzistuoja tik ant popieriaus. Jeigu prašo visko prieš išvažiuojant – pasitikrink įmonės kodą. Simbolinė išankstinė dalis – normalu, rodo rimtumą. Bet jei prašo visos sumos per draugo sąskaitą – nepasitikėčiau. Negaliu patarti taip rizikuoti.

Ar kaina skiriasi, jei važiuoju ne iš Vilniaus, o iš Kauno?

Žinoma, bet ne drastiškai. Šimtas ar pusantro šimto kilometrų įtakos turi, bet ne euro už kilometrą. Dažnai mikroautobusas pasiima pakeliui ir iš kelių adresų. Tuomet įkainis mažesnis. Jei tik iš Kauno tik tau, kaina kils nežymiai. Realiai kolegos neskaičiuoja nuokrypio, jei esi pakeliui. O jei gyveni Utenos rajone kur baigiasi asfaltas – ten reikia atskirai tartis. Būna įvairiai.

Daiktai, pakavimas ir kas tilps

Ar mano kėdės ir šaldytuvas tilps į tokį mašinytę?

Standartinis Sprinter ar panašus turi apie dešimt keturiolika kubų – ten sutalpinsi lovą, stalą, spintas ir virtuvę. Šaldytuvas tilps, jei prieš tai išmatuosi. Buvo atvejis, kai klientas pamiršo pasakyt apie didelį amerikonišką šaldytuvą. Teko verti daiktus į saloną arba ieškoti kitos mašinos. Dėl to aš prašau nuotraukų – ne dėl įtarumo, o dėl realybės. Jeigu daiktų daugiau nei sutarta, problema ne kaina, o laisvas centimetras.

Ar reikia viską susipakuoti dėžėse?

Idealiu atveju – taip. Dėžės saugo daiktus ir palengvina pakrovimą. Bet kasdienybė nevienų idealių situacijų. Kartais žmonės turi maišų drabužių, sulankstytą kilimą, kėdes, kurių nėra kaip supakuot... tada naudojame antklodes, diržus, plėvelę. Bet stiklas, porcelianas, elektronika – be dėžių nevežame. Mačiau, kaip gražus veidrodis virsta šukėmis. Geriau viena dėžė per daug, negu skolintis šluotą Londone.

Ką daryti, jei turiu augintinį – jis gali važiuoti kartu?

Augintinis važiuoja su vairuotoju arba salone, jei yra vietos. Bet turiu būt sąžiningas – ne visi mikroautobusai pritaikyti gyvūnams. Jei trumpasnukis katinas su narveliu, problemų nėra. O didelis šuo, bijantis kelionių – geriau pasitark su veterinaru dėl raminamųjų. Mes vežam, bet atsakomybė už gerą savijautą – ant tavęs. Ir paso reikia – skiepai, čipas. Pasieniečiai gali paklausti, o Anglijos įėjimas su gyvūnais turi taisyklių.

O jei turiu labai jautrią techniką – ar saugu?

Saugu, jei teisingai sutvirtinta. Kompiuteriai dedame tiesiai, nekrauname ant jų sunkių daiktų, naudojame apsaugines medžiagas. Bet jei senas plazminis ekranas ar studijos aparatūra... hmmm, čia jau nebūsiu šimtu procentų tikras ar garantuosiu nulinę riziką. Kelias ilgas, vibracija visada yra. Mes darom viską, kad jos nebūtų, bet mašina važiuoja. Brangią techniką rekomenduoju apdrausti atskirai. Originalios gamintojo dėžės geresnės už bet kokį perpakavimą.

Kelionė, laikas ir maršrutai – kas realiai dedasi kelyje

Kiek dienų ten važiuojama realiai?

Iš Lietuvos centro iki Londono – maždaug tris keturias dienas (nors reklamose kartais rašo dvi, bet realiai su privalomu poilsiu – trys minimum). Priklauso nuo to, kur esi. Jei Klaipėdoje, pridėk pusdienį. Maršrutas per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją, Prancūziją, tunelis arba keltas. Du tūkstančiai plus kilometrų. Vairuotojai negali spausti be sustojimų. Kartais klientai galvoja, kad tai express paštas per naktį. Ne. Greitas mikroautobusų transportas į Angliją nereiškia Formulės 1.

Ar vairuotojas važiuoja vienas, ar keičiasi?

Mažesnėse įmonėse važiuoja vienas žmogus, ypač jei mašina iki 3,5 tonos. Jei klientas pats sėdi salone, būna dvi galvos. Fūroje su miegamuoju kabinu beveik visada du. Mikroautobuse vienas vairuotojas nakvoja viešbutyje. Aš neskatinu spausti per dvi paras vienam – nesaugus reikalas. Kartais klientai pyksta, kad nestojam kas dvi valandas, bet taip jau įstatymai. Europoje griežtai stebi tachografai. Geriau vėluoti gyvas.

Ką daryti, jei reikia ne į Londoną, o į Birmingamą ar Mančesterį?

Birmingamas, Mančesteris, Liverpulis – duok koordinates ir atvažiuosim. Kilimas į šiaurę reiškia papildomą pusdienį arba dieną. Bet su mikroautobusu tai ne katastrofa – nereikia mokėti didžiųjų centrų mokesčių sunkiasvoriams, privažiuoji siauresnėmis gatvėmis. Kartais net pigiau nei fūra iki Londono, o tada mašinėlė toliau. Jei turi giminę pakeliui – pasiimam. Lankstumas didelis pliusas. Svarbu žinoti iš anksto, nes Anglijos miestuose navigacija sukasi ratuose ten, kur vienpusės gatvės.

Ar per Kalėdas viskas brangiau ir lėčiau?

Taip, kaip ir viskas prieš šventes. Gruodžio pabaigoje kainos šokinėja, nes visi nori būti namuose, vairuotojai turi vaikus ir eglutes. Pakeliai ir tunneliai prigrūsti kaip metro piko metu. Kartais tenka laukti eilėje keturias šešias valandas ties Doveriu. Stengiuosi neplanuoti išvykimų dvidešimtą–trisdešimtą gruodžio, bet jei labai reikia – imamės, tik kaina kitokia. Metų pradžioje viskas grįžta į normalias vėžias, kartais net pigiau nei įprastai sausį.

Kas bus, jei kas nors nepasiseks – draudimas ir blogos situacijos

Ar mano daiktai draudžiami kelyje?

Standartinis vežėjo civilinis draudimas padengia ne viską – dažnai tik įrodžius jo kaltę. Jei krovinys apgadinamas dėl kelio duobės ir nėra kaltininko, lieki be pinigų. Aš siūlau apmąstyti krovinio draudimą atskirai brangiems daiktams. Kai kurių dalykų be sąskaitos faktūros neapdraus niekas, pvz., antikvarinis kilimas iš močiutės palėpės. Draudimas yra sritis, kurioje kai kurie vežėjai puošiasi gražiomis frazėmis, o paskui slepiasi už smulkių paraščių. Būk atsargus.

Kas atsakingas, jei kažkas dūžta?

Jei brokas dėl blogo pakavimo – atsakomybė ant kliento. Jei dėl mūsų pakrovimo – ant mūsų. Bet įrodyti jau kitas pokalbis. Aš fotografuoju daiktus prieš pakrovimą, kad nebūtų abejonių. Buvo atvejis, kai klientas teigė, kad mes sulaužėme stiklą, o nuotraukoje jis jau buvo įtrūkęs prieš išvažiuojant. Nebūtinai melavo, tiesiog nepastebėjo. Dėl to darom sąrašus. CMR konvencija reglamentuoja atsakomybę, bet limitai kartais nustebina. Nepatogiai maži. Pakuotė svarbiau negu popierius.

Ar reikia muitinės deklaracijos persikraustant?

Jei asmeniniai daiktai, naudoti mažiausiai šešis mėnesius, ir pats persikraustai – deklaruoti paprastai nereikia. Bet šitoj vietoj aš galiu suklyst, nes post-brexit taisyklės Anglijoj keičias kaip kojinės. Ką tiksliai pildyti – geriau pasitikrinti GOV.UK. Aš vežėjas, o ne muitininkas. Kartais pasieny prašo parodyt sąrašą, kartais ne. Saugiau turėt savo sąrašą lietuvių-anglų kalba. O jei vežate naują televizorių parduotuvės dėžėj – čia jau gali būti muitas.

O jei pasienyje sustabdys ir pradės klausinėti?

Pasieniečiai vertina, ar krovinys atitinka deklaraciją. Jei važiuoji su baldais, klausia, kur vyksti, kiek laiko naudoti daiktai. Atsakinėk tiesiai. Buvo istorijų, kai žmonės nežinojo savo naujo angliško adreso ir tai sukėlė įtarimą. Pasirodo, senelis vežė anūkui, bet pats nevyko gyventi. Tada jau komerciniai požymiai. Gerai žinot gavėjo adresą. Ir nepasakok pasakų – jie matę visko. Mano vairuotojas turi žinot, su kuo turi reikalą.

Kaip išsirinkti vežėją, kad neapsigautum

Kaip atskirti normalią įmonę nuo pašlemėkų?

Pirma, paieškok vardo forume, ne tik svetainėj. Antra, jei rašo tik naktį messengeriu ir be sąskaitos – pabėk. Trečia, normali įmonė turi registrą, kodą, draudimą. Žinau, kad privatininkų kainos vilioja, bylų dėl pradingusių daiktų yra šimtai. Tavo mantija – tavo gyvenimas. Nemoki už patikimumą? Apmokėsi nervais. Renkiesi ne pagal gražiausią skelbimą, o pagal tai, ar žmogus moka atsakyti apie maršrutą, o ne rašo „viskas bus ok, brolau". Toks atsakymas kelia įtarimą.

Ar apsimoka rinktis tą, kas pasiūlė žemiausią kainą?

Atsakymas paprastas – ne, jei kaina kvepia nesąmonėm. Buvo atvejis: žmogus sumokėjo du šimtus mažiau, vežėjas įmetė daiktus ir išvažiavo. Savaitę negalėjo susisiekti. Rado mašiną apleistą netoli Dresdeno – sugedus, be pagalbos. Mikroautobusų transporte į Angliją racionali kaina turi ribas. Jei kas siūlo žemiau savikainos – kažkur nupjauna: draudimą, mokesčius, arba tiesiog pasiima pinigus ir dingsta. Aš nesistengiu varžytis su tais, kur mūsų darbas vertas tris kartus mažiau.

Ką reiškia, kai sakoma „greitas transportas“ – ar tai garantija?

Greičiausiai tai reiškia, kad daiktai nebus voliojami po penkis sandėlius Krokuvoj ir Amsterdame. Taip, mikroautobusas važiuoja tiesiai. Bet „greitai“ nereiškia „rytoj". Jei šiandien skambini, o mašina jau Vokietijoj – nebus greitai. Greitas transportas į Angliją – tai terminas dažniausiai du su puse – keturių dienų rėmuose. Jei dar turi paimt daiktus iš Klaipėdos – logiška, kad ne rytoj Londone. Bet lyginant su jūra, kur daiktai guli savaitę sandėly – mikroautobusas yra greitas. Ne stebuklas.

Kai planai keičiasi – realūs klausimai iš gyvenimo

O jei aš pats neišsikraustau, o vežu dovaną sesei – ar tai keičia ką nors?

Keičia. Jei ne tavo asmeninis persikraustymas, tai laikoma privačiu siuntimu. Muitine gali žiūrėti kitaip, draudimas – kitoks. Ar reikia kitokių popierių – čia tiksliai neprisiminsiu, dažniau vežam asmeninius daiktus. Geriau paklausk skambindamas – pasitikslinsiu su buhaltere. Bet faktas, kad jei dovana nauja ir brangi – muitas gali kibt. Kartais paprasčiau parašyt, kad tai tavo daiktai, jei sesuo jau ten gyvena. Yra niuansų, kurių geriau neignoruoti, nes pasieniečiai užuodžia komerciją iš toli.

Kas bus, jei vairuotojas vėluos dėl oro sąlygų?

Lietuva, Lenkija, Vokietija... oras pasitaiko visas. Žiemą maršrutas gali užsitęsti dėl sniego arba avarijos kelyje. Aš liepu vairuotojams nespausti – geriau perspėt klientą, negu rizikuot gyvybe. Jei delsa dėl force majeure – baudų nepritaikau, nors ir nervina. Bet tai nereiškia, kad vežėjas gali vėluoti be paaiškinimo. Kartais vėluoja, nes prieš tai buvęs klientas nebuvo susipakaves iki galo. Oras – force majeure. Netvarka prieš tai buvusiam klientui – jau nebe pateisinimas.

Ar mikroautobusas gali užvažiuoti į daugiabutį kiemą be lifto?

Taip, gali sustoti prie laiptinių durų. Bet kėlimas į trečią aukštą be lifto – tavo arba mūsų atsakomybė, priklauso nuo sutarties. Mes dažnai dirbam iki durų mašinoje, viduje – jei sutarta. Buvo Londone atvejis: nei lifto, nei vietos pakraut, gatvė vienpusė. Teko nešt dėžes iš trijų aukštų per kiemą. Užtrukom valandą. Jei žinai, kad liftas neveikia – pasakyk iš anksto. Jei vairuotojas vienas, o sofa sveria penkiasdešimt kilogramų, gali prireikt tavo rankų. Aš ne Hercules.

Kaip elgtis, jei atvykus paaiškėja, kad daiktų daugiau nei buvo sutarta?

Aaa, klasika. Žmogus sako – dvylika kubų. Atvažiuoji, o ten dvidešimt. Kas tada? Jei yra vietos, bandome sutalpinti, bet kaina kyla. Jei netelpa – antras reisas arba atsisakymas. Aš visada sakau – geriau nufotografuot kampą ir atsiųst nei vėliau pykti. Nes jei tu pats nežinai, kiek turi, kaip aš žinosiu telefonu? Buvo, kad klientas subūrė draugus ir netikėtai primetė dar vieną sofą bei šaldytuvą, dovanų gautą prieš valandą. Suprantu, laimingi atsitikimai. Bet mikroautobusas nėra Tardis – vietos nepadauginsi.

O jei reikia vežti tik vieną didelį daiktą, pavyzdžiui, pianiną?

Vienas didelis daiktas, pvz., pianinas, yra painus atvejis. Teoriškai mikroautobuse lieka daug laisvos vietos, bet toks krovinys reikalauja atsargaus tvirtinimo. Aš asmeniškai pianinus vežu tik jei perspėja iš anksto ir jei yra liftas. Kelti penkis šimtus kilogramų per laiptus vienam vairuotojui – nežmoniška. Kaina nebus kaip už pilną krautuvą, bet ir ne kaip už lagaminą. Skambink, pasakysim ar įmanoma tą savaitę. Kartais atsakymas būna „ne", ir tai normalu. Fizika neapgauna.

Išvada

Taigi, jei galvoji apie persikraustymą ir ieškai varianto tarp lagaminų ir fūros, mikroautobusas yra aukso vidurys. Greitas mikroautobusų transportas į Angliją gali būti ir pigus, ir patikimas, jei rankose tinkami žmonės. Bet geriausia kaina ne visada reiškia geriausią rezultatą. Renkiesi vežėją pagal pokalbį, o ne pagal skelbimą. Ir dar – matuok daiktus prieš skambindamas. Tai sutaupo laiko tau, man ir tiems penkiems kubams, kuriuos pamiršai paminėti. Sėkmingo kelio.