Greitas mikroautobusų pristatymas Anglija – gera kaina, kurią galima ir pagrįsti

Žinok, kasdien sulaukiu žinučių su ta pačia fraze – „reikia greitai pervežti mikroautobusą į Angliją, kad kaina būtų gera ir viskas garantuota“. Skamba utopiškai, bet taip, įmanoma. Tik reikia suprasti, kad greitas pristatymas ne visada reiškia stebuklą per parą, o gera kaina – ne žemiausią skaičių internete. Aš dirbu šitame reikale jau gal dvidešimt ketverius metus, jei gerai suskaičiavau (kartais pametiu metus, bet esmė ta, kad seniai). Per tą laiką mačiau visko – vežėjų, kurie dingsta su automobiliais, ir tokių, kurie atveža anksčiau nei sutarta. Šitame tekste atsakau į klausimus, kuriuos man užduoda realūs žmonės, sėdintys priešais mane ar rašantys naktį.

Kainos, terminai ir tie „garantuoti“ pažadai

Kiek realiai kainuoja greitas mikroautobusų pristatymas į Angliją ir ar ta gera kaina iš viso egzistuoja?

Gerai, skaičių pasakysiu, bet jis bus su kintamaisiais. Iš Lietuvos į Londoną ar Birmingemą – standartinė kaina dabar svyruoja nuo 800 iki 1400 eurų priklausomai nuo mikroautobuso dydžio. Trumpa bazė su 8 sėdynėmis bus pigiau, 19 vietų Ford Transit jau kitas kalibaras. Gera kaina nebūtinai yra mažiausia. Buvęs klientas Romas bandė sutaupyti 200 eurų ir patarėsiu du mėnesius laukti mašinos pas kažkokį Vygintą iš skelbimų. Paskui tas Vygintas pavogė akumuliatorių. Tai gera kaina yra rinkos vidurkis, kai nepasakoja pasakų. Sumoki už trasą ir vairuotojo patirtį.

Ar galima pervežti mikroautobusą per dvi dienas nuo durų iki durų?

Teoriškai taip, praktiškai – žiūriu į tave tikėdamasis, kad nereikės meluoti. Vilnius–Kalais per dvi dienas? Realu, jei vairuotojas nedaro kvailų pertraukų. Bet Anglija – dar keltų klausimas. Būna vėlavimų dėl oro, eilių prie rampų, kartais vairuotojas privalo pailsėti. Pernai turėjau reisą, kai vairuotojas pervarė per visą Europą per 36 valandas, bet tai buvo vienintelis toks kartas per penkerius metus. Paprastai skaičiuok tris–keturias dienas, jei nori ramybės. Greitas pristatymas įmanomas, bet ne bet kokia kaina ir ne visada sveikai.

Kodėl vieni siūlo 600 eurų, o kiti 1200 už tą patį mikroautobusą?

Aha, klasikinis klausimas. Štai kaip yra – 600 eurų dažnai reiškia, kad tavo mašina stovės kažkur Belgijoje savaitę, kol atsisis laisva vieta ant tralo. Arba tai „pigalapis“ be draudimo. O 1200 gali reikšti dedikuotą pervežimą – tik tavo mikroautobusas, tiesiai pas tavo garažą Anglijoje. Kartais brangesnė kaina pasirodo pigesnė, kai nebereikia mokėti papildomų saugojimo mokesčių. Ai, ir kai kurie tarpininkai pasiima pusę sumos sau. Vat toks business modelis. Aš renkuosi skaidrumą, net jei skaičius didesnis.

Ką reiškia „gera kaina garantuota“ – ar tai tiesiog reklaminis triukas?

Pažiūrėk, „garantuota“ – stiprus žodis. Realybėje tai turėtų reikšti, kad kaina telefonu yra galutinė. Būk atsargus. Buvo atvejis – klientas Tomas iš Klaipėdos, paskambino firmai, jam pasakė 700 eurų garantuotai. Paskui prisidėjo kuras, muitinės tarpininko mokestis, dar „parkavimas prie muitinės“ ir tapo 980. Galutinė kaina buvo rinkos vidurkis, bet potyris – nekoks. Garantija veikia tik tada, kai turi raštišką sutartį su fraze „jokių paslėptų mokesčių“. Kitaip tai gražus žodis.

Ar reikia mokėti visą sumą iš anksto, ar galima dalimis?

Čia kiekvienas kitaip, bet aš pasakysiu, kaip dirbu aš ir rimčiausi kolegos. Paprastai – 30% iš anksto, kad užsitikrintum vietą trale ir klientas nesugalvotūt (turėjau omeny „nesugalvotų“) atšaukti be priežasties. Likusi dalis – gavus automobilį Anglijoje arba prieš iškraunant. Buvo atvejis, kai klientas atsisakė mokėti likutį pasienyje, nes pamatė įbrėžimą. O tas įbrėžimas buvo nuo pat pradžių, tik jis nepastebėjo. Todėl dabar darome foto protokolą prieš krovimą. Saugiau visiems.

Mašinos paruošimas ir logistika

Ar mikroautobusą reikia kaip nors specialiai paruošti prieš transportavimą į Angliją?

Jeigu jis važiuoja savo eiga – stabilios padangos, veikiantis stabdžiai, ir svarbiausia – ne daugiau nei ketvirtadalis bako. Kitaip muitinė gali užduoti klausimų. Jei nevažiuoja – jau reikės wincho. Ir dar – išvalyk vidų. Kartais žmonės palieka dokumentus, grynuosius po sėdynėm. Prieš porą metų radau 340 eurų viename VW Transporter. Sugrąžinau, žinoma. Turiu vaiką, bet ne toks pats ir padorus... (Grąžinau, rimtai.) Ne dėl manęs, dėl savęs tvarkykis.

Ar gali važiuoti tralu pats kartu su mikroautobusu?

Techniškai – ne, nebent rasi vairuotoją, kuris pažeis taisykles, bet aš nerekomenduočiu. Tralas skirtas transportui, ne keleiviams. Jei labai nori važiuoti kartu – geriau lėktuvo bilietas į Stanstedą, kainuos 40-80 eurų. Greičiau, saugiau. Šiaip esu matęs, kaip žmonės bando įsitaisyti į kabiną – ten vietos kaip sardinėse, o dar baudą gali gauti. Nežinau tiksliai, koks keleivių limitas kabinoje, bet jei per du – jau问题. Pataisau: jau blogai. Nebodok to žodžio.

Kas bus, jei mikroautobusas pradės tekėti tepalus ant tralo?

Aaa, senas geras klausimas. Žiūrėk, jei mašina sena – patikrink tarpines ir alyvos lygį prieš pakrovimą. Jei per kelionę išsilyja litras – visas tralas pasidaro slidus. Buvo su Mercedes Sprinter 2008-ųjų. Kadangi paviršius metalinis, lašai nubėga ant kitų automobilių. Tada barniai – kas kaltas, kas mokės. Paprastai atsakingas siuntėjas, bet geriau patikrink prieš. Aš nesiuksiu su šluoste po tralu. Nors... buvau tai darięs. Rytą. Prancūzijoje. Nežinau kodėl.

Ar galima pervežti mikroautobusą su baldais ar siuntiniu viduje?

Taip, bet su sąlyga. Jei tai asmeniniai daiktai – gali kilti problemų muitinėje, nes Angliją dabar reikia laikyti nebe EU. Jei paliksi baldus viduje – gali tekti pildyti customs declaration. Paprastai rekomenduoju iškrautysi (turiu omeny „iškraustyti“) daiktus atskirai arba oficialiai deklaruoti. Buvo klientė, vežėsi darbo įrankius. Muitinė Doveryje nutarė, kad tai komerciniai kroviniai. Prasisuko dvi savaitės. Tai jei jau taip – baldinuką atiduok kaimynui.

Kokio dydžio mikroautobusus galima vežti standartiniu tralu?

Standartinis tralas laiko 8-9 mašinas priklausomai nuo gabaritų. Tavo 5 metrų Transit telpa lengvai. O štai didelis Iveco Daily su aukštu stogu – jau reikia žiūrėti, ar neviršys 2.6 metro aukščio, nes dalis vežėjų naudoja uždarus vežimus. Prisimenu situaciją – klientas turėjo Sprinterį su keltuvu neįgaliesiems ant stogo. Pamiršo pasakyti. Stogas buvo 2.65 metro. Teko vežti atvirai, kaina už du plotus. Nepamenu tikslaus aukščio limito uždariam, bet turbūt apie 2.5. Arba 2.55. (Gal ir 2.6, tikrai nežinau, netikrink pas manęs šito.)

Dokumentai, muitinė ir draudimas – nuobodūs, bet gyvybiškai svarbūs

Kokius dokumentus reikia paruošti pervežant mikroautobusą į Angliją po Brexit?

Štai čia viskas apsunkino. Reikia CMR važtaraščio (kuriuo, tiesa, kartais pats užpildau, nes klientai į tą lapą žiūri kaip į kinišką rašmenį), registracijos dokumento kopijos, tavo ID. Jei mikrobus jaunesnis nei 6 mėnesiai – gali kilti įtarimų dėl PVM. Ir dar svarbu: žymėjimas, kad mašina naudota. Jei muitinė pagalvos, kad perveži naują – gausi mokestinį šoką. Buvęs konkurentas pamiršo štampelį ant CMR. Dalas atsėdėjo ilgai. Tikrink popierius.

Ar reikia drausti mikroautobusą atskirai transportavimo metu?

Čia priklauso nuo vežėjo. Rimtos įmonės turi krovinių draudimą (CMR), kuris dengia žalą. Bet šitas draudimas dažnai dengia tik rinkos vertę, o ne sentimentalinę. Jei tavo mikroautobusas – tėvo palikimas, skausmo neatlygins. Yra vežėjų, kurie veža be jokio draudimo, tik su civiline atsakomybe. Žinau du atvejus, kai mašinos apgadintos ant tralo, o be CMR draudimo buvo graudu. Tiesiog paklausk prieš pasirašydamas – „koks draudimas galioja kelyje?“. Jei atsako „viskas bus gerai“ – bėk.

Ką daryti, jei pristatymo metu paaiškėja, kad trūksta vieno dokumento?

Oi, mačiau šitą filmą. Priklauso nuo muitinės pareigūno nuotaikos. Kartais prašo skenuotą kopiją per WhatsApp, lauki valandą. Kartais sako – stovi kol atsiras originalas. Buvo atvejis, kai klientas buvo pametęs registracijos liudijimą. Turėjo kviesti taksi su draugu iš Birmingemo atgal į Lietuvą, pasiimti dublikatą, parvaryti. Tris dienas stovėjo. 150 svarų bauda. Tad patikrink popierius tris kartus prieš konteinerį. Kartais pats sau kartoju, kad reikia dvigubų kopijų. Tada vistiek (turėjo būti „vis tiek“) kas nors nutinka.

Ar mikroautobuso techninė apžiūra galioja Anglijoje, ar reikia MOT iškarto?

Jei veši nuosavam naudojimui – tech. apžiūra iš Lietuvos galioja tik tol, kol galioja. Anglijoje reikia MOT, kai tik pasibaigia tavo senoji. Verčiant į žmonių kalbą – jei liko du mėnesiai, gali ramiai važinėti, paskui registruojiesi UK ir darai MOT. O jei perveži pardavimui – situacija kitokia. Kai kurie pirkėjai nori iškart registracijos. Todėl aš visada patariu parduoti su dar bent 4-5 mėnesiais tech. apžiūros. Atrodo smulkmena, o padidina kainą porą šimtų svarų. Anglijoje be draudimo neprivažiuosi nei prie DVLA.

Ar reikia notaro patvirtinimo, kad leidžiu vežti savo mikroautobusą?

Ne, nebent kažkas keisto su paskola. Paprastai pakanka pasirašyti CMR ir pateikti registracijos liudijimą. Bet jei tu ne savininkas – reikia įgaliojimo. Ne notarinio, ranka rašyto kartais užtenka. Šiaip aš fotografuoju kliento ID ir parašą. Kartais klausia, ar ne per daug biurokratijos. Atsakau – kai dingtų (oi, „dingtų“) mikroautobusas prie Magdeburgo, norėsi turėti kuo daugiau įrodymų, kad tai tavo ir kad patikėjai man jį vežti. Paprasta logika.

Kas vyksta kelyje ir realybė saloje

Ar vairuotojas praneš, kur yra mano mikroautobusas?

Čia kaip paklausi. Aš siunčiu žinutes kas 12 valandų, jei nėra nenormalaus. Bet yra kompanijų, kurios pasako „rytoj atvešim“ ir dingsta. Vienas klientas iš Notingemo skambino raudonas, nes mašina turėjo būti prieš tris dienas. Pasirodo, tralas sustojęs Lenkijoje, nes sugedo vožtuvai. Savininkas sužinojo tik paskambinęs ant vilkiko durų. Klausik ar sekama GPS. Šiais laikais net pigiausiose mašinose yra追踪器... oi, GPSai. Jei ne – važiuosi be žinios, kaip seniais su balta varne.

Kaip pristatymas vyksta Anglijoje – ar man reikia važiuoti į uostą?

Dažniausiai ne, jei renkiesi durų-prie-durų. Bet kurie transportininkai, ypač tie, kurie žada gera kaina (štai, pritaikiau frazę natūraliai), atveža tik iki Felixstowe ar Doverio sandėlio. Tu pasiimi pats arba mokai papildomai už lokalinį pervežimą. Aš stengiuosi atvaryti iki adreso. Aišku, jei adresas – centro Londone, kur gatvei traliui sankryža kaip U forma – deramesi dėl artimiausios vietos. Buvo – klientas siauroje gatvelėje Bristolyje. Vairuotojas įvažiavo, išvažiuoti negalėjo. Valandą manevravo. Dabar tokiais atvejais stojame prie Lidlo.

Ar pristatymo dieną privalau būti namie, ar gali tai padaryti draugas?

Gali draugas, bet jis turi turėti tavo asmens dokumento kopiją, parašą ant priėmimo akto ir geriau, kad mokėtų skaičiuoti iki penkių, kad patikrintų padangas. Ne, rimtai – rekomenduoju patikėti žmogumi, kuris išmano apie automobilius, arba atsiųsti instrukcijas. Draugai paima raktus, paskui skambina – „o čia įbrėžimas gal buvo?“, o aš atsiunčiu nuotraukas. Jei pats negali – ne problema. Svarbiausia, kad priimantis asmuo būtų pasiekiamas. Buvo atvejis, kai draugas užmigo, vairuotojas lauke stovėjo dvi valandas. Nesmagu.

Ką daryti, jei pristatęs randu defektą, kurio nebuvo?

Fiksuok viską. Nuotraukos, video, laikas. Tada skambink vežėjui, ne šeštadienio vakare, kai jis su šeima prie stalo. Geriausia – iš karto. Pristatymo akte turi būti įrašas apie defektą. Jeigu draudimas galioja – bus išmokėta pagal vertę. Bet jei defektas buvo prieš pakrovimą, o tu nepastebėjai – tada ginčai stringa mėnesius. Aš visada fotografuoju su laikmačiu, kad matytųsi data. Jei vežėjas atsisako pripažinti... būna visko. Yra sąžiningų, yra tokių, kurie sako „jie ten jau buvo“. Todėl pradžioje pasakyk – padarysim foto protokolą, ar sutinki? Jei atšauna – pavojaus varpeliai.

Ar mikroautobusą galima pristatyti savaitgalį?

Techniškai taip, bet brangiau. Some British terminals – oi, pradėjau angliškai, atleisk, per daug laiko praleidau ten – kai kurios britų stotys savaitgalį nedirba, o jei dirba – ima dvigubą tarifą. Vairuotojai irgi žmonės. Jei reikia sekmadienį – skaičiuok +100-150 eurų prie kainos. Geriau atsiimk penktadienį popiet arba palauk pirmadienio. Kalbant apie greitas pristatymas Anglija gera kaina garantuota (frazė šiek tiek kreivai, bet suprasi) – savaitgaliai tikrai ne prie to, kas pigu. Aš šeštadieniais vežioju tik esant bėdai arba kai klientas pasiūlo per daug, kad atsisakyčiau.

Dalykai, apie kuriuos niekas nekalba garsiai

Kodėl kai kurie pervežėjai neatvažiuoja sutartu laiku, nors patvirtino?

Nes jie pasiėmė brangesnį krovinį ir tavo mikroautobusą numetė į sąrašo galą. Atsakymas šlykštus, bet teisingas. Yra overbooking. Prisiima 12 mašinų, o telpa 8. Tada klientai gauna sms: „vairuotojas susirgo“. Buvau liudininkas, kai toks pats vežėjas „susirgo“ tris kartus per mėnesį. Ne siauromas, o verslo modelis. Kartais tikrai nutinka force majeure, bet dažniausiai – godumas. Todėl kartoju: jei kaina ženkliai mažesnė rinkos – klausk, kodėl. Greitas pristatymas turi savo kainą, o jei žada per pusvelčiui – veikiausiai tave kažkur įspraus tarp kitų reikalų.

Ar tikrai verta vežtis seną mikroautobusą į Angliją, ar geriau parduoti čia?

Jei mašina 2005-ųjų, ruda 400 tūkstančių – turbūt ne. Anglijoje, ypač ULEZ zonoje Londone, seni dyzeliai baudžiami kasdien. Paskaičiuok – kelionė, registracija, draudimas, gal remontas. Kartais mečiau skaičiuoti, bet 2000 transportas + 800 draudimo + 2500 vertė = 5300. Už tiek ten jau nusipirksi gana tvarkingą vietinį. Bet jei tai jaunas hibridas ar elektrinis -- oi, dar vienas dalykas. Nebandyk pervesti elektromobilio be adapterio. Jų ten ports kitokie. Nežinau tiksliai visų tipų, bet Type 2 ten kitoks. Arba gal tas pats. Nepamenu, tiesą sakant.

Ką reiškia, kai įmonė sako, kad turi „savo parką Anglijoje“?

Dažniausiai reiškia, kad jie turi sutartį su kažkokia garaže ten. Savo parkas – brangus dalykas, tai turi didelės logistikos shed'ai... logistikos centrai. Jei maža įmonė iš Panevėžio sako turinti sandėlį Londone – paklausk adreso. Kartais tai pažįstamas su kiemu, kuriame stato tralą porai dienų. Nieko bloga, jei priežiūra gera. Bet jei saugojimas nemokamas – klausk, kas atsako, jei bus apvogta. Nes „savo parkas“ skamba saugiai, bet jei ten apleistas sklypas šalia M1, tavo ratai rytoja gali būt ant pub sienos. Rimtai, ten tokių istorijų daug.

Ar aš, kaip klientas, galiu kažką padaryti, kad pervežimas būtų greitesnis?

Žinoma. Paruošk dokumentus iš vakaro, atsakyk į skambutį, kai skambina vairuotojas (jie nervuojasi, kai klientas dingsta tą valandą, kai reikia krautis). Nepamiršk rakto – skamba kvailai, bet buvęs atvejis, kai klientas išskrido į Maljorką, palikęs raktus žmonai, o žmona pas masažuotoją. Valandą stovėjome. Dar jei gyveni kaime, kur kelias 3 metrų pločio, įspėk iš anksto. O jei nori dar greičiau – rinkis dedikuotą pervežimą, kai tralas važiuoja tiesiai pas tave be sustojimų. Brangiau, bet jei laikas – pinigai, verta.

Tai ar galima pasitikėti tuo „greitas mikroautobusų pristatymas į Angliją gera kaina garantuota“?

Pasitikėk, bet tikrink. Gera kaina egzistuoja, kai žinai, už ką moki. Greitas pristatymas įmanomas, jei realistiškai vertini geografiją. O „garantuota“ – tai sutartis tvirtai suparašyta, o ne žodis ant skelbimo. Aš per ketvirtį amžius šitoje srityje supratau, kad didžioji dalis problemų kyla ne iš kyšiu (velniop, ne kyšių, o iš klaidų) komunikacijoje. Kai vienas galvoja „rytoj“, o kitas galvoja „rytoj, bet gal po pietų“. Tikslumas svarbiau nei greitis. Nors... kartais skubiai ir reikia. Svarbiausia – rask žmogų, kuris nedaro oro iš savo paslaugų, o tiesiog dirba savo darbą. Toks ir aš stengiuosi būti.

Išvada

Bendrai, greitas mikroautobusų pristatymas Anglija gali kainuoti tiek, kiek turi kainuoti sąžiningam versle. Kaina bus gera, kai nesiuneriosi dėl pigių pažadų. Pasiruošk dokumentus, paklausk apie draudimą, nebijok foto protokolo. Geriausias pervežimas tas, apie kurį pagalvojai vieną kartą, pasirašei, o paskui tiesiog atsiėmei mašiną be streso. Jei turiu dar ką nors atsakyti – rašyk. Nepradėsiu sakyti „skambink drąsiai“, nes asmeniškai aš nemėgstu, kai man skambina nepasiruošę, bet žinute drąsiai.