Greitas mikroautobusų krovinių transportavimas į Angliją skubiai

Klausiate, kaip skubiai nugabenti krovinį į Angliją mikroautobusu? Aš šitame reikale jau dvidešimt treji metai. Per tiek laiko mačiau visko – nuo idealiai supakuotų siuntų iki tokių situacijų, kai žmogus skambina 22 valandą ir klausia, ar rytoj galima paimti sofą Vilniuje ir vakarą paleisti prie Notingemo. Greitas mikroautobusų krovinių transportavimas į Angliją skubiai nėra stebuklas, bet ir ne pasaka, kaip kartais prisistato kolegos. Kartais viskas klostosi sklandžiai, kartais – sutrinka. Šiame tekste bandysiu atsakyti į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kasdien. Jokių pažadų iš dangaus, tik tai, ką žinau iš savo patirties. Jei ko nepamenu – pasakysiu atvirai.

Kainos ir ta skubumo beprotybė

Kiek dabar kainuoja skubus krovinio vežimas į Angliją mikroautobusu?

Žiūrėkite, jei kalbame apie pilną mikroautobusą iš Kauno į Londoną, dabar rinka svyruoja tarp aštuonių šimtų ir tūkstančio dviejų šimtų eurų. Vakar kalbėjau su klientu, kuris rado pasiūlymą už šešis šimtus – nusišnekėjo, pažiūrėjau, ten ne draudimas, ne muitinė, nieko. Realybė tokia: kuras, nuovargis, kanalas, draudimas, kelių mokesčiai. Jei kas nors žada pervežti už keturis šimtus, greičiausiai kažkur kirsis, o jūs liksite be daiktų arba su staigmena. Štai pernai vienas vaikinas paėmė už septynis šimtus, bet paskui paprašė dar šimto Londone už "laipinimą" – tokia jau būna.

Ar tikrai galima paimti šiandien ir rytoj jau pristatyti į Birmingamą?

Teoriškai taip, praktiškai – tik jei turite laimingą dieną ir normalius kelius. Aš esu matęs, kai vairuotojas sukrautas 6 valandą ryto Klaipėdoje, per muitinę praėjo lyg per sviestą, ir 19 valandą jau skambino Code priemiestyje. Bet yra buvę ir taip: vėjas Doverio sąsiauryje, eilė prie sienos tris valandas, o t dar Lenkijoje avarija. Tada jau nebe rytoj, o poryt. Jei jums reikia garantijos iki valandos – reikia lėktuvo, ne mikroautobuso. Mes duodame realius terminus, o ne stebuklus. Nors klientai kartais nori tiksliai taip, ir aš juos suprantu, bet mikroautobusai oro neskraidina.

Kodėl viena įmonė prašo aštuonis šimtus, o kita du tūkstančius už tą patį maršrutą?

Čia kaip su automobilių servisais. Vieni dirba garaže, neturi licencijų, vairuotojas gal "ketvirtadienį turi laisvą", kiti turi terminalus, sekimo sistemas, draudimus iki paskutinio siuvėjo saga. Aš nekalbu, kad brangus visada geras, bet pigus dažnai būna... įdomus. Karta turėjau atvejį, kai klientas paėmė pigiausią variantą – mikroautobuso vairuotojas tiesiog neišvažiavo, nes suprato, kad nuostolinga. Daiktai mėnesį gulėjo sandėlyje kažkur prie Varšuvos. Taip, taip, taip nutinka. Mūsų įkainiai vidutiniai, bet bent jau žinote, kad mikroautobusas tikrai keliaus.

Kaip visa tai vyksta – nuo skambučio iki slenksčio

O kaip viskas vyksta praktiškai – skambučiu, raštu, žinuute?

Dabar dauguma rašo per "WhatsApp" ar "Messenger". Aš ir pats mieliau rašau, nes telefonu kartais neišgirstu – amžius jau ne tas, ar gal kalti volvo salonai. Pirmiausia nufotografuojate daiktus, pasakote kryptį – Vilnius, Londonas, ar gal Mončesteris, ir datą. Aš pasižiūriu kalendorių, sakau, ar turime laisvą mikroautobusą. Jei taip – suderiname laiką, adresą. Prieš paimant daiktus, vairuotojas paskambina valanda ar dviem anksčiau. O dažnai žmonės galvoja, kad čia kaip pizzos pristatymas – užsisakai ir per valandą atvažiuoja. Ne, broliuk, taip nėra. Reikia plano.

Ar mikroautobusas važiuoja tiesiai pas mane, ar dar paima iš kelių vietų?

Jei mokate už pilną krovinį – važiuoja tiesiai. Na, gerai, beveik tiesiai, nes kartais prisuka duonos ar degalų. Jei dalinis krovinys – tai taip, bus sustojimų. Karta vežėme baldus į Redingą, bet pirmiau reikėjo paimti dėžes iš Panevėžio, tai mikroautobusas apvažiavo. Klientas galvojo, kad jis vienas pasaulyje. Toks mikroautobusų krovinių transportavimas į Angliją skubiai irgi egzistuoja, bet tada reikia derinti logistiką. Aš visada sakau – jei skubu, imkite pilną. Brangiau, bet nereikia laukti, kol suburs kitų žmonių senąsias knygas. Laikas – pinigai.

Ar galiu stebėti, kur dabar yra mano daiktai?

Turime sekimo sistemą, bet ne visi vairuotojai ją įjungia kasdien. Anksčiau dalindavau asmeninius telefonus, bet tada skambinėja 3 nakties klausinėti kur, o vairuotojas miega arba pyksta. Dabar siunčiame nuorodas, bet kartais jos neveikia Vokietijoje, ypač kai telefonas senas, arba Jungtinėje Karalystėje prie sienos. Realybė tokia: geriausias stebėjimas – paskambinti vairuotojui ir paklausti tiesiai. Jis pasakys "esu ties Liuksemburgu, viskas ok". Jei norite NASA lygio stebėjimo – reikia brangaus kurjerio, ne mūsų mikroautobusų. Mes vežame krovinius, nekuriame satelitų, nors kartais norėtųsi.

Koks skirtumas tarp perkraustymo ir tiesiog krovinio pervežimo mikroautobusu?

Perkraustymas – kai mes einame pas jus, supakuojame (jei prašote), išnešame iš buto, užnešame į Angliją. Pervežimas – kai jūs patys viską neškate iki mūsų mikroautobuso, mes tik vežame. Daugelis žmonių po Brexit laiko viską perkraustymu, bet kai sužino kainą... tada staiga tampa "tik nuvežkit, aš pats nešiu". Aš suprantu. Pinigai ne iš lubų. Bet jei turite sofą iš antro aukšto be lifto – tai jau perkraustymas. Ir kainuos daugiau, nei tik krovinio transportavimas į Londoną. Nes jėga irgi kainuoja.

Muitinė, popieriai ir gyvenimo netikėtumai

Ar reikia popierių, jei vežu asmeninius daiktus į Bristolą?

Po Brexit dabar reikia. Anksčiau – ne, dabar – taip. Reikia "Transfer of Residence" formos, sąrašo daiktų su vertėmis. Žmonės kartais pyksta ant manęs, aš gi nepadariau Brexit. Aš tik vežu. Kartą klientas vežė visą butą, bet sąraše parašė "dėžės" – muitininkai juokėsi, bet leido. Kita kartą neleido, nes dėžėse buvo nauji elektriniai įrankiai be kvitų. Tada jau primokėjo. Svarbiausia – nebūti gobišku. Jei daiktai naudoti, rašykite tikrąją vertę. Nes Anglijos muitinė ne kvaila, tikrai ne. Jie mato pro deklaracijas kaip pro šieną.

Ar mano daiktai bus apdrausti, jei kas nors atsitiks kelyje?

Mes turime CMR draudimą, bet čia yra niuansas. CMR dengia tik tai, ką galima įrodyti. Jei vežate seną krėslelį, kurio vertė neaiški – gausite centus. Jei vežate naują televizorių su kvitu – kitaip. Karta vežėme stiklinę vitriną, vairuotojas stabdė žąsį (taip, žąsį, A1 kelyje kaime), vitrina sutrūko. Klientas gavo atlyginta, bet tik dėl to, kad fotografavome prieš pakraudami. Todėl visada fotografuokite. Aš kartais pamirštu priminti, o paskui žmonės skundžiasi. Tai štai – primenu. Foto. Daug foto. Ir ne tik daiktų, bet ir to, kaip jie stovi mikroautobuse.

Ar galiu vežti maisto produktus ir gėles į Jungtinę Karalystę mikroautobusu?

Gėlės – taip, jei turi fitosanitarinius. Maistas – nebe taip lengvai. Po Brexit draudžiama vežti daug ką – mėsa, pienas, kai kurie vaisiai. Kartą senutė pavedė savo sūnui Londoniečiui nugabenti šimtą dešrelių ir dešimt kg varškės. Prancūzijos muitinė patikrino, viską konfiskavo, dar baudą davė – pamanė, kad parduoti veža. Aš žinau, kad mamai norisi pamaitinti vaiką, bet taisyklės taisyklės. (Arba radau, kad 2023 metais kažką pakeitė? Nesiimčiau garantuoti net dėl medaus.) Geriau jau šokoladą, džemą – fermierius produktus palikite sau, nepatirsite gėdos prie sienos. Gaila tos senutės.

Ar galima vežti gyvūną kartu su kroviniu į Angliją?

Šunys ir katės – taip, bet ne mikroautobuso bagažinėje, o salone su dokumentais. Jei šinšilos jūsų draugės narvelyje – problema. Gyvūnai reikalinga veterinarinė pažyma, skiepai, mikroschemos. Aš nesu veterinaras ir nežinau visų niuansų dėl papūgų ar roplių. Karta klientas norėjo vežti vėžlį – pasakiau, kad geriau oru, nes mūsų mikroautobusuose temperatūra svyruoja. (Nors gal vėžlys ir išgyventų, nežinau, iš tikrųjų, nebandžiau.) Gyvūnų pervežimas – atskira istorija. Jei gyvūnas – skambinkite veterinarui pirmiau, o tada jau mums. Mes galime sutalpinti, bet popierius tvarkykite patys. Aš tik vežu dėžes.

Ką daryti, jei muitininkai viską išraus iš dėžių Doverio uoste?

Stovėti, kvėpuoti ir nesijuokti. Nesijuokti labai svarbu. Aš mačiau, kai Doverio pareigūnas atidarė dėžę su... na, ten buvo tiesiog daug apatinių. Moteris raudonavo, bet pareigūnai dirba savo darbą. Jei turite sąrašą ir nieko neleistino – leiskite tikrinti. Kartais trunka valandą, kartais tris. Vairuotojas skambina: "stovim, tikrina." Jūs negalite nieko padaryti, tik laukti. Po Brexit jie tikrina dažniau. Aš apie tai negaliu meluoti – patikrino mano klientus gal keturis kartus per paskutinius metus. Blogai supakuota – gali ir sugadinti. Geriau tvarkingai viską dėti ir neklausyti, kas šnabždasi.

Pakuotė, daiktai ir dviračiai ant sofos

Ar mano seni baldai atlaikys kelionę iki Notingemo mikroautobuse?

Jei baldai seni ir taip braška – nelabai. Aš nemeluosiu. Mikroautobusai kratosi, ypač Anglijoje, kur keliai po žiemos primena mūsų gatves po lietaus. Kartą vežėme antikvarinę komodą – atvykusi turėjo naujas "raukšles". Klientas pyko, bet pakuotė buvo šokolado popieriaus lygio. Aš sakau: wrap it, padėkite antklodžių, apklijuokite kamparus. Arba mes padarysim už papildomą mokestį. Bet jei komoda seniai trūnijusi – aš nepriklausau. Transportavimas nėra stebuklų darymas. Jei sofą prieš tai griuvo per du žmones, dabar dar pridėsime centrinę Europos nelygumą.

Ar galiu pakuoti daiktus į maišus, ar butinai reikia dėžių?

Į maišus galima, bet aš nerekomenduočiau drabužiams skirtų – jie plyšta. Kartą prie Klaipedos mikroautobuso dugne nutūpo maišai su lego. Lego išbirus, surinkom dalis iki Vokietijos. Naudokite tvirtas siuntų dėžes su lipnia juosta, apklijuokite kamparus. Jei neturite – vairuotojas turi, bet papildomai kainuoja, kartais net pigiau nusipirkti pačiam. Dar paprasta taisyklė: jei negalėtumėte ant viršaus pastatyti kitos dėžės – pakuotė netinkama. Mikroautobusų erdvė brangi, reikia krauti tūriškai ir logiškai. Maišai slidinėja, o dėžes galima dėti stabiliai vieną ant kitos. Taip sutaupoma vieta ir jūsų nervai lieki sveiki.

Koks pats keisčiausias dalykas, kurį teko vežti mikroautobusu į Angliją?

Ne baisiausias, o keisčiausias – šaldytuvas gyvų šliūkučių. Taip, šliūkučiai, žinau, skamba keistai. Klientas iš Panevėžio vertė vandeninius augalus į Angliją kaip retą kolekciją. Mes juos supakavome, vairuotojas nuolat tikrino temperatūrą. Atvežė sveikus. Bet buvo ir blogiau – karta vežėme chemikalų dėžę be etikečių. Aš nepamenu, kaip ten atsirado, vairuotojas panikavo Prancūzijoje. Dabar tikrinu kiekvieną dėžę asmeniškai. Ne, ne asmeniškai (oi, ne, gal ne aš pats, mūsų kompanija tikrina), bet prašau nuotraukų. Jei matote "cheminis" – atsargiai. Geriau pinigus prarasti, nei sėdėti kalėjime prie Lilio. Rimtai.

Ar saugu siųsti kompiuterius ir televizorių mikroautobusu į Londoną?

Elektronika – jautriausia. Šalčiai, vibracija, staigūs stabdydymai (taip, stabdydymai, supraskit – staigūs stabdymai). Aš visada sakau: originalioje dėžėje su putplasčiu – idealu. Jei neturite – apsivyniokite antklodėm. Karta vežėme iMacą – klientas tiesiog įmetė į sėdynę. Ekranas atvažiavo kaip voras, viskas sutrūkinėję. Draudimas nepadengė, nes pakuotė buvo... na, jos ten nebuvo. Aš pykau. Ne ant kliento, ant savęs, kad gerai nepaaiškinau. Dabar rašau žmonėms tiesiai: jei brangu – pakuokit kaip kiaušinį. Arba mes padarysim, bet brangiai. Jūsų pasirinkimas. Aš tik perspėju.

Ar galima vežti dviračius ir sporto įrangą kartu su baldais?

Žinoma. Dviračiai – lygiai tas pats, kas krovinys. Tik atminkite: pedalai bado, rėmai braižo. Aš visada sakau – išardykite, apvyniokite. Karta vežėme tris dviračius ir stiklą vienoje vietoje. Stiklas išgyveno, bet dviračiai paliko žymes ant sofos. Klientas pyko. Aš norėjau pasakyti "jūs pykkit ant savęs", bet laikiau liežuvį už dantų. Dabar dviračius vežame tik atskirai nuo balų... nors kartais vietos trūksta. Mikroautobusų transportavime į Angliją tenka derėtis su kubiniais metrais. Jei sporto inventorius brangus – dėkite į vidurį, toliau nuo durų. Ir apklijuokite.

Kas gali nepavykti ir kodėl aš kartais pykstu

Kaip atskirti normalią įmonę nuo sukčių, kai skubiai reikia pervežimo?

Aš nežinau visų sukčių, bet žinau vieną dalyką: jei įmonė priima tik grynuosius ir neturi adreso – pabėkite. Normali bendrovė duos sutartį, sąskaitą-faktūrą, CMR lapą. Dar patarimas: ieškokite atsiliepimų ne tik "Google", bet ir "Facebook" grupėse. Karta klientė surado pigiausią pasiūlymą – vyrukas su numeriais iš Rumunijos. Mikroautobusas neišvažiavo, pinigai dingo. Aš bandžiau ją įspėti, bet kaina apakino. Jei skubu – dar atsargiau rinkitės. Geriau brangiau ir išvažiuoja, nei pigiau ir dingsta be žinios. O sukčių pasaulis didelis. Ačiū dievui, kad ne mano mastu.

Kodėl kai kurios įmonės žada pervežti per 24 valandas, o vėluoja tris dienas?

Nes žada tai, ko negali išpildyti. Aš kartais ir pats per greitai pažadu, paskui tenka atsiprašinėti – ypač jei strigti muitinėj arba kelyje avarija. Bet kai firma žino, kad neturi laisvo mikroautobuso, o vis tiek siūlo – čia jau melas.