Greitas medicininės įrangos perdavimas į Angliją ligoninėms: Kas tas „greitas“ iš tikrųjų reiškia?

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų, ir, turiu pripažinti, kai kas pakito, o kai kas – deja, visai ne į gerą pusę, ypač po „Brexit“. Kas antras kvietimas prasideda panika: „Reikia skubiai į Londoną!“ Tuo metu, kai klientas kalba apie greitą medicininės įrangos perdavimą į Angliją ligoninėms, jis įsivaizduoja vairuotoją, kuris spausniai paspaus dują ir per valandą bus vietoje. Tačiau realybė yra daug šiurkštesnė – čia ir ferių laukimas, ir muitinės kontrolė, ir britiškas biurokratijos chaosas. Turbūt niekada nėra buvo taip, kad viskas vyktų lyg pagal knygą, tad stengsiuosiu viską papasakoti taip, kaip yra, be jokių gražių uždažų.

O kas dėl laiko? Ar išvis įmanoma?

Kiek užtrunka tas greitas medicininės įrangos perdavimas į Angliją?

Tai sunkus klausimas, nes viskas priklauso nuo to, ką mes vadiname „greičiu“. Jei turiu būti nuoširdus, standartinis reisas su kroviniu imasi maždaug 48–72 valandas, kai įskaičiuojame paruošimą. Tačiau jei kalbame apie ekspresinius reisus, tada mes galima padaryti tą greitą medicininės įrangos perdavimą į Angliją ligoninėms per 24 valandas, bet tai kainua kaip nupirkti mažą automobilį. Viskas pasidaroma taip: vairuotojas važiuoja be sustojimų (išskyrus būtinus poilsio laikus), užsakoma bilietas į pirmąjį keltą. Tačiau turiu pagalvoti... jei atsiras eilės prie Kalė arba Dunkirko, tada tie 24 valandos virsta 30.

Ar galite atvežti įrangą tą pačią dieną?

Teoriškai – taip, jeigu tai yra maža siunta ir mes ja leidžiame lėktuvu. Bet jei tai reikalauja didelio sunkvežimio, tada tas greitas medicininės įrangos perdavimas į Angliją ligoninėms tą pačią dieną beveik neįmanomas dėl fizikos dėsnių. Jūs tiesiog negalite pervežti tonos krovinius per Lamanšą per valandą. Ten laukiamas švartavimasis, keleivių išlaipinimas (jei ne krovininis), tikrinimai. Taigi, „ta pačia diena“ – tai dažniausiai marketingo triukas, o ne realus logistikos planas.

Kur dažniausiai užstringa laikas?

Dažniausiai tai nevažiavimas, o dokumentų ruošimas. Kartais klientai mano, kad pakanka paduoti dėžę į sunkvežimį ir viskas. Ne, turi būti paruoštas EXW arba FDD kontraktas, privalomos eksporto licencijos, jei tai ūkinės chemijos preparatai beveik visada užtrunka su britų pusės tikrinimu „HMRC“ sistemoje. Vieną kartą mes stovėjome pasienyje 6 valandas tik dėl to, kad viena raidė numeriuje nebuvo teisinga. (Beje, tą numerį pataisėme tik po trijų valandų skambučių į Londoną).

Dokumentai ir biurokratai (tai, kas kankina)

Kokius dokumentus būtinai reikia pagrindiniam kelyui?

Minimalus rinkinys yra toks: komercinė sąskaita (invoice), pakavimo sąrašas (packing list), ir CMR konvencija. Kadangi mes atliekame medicininės įrangos perdavimą, dar pridėtume deklaraciją, jei tai yra reglamentuojami produktai. Be to, dėl „Brexit“ dabar reikalingas EORI numeris, ne tik mums, bet ir gavėjui Anglijoje. Jei gavėjo ligoninė neturi britiško EORI – tai bus didžiausia bėda, kurią galite įsivaizduoti.

Kas daro, jei muitinėje susiduria su problema?

Tada prasideda ilgiausios dienos mano gyvenime. Jei trūksta koks nors sertifikatą atitikties (pvz., CE pažymėjimas), britai neleis įvežti. Jie dabar yra labai griežti dėl standartų. Esą, galima bandyti kreiptis į muitinės tarpininką ten vietoje, bet tai kainuoja ir ne visada padeda. Geriausia viską patikrinti dar Lietuvoje. (Galvoju, ar reikėtų paminėti importo mokestį... aš, tikriausiai, reikia, bet vėliau). Taigi, problemos sprendžiamos telefonu ir el. paštu, o sunkvežimis stovi.

Ar „TIR“ karnetas padeda?

Kai kuriems taip, bet ne medicininėms siuntoms, kurios yra skirtos galutiniam vartojimui (šiuo atveju – ligoninėms). TIR yra labiau tarpinėms siuntoms, kurios važiuoja per šalis ir nebuvo parduodamos. Jei mes perduodame turtą Anglijos ligoninei, tai yra importas, reikalaujantis visiško muitinės atsiskaitymo. TIR tikrai nepadės išvengti britiško importo deklaravimo.

Kainos – kodėl brangu?

Kiek vidutiniškai kainuoja greitas medicininės įrangos perdavimas į Angliją?

Negaliu pasakyti vieno skaičiaus, nes kainos šokiruoja. Užpakalinis keltų bilietas pabrango per pastaruosius metus, degalai – tiek pat. Jei kalbame apie vieną pakuotę, tai gali būti nuo 150–200 eurų. Jei tai pilnas sunkvežimis – tai keliai tūkstančiai. Beje, dabar daugelis britų imponatorius reikalauja „muitinės išankstinio įmokėjimo“, t.y. reikia sumokėti PVM ir muitus iš anksto, kitaip neišleis krovinių. Visa tai pridedama prie sąskaitos.

Kas daro didžiausią įtaką galutinei kainai?

Galvojau, kad tai yra degalai, bet dabar tai nebe tiesa. Didžiausios išlaidos susidaro dėl eilių už keltus ir vairuotojų trūkumo. Jei sakote „man reikia važiuoti šiandien“, mes turime atiduoti vairuotojui premiją už greitą išvykimą. Dar pridėkite didelius britiškus tarptautinius leidimus (cabotage ribojima). Tai viskas apskritai sukelia, kad greitas medicininės įrangos perdavimas į Angliją ligoninėms tampa prabangos paslauga.

Galima taupyti rinkdamasi lėtesnį variantą?

Žinoma, galite rinktis duomenų (grupinių) krovinių pervežimą. Tai kainuos gerokai mažiau, bet užtruks ilgiau – gal net savaitę. Jūsų krovinius pakels į didelę furgoną su kitų klientų daiktais. Tačiau, jei ten yra jautrios detalės, aš asmeniškai nerekomenduočiau. Gali atsitikti, kad kažkas užguls ant jūsų skenerio arba stipmenų. Taupyti būtina atsargiai.

Pakavimas ir techniniai niuansai

Kaip teisingai supakuoti medicininę įrangą?

Čia nėra vietos improvizacijai. Turi būti naudojamos specialios pakuotės, smūgiams atsparios dėžės. Ypač jei tai yra optika arba laboratorinė technika. Viena kartą gavau skambutį, kad klientas padėjo brangų aparatą į paprastą kartoninę dėžę be popieriaus viduje. Rezultatas – atėjo sužlugęs. Dabar visada privalu naudoti „bubble wrap“ (putplasčio vyniojimą) ir styrofoam (putplastį). Neklauskite, kodėl tai nėra akivaizdu.

Ar reikalingas temperatūros režimas?

Priklauso nuo to, kas per įranga. Jei tai yra chemikalai ar tam tikros medžiagos, kurios genda šilumoje, tada taip, reikalingas šaldytuvas arba kondensatorius. Tačiau dažniausiai paprasta įranga (monitoriai, stiklai) tiesiog negali būti laikomas drėgnose patalpose. Sunkvežimai dažniausiai yra sausi, bet jūs niekada nežinai, kas pasangs tarpinio sandėlio. Geriau uždrausti tiesioginius saulės spindulius.

Kas nutinka, jei įranga sugenda kelyje?

Tai blogiausias scenarijus. Tada turime viliuosi draudimą. Mes privalome turėti „CMR draudimą“, kuris dengia krovinius kelyje. Bet procesas... Ten reikia nuotraukų iš vairuotojo, protokolo, taisymo įkainojimo. Tai gali užtrukti mėnesį, kol gausite pinigus atgal. Tokiu atveju greitas medicininės įrangos perdavimas į Angliją ligoninėms tampa „finansiniu nuostoliu“, jei nebuvo užtikrintas draudimas.

Rizikos realiame pasaulyje

Ar dažnai dingsta kroviniai?

Sėkmė, kad nėra taip dažnai, kad dingsta visi sunkvežimiai, bet pavogti dalį krovinio iš priekinio „palečio“ (puspriekabės) – tai, deja, įvyksta. Ypač stovint stovėjimo aikštelelėse prie kažkokių kavinių netoli Kalė. Vairuotojui prireikia valandos pavalgyti, ir grįžtant – tuščia. Todėl rekomenduoju GPS sekimo systems ir užraknutus korpusus.

Kokios problemos su paštų (ferymis)?

Kai kurios keltų kompanijos dabar yra labai griežtos dėl „klaidingų deklaracijų“. Jei vairuotojas sako, kad važiuoja tuščias, o turi 2 tonas krovinių, jį gali nusiųsti atgal. Kartais netgi priversti mokėti baudą. Anglai dabar labai tikrina, ar nėra nelegalių migrantų. Jei bus rasti, tai sunkvežimio savininkas gaus didžiulę baudą, ne vairuotojas. Tai daro įtaką tai, kaip mes planuojame maršrutus.

Ar „Brexit“ padarė didžiausią žalą?

Manau, kad taip. Prieš 5 metus tiesiog važiavai, užrašei CMR ir važiavo. O dabar... Dabar privalome laukti, kol britų sistemos „suderins“ duomenis. Kart sistema užstringa, ir turi laukti kelias valandas. Tai labai trikdo planus, kai kalbame apie greitą medicininės įrangos perdavimą Anglijai. Biurokratinis aparatas tiesiog nebuvo pasiruošęs tokiam srautui.

Specifiniai dalykai (kurie niekam neįdomūs, bet svarbūs)

Ar galima veži radioaktyvią medžiagą?

Taip, bet tai yra visiškai kita istorija. Reikia specialių leidimų ADR, specialaus supakavimo ir apsaugos. Tokie reisai yra labai reti ir brangūs. Paprastai ligoninės to nereikalauja, tačiau jei tai būtų, tada mums reikėtų keisti visą planą. Negaliu įsivaizduoti, kas nutiktų, jei kas nors užduotų tokį klausimą vakare prieš išvykimą.

Kas su grąžinamąja pakuote?

Tai dažnas dalykas – ligoninė pasiima medikamentus, o tuščias dėžes grąžina atgal. Reikia tai pažymėti dokumentuose „Re-export“, kad nebūtumėte apmokestinti už importą tuščių dėžių. Vieną kartą klientas sumokėjo PVM už tuščias plastikines kėdes, nes nepažymėjo, kad tai grąžinamas krovinių turtas. (Stai, tokių dažnai būna smulkių klaidų).

Kaip elgtis jei ligoninė nepriima krovinio?

Tai katastrofa. Vairuotojas negali tiesiog palikti prekių ant gatvės. Jei ligoninė užsidaro arba atsakingas asmuo nerandamas, prasideda laukimo mokestis. Angliškose ligoninėse dažnai griežtas saugumas, net sunkvežimiui sunku užeiti. Visada reikia sutarti bent vieno kontakto, kuris „būs“ vietoje.

Ar vairuotojas turi įeiti į sandėlį?

Angliškose ligoninėse dažnai yra tokia taisyklė, kad vairuotojas negali liesti krovinių, juos turi perimti ligoninės personalas. Vairuotojas turi tik atidaryti spynas. Jei nėra krovėjų pusėje, ir mes neįsigijome „keliamųjų paslaugų“, vairuotojas stovi. Tai vėl nuostoliai. Būna, kad vairuotojai piktinasi, kodėl negali padėti, bet taisyklės yra taisyklės.

Nerealios situacijos ir patarimai

Buvo atvejų, kad kurjeris dingo?

Taip, buvo. Ne būtinai dingo asmeniškai, bet dingdo iš rydžio. Vienas vairuotojas nusprendė, kad jam reikia ilgesnio poilsio, nes jautėsi prastai. Jis neatsiliepė į telefonus 12 valandų. Klientas buvo be proto, o aš negalėjau nieko padaryti. Vėliau pasirodė, kad tiesiog užmiglo stovėjimo aikštelėje. Tokios situacijos parodo, kad technika yra viena, o žmogus – kažkas visai neprognozuojamo.

Ką daryti, jei klientas pats suklydo dokumentuose?

Tada reikia taisyti. Jei klaida pastebima iki išvykimo, dar OK – parašome „korekciją“. Jei klaida sužinoma, kai jau kelią... Tada gali tekti mokėti baudas už neteisingą deklaravimą. Paversčiau atsakymą taip: geriau du kartus patikrinti Lietuvoje, nei vieną kartą gailėtis Anglijoje.

Ar verta rinktis pigų pervežėją?

Nėra nieko blogiau nei pigus pervežėjas tarptautiniame maršrute. Jei jie siūlo kainą, kuri yra 30 proc. žemesnė nei rinkos vidurkis, tai reiškia, kad jie kažką praleidžia – bus draudimas, bus senas sunkvežimis, arba vairuotojas bus be miego. Kai kalbame apie medicininę įrangą, geriau nemokėti už „neprognozuojamas išlaidas“. Pasitikiems tik patikimais žmonėmis.

Ar galima sekti krovinius realiu laiku?

Dauguma sunkvežimių turi GPS, tačiau Anglijoje signalas retkarčiais būna silpnas, ypač kaimiškose vietovėse. Galite matyti, kur jis buvo prieš valandą. Tačiau tikslas „jis bus po 10 minučių“ – tai dažnai tiek pat liudna, kaip orų prognozė. Stengiamės duoti tikslus laikus iš anksto, bet eismas ten intensyvus.

Kaip atroduksta tipinis užsakymas?

Klientas rašo: „Greičiau!“. Mes klausiamas: „Ką?“. Jis atsiunčia sąskaitą be matmenų. Mes klausiamas matmenų. Jis pasako, kad tai 2 dėžės. Gauname dėžes – tai 2 dideliai palettei. Viskas vyksta chaotiškai, tačiau kažkaip pasiekia tikslą. Toks yra kasdieninis gyvenimas.

Ar galiu siųsti asmeniniais daiktais?

Ne, negalite. įstatymai draudžia naudoti komercinį transportą asmeniniams daiktiems pervežti be specialios leidimo, ypač po Brexit. Tai bus laikoma kontrabanda arba apgaulingu deklaravimu. Nesiųskite savo drabužių kartu su rentgeno aparatu.

Kokia atsakomybė, jei vėluojame?

Paprastai mūsų sutartyse yra apibražžos, bet realybėje jei mes pavėluojame dėl savo kaltės (pvz., pamiršome išvykti), mes grąžiname pinigus arba atleidžiame nuo mokesties. Jei pavėluojame dėl eismo įvykio ar policijos – tuomet atsakomybės nėra. Viskas priklauso nuo priežasties. Tikrai būna, klientai liepia nurašyti, kad „buvo eismas“, nors iš tiesų mes pavėlavome.

Ar reikalingas vertimas į anglų kalbą?

Būtinai. Nors dauguma britų supranta angliškai (šiaipip), bet dokumentai turi būti oficialiai angliškai. (Tarkim, jei gavėjas lietuvis, tai gali būti ir lietuviškai, bet tikrai ne medicininėse institucijose). Sąskaitos faktūros ir techniniai pasai turi būti aiškūs britų muitininkams.

Pabaigos techniniai dalykai

Galutinę išrašą (Proof of Delivery – POD) pateikiame tik tada, kai vairuotojas grįžta. Kartais tai trunka savaitę, jei jis dar važiuoja apie. Nedarykite spaudimo dėl to – sistema tiesiog tokia.

Išvada

Visai tiesiai sakant, darbas su Anglija niekada nebuvo lengvas, o po „Brexit“ jis tapo tiesiog pavojingas savo sudėtingumu. Greitas medicininės įrangos perdavimas į Angliją ligoninėms yra galimas, bet tai reikalauja ne tik greito sunkvežimio, o ir šaltos galvos bei kruopštaus paruošimo. Nėra nieko blogiau nei stovėti prie sienos su brangia груза, dėl to kad trūksta vienos raidės dokumente. Turbūt pagrindinis patarimas – pasitikėkite patirtimi, ne kaina, ir visada turėkite atsarginį planą B. Gyvenimas kelyje yra neprognozuojamas, kaip ir oras prie Lamanšo, bet mes pasistengsime padaryti viską, kad vaistas ar aparatas pasiektų ligoninę laiku. (Arba bent jau ne per vėlai).