Greitas krovinių transportavimas mikroautobusu Anglijos kryptimi: ką aš pasakočiau draugui

Greitas krovinių transportavimas mikroautobusu Anglijos kryptimi dažnam atrodo paprastas – parašai žinutę, susitari, ir viskas. Realybėje čia yra niuansų, kuriuos žinau jau penkiolika metų. Mikroautobusas turi vieną didelį pliusą: tau nereikia stovėti eilėje už vilkikų, kurie renka grupažą iš dešimties skirtingų adresų. Tavo daiktai pajudeda tada, kai reikia tau, o ne kai susirenka konteineris. Bet yra kainų, muitinės taisyklių, vėlavimų ir tokių vežėjų, kurių patarčiau vengti. Čia surašiau viską, ko manęs dažniausiai klausia, kai žmogus sako: "man reikia ten greitai."

Kas ir kaip iš viso vyksta

Kuo mikroautobusas skiriasi nuo didelio vilkiko, kai reikia kuo greičiau?

Viskas paprasta – vilkikai renka grupažą savaites, o mikroautobusas juda tada, kai tau reikia. Jis pralenda ten, kur vilkikas nepasisuko, pavyzdžiui, siauroje gatvėje Birmingemo centre. Bet aišku, vietos mažiau. Pernai vežiau biuro įrangą iš Kauno – viskas stovi priešais duris per tris dienas. Vilkikas tuo metu dar būtų laukęs Kauno terminale. Štai tau skirtumas, kodėl žmonės renkasi mažesnę mašiną.

Ar mano daiktai tikrai tilps? Kartais atrodo, kad daug, bet nežinau.

Maždaug 8–10 kubinių metrų. Į vidutinį butą su baldais dažnai užtenka, bet pilnas trijų kambarių butas su kampine sofa – jau nebetelpa. Būna, klientas sako: "o dar noriu šaldytuvo ir tos spintos". Mes tada bandome dėti, bet mikroautobuso bagažinė (nors ne, ne bagažinė, o krovininė dalis) turi fizines ribas. Kartais tenka kažką palikti antram reisui arba išvis rinktis didesnę mašiną. Realiai aš telefonu nematuoju – atsiunti sąrašą, aš pasakau.

Kiek dienų iš tikrųjų važiuoja mikroautobusas iš Lietuvos iki Londono?

Paprastai du–trys dienos. Išeina iš Lietuvos, per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Nyderlandus, tada Prancūziją, keltą į Doverį ir toliau JK. Nesuskaičiuoju, kiek kartų manęs klausdavo: "ar per parą galima?" Ne, nebent tu esi Flash Gordonas ir turi teleportą. Kartą buvome strigę Kale uoste aštuonias valandas dėl streiko – sėdėjom, valgėm sumuštinius, o klientai Londone jau panikavo. O tas kavos aparatas uoste, šalia tos mašinos... bet tai kita istorija. Rimtas pervežimas fiziškai trunka tiek.

O aš pats galiu važiuoti šalia su savo daiktais iki pat Anglijos?

Teoriškai taip, jei yra laisvų vietų. Bet praktiškai, kai pilnas krovinys, sėdėti ten – ne atlaidas. Kelionė trunka ilgai, ir tu prisiversi vairuotojui pasakoti apie orą keturiolika valandų. Aš pats vežu daiktus, ne keleivius, nors žinau kolegų, kurie paima. Geriau pasiimk lėktuvo bilietą ir susitinkam Londone. Mažiau streso abiems pusėms, ir tu atsigausi greičiau nei tavo daiktai.

Pinigai – visada nemaloni, bet būtina tema

Kiek dabar kainuoja greitas transportavimas mikroautobusu į Angliją, jei važiuoja iš Vilniaus?

Na, žiūrėk. Pilnas mikroautobusas iš Vilniaus į Londoną dabar svyruoja nuo devynių šimtų iki tūkstančio penkių šimtų eurų. Jei mažai daiktų – galima ir už šešis šimtus. Bet jei kažkas siūlo tris šimtus – kažkas čia ne taip. O dėl pervežimu kainos... (ups, pervežimo, rašau skubiai tarp skambučių) – viskas priklauso nuo degalų kainų ir keltų bilietų. Pigiausia ne visada reiškia geriausia, kaip tuojau paaiškinsiu toliau.

Kodėl vieni vežėjai duoda kainą telefonu, o paskui pareikalauja dvigubai?

Aha, klasika. Yra tokių, kurie duoda mažą kainą, kad tik prisiviliotų. Paskui atvyksta, pamato, kad reikia lipti laiptais, arba kad daiktai didesni, ir staiga kaina šokteli. Prieš mėnesį kolega Vilniuje tokį matė – pažadėjo šešis šimtus, atvažiavęs pareikalavo dvylikos šimtų. Klientas beviltiškai moka, nes laikas spaudžia. Aš visada stengiuosi matuoti realiai: geriau pasakau brangiau iš pradžių, nei apgaudinėju. Reputacijai per 15 metų nusidirbi sunkiai, o prarandi per vieną kvailą feilą.

Ar galima mokėti dalimis – pusę dabar, pusę kai gausiu?

Aš pats praktikuoju: pusė prieš, pusė gavus. Tai normalu, ypač jei klientas naujas. Jei jau pažįstamas, kartais ir be avanso važiuoju. Bet yra vežėjų, kurie ima viską iš anksto – ir tada dingsta. Ne, ne visi, bet aš mačiau. Tai patartina mokėti avansą tik įmonės sąskaitą, o ne į kažkokį atsitiktinį telefono numerį. Likusi dalis dažniausiai atsiskaitoma gavus pasirašytą važtaraščio kopiją arba kai vairuotojas pristato krovinį. Čia reikia abipusio pasitikėjimo.

O ar kuras ir tiltų mokesčiai įskaičiuoti į tą sumą, kurią pasakai?

Paprastai taip. Kai aš darau pasiūlymą, ten jau viskas viduje: degalai, tiltų mokesčiai, Prancūzijos ir Belgijos rinkliavos, keltas, mano antsvorio sumuštiniai. Kartais žmonės klausia atskirai: "o keliui kiek?" Ne, tai būna bendra suma. Tik jei tau reikia specialaus draudimo arba jei kažkas labai vertinga – tada gali būti papildomai. Bet standartinis greitas transportas mikroautobusu į Londoną jau turi visą "infrastruktūrą" įskaičiuotą. Bent jau pas normalius vežėjus, ne pas tuos "iš pažinčių portalo".

Dokumentai ir muitinė – ko niekas nepasako iki paskutinės minutės

Ar reikia kokio nors specialaus popieriaus, jei vežu tik savo asmeninius daiktus į Angliją po Brexit?

Po Brexit čia viskas pasikeitė. Dabar, jei veši asmeninius daiktus į Didžiąją Britaniją mikroautobusu, dažnai reikia muitinės deklaracijos. Aš pats... tikrai nežinau šimtu procentų visų šių metų atnaujinimų, nes taisyklės keičiasi kas kelis mėnesius. Man atrodo, kad kai kurioms kategorijoms dar galioja išimtys, bet kai abejoju – siunčiu tiesiai pas muitininką konsultacijai. Ne aš čia teisininkas. Geriau sumokėti už patarimą nei vėliau mokėti baudą pasienyje. Taip saugiau.

Ar reikia CMR važtaraščio, jei tai tik baldai iš buto, o ne prekyba?

CMR reikia. Nesvarbu, ar tu siunti prekes pardavimui, ar savo seną stalą tetai Luton mieste. Tai yra tarptautinis krovinio dokumentas, kuris saugo tave. Jei kas nutinka – dingo dėžė, įskilęs veidrodis – be CMR tu neturi įrodymo, kad vežėjas apskritai kažką vežė. Aš visada darau, net jei klientas sako "o kam čia dabar tie popieriai". Yra buvę, kad pats klientas kaltas, bet be CMR negalėčiau nieko įrodyti. Paprasta kaip du kart du – nors matematikoje aš ir silpnesnis.

Kas atsakingas, jei muitininkai Doverio uoste sulaiko krovinį?

Priklauso nuo priežasties. Jei sulaiko dėl dokumentų, kuriuos tvarkai tu pats – tu ir atsakingas. Jei dėl to, kad vežėjas neparašė kažko teisingai važtaraštyje – tada jis. Kartais sulaiko dėl nelegalių daiktų... Aš prieš pusmetį girdėjau apie atvejį, kai kolegos klientas įmetė į maišą augalų žemių – muitininkai nerado dokumentų ir laikė valandų valandas. Vežėjas ten bejėgis. Svarbiausia – nepakuoti to, kas draudžiama. Nes pasieniečiai JK dabar tikrai griežti, ypač su maisto produktais.

O draudimas tikrai apmoka, jei kas nors nutinka kelyje?

Draudimas yra, bet ne stebuklingas. Standartinis CMR draudimas dengia ne pilną vertę, o kilogramo kainą pagal tarifą. Taigi jei veši nešiojamą kompiuterį už du tūkstančius, o jis sveria kilogramą – gausi keliasdešimt eurų. Gražu? Ne. Jei tai vertinga, visada daryk papildomą draudimą. Aš klientams sakau tiesiai: jei tai tavo senelės porcelianas arba brangi technika, apdrausk. Nes kelyje nutinka avarijų, net ir geriausiems. Geriau permokėti dešimt eurų, nei verkti paskui.

Realybė – kas nutinka, kai ne viskas pagal planą

Ar visi vežėjai tikrai atvyksta tą dieną, kurią sutaria?

Atsakymas trumpas – ne. Yra buvęs pasaulis, kad žmonės laukia visą šeštadienį, skambina, rašo, o ten – nieko. Telefonas išjungtas. Tikras perkraustymas į Angliją mikroautobusu reikalauja plano B. Aš dažnai sakau: jei vežėjas žada rytoj ryte, o šiandien dar net nesiunčia numerio – gali kilti klausimų. Deja, rinkoje yra ne tik profesionalų, bet ir tokių, kurie "paima užsakymą" ir jo neatlieka, nes rado brangesnį. Jie žaidžia su tavo laiku. Tai reali problema, su kuria susiduriu kasmet.

Kas jei mikroautobusas užstringa pasienyje Prancūzijoje?

Tai nutinka dažniau, nei norėtum. Kalė uoste eilės, streikai, blogas oras – keltas vėluoja. Pernai mano pažįstamas vežėjas strigo dešimt valandų tiesiog prie kelio. Nėra ką daryti – sėdi, laukiesi. Mes vienu metu lingavom aikštelėj prie kelių valandų, o klientai Londone jau panikavo. Svarbu tada turėti ryšį su vairuotoju, kad žinotum, kas darosi. Nes jei vairuotojas nemoka angliškai ir dar neturi interneto – tu visiškai akla zona. Tokios situacijos su tarptautiniais pervežimais yra normali rizika.

Ar daiktai neatšliaužia ar nesubraižo per tuos greitai važiavimus?

Jei krauna kas nors, kas nemoka, – taip, atsiras įbrėžimų. Aš visada sakau: daiktai turi būti supakuoti, o mikroautobuse turi būti tempimo diržai. Kartais keliai baisūs, ypač Belgijoje, ten duobių pilna. Bet jei baldai apkalti antklodėmis ir pritvirtinti prie bortų – laikosi pakankamai gerai. Blogiausia, kai klientas pats atveža viską atsitiktinai, o mes nežinome, kas viduje ta dėžė veikia. Atsakomybė tada skaidoma. Aš saugom save ir krovinį, bet pakuotė – pusė darbo.

Ar jūs tikrai pristatote iki durų Anglijoje, ar tik iki kažkur Londone?

Aš stengiuosi iki durų. Bet turiu pasakyti – jei tavo adresas siauroje gatvelėje Cornwale arba Škotijos kalnuose, mikroautobusas gali neužlipti. Tada stacionuojame ten, kur saugu, ir nešame paskutinius metrus. Vieną kartą turėjome pristatyti krovinį į kaimą netoli Birmingemo – gatvė tokia siaura, kad net veidrodį teko susilankstyti. Ne, ne aš pats vairavau, Rimantas – šaunus bičas, bet jis irgi pyko tą dieną. Taigi – teorija versus praktika.

Kaip man žinoti, kad mano krovinys tikrai nepasimes per visą šitą kelią?

Paklausk numerio, saugok CMR ir žinok, kad pinigų pervedimas į įmonės sąskaitą palieka pėdsaką. Rimtas greitas transportavimas į Angliją visada turi įmonę, kodą, sutartį arba bent jau važtaraštį. Jei tik gražiai šneka ir siūlo mokėti tik grynaisiais į rankas – signalas. Aš klientams duodu sąskaitas. Jeigu aš dingčiau – surask mane per Juridinių asmenų registrą. Skaidrumas svarbiau nei gražūs žodžiai telefono numeryje.

Kasdieniai dalykai, kuriuos renkasi žmonės

Kaip reikia supakuoti daiktus, kad tilpčiau į mikroautobusą kuo geriau?

Kuo daugiau vienodos dėžių, tuo geriau. Nes jas galima sudėti lyg tetrisą. Maišai – blogai, jie plyšta ir užima daug oro. Baldus patartina bent išardyti: kojas nuimti, stalą per pusę. Aš savo praktikoj mačiau žmonių, kurie atveža indauzą neišardytą, o mes tada žiūrim vieni į kitus kaip į susikaupusius studentus prie egzamino. Ne, netelpa. Jei tu pats supakuoji protingai – sutaupysi vietos, o sutaupęs vietos – dažnai sutaupysi ir pinigų, nes gal tilps mažesnis transportas.

Ar vežate baldus neiškraustytus, nes aš bijau, kad nepasikrausiu atgal?

Paprastai taip, jei tai leidžia išmatavimai. Bet jei durų angos senų Londono namų siauros, kartais tenka išardyti vykimo metu. Buvo situacija – klientas turėjo didžiulę kampinę sofą, mes įnešėme ją pro langą. Rimtais, pro langą. Na, ne aš pats lįau, išsinuomojom liftingo paslaugą. Tai kainavo papildomai, bet kaip kitaip? Todėl visada siūlau pasimatuoti ne tik mikroautobusą, bet ir laiptinę abiejuose galuose. Kitaip gali likti su sofa kieme.

O jeigu reikia nunešti daiktus iš penkto aukšto be lifto?

Už penktą aukštą be lifto aš ima papildomai. Iš karto, be derybų. Nes tai nebe krovinių pervežimas, o treniruotė su štangom. Aš pats esu ne pats jauniausias, ir nors mano vairuotojas Rimantas dar pakelia, mes neišnešiosim viso buto per abi puses. Jei reikia – samdomi papildomi vyrukai. Vieną kartą Vilniuje turėjome triaukštį be lifto, ir mes priėjom prie išvados, kad daugiau taip nebepadarysim. Rimtai, samdykit liftą arba atsargiau rinkitės butą.

Ar vienu metu gali važiuoti ir šaldytuvas, ir skalbimo mašina?

Taip, jei tai ne pramoniniai. Standartinis buitinis šaldytuvas ir skalbimo mašina telpa šalia. Tik reikia žinoti, kad šaldytuvas turi būti atitirpintas, nes kondensatas bėga. Turėjau klientą, kuris taip neatitirpino – visą mikroautobusą aptaškėm. Na, ne mėšlas, bet vanduo vis tiek nemalonus. Dėl to aš visada kartoju: atitirpink bent dieną prieš tai. O skalbimo mašina turi būti užfiksuota, nes viduje būna likusių vandens lašų. Telpa? Taip. Ar lengva? Jei priekaištingai užkraunat – taip.

Ar galiu vežti dviračius, augalus ir tokius neįprastus daiktus?

Dviračius – taip, be problemų. Augalus – čia reikia atsargiai. Po Brexit JK muitinėje yra griežtas požiūris į augalus ir dirvožemį. Kartais jie prašo fitosanitarinio paso, kartais paprasčiausiai konfiskuoja. Aš nevežu gyvų augalų, jei klientas neturi dokumentų. O dviračius vežu dažnai – nukraunami priekį arba šoną, pritvirtinami. Kartą net vežiau augintinio narvo – ne, gyvūno ne, tik narvo. Gyvūnai – čia jau visai kita specifika. Su tarptautiniais pervežimais į Angliją jų be dokumentų nekišk.

Kiek laiko prieš tai reikia užsakyti tokį pervežimą, kad spėčiau laiku?

Jei nori gerai – savaitei dviem. Jei skubiai – kartais galima ir per 24 valandas, bet tada kaina kitokia. Yra sezonai: vasarą, prieš rugsėjo pirmą, ir prieš Kalėdas – užsakymai pilni. Aš savo mikroautobusą dažnai turiu suplanavęs per dvi savaites į priekį. Žinoma, būna tuštesnių dienų, bet pasikliauti tuo neverta. Geriau paskambinti anksčiau ir rezervuoti datą. Aš niekada neimu avanso be datos sutarimo – tai kvaila. Jei skuba – rašyk, skambink, bet nesitikėk, kad rytoj ryte viskas laisva. Nors kartais pasiseka.

Apie pačius vežėjus – kaip nepasimesti

Kodėl kai kurie sako "aš pats dar nežinau tikslios dienos" – ar tai normalu?

Tai reiškia, kad jie yra tarpininkai. Brokeriai. Nesupraskit manęs klaidingai – yra gerų brokerių, kurie turi patikrintus partnerius JK ir Lietuvoje. Yra ir blogų, kurie pardavę tave permeta neaišku kam. Aš pats kartais, kai persipildęs, perduodu kolegai, bet pats lieku atsakingas. Brokeris be savo mikroautobuso dažnai negali garantuoti datos, nes jis laukia, kol ras laisvą mašiną. Tai suprantama, bet tu turi žinoti tiesą. Jei nori tikslumo – rinkis tą, kuris turi savo transportą ir vairuotoją. Mažiau šansų, kad tave pametys.

Ką reiškia, kai sako, kad transportavimas mikroautobusu Anglijos kryptimi yra "tiesioginis"?

Tai turėtų reikšti, kad nėra perkrovimų. Krauni Kaune – iškrauni Londone, tas pats mikroautobusas, tas pats vairuotojas. Bet kai kurie nagliai taip vadina ir perkrovimą Belgijoje, kai perkelia daiktus į kitą mašiną. Aš tokio nedarau, nes daiktai lūžta per perkrovimus. Nors žodis "tiesioginis" man asocijuojasi su traukiniais... bet čia ne traukinio bilietas. Jei vežėjas sako "tiesioginis", paklausk: ar bus perkrauta? Ar tikrai tas pats vairuotojas važiuos iki galo? Sutartis turi tai atspindėti. Kitaip – tai tiesiog gražus marketingo žodis.

Kaip atskirti normalų vežėją nuo sukčiaus, kai skambinėju pirmą kartą?

Jei jis nenori rašyti sąskaitos arba el. paštu nieko nesiunčia – jau signalas. Jei siūlo mokėti tik grynaisiais į rankas – antras signalas. Normalus greitas pervežimas į Angliją visada palieka pėdsaką: įmonės kodas, sutartis arba bent jau važtaraštis. Aš visada sakau: "jei aš dingčiau, surask mane per įmonės registrą". Rimtas vežėjas nesiputoja, nedirba slapta. Dar vienas dalykas – jei jis šneka tik gražiai, bet klausi apie draudimą ir nutyli... Bėk. Aš tokius pažinau, jie gyvena dieną. Nesusitikinėk su tokiais vidury nakties ant stoties.

Taigi, jei renkatės greitą krovinių transportavimą mikroautobusu Anglijos kryptimi – tai geras sprendimas, bet ne stebuklas. Skaičiuokite su 2–3 dienomis, klauskite apie draudimą, reikalaukite CMR ir neperveskite avanso žmogui, kurio nerandate internete. Aš dirbu paprastai – kartais su pavėlavimu, be jokių paslaptinių mokesčių, bet visada atsiskaitau už tai, ką paėmiau vežti. Sėkmės keliaujantys daiktai, o jums – kantrybės. Ir prisiminkite: geriau paklausti dabar, nei verkti paskui.