Greitas krovinių transportavimas į Angliją modernia technika: kaip tai veikia iš vidaus

Sėdžiu šiame biure jau beveik dvidešimt ketverius metus ir galiu pasakyti – Anglija niekada nebuvo lengva, o dabar su šita visa „modernia technika“ kartais dar galva suka. Bet be jos, tiesą sakant, būtų neįmanova išgyventi šiame bedugnėje. Anksčiau tekdavo laukti faksų ir manyti, kad vairuotojas tiesiog dinglio kažkur tarp Lenkijos ir Vokietijos, o dabar visą tą šlamštį matai ant ekrano. Greitas krovinių transportavimas į Angliją modernia technika leidžia mums stebėti kiekvieną vagoną realiu laiku, nors kartais tas signalas dingla Kauno miškuose, o vairuotojas sako, kad jau jaučia Doverio druskos orus. Na, tokia jau mūsų darbo esmė – skubti, spręsti problemas ir tikėtis, kad tas visa elektronika šiandien nenusisuks.

Kas tas „modernumas“ ir ar jai tikima

Kaip technika iš tikrųjų greitina tą procesą?

Žiūrėk, anksčiau tekdavo skambinti į kiekvieną degalinę pagal autovadytoją, jei jis neatsiliepdavo. Dabar turi tie TMS sistemas, tie GPS trackerius, kad viskas matosi kaip ant delno. Tiesa, kai sistema praneša, kad krovinys bus Rygoje po valandos, o tu žinai, kad vairuotojas tik ką išlipo iš pirtyų Marijampolėje, tada norisi tą monitoriu apgadinti. Bet technologiškai – tai stebuklas. Greitas krovinių transportavimas į Angliją modernia technika tampa įmanomas tik todėl, kad algoritmai skaičiuoja maršrutus taip, kad vairuotojas nenukryptų į šalij už pietų. (Galvojau parašyti už šiaurės, bet ten kažkas blogai su oru, tiek pat blogai). Sistemų dėka mes žinome, kur yra prekė, bet ar jos iš tikrųjų ten, yra didelis klausimas.

Ar ta GPS sistema tiksliai rodo, kur yra prekės?

Dažniausiai taip, bet kartais nutinka keisčiau. Buvau atvejų, kai sensorius rodo, kad vagonas stovi vietoje jau tris dienas, o paaiškėja, kad tiesiog vairuotojas užgesino dėl to, kad akumuliatorius išsikraunė. Ir technika čia nepadės, jei žmogus nenusimano. Greitas krovinių transportavimas į Angliją modernia technika priklauso nuo to, ar tų sensorių baterijos nebuvo pasenęs prieš metus. Taigi, matome tašką ant žemėlapio, bet ar ten yra mūsų siunta, ar kažkieno kito, kuris tiesiog pavogė mūsų priekabą? Tai jau detektyvas, o ne logistika.

Kokia yra didžiausia sistemos klaida?

Didžiausia klaida yra ta, kad žmonės tikisi, kad sistema pati užves prekes į sandėlį. Turiu vieną klientą, kuris manęs klausinėjo, kodėl programa neįvedė muitinės deklaracijos. Paaiškinau, kad tai daro ekspeditorius, o ne java skriptas. Technika tik fiksuoja duomenis, o ne sukuria juos. Jei įvedai blogus duomenis, tai ir gausi greitą, bet blogą rezultatą. Vienas kartą įvedėme neteisingą svorį sistemose, ir Anglijoje mums uždaro vartus. Technika padėjo sužinoti, kur mes suklydome, per 5 minutes, bet išspręsti problema teko tris dienas.

Ar verta investuoti į brangias programas?

Manau, kad verta, jei moki juos naudotis. Peržiūrėjau daugybę firmų, kurios perka „brangiausius“ sprendimus, bet vėliau juos naudoja tik kaip pašto dėžutę. Greitas krovinių transportavimas į Angliją modernia technika neapsiriboja vien menu mygtukais. Tai apie integraciją, kai vienas įvedimas lekia į kitą sistemą. Jei tavo vadybininkas viską daro „popieriaus“ ant stalo, tai tai nėra modernu, tai yra senoviška, net jei ir turi tą brangų programą.

Ar vairuotojai supranta tas visas programas?

Dalis supranta, dalis ne. Yra tokių „senių“, kuriems išdelioti tuos planšetus yra didesnis blogis negu kelias dienas važiuoti be pusryčių. Bet jaunesniųjų generacija jau viską stebi iš telefono. Buvau situacijų, kai vairuotojas nebegalėjo prisijungti prie savo vartotojo paskyros, nes pamiršo slaptažodį, o buvo jau prie pat patikros punkto. Technika puiki, kol veikia, o kai užstringa, tenka vadintis telefonu ir spręsti kaip seniai.

Ar saugu duomenis laikyti debesyje?

Klausimas retorinis, bet vis tiek klausiate. Manau, kad saugu, kol kas niekas nenusprendė tų duomenų pavogti. Bet esu girdėjęs istorijų, kai kurios firmos dingo kartu su jų serveriais. O debesyse bent kažkas kas pasidarys atsarginę kopiją. Greitas krovinių transportavimas į Angliją modernia technika reikalauja, kad tie duomenys būtų pasiekiami bet kur, net jei tavo biuras sudegtų. Tai privalumas, nors ir truputį baisu mintys, kad viskas skraidžia kažkur ore.

Dokumentai ir Anglijos muitinė – ar jau tapo lengviau?

Ar reikia fizinio CMR, ar užtenka elektrinio?

Anglijoje jie vis dar mėgga tą popierių, nors ir sako, kad eina į „digital“. Turiu atvejų, kai muitininkas atsisakė priimti nuotrauką CMR ir reikalavo originalo, kurį vairuotojas buvo palikęs Kaune. Technika leidžia perduoti dokumentą per sekundę, bet žmogaus faktorius laimi. Greitas krovinių transportavimas į Angliją modernia technika suteikia mums galimybę išsiųsti dokumentus iš karto, kai tik pasirodo klaida, bet ne visada tai užtenka tam tikriems pareigūnams. Geriau turėti abu variantus.

Kaip suveikia „Pre-Notification“ sistemos?

Tai yra kaip bilietai į koncertą – reikia užsisakyti iš anksto. Jei nepraneši apie atvykimą per tas sistemas, gali laukti pakilimo ir eiti į gale eilės. Technika čia tikrai padeda, nes sistema automatiškai generuoja tą numerį. Bet jei padarysi klaidą transporto priemonės numerio raide, tai sistema tave užblokuos. Buvau tokių atvejų, kai teko skambinti į pagalbos centrą Anglijoje (o jie ten kalba labai greitai) ir prašyti ištrinti tą įrašą.

Ar Brexit sudarė daugiau problemų nei technologijos sprendžia?

Be abejo. Brexit sukūrė chaosą, o technologijos bando tą chaosą suvaldyti. Be tų naujų programų, kurios sujungia mūsų ir Anglijos duomenų bazes, mes būtume sustoję. Tačiau, kai Anglijoje pasikeičia taisyklės per naktį, programinė įranga nespėja atsinaujinti. Tuomet turime dirbti rankomis. Greitas krovinių transportavimas į Angliją modernia technika yra tas gelbėjimo liutas, kai taisyklės pastovios, bet kai jos keičiasi kas savaitę, tada prasideda tiesiog siaubas.

Ką daryti, jei sistema neleidžia įvesti prekės kodo?

Tai dažna problema. Būna, kad prekė yra nauja, o jos nėra jokioje TN VED duomenų bazėje. Tuomet teks susisiekti su muitinės konsultantu ir klausti, kur ją priskirti. Technika čia pasiduoda. Ne visada galima paspaudžius mygtuką gauti atsakymą. Kartais reikia tiesiog patirties ir žinojimo, ką ir kaip įrašyti, kad sistema neituštų.

Ar EORI numeris vis dar aktualus?

Vis dar, ir dar kaip. Be jo nei viena sistema neleis išsiųsti deklaracijos. Tai kaip asmens kodas – be jo tave neegzistuoja. Technologiškai tai tik patikrinimo laukas, bet be to numerio visas tas greitas procesas sustoja. Vieni klientai pamiršta jį atnaujinti (jis keičiasi po Brexit), kiti visai neturi. Tada teko laukti dienas, kol viską ištaisome.

Ar galima viską padaryti be popieriaus?

Teoriškai taip, praktiškai – ne visada. Yra tokių klientų, kurie reikalauja pasirašytų dokumentų, kurias reikia fiziškai atsiųsti. Nors ir turime el. parašus, kai kurios šalys ar didelės rinkos vis dar mėgsta „spaudą“. Greitas krovinių transportavimas į Angliją modernia technika leidžia mums skenuoti tuos popierius ir siųsti atgal, bet originalą vis tiek teka vežti arba siųsti kurjeriu, kas tai tikrai neprailgina procesą.

Nerealios situacijos ir vairuotojų kasdienybė

Ar vairuotojai naudoja planšetius ar vis dar žemėlapius?

Dauguma jau naudoja planšetius, bet seni geri žemėlapiai dar gulėja gurne. Kai internetas dingla kažkur tarp miškų, tas popierius išgelbėja. O technologija? Ji parodo „Įkeliama...“ ir tiek. Buvau atvejo, kai GPS nukreipė vairuotoją į žemės ūkio kelią, kur buvo tiltas, skirtas tik „Ošk“ mašinoms. Planšetius tenka mesti ir naudotis protu.

Kas nutinka, kai technika sušyla per karštą vasarą?

Tai tikrai problema. Kondicionierius kabinos neveikia, o planšetis arba telefonas išsijungia. Tuomet prasideda chaosas, nes vairuotojas nemato instrukcijų. Greitas krovinių transportavimas į Angliją modernia technika tampa tik slogiu sapnu. Teks vadybininkui skambinti ir diktuoti kelią iš galvos, kas, tikiuosi, jums patinka. O vairuotojas tuo metu rašo pranešimus ant stiklo dulkes.

Ar dažnai pasitaiko, kad krovinys dingsta sistemoje?

Kartais taip nutinka, vadinasi „duomenų praradimas“. Sistema rodo, kad prekė išvežta, bet neįvežta. O ji tiesiog jau stovi sandėlyje, bet kas nors nenumetė statuso. Tuomet prasideda ieškominiai, skambutai klientui, kuris jau panikuoja. Geriausia yra ta, kai sistema susitvarko pati po kiek laiko (kažkuris serveris perkrauna), bet iki tol jau išsišiepia nervus.

Ar vairuotojai kalba su klientais?

Retai. Gerai, kad kalba su mumis. Kai sistema automatiškai siunčia pranešimą klientui „Jūsų krovinys artėja“, tas klientas ima skambinti vairuotojui klausti, kada būs. Vairuotojai to nemėgsta. Jie nori važiuoti. Technika turėtų atskirti tą ryšį, kad klientas neįsitrauktų į vairuotojo asmeninį gyvenimą.

Kaip elgtis, jei klientas pats suveda blogus duomenis?

Tai košmaras. Jis sako, kad sistema kaltė, tačiau mes matome, kad jis įvedė „Londonas“ vietoje „Mančesteris“ arba priešingai. Greitas krovinių transportavimas į Angliją modernia technika nepadės, jei žmogus nemoka skaityti. Teks tą krovinią vežti atgal ir perkrauti, o tai kainuoja pinigus. Rašome į sutartis, kad už klaidas atsako klientas, bet vis tiek teka aiškinti.

Ar įmanoma stebėti temperatūrą šaldytuve?

Taip, yra tokių apkabų, kurios siunčia duomenis kas 5 minutes. Bet kartais jos sušyla ir rodo, kad temperatūra +30 laipsnių, nors šaldymas veikia. Tas signalas išsiunčiamas klientui, ir jau turi krizę. Reikia nupirkti patikimesnes technikas, nes pigiosios daro daugiau nerimo naudos nei naudos. O kai tikrai atšąla, sistema kartais nepasileidžia dėl to, kad sensorius užšąlo.

Kainos ir paslaugos – ar technika sumažino kainas?

Ar elektroninės sąskaitos greitina apmokėjimą?

Jos greitina išsiuntimą, bet ne apmokėjimą. Klientas gaus sąskaitą akimirksniu, bet gali laukti savaitę, kol ją apmoks. Tai ne technikos kaltė, tai žmogiška. Greitas krovinių transportavimas į Angliją modernia technika čia nepadės, jei kliento banke nėra pinigų arba jis tiesiog užmiršo. Bet bent jau mes turime įrodymą, kad ją išsiuntėm.

Ar pigiau vežti dalinį krovinių su sistema?

Sistema padeda surinkti keletą siuntų į vieną vagoną, taip taupyant degalus. Taip, tai pigiau. Bet jei viena iš tų siuntų vėluoja, tai viskas vėluoja. Algoritmas skaičiuoja, kuria tvarkra krauti, bet realybėje prie vieno sandėlio reikia laukti 2 valandas, ir visas grafikas dužta. Taigi, kaina gali būti mažesnė, bet rizikos didesnės.

Kokia tikroji kaina to „greičio“?

Greitumas kainuoja. Jei reikia vežti lėktuvu arba ekspressu, tai skaičiuokite triskart. Greitas krovinių transportavimas į Angliją modernia technika leidžia rasti pigesnius maršrutus, bet jei reikia skubos, tai turi samdyti atskirą vairuotoją, kuris niekur nestos. Sistema tik parodo, kur tas vairuotojas yra, bet jo laiko nupirkti negali.

Ar galima derėtis dėl kainos per programą?

Kai kurios platformos leidžia klientams siūlyti savo kainą. Tai kaip aukcionas, tik su krovinių vežimu. Dažnai ten laimi tie, kas dirba be mokesčių arba su senais vagonais. Aš tokių sistemų vengiu. Geriau kalbėtis su žmogum, kuris suprasta, koks yra degalų kainos Anglijoje, ir ką reiškia tas „greitas“.

Ar mokesčiai už perėjimą per kanalą įeina į kainą?

Dažniausiai ne, jie dedami atskirai. Sistema juos apskaičiuoja automatiškai pagal vagono aukštį. Bet jei vairuotojas pasirinks blogą laiką ir kaina pakils, systemos neatsinaujins. Teks mokėti skirtumą. Tai viena iš tų vietų, kur technologija nuspėja, bet realybė pataiso.

Kodėl kainos svyruoja tiek daug?

Degalai, muitai, tiltų mokesčiai – viską tai seka technologijos. Kai degalai brangsta Anglijoje, sistema automatiškai padidina koeficientą. Klientai to nesupranta, klausia kodėl vakar buvo 100, o šiandien 120. Tekia rodyti grafikus. Greitas krovinių transportavimas į Angliją modernia technika leidžia mums būti skaidriems, bet tai nereiškia, kad klientams patiks tas skaidrumas.

Praktiniai patarimai ir pabaigos mintys

Ką daryti, jei vagonas sugenda?

Skambinti mums, o ne bandyti tą sistemos mygtuką spausti daugiau. Technika parodys, kad vagonas stovi, bet neparodys, kas su juo nutiko. Reikės techninės pagalbos, o tai laiko reikalauja. Buvau atvejų, kai teko siųsti mechaniką iš Lietuvos į Angliją – tai tikrai ne „greitas transportavimas“.

Ar verta rūpintis apdraudimu?

Būtina. Net jei tvisa ta modernia technika, avarijos vis dar įvyksta. Sistema gali padėti suformuoti pranešimą apie įvykį, bet ne apsaugo prekių. Vienas klientas norėjo taupyti ant apdraudimo, o kai vairuotojas užvažiavo į užtvarą, teko mums atlyginti. Nerašysiu kiek, bet skaičiai buvo triženkliai.

Kaip pasiruošti pirmajam siuntimui?

Nepanikuoti. Pateikite duomenis laiku. Jei nežinai kažko, klausk. Geriau klausti dešimt kartų, nei vėliau spręsti problemas. Technika padeda, bet ji nedirba už tave. Greitas krovinių transportavimas į Angliją modernia technika – tai įrankis, o ne stebuklas. Įrankis reikalauja žinojimo, kaip juo naudotis.

Ar ateitis be vairuotojų tikra?

Girdėjau apie tuos bepiločius vagonus. Gal kada nors ir atsispygs, bet kol kas Anglijoje keliai tokios būklės, kad ten reikia žmogaus, kuris moka vairuoti vengiant duobių. Sistema gali vairutioti vokiškame autostradoje, bet britų keliuose... tai jau kitas lygis.

Ar rekomenduotum šią sritį jauniems žmonėms?

Jeigu jūs mėgstate technologijas ir nepabijote streso – taip. Jei norite ramumo – eikite dirbti į biblioteką. Čia kasdien kažkas nutinka. Technika padeda suvaldyti tą chaosą, bet chaosas vis tiek lieka.

Kodėl Anglija yra specifiniai rinka?

Jie ten turi savo taisykles, kurių nėra nė vienoje gido knygelėje. Jų sistemos yra senos, bet jos veikia. Sujungti mūsų naująją techniką su jų senosiomis sistemomis yra didelis iššūkis. Bet kai tai pavyksta – tai pasididžiavimas.

Ar visada įmanoma išvežti kroviniį atgal?

Taip, bet ne visada taip pat lengvai. Grįžtant taisyklės kitos. Buvau atvejo, kai grįžtant reikėjo papildomų leidimų, kurių važiuojant į Angliją nebuvo. Technika mus įspėjo, bet jau buvome per vėlu. Tekdavo laukti.

Kuo pasibaigs šis visos technologijos bumas?

Manau, pasibaigs tuo, kad vėl grįšime prie žmogaus šypsenos ir rankos paspaudimo. Sistema niekada nepakeiks to, kad klientas pasitiki vadybininku. Greitas krovinių transportavimas į Angliją modernia technika yra puikus pagalbininkas, bet pasitikėjimas – tai kažkas kas nėra užkoduota.

Ar yra kažkas, ko technologija niekada nesugebės?

Numatyti, kai vairuotojas nusprendžia nustoti ryte gerti kavą ir eiti į parduotuvę prieš pat britų muitinę. Tai yra tas „žmogiškasis faktorius“, kuris visada sukelia didžiausią nugarą skausmą mums, ekspeditoriams.

Išvada

Viso to apsirūpinimo su technologijomis galiausiai vis vien reikia žmogaus, kuris supranta, kas vyksta toje eilutėje prieš pat vartus. Greitas krovinių transportavimas į Angliją modernia technika puikiai veikia tol, kol nedingsta internetas ar kol muitininkas nepasuko į kitą pusę. Geriausia pasaulyje sistema nepadarys to, ką gali patirtis ir greita reakcija. Taigi kviečiu nebijoti klausti ir drąsiai siųsti prekes, tik patikrinkite du kartus tuo deklaracijų puslapiu, o mes pasirūpinsime, kad tas visa technika veiktų kaip turi būti.