Greitas krovinių transportas mikroautobusu į Angliją saugu: ką svarbu žinoti perkraustantis

Jau gal dvylika ar trylika metų vežam daiktus į Londoną, Birmingamą, kartais ir toliau – iki pat Velso, jei užsakovas primoka už kurą. Dažnas skambutis prasideda taip: „Sveiki, man reikia greitai, bet kad ir saugiai, nes ten viskas, ką turiu“. Ir tada aš stengiuosi paaiškint, kad greitas krovinių transportas mikroautobusu į Angliją saugu yra įmanomas, bet tik jei žinai kelias taisykles. Ne viskas tobula. Ne visi vežėjai sąžiningi. Kartais nutinka bėdų. Bet jei supranti procesą – o čia aš bandysiu papasakot iš savo praktikos – tada ir stresas mažesnis, ir daiktai pasiekia tikslą sveiki.

Praktiniai dalykai, kuriuos žmonės klausia nuolat

Ar tikrai viskas tilps į mikroautobusą, jei mano butas yra 40 kvadratų?

Ne, draugas, 40 kvadratų turto tikrai netilps, jei ten viskas suimta iš namų. Mes vežam daiktus, o ne orą, ir kubatūra yra ribota. Paprastai į mašiną gal sutalpinti keturias penkias pavienes dideles dėžes, šaldytuvą, sofėlę. Jeigu turite pilną butą, reikia arba dviejų reisų, arba didesnio furgono. Kartais žmonės mano, kad mikroautobusas – maža parduotuvė ant ratų. Nėra taip. Aš šimtu procentų už tai, kad geriau vežti du kartus, nei tempti ant stogo kas netelpa. (nors kartais ir taip darom, bet nepatariu)

Ar vairuotojas padės man nešt dėžes nuo penkto aukšto be lifto, ar aš pats kaltas?

Šitas klausimas mane visada juokina. Aišku, jei esate vyresnio amžiaus ponia ar turite ranką gipsa, vaikinas tikrai padės. Bet standartas toks – vairuotojas vairuoja, o krautis turit patys arba pasikviesti draugų. Mes vežam, o ne perkraustom. Ką jau slaptai pasakysiu – aš asmeniškai visada padedu, jei matau, kad žmogus vienas. Bet tai jau ne paslaugos dalis, o žmogiškumas. Jeigu turite sofą, kurią reikia sukti kampu per duris – čia jūsų galvos skausmas. Ne mūsų. Nugara ne geležinė.

Ar mikroautobusas atvažiuoja tiesiai į kiemą Vilniuje, ar turiu vežt viską į kažkokį terminalą?

Terminalai – didžiųjų kompanijų žaidimas. Mikroautobusas privažiuoja kiemą, jei tik ten nėra statybų barjero. Neseniai važiavom į Šnipiškes, tai ten tokie keliukai, kad mes net Didlaukio link atsukinėjom. Bet Vilnius, Kaunas, Klaipėda – visur normaliai privažiuojam. Terminalo jums nereikia. Smulkus minusas – jei gyvenate pačiame centre, kur draudžiama stovėti, gali tekti išnešti iki artimiausios vietos, kur galima sustot. Bet čia tenka gal du procentai visų užsakymų.

Kaip ten su tuo pakrovimu – jie atvažiuoja su savo vežimėliais ar tik žiūri?

Krovininis mikroautobusas turi savo ratukus, diržus, kartais net antklodę. Bet vežimėlis – retesnis dalykas. Nebent gabenate monolitinę knygų dėžę. Kartais žmonės galvoja, kad atvažiuoja brigada iš penkių žmonių. Ne. Vienas vairuotojas, viena mašina. Jeigu jūsų daiktai neįpakoti – tiesiog metame vidun ir važiuojam. Tiesa, pagalvosite, ar nevertėjo minkštasuolio supakuoti į foliją. Nes kelionėje dulkės atsiras, nors mašina ir uždara.

Ar galiu važiuoti kartu su kroviniu iki pat Londono, nes pigiau nei lėktuvas?

Taip, galite, ir mes kartais taip vežam. Bet krovininiame mikroautobuse sėdimos vietos yra tik priekyje, o dažnai tik dvi. Kelionė trunka apie trisdešimt valandų. Prisimenu du studentus, kurie nusprendė taupyti. Prisiekė, kad daugiau niekada, nes nugara sutraukė. Dar vienas dalykas – jūsų daiktai kvepės benzinu ir tais kvapais, kurie yra krovininiame kėbule. Ne visada malonu. Bet jei norit – prašom. Tik nepamirškit paso ir kantrybės.

Ar galiu vežtis augalą, katę ir elektrinį dviratį vienu kartu?

Katę – tik su pet travel dokumentais ir narveliu. Augalai... Didžioji Britanija beprotiškai griežta. Man atrodo, kad net kaktusas gali pridaryti problemų, bet čia jau ne mano sritis, veterinarus reikia klausti. O elektrinis dviratis – baterija turi būti deklaruota. Aš esu transportavęs dviratį, bet be baterijos, tada viskas praėjo sklandžiai. Jeigu maišote viską kartu, rizikuojat, kad pasienyje jus pradės vyti iš eilės patikrinimai. Tada jūsų greitas transportas tampa labai lėtu.

Klausimas gal kvailas, bet ar mikroautobusas plaukia keltu, važiuoja tuneliu ar skrenda lėktuvu?

Ne, lėktuvu mes neatlėksim, nors po parų vairavimo taip atrodo. Iki Britanijos dabar – Eurotunelis arba keltas. Aš mieliau renkuosi keltą, nes gali išlipt, pavalgyt sumuštinį. Tunelis greitesnis, bet jauties lyg pritrauktas magneto. Daiktai važiuoja su mašina, o mašina važiuoja tuo, kas parinkta. Kelto bilietas įskaičiuotas į kainą beveik visada, tik klientas to nepastebi, nes paslėpta bendroj sumoj.

Ar reikia dėžes iš anksto supakuot, ar jie pakavoja vietoje?

Pakavimas vietoje? Draug, mes vežėjai, o ne pakuotojai iš prekybos centro. Sutvarkykite prieš atvažiavimą. Mačiau, kaip žmonės meta drabužius į šiukšlių maišus. Kai maišas plyšta per vidurį Vokietijos, niekas kelnių nesurinks. Patariu – dėžės iš perkraustymo parduotuvių, lipni juosta. Ir žymėkit. Kartą klientas įrašė „virtuvė“, o viduj – batai. Bet man jau nesvarbu, aš vežu, tik jis pats maišėsi iškraudamas.

Kainos, laikas – ir kodėl taip smarkiai skiriasi

Kiek dabar kainuoja greitas krovinių transportas mikroautobusu į Angliją saugu, tarkim, iš Kauno į Mančesterį?

Iš Kauno iki Mančesterio, jei keturios penkios didelės dėžės, gaunasi kokios aštuoni šimtai – tūkstantis eurų. Sezoniškumas irgi daro savo – rugsėjo pradžioji studentams kainos šoka. Žiemą pigiau. Aš nekreipiu dėmesio į agentūras, kurios žada pervežimą už tris šimtus. Neatvažiuos, arba paprašys primokėt. Reali kaina turi apimt kurą, keltą, algą. Jei mokate mažiau – kažkas ne taip. Matau ir po penkiolikos šimtų, kai skubus reisas.

Kodėl vieni vežėjai sako 600 eurų, kiti – 1400? Aš pasimetęs.

Klasika. Pigi kaina dažnai reiškia, kad daiktai važiuos ne tiesiai, o per tris skirtingas mašinas. Arba kad nėra draudimo. O gal skelbimas fake iš viso. Brangi kaina gali reikšti licenciją, savo parką, patirtį. Bet būna ir apsišaukėlių, kurie apsikėlę. Patariu – jei kaina žemiau rinkos trigubai, geriau nesiimkit. Kartais pigiau gaunasi, kai mašina grįžta tuščia atgal ir surenka pakeliui. Tada visi laimingi.

Ar turiu mokėt viską iš karto, ar galiu padalint į tris dalis?

Standartas – pusė prieš, pusė po. Bet trys dalys? Jei aš jus pažįstu – sutinku. Pirmą kartą matomam žmogui aš nepriimu mokėjimo gavus daiktus Londone, nes buvo atvejis, kai klientas dingo į butą ir neišlindo. Teko laukti valandą. Dabar griežtesnis. Avansas man reiškia, kad žmogus rimtas. Jeigu rimtas – visada galima susitart. Svarbu nebandyti apgaut, nes per tiek metų visus triukus matau.

Ar sekmadienį ar naktį irgi vyksta pervežimai, ar jie turi laisvą?

Naktimis ir sekmadieniais veža, bet brangiau. Kelte judėjimas vyksta beveik visą parą, o Prancūzijoje naktį mažiau spūstys. Aš mėgstu važiuot naktį per Europą, nes ramiau. Bet klientai nori skambinti ir klausti kur dėžė. Jeigu kraunate sekmadienį – realiai išvažiuoja pirmadienio naktį ar antradienio rytą. Nes vairuotojui reikia išsimiegot. Važiavau septynias dienas iš eilės, beveik užmigau prie Lilio. Tada supratau, kad poilsis šventas.

Kiek dienų realiai keliauja siunta, jei vairuotojas išvažiuoja antradienį?

Jeigu anksti antradienį išvažiuoja nuo jūsų slenksčio Vilniuje – Londone gali būti trečiadienio vakarą arba ketvirtadienio ryte. Mančesteris – dar diena. Bet čia idealus scenarijus. Pasienyje eilės, avarijos, gedimai dvidešimt mylių iki kelto. Aš sakau klientams – planuokit keturias dienas, o jei ateina per dvi – džiūgaukit. Buvo, kad užstrigom Doverio uoste dėl audros tris dienas. Klientas skambino piktas, o aš neturėjau ką atsakyt – gamta.

Kodėl reikia mokėt avansą – ar čia kokia apgavikų schema?

Visiškai ne, jei rašot su normalia įmone. Avansas reikalingas, kad klientas neapsigalvotų paskutinę minutę, kai mašina pakeliui. Tada vežėjas praranda ir laiką, ir degalus. Aš turėjau situaciją, kai atšaukė, kai buvau už dešimties kilometrų nuo namų. Benzinas sudegintas. Po to įvedžiau taisyklę – be avanso nei judu. Jeigu imamas visas mokestis į priekį ir nėra rašytinės sutarties – tada jau galit įtarti apgavystę. Normali firma duos sąskaitą faktūrą.

Saugumas, draudimai ir kai kas nutinka ne taip

Ar mano daiktai važiuos ant viršaus, ar po kitais svoriais – ir kas bus jei sulaužys?

Kraunami pagal taisykles, o ne pagal grožį. Sunkesnės dėžės apačion, lengvesnės – viršun. Jūsų lėkštės neturėtų atsidurti po šaldytuvu. Bet jei kraunate paskutinį, kai mašina beveik pilna – gali tekti dėti ant viršaus, bet tada pritvirtiname juostomis. Sulaužius? Jei mūsų kaltė – draudimas dengia. Jei jūs patys supakavot per silpnai – jūsų rizika. Neskaičiuokit centų ant pakavimo. Kartą vežiau veidrodį, suvyniotą į antklodę. Spėkit, kas įvyko? Taip, septynių metų nelaimė.

Kas atsakingas, jei sulūš stalviršis arba dings maišas su rūbais?

Dėl stalviršio – jei matyti transporto žala, mes atsakom. Bet ne visos įmonės turi CMR draudimą. Daugelis turi tik privalomąjį, jis labai ribotas. Dėl dingusio maišo – jau baisiau. Mikroautobuse kartais vyksta kelių klientų daiktai. Buvo atvejis pas konkurentus, kai vieno dėžė iškrauta kitam adresui ir tenykštis šuo suėdė batus. Juokinga, bet ne kai tu esi batų savininkas. Stengiuosi nekilnot daiktų tarp adresų. Patarimas – fotografuokite krovinį prieš pakrovimą.

Ar tikrai verta vesti vertingus daiktus mikroautobusu, ar tai rizikinga?

Paprastai – antikvariniai baldeliai auksas, kurį mama paliko ant palovio – geriau gabenti specializuotai. Mikroautobusas greitas ir universalus, bet ne seifas. Aš mačiau, kaip klientas gabeno senovinę komodą. Atvežėm sveiką, bet aš visas paskutines šimtą kilometrų prakaitavau. Jei vertinga – apdrauskite atskirai. Kaina didesnė, bet miegas ramus. O jei tai kompiuteris – į aprašymą dėkite ne „dėžė su technika“, o „asmeniniai daiktai“. Muitininkai turi akis. (čia nepatariu slėpti, bet taip sako teorija)

Ar vairuotojas patikrina, ar dėžės neiškrito pakeliui, ar jis tik važiuoja?

Normalus vairuotojas sustoja benzininėj ir apžiūri krovinį. Bet yra tokių, kurie varo tiesiai kiaurai. Aš tikrinu keletą kartų – ypač po Prancūzijos greitkelių. Klientai kartais nori GPS sekimo. Kai kurie vežėjai turi, kai kurie – ne. Mes to nediegiame kiekvienoje mašinoj, nes brangu, gal ateity. Dar vienas dalykas – durų užraktai nuo vibracijos prasiveria. Aš visada dvigubai patikrinu. Jei jūsų vairuotojas neatidaro durų iki Londono – arba patinginys, arba profesionalas, kuris viską sutvirtino.

Ką daryt, jei mašina stringa pasienyje ar ties Doveriu dėl popiergalio?

Pasienyje strigimas – blogiausias košmaras. Būna, kad kompiuteriai nulūžta, jūsų vardas atsiduria sąraše, ir valanda tampa penkiomis. Vairuotojas turi turėti CMR, sąskaitą, deklaraciją. Jei ko nėra – sėdite ten. Aš prieš metus buvau situacijoje, kai gabenau be tinkamos EORI numeracijos (ar kaip ten ją vadina, vis pamenu ne taip) ir kalbėjau su muitininku kaip su siena. Galiausiai praleido, bet prakaitas buvo. Tad viskas turi būti popieriuje.

Ką veikti, jei vairuotojas nepasiekia tris valandas – skambint jam kas penkias minutes?

Ne, nebandykit. Jis vairuoja, o ne sėdi biure. Trys valandos – dar nieko, gali būti eilė, remontas, arba jis pavargo ir sustojo pasimiegoti. Aš jei vėluoju daugiau nei keturias valandas, pats paskambinu. Bet jei neperspėjau – teisė nervintis. Kas penkios minutės skambinant tik kiršinat žmogų, kuris bando saugiai nugabenti jūsų turtą. Palaukite šešias valandas, tada rašykite žinutę. Jei neatsako per pusdienį – nerimaukite. Buvo, kad vairuotojas pamestė telefoną tualete kelyje. Grįžo, bet be ryšio praradėm laiką.

Dokumentai, muitinė ir tos smulkios bėdos

Ar man reikia pildyti eksporto deklaraciją, ar jie patys sutvarko popierius?

Jei gabenate asmens daiktus, naudotus daugiau nei šešis mėnesius – taisyklės kitokios nei komerciniam kroviniui. Bet EORI numeris ir išvarymo dokumentai vis tiek reikalingi. Normalūs vežėjai sutvarko per savo brokerius. Bet yra tokių, kurie sako „jūs pildykit patys, aš tik vežu“. Aš tokių vengiu. Jei pildote pirmą kartą – tikėtina, kad suklysite. O suklydę pasienyje praleidžiate dienas. Aš savo klientams padedu, bet muitinės aktai keičiasi taip dažnai, kad net aš ne visada suspėju pasiskaityt visus naujus punktus.

Ar galiu gabent maistą, valiklius ir drabužius vienoje siuntoje, ar skaidyt?

Drabužius su maistu galite, bet valikliai, ypač su spiritu – jau kita kategorija. Mišrios siuntos kelia įtarimą. Patariu atskirti buitinę chemiją. Ypač purškiamus skysčius. Kartą kažkas įkišo dažų flakonėlį, kuris atsidarė. Mikroautobusas kvepėjo acetono draugija dvi dienas. Valikliai turi būti deklaruojami kaip pavojingi, o daugelis mažų vežėjų to nedeklaruoja. Ne visi jie sąžiningi, tiesiog tingi arba nežino. Jei baking soda maišelyje – dar nieko. Bet purškalai – atsargiai.

O kas jei muitinėje atidarys dėžę ir parašys, kad kažko negalima gabent – ką tada?

Tada daiktai nukeliauja į patikros patalpą, o jus pasiekia baudos grėsmė. Buvo situacija pas konkurentus, kai gabeno didelį kiekį cigarečių – muitinė viską suėmė. Asmens daiktai, kurių negalima – ginklai, tam tikri augalai, neapdoroti maisto produktai. Jeigu randa neatitikimą tarp deklaracijos ir turinio – problemų bus. Todėl sąžiningumas geriau. Bet aš žinau, kad žmonės kartais bando išnešti bobulytės uogienes. Muitininkai irgi žmonės, kartais numoja ranka, bet nebandykit.

Ką man duoda už rankų, kai atiduodu daiktus – tik lapą su parašytais skaitmenim ar kažką oficialaus?

Turite gauti CMR važtaraštį arba vežėjo pasirašytą priėmimo aktą. Tik lapelis su skaičiumi – nieko vertas. Aš duodu sąskaitą ir pasirašytą lapą su daiktų kiekiu ir būkle. Jei sako „ai, viskas bus gerai, žodinis sutarimas“ – bėkit. Buvo jaunas vaikinas, atidavė be jokio patvirtinimo. Vairuotojas dingo. Policija tirs, bet įmonė neprisipažino. Jis neturėjo nei numerio, nei pavardės. Dabar žino – reikia dokumento. Reikalaukite, net jei atrodo biurokratija.

Ar asmeniniai daiktai studentui ar emigrantui skiriasi muitinei nuo komercinio krovinio?

Taip. Komercinis krovinys – kai parduodate ar perkate prekes. Jei gabenate savo naudotą kompiuterį, skalbyklę, striukes – tai perkraustymo kategorija. Svarbu, kad daiktai būtų naudoti. Jei išpakuota nauja technika – muitininkai įtars prekybą. Studentams ta pati taisyklė. Aš dažnai vežu studentus rugsėjį – lagaminai, dviračiai, gitaros. Sakau – palikit pakuotes Lietuvoj. Nes nauja dėžutė maždaug septyniasdešimt procentų atvejų reiškia komercinį krovinį. O muitai tada kandžiojasi.

Jeigu aš ne Anglijos pilietis, o tik laikinas gyventojas – ar galiu gaut siuntą į savo naują adresą Birmingame?

Gali. Nereikia būti piliečiu. Reikia patvirtintos gyvenamosios vietos – nuomos sutarties ar sąskaitos už komunalines. Muitinei svarbu ne pilietybė, o kad daiktai atvyksta jums, o ne fiktyviam sandėliui. Aš gabendavau į lietuviškus namus Londone, Birmingame, ir niekada problemų nekilo dėl paso. Svarbu, kad adresas tikras ir galėtumėte atsiimti. Kartais siunčiu tiesiai į butą, kartais – į saugomą aikštelę, jei Londone nėra kur sustot. Birmingame su parkavimu paprasčiau, ten gatvės platesnės.

Išvada

Taigi, greitas krovinių transportas mikroautobusu į Angliją saugu tikrai ne mitas, bet ir ne visada rožėmis klotas kelias. Svarbiausia – rasti žmogų, kuris nesislepia už penkių blankų, ir pats gerai supakuot savo daiktus. Jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa – tikriausiai taip ir yra. Aš asmeniškai linkstu prie tų vežėjų, kurie prieš pasiimdami krovinį atvažiuoja apžiūrėt. O jei turit klausimų – skambinkit. Kartais atsakau ir vėlai vakare, nes kitomis valandomis tiesiog važiuojam. Sėkmės kraustantis.