Greitas krovinių surinkimas ir pristatymas į Angliją iki durų

Įvadas

Dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau dvidešimt trejus metus. Per tą laiką Anglija man tapo antruoju namu – ne pažodžiui, bet maršrutų ir klientų prasme. Žmonės klausia to paties, tik skirtingais žodžiais: kaip greitai, kiek kainuos ir ar daiktai bus sveiki. Aš ne iš tų, kurie žada auksinius kalnus. Greitas krovinių surinkimas ir pristatymas į Angliją iki durų yra realiai įgyvendinamas, bet tik jei supranti, kas dedasi po kapotu. Štai atsakymai į klausimus, kuriuos girdžiu sėdėdamas kabinete Vilniuje arba tiesiog kelyje į Doverį.

DUK

Prieš užsakant – kas iš tikrųjų svarbu

Kiek iš tikrųjų trunka surinkimas ir pristatymas į Angliją iki durų?

Žiūrėk, jei krovinys stovi jau supakuotas Kauno sandėlyje ir vyksta tiesiai į Londoną – trys darbo dienos. Realiai. Bet jei reikia dar surinkti nuo tavo durų Marijampolėje, supakuoti ir tempti į konsolidacijos terminalą – pridėk dvi dienas. Kartą per šventes vilkikas užtruko septynias dienas, nes Doverio uostas buvo užsikimšęs kaip Gedimino prospektas penktadienį. Jei kas nors žada per dvidešimt keturias valandas – nežinau, gal turi privatų lėktuvą, bet asmeniškai aš taip negaliu.

Ar galiu siųsti krovinį, pats nieko nepakuodamas?

Gali. Mes vadiname tai pilnu aptarnavimu. Atvažiuojame, supakuojame, sutvarkome, išvežame. Bet turi žinoti – tai kainuoja. Ne du eurai. Daugelis bando patys. Ir pusė jų skambina manęs prašydami: "O gal turite dar burbulų plėvelės?" Aš visada sakau – jei pats pakuoji, prisipirk daugiau medžiagų negu galvoji. Ypač stiklus reikia suvynioti taip, kad galėtų atlaikyti net ir lėktuvą, nors jie važiuos žeme. Skaudžiai atsiperka taupymas čia.

Koks geriausias laikas planuoti perkraustymą į Angliją?

Rugsėjis ir spalis – tikras beprotybės laikotarpis. Studentai, darbininkai, emigrantai grįžta. Krovinių tiek daug, kad aš pats nebeatpažįstu terminalo aikštelės. Geriausias laikas – vasaros vidurys arba ankstyvas pavasaris. Kartą spalio pradžioje klientas skambino paskutinę dieną. Turėjome naudoti subrangovą, nes visi mūsų vilkikai buvo Prancūzijoje. Kaina jam išaugo šimtu dvidešimčia procentų. Planuok bent mėnesiu į priekį, jei nori normalaus tarifo ir kad galėčiau asmeniškai prižiūrėti.

Ar galima vežti maisto produktus ir augalus?

Augalai... čia apskritai atskira istorija. O maistas – priklauso. Konservai, džiovinti grybai, rūkyti gaminiai techniškai galima, bet reikia dokumentų. Anglijos muitinė po Brexito tapo itin atidi maistui. Aš stengiuosi to vengti, nes buvo atvejis, kai vežėme lietuviškų sūrių partiją. Muitininkai sulaikė pusę, nes trūko... kaip ten... sertifikato iš veterinarijos. Nebūsiu šimtu procentų tikras dėl šio mėnesio taisyklių – jos keičiasi dažniau negu oras Londone. Geriau pasitikrinki prieš siųsdamas.

Kokio dydžio krovinį dar galiu vadinti "asmeniniu"?

Nėra magiško skaičiaus. Jei veši senelės komodą ir dvidešimt dėžių – tai asmeniniai daiktai. Jei veši keturiasdešimt neatplėštų dėžių su kremais pardavimui – tai prekės. Muitininkai anglai žiūri į turinį, ne į etiketę. Kartą klientas siuntė trisdešimt dviračių sakydamas, kad tai "hobis". Aš pažįstu tokius "hobius" – tada reikėjo komercinės deklaracijos. Būk sąžiningas ir aš būsiu sąžiningas. Taupyk nervus, neapsimetinėdamas.

Surinkimas Lietuvoje – realybė, ne reklama

Ar surinkimas nuo durų tikrai nieko nekainuoja?

Nieko nemokamo rinkoje nėra. Jei matai skelbimą "NEMOKAMAS surinkimas" – tai įskaičiuota į kvadratinį metrą arba paslėpta mažomis raidėmis sutartyje. Aš pats kartais įtraukiu surinkimą į bendrą kainą, bet visada pasakau: tai jau ten yra. Vairuotojas gauna algą, dyzelinas kainuoja, mašina dyla. Kai kurios įmonės taip vilioja, o paskui prideda eilutę sąskaitoje. Aš nemėgstu žaidimų. Fiksuota kaina arba valandinis įkainis – renkiesi pats, bet žinai iš karto.

Ar man tikrai reikia būti namuose, kai imame daiktus?

Idealiu atveju – taip. Ne dėlto, kad mes ką nors pavogsime. Absoliučiai ne. Bet kad pamatytum, kaip dirbama. Kartą Šiauliuose klientė paliko raktus kaimynei. Pakuotojas netyčia numetė dėžę ant kilimo. Dėžėje buvo stiklas. Kaimynė to nematė. Mes, žinoma, atlyginome, bet stresas liko. Aš patariu: jei negali būti pats, bent jau palik su kamera arba atidų žmogų. Bendravimas gyvai visada pigesnis negu vėlesnių problemų aiškinimasis telefonu.

Kas bus, jei daiktai netelpa lifte ar laiptinėje?

Tada prasideda mano nemėgstamiausia dalis – gyvas tetris. Kartais sofą galima išardyti. Kartais reikia lango. O kartais – abejonių pilnas apėjimas per balkoną. Londone daug senų namų, kur durų angos statytos pagal devyniolikto amžiaus standartus. Aš vienąkart vežiau spintą Hampsteade. Telpa? Nelabai. Teko grąžinti į terminalą ir samdyti kraną. Klientas pyko, nors aš perspėjau. Vertink savo daiktus ir būsimo buto matmenis realiai – arba tyrinėk IKEA instrukcijas prieš perkdamas anglišką būstą.

Kiek laiko užtrunka profesionalus pakavimas prieš tarptautinį pervežimą?

Vieno kambario butui – keturios penkios valandos su mūsų komanda. Jei ten tik drabužiai – greičiau. Bet jei turi senelės porcelianą, keturis veidrodžius ir lempas... tada pusdienis. Kartą Vilniuje pakuodami užtrukome aštuonias valandas, nes klientė – kaip vėliau sužinojau, muziejininkė – turėjo tris šimtus lėkščių. Aš galvojau, kad pataikiau į kokį saugyklos rūsį. (Ne, rimtai, buvo muziejininkė.) Jei skubi, pradėk pakuoti prieš savaitę. Arba mokėk už komandą, kuri dirba iki vėlyvo vakaro.

Ar galima krovinį paimti iš kelių skirtingų adresų?

Taip, vadinamoji "kolekcija" po Lietuvą. Bet kiekvienas papildomas taškas – tai laikas, kilometrai ir dyzelis. Jei abu butai Vilniuje – dar nieko. O jei vienas Alytuje, kitas Utenoje – tada jau maršrutas smarkiai iškraipomas. Aš visada pasiūlau: gal pats atvežk viską į vieną vietą? Tiesioginis maršrutas visada pigesnis. Yra klientų, kurie nenori vargti. Gerai, imame iš penkių adresų, bet nepiktinkis, kad sąskaita atrodo kaip telefono numeris. Efektyvumas kainuoja.

Muitinė, dokumentai ir tai, kas pasikeitė po 2020-ųjų

Ar po Brexito labai pasikeitė muitinės taisyklės į Angliją?

Pasikeitė. Daugiau nebegalima tiesiog "pravažiuoti" kaip senais laikais. Reikia muitinės dokumentų, prekių aprašymo. Bet jei veši asmeninius daiktus, baldus ir buitinę techniką – muito tarifas dažniausiai būna nulinis. Bėda ne piniguose, o popieriuose. Aš pats pildau T1 tranzito formas, jei krovinys važiuoja su pertraukomis per kelias šalis. Kartais klientai klausia: "o anksčiau buvo paprasčiau?" Buvo. Bet dabar yra kitaip ir su tuo reikia tiesiog gyventi. Aš ne politikas, aš vežu. Susitvarkom.

Kokius dokumentus privalau paruošti pats?

Paprastai – ID arba paso kopija, daiktų sąrašas su apytikslėmis vertėmis, ir jei tai perkraustymas – kažkas, įrodantis gyvenamąją vietą ankstesnėje šalyje. Kartais reikia darbo sutarties ar išrašo. Jei daiktai nauji ir neatpakuoti – gali prireikti pirkimo kvitų. Nesistenk meluoti muitinei, kad dešimt naujų telefonų dėžių yra tavo asmeninis naudojimas. Aš pats muitininkams meluoti negaliu ir neketinu, todėl ir iš tavęs nereikalauju. Sąžiningumas sutrumpina laiką pasienyje.

Ar privalomas draudimas vežant į Angliją?

Vienareikšmiškai – taip. CMR konvencija dengia tik minimaliai – apie aštuonis specialiuosius skolinimosi teisius už kilogramą. Jei veši brangų kompiuterį arba senovinį kilimą, CMR nepakaks. Aš visada siūlau pilną krovinio draudimą – kainuoja procentą ar du nuo vertės, bet miegi ramiai. Buvo atvejis, kai vairuotojas apgadino krovinį avarijoje kelyje į Doverį. CMR būtų sumokėjęs keliasdešimt eurų, o pilnas draudimas – visą vertę. Skirtumas akivaizdus. Nenoriu gąsdinti, bet taip yra.

Ar muitinė tikrina kiekvieną dėžę?

Ne. Tikrina maždaug penkis–dešimt procentų krovinių, bet teoriškai gali bet kurią. Jei pirma kelionė ir vertė didelė – rizika šiek tiek didesnė. Kartą tikrino mūsų porcelianą. Mes prastai paženklinome dėžes – turėjo būti "Stiklūs", o buvo "Buitis". Muitininkas atidarė, naršė, vėl prirakino lipnia juosta. Deja, viena lėkštė įskilo. Čia buvo mūsų kaltė, nes netinkamai paruošėm. Dabar reikalauju iš vairuotojų rašyti ranka ant kiekvienos dėžės. Taip saugiau ir visiems ramiau.

Ar galiu vežti žemės ir vazoninių augalų į Angliją?

Geriau ne. Anglija (taip, Jungtinė Karalystė) labai griežtai kontroliuoja dirvą ir organiką. Jei augalas su žemės gniužulu – be fitosanitarinio sertifikato nepraeisi. Aš pats nežinau, ar verta rizikuoti su retais augalais. Paprastas kaktusas dar gal pralįstų, bet jei tai tavo bonsų kolekcija verta tūkstančių – geriau rask jai naujus namus čia. Buvo atvejis, kai bandėme vežti du fikusus – vienam problemų nebuvo, antram prikibo inspektoriai. Aš pats nebesiūlau augalų – per didelė loterija.

Pristatymas Anglijoje – durų logistika

Ar pristatymas reiškia, kad daiktus įnešiu į svetainę?

Techniškai "iki durų" reiškia iki įėjimo į namą arba butą. Jei turi liftą – draugiškai padedame įnešti. Jei ne – laiptinė ir pirmosios durys yra riba. Londone, ypač Viktorijos epochos namuose, laiptai vingiuoti kaip vyno atidarytuvas. Kartą Brixtone nešėme spintą į septintą aukštą be lifto. Reikėjo specialios komandos iš kitos įmonės. Kaina už "vidų" – atskira paslauga. Visada pasitariame iš anksto, jei turi seną būstą su siaurais koridoriais. Fizika nepadės, jei spinta didesnė už angą.

Kas mane pasitiks Anglijoje – lietuviai ar vietiniai?

Priklauso. Jei tai pilnas vilkikas (full load) – dažniausiai pristato mūsų lietuvių komanda, kurią pažįstu asmeniškai. Jei dalinis krovinys (groupage) – perduodame vietiniams partneriams iš depo. Jie anglai, arba lenkai, arba rumunai dirbantys JK. Kalba – anglų. Jeigu nemoki ir neturi draugo vietoje – pasiruošk telefoną su vertėju. Aš to nelinkiu, bet taip realiai nutaria. Ne visi mūsų partneriai kalba lietuviškai. Buvo klientė, kuri tris valandas stovėjo kieme laukdama, nes suprato tik žodį "tomorrow".

Kiek laiko duodate iškrauti Anglijoje?

Standartinis langas – dvi valandos nemokamai. Tada prasideda waiting time, apie penkiasdešimt–šešiasdešimt svarų sterlingų už valandą. Kodėl? Nes vairuotojas turi suktis toliau. Londone stovėjimas be reikalo gresia baudomis. Kartą klientas vėlavo keturias valandas Birmingeme. Vairuotojas turėjo važiuoti toliau pagal grafiką. Krovinys grįžo į depo. Kitą dieną pristatymas kainavo dar šimtą penkiasdešimt svarų. Aš suprantu, žmonės dirba, bet laikas – pinigai. Tartis dėl lango iš anksto – tavo tiesioginė nauda ir mano ramybė.

Ar pristatymas sekmadienį įmanomas?

Techniškai taip, bet brangiai. Anglijoje sekmadienį daugelis logistikos centrų nedirba. O ir vairuotojų pamainos – kitokios kainos. Aš paprastai patariu: palauk iki pirmadienio ir sutaupysi dvidešimt–trisdešimt procentų. Jei turi skubų medicininį arba verslo krovinį – sutariame individualiai. Bet jei nori sekmadienį tik todėl, kad esi laisvas nuo darbo – žinok, kad kažkas kitas irgi nori būti su šeima. Mes pristatysim, bet kaina bus kiek kandžiojanti. Tai tiesiog rinkos realybė.

Ar galiu mokėti gavęs daiktus Anglijoje?

Atsakymas – nebe. Anksčiau leisdavau pusę sumos prieš, pusę po. Bet buvo atvejis Braitone. Klientas atsisakė mokėti likutį, nes jam atrodė, kad dėžė su servizu subraižyta. Iš tikrųjų servizas buvo pirktas antrinėje rinkoje ir taip subraižytas. Mes mokėjome vairuotojams, muitininkams, draudimui... O gauti nulį būtų buvęs tikras beda mažai įmonei. Dabar septyniasdešimt procentų avansas, trisdešimt prieš iškrovimą. Arba pilnas apmokėjimas prieš išvykimą. Atsiprašau, bet taip saugiau visiems ir aš galiu miegoti naktimis.

Kainos, apgavystės ir faktai, kurių vengia brokeriai

Kodėl vienas brokeris siūlo 800 EUR, o jūs – 1400?

O čia mano mėgstamiausia tema. Aštuoni šimtai eurų dažnai yra tik akmenukas ant ledkalnio. Tada prasideda: penktas aukštas – du šimta, kranas – trys šimtai, waiting time – dar šimtas penkiasdešimt. Aš dirbu fiksuotos kainos principu: kokia sutartis, tokia sąskaita. Kartą klientas pasirinko pigesnį variantą. Po savaitės skambino – dingo kontaktai, dingo brokeris. Lyg sapnas. (Turėjau pasakyti – visiškas farsas.) Grįžo pas mus, sumokėjo normaliai, gavo ramybę. Jeigu kaina mažesnė keturiasdešimt procentų už rinkos vidurkį – klausk, ką nutyli.

Ar jūs garantuojate, kad pristatymas iš tiesų bus laiku?

Norėčiau pasakyti "taip, šimtu procentų", bet tai būtų melas. Devyniasdešimt penki procentai krovinių atvyksta pagal grafiką. Bet būna sniego Doverio kalnuose, būna streikai uoste, būna kad vairuotojas susirgo ir teko keisti komandą Briuselyje. Aš nesu orų dievas ir ne valdau pasieniečių. Jei terminas gyvybiškai svarbus – planuok savaitės atsargą. Verčiau pagirk mus atvykus anksti, negu keiks vėlai. Kartą vilkikas strigo sniege tris dienas. Klientas suprato, nes pats matė žinias. Taip būna.

Ar saugu vežti vertingus daiktus per tarpininkus?

Kiekviena grandis logistikoje prideda riziką. Yra sąžiningų konkurentų, kuriuos pažįstu asmeniškai, ir yra tokių, kurie tavo daiktus perduoda pirma pasitaikiusia mašina iš internetinio skelbimo. Aš dirbu tik su dešimt–penkiolika patikrintų vežėjų. Jei vertinga – fiksuotas vilkikas, GPS, pilnas draudimas. Brangakmeniai, auksas – aš tiesiog atsisakau. Ne todėl, kad negaliu, o todėl, kad mano nervai jau nebe tiekiantys. Yra specializuotos siuntos tokiems atvejams. Jeigu daiktas vertingesnis už mašiną – rinkis kitą, saugesnį kanalą.

Kodėl kai kurios įmonės keliems mėnesiams prapuola su mano daiktais?

Aaa... tai klasika. Yra tokių "vaiduoklių" – paima avansą, daiktus užrakina kažkokiame kieme ir dingsta. Dažnai jie renka krovinius mėnesius, kol sukaupia pilną mašiną, ir tik tada veža. O tu lauki kaip koks naivuolis. Kartais jie išvis neišveža. Aš kiekvieną savaitę vežu bent po du tranzitus, todėl tavo krovinys nelieka galioti sandėlyje. Jeigu skelbimas skamba per gerai, kad būtų tiesa – dažniausiai taip ir yra. Klausk adreso, klausk licencijos, klausk, ar jie turi fizinį ofisą. Pasitikėjimas – gerai, bet tikrinimas – būtinas.

Ką daryti, jei gavus daiktus Anglijoje randu pažeidimų?

Filmuok iškart. Nekurk istorijų po trijų dienų. Jei pasirašei aktą be pastabų – vėliau bus beveik neįmanoma įrodyti. Aš pats visada sakau: tikrink kol vairuotojas dar ten. Jei kažkas sulūžę – rašyk į aktą, fotografuok, skambink man tuoj pat. Kita vertus, jei pakuotė nepažeista, o viduje daiktas sudaužytas – čia jau pakuotės problema. Kartais klientai patys supakuoja taip, kad stebuklas, jog nenukrito dar Lietuvos teritorijoje. Mes stengiamės, bet fizikos negalima apeiti. Geriausia prevencija – tvirta pakuotė ir sąžiningas aktas.

Išvada

Greitas krovinių surinkimas ir pristatymas į Angliją iki durų yra visiškai realus, jei dirbi su žmonėmis, kurie nebijo pasakyti tiesos. Aš per dvidešimt trejus metus mačiau visko – ir tobulų perkraustymų, ir liūdnų istorijų dėl taupymo šimtu eurų. Rinkis ne pagal gražią kainą, o pagal aiškumą. Jei brokeris atsako į klausimus be užuolankų, rodo sutartis ir turi ką parodyti – greičiausiai su tokiu pasieksi tikslo be nervingo laukimo. Svarbiausia – pradėk planuoti anksti nepasikliaudamas stebuklais, kuriuos žada neaiškūs skelbimai.