Greitas krovinių pristatymas mikroautobusais į Angliją – saugiai

Šiaip jau 24 metus vežam daiktus į tuos Britų salynus, tai galiu pasakyt – mikroautobusas dažnai yra tas pats geriausias sprendimas, kurį žmonės net nežino kad gali rinktis. Greitas krovinių pristatymas mikroautobusais į Angliją – saugiai yra tas kelias, kai tau nereikia laukt pusės mėnesio, kol surinks pilną fūrą. Ypač jei turi tokią... na, standartinę buto dalį – dėžės, lovą, gal valgomojo stalą. Neičiau sakyt kad tai stebuklas, bet praktiškai – mikras praleidžia mažiau sienų, juda vikriau ir dažniausiai pasiekia klientą per 2–4 dienas. Ai, ir dar – kalbu apie normalų pervežimą, ne apie kokią tai avantiūrą su neaiškiu vairuotoju.

Pirma, apie tą „greitą“ pristatymą

Kiek dienų iš tiesų važiuoja krovinys mikroautobusu į Angliją?

Va, čia klausimas, į kurį visi nori girdėt „rytoj“. Realiai? Iš Lietuvos ar Lenkijos startavus – maždaug per dvi–tris dienas būna Doveris ar Folkestonas. Aišku, jei vairuotojas neužtrunka pasienyje. Kartais Prancūzijos pasienyje padaro patikrą ir tada ta trasa pailgėja. Buvo toks atvejis, kai klientas skambino trečiadienį piktas, kad penktadienį dar negavo, o pasirodo – kanalo keltas vėlavęs dėl audros. Tad geriau skaičiuot 3–4 dienas, nors ir 2 yra realu. Mašina maža, manevringa, bet vis tiek ne lėktuvas.

Ar galiu pasiųst tą pačią savaitę, kai paskambinau?

Darbo dienų viduryje paskambinus – dažnai taip. Ypač jei krovinys paruoštas ir supakuotas. Aišku, jei skambini penktadienio vakarą ir nori, kad šeštadienį jau būtų Londone – tada nebent tu esi karalius. Patys turim tokių vairuotojų srautą, kad savaitgaliais mažai kas važiuoja, nes poilsio režimas privalomas. O jei dar reikia kažkokių specifinių pasienio dokumentų – čia diena kitą užtrunka. Bet šiaip, jei tau nereikia custom clearance ir viskas standartiška – trečiadienį paskambinęs, ketvirtadienį gali matyt savo daiktus ant mašinos.

Mikroautobusas ar fūra – kas iš tiesų greičiau pasiekia Angliją?

Fūra važiuoja nuosekliai lėčiau. Ji didelė, negali pravažiuot visur, kartais turi laukt eilėse ilgesnėse, nes visi fūristai stovi. Mikroautobusas – kaip katinas, susispraudžia ten, kur fūrai jau nebeįdomu. Ir dar – fūra iš Lietuvos važiuoja tik tada, kai ją prikrauna. O ko gero laukiam naujų užsakymų pakankamai ilgai, kad užpildytų 90 kubų. Mikroautobusui užtenka ir 5–8 kubų. Tai jei tau reikia greito krovinių pristatymo mikroautobusais į Angliją – be abejo mikras. Nors kaina... na, kaina kita tema.

Kainos ir ką pasiimt galima

Kiek maždaug kainuoja pervežimas mikroautobusu iki Londono?

Čia kaip su mašinos remontu – priklauso. Bet jei kabinti vidurkį – mažam kroviniui iki dviejų kubų galima tikėtis nuo 300 iki 500 eurų. Aišku, jei vežame tik tavo daiktus – kaina aukštesnė. Jei dalinam mašiną su kitu klientu – beveik per pusę mažesnė. O jei dar reikia nešt iki septinto aukšto be lifto – tada vairuotojas gali paprašyt papildomai. Kartais žmonės stebisi, kodėl iki Birmingemo brangiau, ogi todėl, kad nuo Londono į šiaurę – dar keli šimtai mylių. Degalai, laikas, miegas kelyje.

Ar kaina smarkiai pasikeičia, jei pristatymas ne į Londoną, o kurį nors Anglijos kaimą?

Taip, keičiasi. Ne drastiškai, bet juntamai. Į Londoną ir aplinkui – ten mūsų maršrutai dažni, beveik kaip autobusai. O jei turi važiuot į Kornvalį ar į kokį Šiaurės Jorkšyrą atokiau... atsiprašau, turiu galvoje tokius atokius kampus... ten vairuotojui reikia sukt ratą. Ir nakvynė kitur, ir degalų daugiau. Kartais pasitaiko, kad tenka perskirstyt kelionę, nes iki Londono važiuoja vienas vairuotojas, o toliau – kitas perdavimas. Tai taip, kaimas brangiau, bet ne trigubai. Gal dvidešimčia–trisdešimčia procentų.

Ar mikroautobuse galima sumesti ir baldus, ir dėžes su drabužiais, ir dar tą šaldytuvą?

Visiškai. Mikroautobusai, kuriuos mes naudojam pervežimams, būna nuo 8 iki 18 kubų. Aišku, jei beri dviratį, tris spintas ir šaldytuvą – tada reikia didesnio. Bet faktas tas, kad mašinoje gali būti visokio plauko daiktai, tik svarbu, kad jie tilptų ir būtų sukrauti tvirtai. Vairuotojai ne magai, jei tu pats nesukrausi – jie kraus, bet ne taip idealiai kaip tu norėtum. Buvę atvejų, kai klientas atsiveža šaldytuvą, dėžes ir dar gėlių vazoną, o mes turim sumastyt kaip tai sutalpint nepakenkiant kitiems kroviniams.

Kaip ten su saugumu ir ta tvarka

Ar mano daiktai važiuos vieni, ar su kieno nors kitais daiktais sumaišyti?

Dažniausiai sumaišyti. Mikroautobusas pakraunamas kombinuotai – tai reiškia, kad kelių klientų daiktai važiuoja kartu. Bet tai nereiškia chaoso. Kiekvienas krovinys žymimas, dažniausiai surišamas diržais, atskiriamas plėvele arba kartonu. Buvo toks atvejis, kai vieno kliento dėžės buvo labai trapios, kitas vežė metalines detales – musų vairuotojas Tadas (na, tikras vardas, bet neisiu vardyt) pastatė metalą apačion, dėžes – viršun. Ir tarp jų – antčius. Taip saugiau. Bet jei tau labai svarbu absoliuti izoliacija – tada reikia užsakyti pilną mikroautobusą.

Kas bus jei per avariją mano daiktai sutraškės? Ar yra draudimas?

Šitas klausimas mane visada šiek tiek erzina, nes žmonės užduoda jau po to, kai viskas įvykę. Normalios firmos turi CMR draudimą, kuris dengia krovinį pagal tarptautines konvencijas. BET – tas draudimas dažnai dengia tik kilogramo vertę, o ne sentimentinę vertę. Jeigu vežei senelės porcelianą, kurio vertė – tūkstantis eurų už vazą, bet sveria 2 kilogramus, gali likti ant ledo. Todėl vertingiausius daiktus rekomenduoju vežtis sėdynėje šalia vairuotojo arba pirkti papildomą draudimą. Tik nesusigundyk tomis neaiškiomis firmomis, kurios sako „nuo visko apdraudžiam“ – jos dažniausiai meluoja.

Ar tikrai saugu siųst vertingus daiktus mikroautobusu į Angliją?

Saugiau nei siuntiniu per kokį nors pašto terminalą, man rodos. Paimu atgal – man atrodo. Na, bet realiai: mašina su GPS, daiktai kraunami tik vieną kartą (neperkraustomi per penkis tarpinius sandėlius), vairuotojas žino kas viduje. Kartais klientai veža net meno kūrinius arba antikvarinius baldus. Tada jau dedame į priekį, į salone esančią erdvę. Šiaip aš asmeniškai labiau pasitikiu vairuotoju nei begale grandžių, kurios vykdo didžiuosius krovinius. Bet visada yra rizika. Kelias yra kelias. Blogas kelias, slidi danga, apsnigęs Doveris – visko pasitaiko.

Dokumentai, muitai – viskas kas „oficialu“

Ar dabar po Brexit dar reikia kažkokių popierių siunčiant į Angliją?

Reikia, ir tai nejuokinga. Nors ir mikroautobusas yra mažesnė transporto priemonė, bet muitininkams tai nerūpi. Reikia packing list – sąrašo to, kas vežama. Kartais paklausia prekės kilmės, kartais – ar nepažeidžiamas koks nors importo draudimas. Čia klientai dažnai apsigauna – galvoja, kad mikroautobusas prasmuks kaip turistinis. Nieko panašaus. Pasienis tarp ES ir UK dabar tikras. Aišku, vairuotojai žino savo darbą, jie atsiveža T1 arba eksporto deklaracijas, bet tu pats turi žinot kas tavo dėžėse. Jeigu sako, kad „popieriai nereikalingi“ – bėk iš tenos firmos.

Ar reikia mokėti muitus ar kokius papildomus mokesčius atsiimant krovinį Anglijoje?

Jei veši asmeninius daiktus, dažniausiai ne, jei jie naudoti ir ne parduotuvinis krovinys. Bet yra niuansų. Jau žmonės buvo prikibę dėl naujų elektrinių įrankių, kuriuos latvis bandė prašyti kaip „naudotus“ – muitininkai tuoj pat pamatė, kad pakuotė plėvelėje. O jei veši verslui – čia visai kita kalba, ten jau importo PVM, muitai, deklaracijos. Asmeninis perkraustymas lengviau. Man rodos (na, velniop, vėl tas žodis – man atrodo) dabar leidžiama iki tam tikros vertės be muito, bet tiksliai pasakyti nesiryžtu, nes taisyklės keičiasi kaip kojinės. Geriau pasitikrinti su muitinės agentu.

O jei muitininkai paprašys atidaryt dėžę – kas tada?

Turi atidaryt, jei jie prašo. Ir čia ne diskusijų klausimas. Vairuotojas negali atidaryti be tavo leidimo fiziškai, bet muitinė gali liepti. Tada jis paskambina tau. Kartais būna labai kvailų situacijų: klientas įsipakavo daiktus, o ant viršaus prirašė „drabužiai“, o viduj – žvejybos įranga. Muitininkas atidaro, pamato nepriskaitytus daiktus ir prasideda. Geriau rašyti tiesą packing liste. Taip, gali atrodyt kad per daug informacijos, bet taip išvengsi ne tik delsimo, bet ir galimų baudų. Anglijos muitininkai dabar budrūs, ypač Doverio poste.

Kas gali supist – atsiprašau, sugest – ir kaip tai atpažinti

Kaip suprast, kad vežėjas tik žada, bet pristatymo nematysiu?

Kai telefone viskas skamba per gerai. „Pigiai, greitai, rytoj paimsim, poryt atvešim“. Jokios sutarties, jokio adreso biure, tik mobilaus numeriai. Kartais būna kad paima daiktus, tada pradeda plotis, kad reikia dar mokėti už saugojimą pasienyje (nors jo nėra). Realios įmonės turi svetainę, registraciją, vežėjų licenciją. Ir svarbiausia – jos nebijo pasakyti „ne“ absurdams. Jeigu tu nori vežti pirotechniką ir šaldytuvą vienu metu – normalus vežėjas atsisakys. O apgavikas sako „užteks pinigų ir būs gerai“. Nebus gerai. Mūsų srityje pasitaiko tokių.

Ar pasitaiko, kad mikroautobusas vėluoja labiau nei planuota?

Žinoma. Praeitą žiemą Doveryje buvo tokia sumaištis su sniego audromis, kad vairuotojas Marius užstrigo 18 valandų. Ne jo kaltė. Mūsų klientė skambino kas dvi valandas, aš irgi nervinausi. Bet čia force majeure. Būna vėluojama ir dėl techninių gedimų – štai praėjusį mėnesį kitam kolegai sutrūko važiuoklė prie Liuksemburgo. Teko kviest kitą mašiną, perkrauti. Krovinys vėlavo dvi dienas. Tai jei tau žada „100% tikslumą“ – meluoja. Net nuosavas automobilis gali sugesti. O čia tarptautinis maršrutas, vairuoja žmogus, kimba visokie netikėtumai.

O jei mano daiktai didesni nei aš pasakiau – kas nutinka tada?

Tuomet vairuotojas turi teisę atsisakyti pakraut perteklių arba paprašyti papildomo mokesčio. Buvę, kad klientas pasakė „trys dėžės“, o atvažiavus paaiškėja, kad trys dėžės, sofa, šaldytuvas ir dviejų dalių spinta. Mikroautobusas netelpasi. Tada arba tampiame kaip tetris, rizikuodami saugumu, arba atsisakome dalies. Ir šiaip, krovinio apimtis – svarbiausias dalykas skaičiuojant kainą. Jei suvartoji daugiau kubų – logiška mokėt daugiau. Geriausias patarimas: siųsk nuotraukas prieš paimant. Tada nebus nemalonių staigmenų nei tau, nei vairuotojui. O ir aš žinosiu ką planuot.

Procedūros ir tokie dalykai prieš išvažiuojant

Ar vairuotojas padeda krauti ir iškrauti daiktus Anglijos gale?

Paprastai taip, vienas vairuotojas įsikrauna pats, bet rimtesniems daiktams reikia pagalbininko. Kai kurios mūsų mašinos turi hidraulinį keltuvą – tada baldą nuleisti lengviau. Bet jei be lifto 5 aukštas... na, ten jau reikia derėtis. Aš asmeniškai visada sakau: dėl neštuvų – klauskit iš anksto. Nes buvo atvejis, kai Londone verslininkas tikėjosi, kad vairuotojas vienas įneš seifą į antrą aukštą. Seifas sveria 120 kg. Ne, neįneša. Tada tenka ieškot pagalbos vietoje. Vairuotojas vairuoja ir prižiūri krovinį – ar nešėjas – jau atskira paslauga.

O jei aš gyvenu kaime, užsipuolęs už kampo – kaip ten su pristatymu?

Čia problema. Mikroautobusas nors ir mažas, bet vis tiek didesnis už Passatą. Jei tavo sodybos kelias yra 300 metrų žvyru pro mišką – ne, neprivažiuos. Tada susitariame artimiausiame taške: pubas prie kelio, Tesco parkelis, arba tiesiog kelkraštyje normalesniame kaime. Anglijoje visko yra – nuo super platus autobanų iki kelių, kur prasilenkt su avimi problema. Aišku, mes visada ieškome sprendimo. Kartais patariame klientui atsivežti priekabą arba išsinuomoti mašiną kelioms valandoms. Nes per greitą krovinių pristatymą mikroautobusais į Angliją – saugiai svarbiausia neįklimpsti purve.

Ar galima pervežt maisto produktus, sūrius, dešras?

Techniškai galima, bet labai ribotai. Anglija turi griežtas taisykles dėl gyvūninės kilmės produktų importo. Po Brexit tai tapo dar griežčiau. Sūriai, dešros, kiaušiniai – praktiškai draudžiami asmeniniams kroviniams virš tam tikro kiekio. Gal po kilogramą su savimi rankinėje – praleidžia. Bet dėžėje su likusiais baldais – rizikinga. Buvo atvejis, kai vairuotojas turėjo palikt 15 kg varškės muitinėje. Klientas pyko, bet ką padarysi – taisyklės. Jau geriau vežti sausą maistą: grikiai, šokoladai, makaronai. Neaišku ar leis, bet šansai didesni.

Esmė ir smulkmenos apie užsakymą

Kas yra tas „ekspresinis“ pristatymas – ar tikrai jis greitesnis už įprastą?

Dažnai tai marketinginis triukas. Ekspresinis reiškia, kad mašina važiuoja tiesiai pas tave ir nevažiuoja niekur kitur. Bet fiziškai kelias nesutrumpėja. Kanalas vis tiek tas pats, Prancūzijos greičio ribojimai – irgi. Skirtumas yra prioritetinis pristatymas ir mažiau krūvių. Bet jei tau sakoma, kad ekspresinis mikroautobusas padarys per 1 dieną iš Vilniaus į Mančesterį – nelabai tikėk. Teorij galima, jei dviem vairuotojais per parą be sustojimų. Bet po to seka 45 valandų poilsis ir delsimas kitur. Tad ekspresas – dažnai tiesiog individualus mikroautobusas, greičiau nei surinktinis.

Ar sekmadieniais ir per šventes pristatinėja mikroautobusai?

Labai retai. Darbo laiko reglamentavimas Europoje griežtas. Vairuotojai privalo ilsėtis. Šventės – ypač Kalėdos, Naujieji – tada kanalai užkimšti, maitinimo vietos uždarytos, vairuotojas negali net pasinaudot tualetu normaliai. Tik techninėse pertraukose. Mes asmeniškai stengiamės per šventes nevežioti, nebent klientas sutinka mokėt dvigubai ir vairuotojas savo noru dirba. Bet tai ne ekologiška ir pavojinga. Tad jei tau reikia iki Kalėdų – planuok bent savaitę prieš. O jei kas nors žada per pačias šventes – klausk, ar jie turi leidimą verst vairuotoją kaip vergą.

Kodėl vieni vežėjai sako „dvi dienos“, o kiti sako „savaitė“?

Nes vieni turi jau suplanuotą maršrutą, o kiti laukia, kol surinks tris klientus į vieną mikroautobusą. Jei tu pataikei į tuščią mašiną, kuri ketvirtadienį važiuoja – dvi dienos. Jei pataikai į rinkliavą, kai dar renkama į Helsinkį, Taliną, Rygą, tik tada į Londoną – savaitė lengvai. Ir dar, mažos įmonės kartais parduoda pirma, o paskui ieško mašinos. Tada terminai pasidaro gumija. Aš pats (atsiprašau, mūsų biuras) stengiamės sakyti realius terminus. Kartais net prarandam klientą, nes nepagiriu pačio greičiausio, bet po to bent nereikia aiškintis dėl vėlavimo.

Paskutiniai, bet ne mažiau svarbūs klausimai

Ar galima mokėti grynais vairuotojui atvežus krovinį?

Kai kurie mūsų klientai taip daro, bet aš nepatarčiau. Pirma, vairuotojas ne visada gali pagrįsti grynuosius, jei kiltų koks nors kebeklė su mokesčiais. Antra – čia yra kurjeris, ne bankomatas. Geriau bankinis pavedimas arba kortele išanksto. Yra buvę, kad Londone klientas sumokėjo grynais, vairuotojas parėjo į Lietuvą, o pasirodo – padirbti banknotai. Na, dramos. Oficialus atsiskaitymas – tavo ir mūsų saugumui. Aišku, jei tikrai neturi kito pasirinkimo – derinam individualiai. Bet atsimink: popierinis pėdsakas yra tavo draugas, kai krovinys kerta sienas.

Koks pats geriausias būdas supakuoti daiktus, kad jie nekentėtų kelyje?

Storos dėžės, burbulų plėvelė, ir nesistengti sutalpint visko į vieną maišą. Ypač mikroautobuse, kur gali būti kitų daiktų slėgimas. Stiklinius daiktus – atskirai, apvyniok marškiniais jei neturi putų. Buvę, kad klientas supakavo stiklinį stalą į per plonus kartonus. Na, Anglijoje atsidarius radome mozaiką. Ant dėžių rašyk kas viduje. Ir nepamiršk – popierius sugeria drėgmę, plėvelė – ne. Kartais netvarkingai supakuoti daiktai išgyvena geriau nei tie, kuriuos kažkas per daug „profesionaliai“ apsuko tapetu (na, juokauju, bet buvę visko).

Ar verta pirkti papildomą draudimą atskirai?

Jei pervežiama vertė viršija tarkim du tūkstančius eurų – taip, verta. CMR draudimas, kurį turi bet kuris tarptautinis vežėjas, moka pagal standartines vertes. Tavo kompiuteris gali kainuot 1500, bet CMR lentelėje jis vertas tik kelių eurų už kilogramą. Skirtumas didžiulis. Papildomas draudimas kainuoja kelis procentus nuo vertės. Kartais klientai sako „vargiai kas nutiks“ – ir dažniausiai tiesiog pasiseka. Bet aš mačiau, kaip per atlantą – atsiprašau, per kanalą – keliavęs mikroautobusas dėl staigaus stabdymo apgadino monitorių. Klientas turėjo draudimą, gavo kompensaciją. Be jo – būtų verkęs.

Ką dar svarbu žinoti, kad greitas krovinių pristatymas mikroautobusais į Angliją – saugiai – tikrai pasiteisintų?

Svarbiausia – bendravimas. Rašyk sms, skambink, klausk kvailų klausimų. Geras vežėjas neįsižeis. Mūsų darbas yra ne tik nuvežti dėžes, bet nuraminti žmogų, kuris palieka pusę gyvenimo į vieną mašiną. Atidaryk visas dėžes nuotraukoms prieš pakraunant – tai padės ir draudimui, ir tavo ramybei. Ir dar vienas dalykas – nepasitikėk vien žodžiu. Sutartis, sąskaita, el. laiškai. Jei kažkas atrodo per pigu – yra priežastis. Aš dirbu čia du dešimtmečius ir galiu pasakyt: geriau sumokėti šimtu eurų daugiau, nei vėliau ieškoti savo sofos po neaiškių žmonių garažais. Šitą žinau tiksliai.

Išvada

Tai va, greitas krovinių pristatymas mikroautobusais į Angliją – saugiai yra visiškai realus dalykas, jei rinkiesi patikimą partnerį ir pats nebandai apgaut sistemos su dokumentais. Mikroautobusas – aukso viduriukas tarp brangaus lėktuvo ir lėtos fūros. Nepamiršk paklaust dėl draudimo, nesigailėk pakavimui ir visada, na, bent jau parašykt tikrąjį daiktų sąrašą. Sėkmės kraustantis. O jei kils dar klausimų – rašyk. Aš čia dažniausiai, tik kartais pavėluoju atsakyt Nes parašymo metu galvoju apie kavą.