Greitas krovinių pristatymas į Angliją mikroautobusais šiandien: ką verta žinoti?

Per pastaruosius dvidešimt kelerių metų mačiau, kaip keitėsi krovinių pervežimas į Jungtinę Karalystę. Anksčiau tai buvo paprasta – sukrauni, važiuoji, iškrauni. Šiandien po Brexit viskas kitaip, bet viena paslauga išlieka paklausi: greitas krovinių pristatymas į Angliją mikroautobusais. Kodėl? Nes mikroautobusas pralekia ten, kur vilkikui neprasilįs, ir gali pristatyti tiesiai prie durų Londono centre ar Birmingemo priemiestyje. Aš rašau šį tekstą ne todėl, kad noriu gražaus tinklaraščio, o todėl, kad klientai kasdien klausia tų pačių dalykų, o aš geriau atsakau vieną kartą – tiesiai, be cukraus.

Kas čia per reikalas

Kuo skiriasi krovininis mikroautobusas nuo vilkiko, kai reikia kažką nugabenti į Angliją?

Vilkikas – tai konteineris ant ratų, kuriuo vežami didžiuliai kiekiai palečių iš sandėlių į sandėlius. Mikroautobusas, na, jis mažesnis. Bet būtent dėl to jis ir pravers, jei turi baldų bute Vilniuje ir reikia juos nuvežti iki namų durų Liverpulyje. Mes galim įvažiuoti į senamiesčio gatvelę, pasukti į kiemą, o fūra ten paprasčiausiai netilptų. Aišku, tūrio nuvešim mažiau – jei turi pilną gamyklą, rinkis vilkiką. Bet kai reikia lankstaus sprendimo, mikriukas nugali masę. Vienas vairuotojas, viena mašina, daiktai juda be perkrovimų.

Ar į tą patį mikroautobusą galiu prigrūsti ir sofą, ir dviratį, ir savo augintinį?

Teoriškai taip, bet reikia galvoti apie praktiką. Augintiniai – tai jau visai atskira istorija, tam reikia veterinarinių pažymų, o ne kiekvienas vežėjas sutiks vežti gyvūną šalia baldų. Aš asmeniškai stengiuosi to išvengti, nes katei nepatiks važiuoti tris dienas. Dviratis (ai, jei electric – ne, paprastas dviratis) tilps jei nimsim priekinį ratą. Sofą apvyniosim. Bet jei viską grūsi chaotiškai, atvažiavus rasi subraižytą odą. Geriau siųsk daiktus, o katiną – lėktuvu. Arba bent jau atskiru reisu.

Koks tūris iš tikrųjų telpa į tokį perkraustymų mikroautobusą?

Standartinis Mercedes Sprinter turi tryliką–penkiolika kubinių metrų. Kai kurie didesni modeliai pareina iki septyniolikos, bet skaičiuok maždaug dvylika, nes ten dar reikia vietos apsauginiams paklotėms. Turėjau atvejį, kai klientas bandė sutalpinti dvidešimt dviejų kubų krovinį į penkiolikos kubų mašiną. Neįmanoma. Teko gabenti dalimis, o tai brangiau. Jei nežinai savo daiktų tūrio, paprastai matuojam aukštį, plotį, gylį ir padauginam. Bet atmink – oro tarpai tarp dėžių irgi "valgo" vietą.

Ar mikroautobusu gabenti daiktus į Angliją greičiau nei per DPD ar kitą kurjerinę tarnybą?

Pagalvok: kurjerinė tarnyba surenka dėžę, nuveža į rūšiavimo terminalą, perkrauvoja ant kitos mašinos. Mikroautobusas važiuoja tiesiai iš tavo senojo buto į naująją vietą. Jei kalbi apie vieną pašto siuntą – kurjeris gali būti greitesnis ir pigesnis. Bet jei turi penkias dėžes, sofą ir šaldytuvą, mikroautobusas bus ne tik greitesnis, bet patikimesnis, nes daiktai nekraustomi. Logistikos grandinės kartais pakiša koją didžiosioms kompanijoms. O mūsų mikroautobusai važiuoja tiesiai, ir tu žinai tikslią mašiną, o ne anoniminį konteinerį.

Kiek tai kainuos ir kiek truks – apie tai, ką visi klausia pirmiausia

Kiek maždaug reikia mokėti, kad pervežčiau daiktus iš Kauno į Londoną mikroautobusu?

Nėra vienos kainos. Jei turi keturias standartines dėžes, gali pakloti šešis–septynis šimtus eurų. Jei pilnas krovinys – dvylika dėžių ir sofa, tada kalbam apie tūkstantį ar tūkstantį du. Dar brangiau, jei reikia skubiai. Kuras, keltas, nakvynė vairuotojui – visa tai įskaičiuojama. Vertinant realybę, mažiausiai negalima nuvažiuoti. Bet jei radai kur nors pasiūlymą už tris šimtus eurų – saugokis. Tai arba apgavystė, arba kažkas bus pamiršta pakeliui. Sutaupyti galima, bet ne stebuklingai.

Ar man pigiau, jei važiuosiu pats drauge ir padėsiu su daiktais?

Pigiau – nelabai. Vairuotojas vis tiek turi važiuoti, mikroautobusas degina tą patį kurą, o keltas kainuoja panašiai. Bet jei važiuoji pats, gali sutaupyti skrydžio ar autobuso bilieto pinigus. Be to, pats gali prižiūrėti, kaip kraunami daiktai. Mėgstu, kai klientas važiuoja kartu, nes tada mažiau paaiškinejimu telefonu: „o kur dabar vairuotojas?“, „o kodėl jis nekelia ragelio?“. Žinoma, turi būti laisvų sėdimų vietų, o ne visada jos yra, jei krovinys užima visą saloną.

Kiek laiko daiktai važiuoja iki Anglijos, jei išvyksta šiandien?

Realiai – dvi–keturios dienos, priklausomai nuo to, kur pradedam ir kur baigiam. Iš Vilniaus iki Doverio per Lenkiją ir Vokietiją – maždaug trisdešimt valandų vairavimo, bet nevažiuojam be sustojimų. Vairuotojas privalo ilsėtis pagal tacho reikalavimus, o eilės prie keltų gali užtrukti. Buvau beveik tikras, kad vienas reisas užtruks penkias dienas dėl sniego Prancūzijoje, o pasitaikė sausa ir suspėjom per tris. Jei reikia į Škotiją, pridėk dar dieną. Šitie reisai neviršija šviesos greičio, bet ir nenuobodžiaujam pakeliui.

Ar galima užsakyti pristatymą šeštadienį, nes skubu?

Galima, bet pridėk papildomą mokestį. Šeštadienį daugelis sandėlių Anglijoje nedirba, o gyvenamieji rajonai kartais labiau nervinasi dėl barsščiojančio mikroautobuso savaitgalį. Bet jei skubu – darom. Vairuotojai irgi žmonės, jie nori matyti šeimas, bet už priemoką galima derėtis. Aš rekomenduoju nepulti į paniką dėl savaitgalio, bet jei tai verslo siunta ir klientas laukia iki sekmadienio vakaro, tada taip, galima atvažiuoti ir tada. Reikia tik planuoti iš anksto, o ne penktadienio vakarą skambinti mano telefonu.

Kodėl kai kurie vežėjai skaičiuoja kainą į abi puses, jei mano daiktai važiuoja tik į Angliją?

Mikroautobusas turi grįžti atgal į Lietuvą. Grįždamas tuščias, jis degina kurą, bet neuždirba. Todėl kaina dažnai padengia ir kelionę atgal, arba vežėjas turi surasti krovinį atgal į Europą. Tas pats kaip su taksi į oro uostą – kartais moki dvigubą tarifą. Yra palankesnių kainų, jei vežėjas jau turi užsakymą atgal, bet tai loterija. Realybėje pilnas reisas į vieną pusę retai būna ekonomiškas, nebent tu moki už visą mikroautobusą iš penkių vietų sau. Aš to stengiuosi išvengti – geriau derėtis dėl dalinio krovinio.

Popieriai ir muitinė – ko žmonės bijo labiausiai

Ar mano baldai tikrai neprapult pasienyje po Brexit?

Bijosi teisingai, nes muitinė – ne pokštai. Po Brexit JK yra trečioji šalis, todėl kiekvienas krovinys tikrinamas arba deklaruojamas. Jeigu turi normalų sąrašą, o vežėjas žino, kaip pildyti CMR ir eksporto deklaracijas, viskas praeis. Mačiau atvejų, kai žmonės vežė „asmeninius daiktus“ be sąrašo, ir pasieniečiai saugojo mašiną keturias valandas. Paskutinį rudenį vieno kliento daiktai Doverije užtruko, nes jis pamiršo nurodyti serijos numerį ant pianino. Nebūna katastrofos, jei pasiruoši. Bet jei tingi popieriais – gali užtrukti.

Kas yra tas T1 ir ar man jo reikia?

T1 – tai tranzito procedūra. Esi matęs tas žalsvai geltonas plombas ant vilkikų? Tai va, čia lygiai tas pats, tik dokumentinis lygmuo. Vežėjas dažniausiai pats tvarko T1, bet tu turi pateikti tikslų krovinio sąrašą. Aš ne visada atsimenu kiekvieną muitinės kodą iš galvos – kartais tenka pasitikslinti. Jei vežėjas sako, kad „viską padarys“ ir net neklausia, ką veži – bėk nuo jo. Nes be T1 krovinys gali įstrigti uoste. Aš sprendimus paprastai palieku tarpininkams, nes jie žaidžia taisyklėmis kasdien.

Kokiu kalba rašyti daiktų sąrašą – lietuviškai, angliškai, gal rusiškai?

Angliškai. Taškas. Gali ir lietuviškai, bet tada vežėjas vis tiek vers į anglų kalbą muitinei. Gaunu sąrašus visokiausius – kartais žmonės rašo „vaza, kažkokia, ruda“. Reikia aprašymo: medžiaga, paskirtis, kiekis. Jei siunti baldus, rašyk „wooden cabinet for household use“, o ne „spintelė“. Rusiškai rašyti nerekomenduoju, nebent vairuotojas iš Kenterberio staiga moks rusiškai. Muitininkas Anglijoje skaito angliškai. Jei vengi rašyti angliškai, mokėsi daugiau už vertimą arba patikslinimą.

Ar aš pats turiu važiuoti į muitinę, ar vežėjas tvarko formalumus?

Tu turi rūpintis tik sąrašu, o vežėjas – popieriais. Bent jau taip turėtų būti normalioje kompanijoje. Kai buvau jaunesnis, klientas pats nuvažiavo į Doverio muitinę, nors nereikėjo – praleido pusdienį, grįžo piktas. Šiandien dažniausiai viskas vyksta elektroniniu būdu prieš krovinį pasiekiant uostą. Tavo daiktai gali būti patikrinti fizinai, bet tai muitininkų darbas. Svarbu – iš anksto atsiųsti sąrašą ir negrūsti daiktų, kurių negalima eksportuoti. Jei vežėjas sako: „važiuojam, o ten pamatysim“ – nesutikk. Geriau tegul tvarko viską, kol tu geri kavą.

Ar galiu siųsti su kroviniu daiktus, kurie lengvai sprogsta – degtukus, dažus, balionėlius?

Ne. Ir dar kartą – ne. ADR kroviniai, arba pavojingos prekės, mikroautobusuose gabenami tik pagal griežtas taisykles. Jei turi aerozolių dezodorantų rinkinį, geriau atiduok kaimynui. Turėjau klientą, kuris slėpė dujas kepimo aparatui po dėžėmis su batais. Muitinėje aptiko, vežėjas gavo baudą. Reali istorija. Paprastai žmonės nesupranta, kad buitiniai daiktai gali būti pavojingi. Jei abejoji – klausk iš anksto. Mes tikrinam, bet geriau, kad nereikėtų. Nekenčiu tokių siurprizų pakeliui.

O jeigu muitininkai nusprendžia atidaryti mašiną ir viską patikrinti – kiek trunka?

Vieną valandą arba tris dienas. Jei popieriai tvarkingi ir daiktai atitinka sąrašą, greičiausiai per kelias valandas. Bet jei randa kažką neaiškaus – pavyzdžiui, dvylikos dėžių vietoje penkiolika, arba dėžėje įrankiai neparašyti – prasideda. Buves atvejis: vairuotojas Doverije laukė beveik dvi paras, nes klientas įmetė papildomą dėžę su knygomis, bet pamiršo ją deklaruoti. Kniegos neatrodo kaip kriminalas, bet pažeidžia taisyklę. Muitinės tikrinimas nėmaloni, bet įveikiamas, jei esi sąžiningas nuo pradžių.

Kaip tai atrodo gyvenime, ne ant popieriaus

Ar vairuotojas padės man išnešti daiktus iš buto, ar jis tik sėdi kabinoje?

Vienas vairuotojas privalo vairuoti, o ne dirbti samdinio darbą. Jei krovinys prie mašinos, jis padės sudėti. Bet nešti iš penkto aukšto be lifto – tavo arba samdytų perkraustytojų problema. Galim už papildomą mokestį atsiųsti du vyrus, bet derėtis reikia iš anksto. Buvęs atvejis Kliplyje – vairuotojas atsisakė nešti metalinę spintą iš rūsio, nes nugarą skaudėjo. Suprantamai. Todėl jei turi sudėtingą iškrovimą, pasakyk iš karto. Ne tik priešpaskutinę dieną, kai jau viskas sutarta.

Kas jei mano gatvė Londone siaura kaip pašto ženklas – kaip mikroautobusas ten prisispaus?

Tipiška problema. Noting Hill arba Kensingtone gatvelės tokios, kad šoninis veidrodis vos prasilenkia su dviračiu. Tokie iššūkiai mums – kasdienybė. Jeigu žinau iš anksto, planuojam stovėjimą gretimoje aikštelėje ir vežam vežimėliu. Kartais tilps tiesiai prie durų, kartais reikės penkiasdešimties metrų. Svarbu pranešti apie apribojimus. Buvau situacijoje prie Bristoli – teko krauti pro kiemą, nes gatvėje stovėjo automobiliais apkrautas abu šaligatviai. Gyvenimiška. Jei bijai, atsiusk nuotrauką gatvės – mes pasakysim ar tilpsim.

Kaip aš žinosiu, kur dabar yra mano daiktai, kai jie važiuoja per Europą?

Nesuprantu, kodėl žmonės įsivaizduoja GPS sekiklį kiekvienoje dėžėje. Realybėje mes skambiname. Vairuotojas keliauja, sustoja degalinėse, porą kartų per dieną atsiliepia telefonu. Kai kurios didesnės kompanijos turi online sekimą, bet jei dirbi su mažesniu vežėju, gauni numerį ir žinai, kad „važiuoja per Belgiją“. Siūlau nesikankindinti kas valandą – vairuotojai nemėgsta, kai skambinėji trisdešimt kartų. Du–trys skambučiai pakeliui pakankamai. Kai mašina artėja prie keltų, dažnai pranešam. Privalumas – žinai tikslią mašiną.

Ar vairuotojas kalbės angliškai, kai skambės į duris Mančesteryje?

Angliškai? Na, „yes, hello, delivery“ tikrai pasakys. Jei gavėjas pradės filosofuoti apie orą, vairuotojas gali suprasti ne viską. Bet mes dažniausiai sutikrinam adresus iš anksto. Jei reikia sudėtingesnio bendravimo – išsiaiškinti, kur palikti raktus, suderinti liftą daugiabutyje – darom telefonu su tavimi. O jei pats gavėjas urzgališkai klebetoja, kartais prašome tavęs būti tarpininku. Nepatogu, bet veikia. Daugelis vairuotojų per dvidešimt metų pramokę kasdieninės anglų kalbos. Aš pats ne šimtu procentų laisvai nekalbu, bet prekiniu klausimu susitarti visada pavyksta.

Ar galiu padėti kroviniui naudotą skalbimo mašiną – ji jau nebe pirmo jaunystės?

Naudotą skalbimo mašiną galima, bet tik jei sausa ir švari. Neišsuktu vamzdeliu ir be dvokiančių likučių. Aš neleisčiau vežti šlapių daiktų, nes tris dienas mikroautobuse gyvens blogas kvapas, o kitas klientas gali paveldėti pelėsį. Jei ji veikia, yra švari viduje, apvynioji plėvele – ok. Buvęs atvejis: klientas siuntė šaldytuvą, kuriame buvo pamiršta dešimties dienų varškė. Ne, nevešam taip. Išmesk tą varškę pats, o ne tikėkis, kad vairuotojas tvarkys. Buvęs pervežimas į Anglija mikroautobusu vos nepasibaigė dezinfekcija vietoj iškrovimo.

Kur daiktai miega naktį, jei važiuojama tris dienas – ar jie paliekami aikštelėje?

Daugelis galvoja, kad vairuotojas miega kabinoje ir viskas saugu. Iš dalies taip – yra miegamoji vieta. Bet jei krovinys vertingas, stojama saugomose aikštelėse. Nenoriu meluoti: ne visada pavyksta tobula vieta, ypač kai vairuotojas pavargęs ir reikia tuoj pat sustoti. Bet profesionalai renkasi gerai apšviestas degalines su kameromis. Kartais sumokam už saugomą stovėjimą. Tai geriau nei rizikuoti miške prie autostrados. Tavo daiktai – tavo atsakomybė rinktis patikimą vežėją, kuris neatvers miego aikštelės bet kur.

Kai prisideda bėdų arba kai nori keistų dalykų

Kas jei važiuojant per Prancūziją nuteka kažkokios alyvos lašas ant mano kilimo?

Tai jau arba draudimo, arba didelės problemos klausimas. Normalus vežėjas turi CMR draudimą, kuris dengia sugadinimą. Bet yra niuansų. Jei kilimas blogai supakuotas ir alyva palieka dėmę – įrodyti gali būti sunku. Buvęs atvejis: aušinimo skystis lašėjo ant kartono, sugadino knygas. Draudimas sumokėjo, bet reikėjo nuotraukų prieš pakrovimą. Todėl mes fotografuojam krovinį. Jei vežėjas to nedaro – raudona vėliava, ne tik dėl alyvos, bet dėl bet kokios rizikos. Aš visada sakau: geriau penkios nuotraukos, nei šimtas paaiškinimų vėliau.

Ar jūs vežate ir... na, visokius „pilkos zonos“ daiktus – be dokumentų, be kvitų?

Ne. Absoliučiai ne. Per dvidešimt metų mačiau daug kvailysčių: kažkas slėpė cigaretes porceliane, kažkas – nelegalias prekes po drabužiais. Tai ne tik mūsų politika, tai – įstatymas. Jei randi vežėją, kuris sako „duok šimtą grynų ir aš nežiūrėsiu kas viduj“ – bėk. Ne tik gali prarasti daiktus, bet ir gali baigtis baudžiamąja byla. Aš neiemsčiau tokios rizikos dėl nieko. Geriau mažiau reisų, bet sąžine švarią. Tokių „pigių vežėjų“ yra rinkoj, ir jie gadina visiems įvaizdį. Būk protingas ir neieškok problemų.

O jeigu staiga nusprendžiu, kad daiktai nereikalingi Londone, o reikia Mančesteryje – ar galima pakeisti maršrutą?

Techniškai jei vairuotojas dar tik Lietuvoje – taip, derinam. Bet jei jau kerta Prancūziją ir tu paskambini dėl Mančesterio, problematiška. Anglija nėra maža, o iš Doverio į Londoną, o tada atgal į Šiaurę, gali kainuoti papildomus tris šimtus mylių ir pusantros dienos. Turėjau klientą, kuris pakeitė adresą dukart. Antrą kartą mandagiai atsisakiau. Greitas pristatymas mikroautobusu į Angliją reiškia, kad maršrutas planuojamas tiksliniams taškams. Staigūs šokinėjimai po salą kaip triušio – ne mūsų stilius, nebent mokėsi kaip už atskirą reisą.

Kodėl kai kurie vežėjai prašo mokėti tik grynaisiais ir neduoda jokio kvito?

Tai klasikinis „pilki“ vežėjai. Jie prašo grynųjų be kvito dėl dviejų priežasčių: nenori mokėti mokesčių ir nenori prisiimti atsakomybės. Aš tokius pažįstu metų metais – pigesni, bet kai dingsta daiktai, tu neturi nei kas atsakingas, nei prie ko kabintis. Kvitas arba sąskaita faktūra – tai tavo draudimo policija. Aš suprantu, kad norisi sutaupyti, bet jei žmogus slepia pavardę ir įmonės kodą, klausk savęs – kodėl? Geriau sumokėk šimtu eurų daugiau, bet žinok, kad daiktai neatsidurs pamiškėje arba juodojoje rinkoje. Saugokis pigios pagundos.

Greitas krovinių pristatymas į Angliją mikroautobusais šiandien nėra raketų mokslas, bet reikalauja sveiko proto ir normalaus vežėjo. Nepatikėk pasakomis apie stebuklingus du šimtus eurų, pasirūpink popieriais ir visada turėk sąrašą. Jei rasi žmogų, kuris atsako tiesiai, nerakinėja akių ir nebijo pasakyti „nežinau, bet patikrinsiu“ – laikykis jo. Aš per dvidešimt metų sugedau tiksleti tik tokius klientus, kurie patys nori viską suprasti. Toks pervežimas – tai santykiai, ne tik ratai.