Greitas krovinių pristatymas į Angliją – ar realu per 2–5 dienas?

Žmonės dažnai skambina ir klausia, ar galime kitą dieną jau būti Londone. Na, realybė tokia, kad greitas krovinių pristatymas į Angliją per 2–5 dienas yra įmanomas, bet ne visada taip paprasta, kaip atrodo. Aš dirbu šitoje srityje jau dvidešimt trejus metus ir mačiau visko – kai vežėjas aplenkia lėktuvą savo greičiu, o kai numatytos dvi dienos virsta dviejų savaičių košmaru. Nešokinėsiu su sąrašais kaip robotas. Tiesiog atsakysiu į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kas savaitę. Jei planuoji siųsti prekes iš Lietuvos į JK, turbūt ir tave kankina tie patys rūpesčiai.

Kas lemia greitį, kai vežame į Angliją?

Ar galima tiesiog pristatyti krovinį į Angliją per dvi dienas iš Lithuanos?

Taip, galima, bet tik jei viskas idealiai sutampa. Vairuotojas turi būti tuoj pat laisvas, krovinys jau supakuotas, ne sezono pikas, o muitinėje – eilės kaip prekybos centre sekmadienį. Kartą vežėme elektronikos siuntą į Londoną – išvažiavo antradienio vakare, ketvirtadienio rytą jau buvo vietoje. Bet tai buvo FTL, pilnas sąstatas, vairuotojas važiavo tiesiai. Jei tai dalinis krovinys, gali tekti palaukti, kol surenkami kiti daiktai. Tada tos dvi dienos virsta keturiom. Niekas apie tai garsiai nešneka, bet taip yra.

Kodėl vieni sako, kad krovinių pristatymas į Angliją trunka 2 dienas, o kiti žada savaitę?

Skirtingi vežėjai skirtingai skaičiuoja. Vieni matuoja nuo laiko, kai fūra išrieda iš jūsų kiemo (na, sandėlio). Kiti – nuo tos akimirkos, kai sutvarkomi visi popieriai. Mačiau įmonių, kurios gražiai rašo „2–5 dienos“, o tada pradeda ieškoti laisvos mašinos tris dienas. Tuomet tavo krovinys guli sandėlyje ir laukia. Be to, kas, jei jie negabena kasdien? Yra tokių, kur važiuoja į Angliją tik antradieniais ir penktadieniais. Tai jei pateiksi užsakymą trečiadienį, kelionė prasidės tik kitą savaitę. Tokių niuansų niekas pirmajame puslapyje nerodo.

Kainos – kodėl taip skiriasi skaičiai?

Kiek šiuo metu kainuoja greitas krovinių pristatymas į Angliją?

Sunku pasakyti tiksliai nepamačius prekių, bet orientyrą galiu duoti. Dalinis krovinys į Londoną dažnai kainuoja nuo 300 iki 700 eurų už pirmąją paletę arba kubą, priklausomai nuo svorio. Pilnas furgonas – nuo 1800 iki 2800 eurų. Bet ką čia aš, pasižiūrėk pats rinkoje – kainos pastaruoju metu šoktelėjo dėl kuro ir draudimo. Yra vežėjų, kurie pasiūlys 150 eurų. Rimtai, šimtą penkiasdešimt. Dažniausiai tai spąstai. Paskui prisideda kuras, muitinės paslaugos, krovos darbai. Aš tokių pigiausių variantų neimčiau net priešui pavydėdamas. Nebent nori nuotykių.

Kodėl vienas biuras prašo 500 eurų, o kitas 1200 už tą patį maršrutą?

Tai dažnai reiškia, kad vieni rūpinasi tavo pritraukimu, o ne pačiu pervežimu. Būna, kad tarpininkas, neturintis nė vienos fūros, pasiūlo juokingą kainą, pasiima avansą, o tada ieško, kas per pigiai nuveš. Tavo krovinys tampa kamuoliu, kurį spardo iš kampo į kampą. Normalus greitas pervežimas į Jungtinę Karalystę kainuoja: degalai, vairuotojo alga, draudimas, amortizacija ir pelnas. Jei kaina per žema, kažkas iš to sąrašo kentės. Dažniausiai – saugumas ir laikas. Fūra su 400 eurų kelionei neapsimokės dirbti sąžiningai. Aš taip sakyčiau.

Popieriai – na, jie visada svarbūs

Kokių dokumentų reikia, kad krovinys prasmuktų pro muitinę be stresų?

Pakuotės lapas – CMR, sąskaita faktūra, kartais kilmės sertifikatas. Jei prekės specifinės – dar ir importo licencijos. Po Brexit viskas tapo rimčiau. Dabar reikia ir EORI numerio, ir tinkamai užpildytų deklaracijų. Vienas klientas vežė baldus – pamiršo nurodyti medžiagos HS kodą. Fūra pastovėjo Doverio pusėje pusantros paros. Tokių klaidų kaina – ne tik laikas, bet ir pinigai. Vairuotojai ne visada žino, kaip teisingai suformuluoti aprėpimą (ar kaip ten, aprašymą), tai geriau, kad pasiruoštum dokumentus iš anksto.

Ar po Brexit tikrai viskas taip pasikeitė, kad dabar baisu gabenti krovinius į Angliją?

Pasikeitė, bet jei dirbi su žmonėmis, kurie tai daro kasdien, baisu nebūtinai. Dabar Anglija – trečioji šalis, nebe ES narys, todėl muitinės tikrinimai dažnesni. Bet sistemai veikiant sklandžiai, krovinys praleidžiamas greitai. Būna dienų, kai viskas vyksta per kelias valandas. Būna ir tokių, kai muitininkas nusprendžia patikrinti kiekvieną dėžę. Čia jau dzin kaip aš norėčiau, kad būtų kitaip. Faktas – formalumai padvigubėjo. Man rodos, kad dar po truputį keisis taisyklės 2025 metais, bet tiksliai pasakyti negaliu, nes ten visi sienų klausimai politiniai. Sekite naujienas.

Kas atsitiks, jei vežimui reikalingo EORI numerio neturiu po ranka?

Tada fūra panašiai kaip eilėje prie specialisto be talono – stovi ir laukia. EORI reikalingas importui į JK. Jei jo neturi, krovinys nebus išleistas iš muitinės sandėlio. Kartais tarpininkas gali padėti suformuoti laikinus dokumentus, bet tai kainuoja laiko ir papildomų mokesčių. Turėjau atvejį, kai klientas galvojo, kad jo Saksės (ar kaip ten jis vadinos) įmonės kodas tinka. Netinka. Skambinau dispečeriui, liepė stabdyti fūrą Lenkijoje, kol sutvarkėm. Praradom beveik parą. Tai ne pabaiga pasauliui. Bet greitas pristatymas tada tikrai sutrinka.

Realybė – ne viskas būna tobula

Ką daryti, jei krovinys stringa Olandijoje ir nejuda tris dienas?

Pirmiausia – skambinti vežėjui ir klausti, kas per velnias vyksta. Kartais tai kamštis kelyje arba gedimas. Kartais vairuotojas tiesiog pasiėmė per daug užsakymų ir bando suktis. Buvęs atvejis: vežėjas, kurio vardu neatskleisiu, sustojo Roterdamo apylinkėse, nes sugedo vilkiko stabdžiai. Tris dienas. Klientas Anglijoje – prekybos centro savininkas – prarado sutartį. Labai nemaloni situacija. Tokiu atveju svarbu turėti raštišką sutartį su baudomis už vėlavimą. Nors realiai pinigai neatstos prarasto kliento. Geriausia – iš anksto pasitikrinti, ar fūra techniškai tvarkinga.

Ar buvę, kad krovinys pakeliui į Birminghamą arba kitą miestą paprasčiausiai dingo?

„Dingo“ – gal kiek per dramatiškai pasakyta. Fūra kaip laive nepaprastai neprapuls. Bet buvę, kad vežėjas pakeitė maršrutą, iškrovė krovinį kažkokiame terminale, o tada pametė jį tarp 200 kitų palečių. Tada rado po savaitės. Arba buvo atvejis, kai vairuotojas pavogė dalį prekių. Retai, bet pasitaiko. Dėl to pasirūpink draudimu ir stebėjimo sistema. GPS moduliai padeda. Jei pervežiama brangi elektronika į Manchesterį, gal ir privalai turėti atskirą draudimo polisą. Standartiniai CMR draudimai ne visada dengia visą vertę. Ne viskas idealu.

Techniniai dalykai – kas, kaip ir kodėl

Ar FTL visada greitesnis nei LTL, kai reikia greito pristatymo į Angliją?

Dažniausiai taip. Pilnas krovinys važiuoja tiesiai iš taško A į tašką B. Nėra sustojimų kituose sandėliuose. Dalinis krovinys renkamas iš kelių vietų, o Anglijoje gali būti dar perpakuojamas per kitą pervežėją. Pavyzdys: vežėme medicinos įrangą iš Kauno ligoninės į Oksfordą. FTL – vos per 48 valandas, nes vairuotojas naktom slenkamuoju režimu važiavo tiesiai. O štai LTL siunta tos pačios savaitės metu iš Klaipėdos surinkinėjosi keturias dienas. Aišku, LTL pigiau. Renkiesi tuomet, kai laikas nėra kritinis. Jei skubi – mokėk už pilną fūrą.

Koks automobilis geriausiai tinka, jei reikia labai skubaus gabeno į Angliją?

Atvirai – koks skirtumas, jei jis tvarkingas? Gali būti vilkikas su tentu, šaldytuvas ar net furgonas, jei mažesnis kiekis. Svarbu, kad techninė apžiūra galioja, vairuotojas turi leidimus dirbti JK (na, dabar jau ne vizą, o atitinkamas licencijas) ir kad pedalai – ne pirmo karto pasaulyje. Kartais vežėjai pasigenda senų, bet darbščių Scanių. Kartais važiuoja nauji Mercedes, bet vairuotojas nežino kelių. Pats geriausias „automobilis“ šitam darbui yra patikimas vairuotojas, kuris žino, kur apeiti kamščius aplink Londoną. Hardware'as yra antraeilis.

Kiek realiai trunka krovinių pristatymas į Angliją iš Vilniaus vidutiniškai?

Jei viskas tvarkoj, per 3–4 dienas. Į Londoną – galima ir per 2,5 dienos. Į Škotiją – pridėk dar dieną, nes reikia važiuoti ilgiau, nors tilto ten nėra, tik tunelis po vandeniu. Skaičiuok maždaug 2200 kilometrų. Vairuotojas gali dirbti 9 valandas per parą. Greitai nubėgusios dienos. Kartais užsakovai nori, kad kištumei krovinį į lėktuvą. Bet oro uostuose – savo logistika, brangu, o skrydis dar nereiškia, kad tą pačią dieną pristatys iki durų. Fūros – patikrintas dalykas. Pigiau ir dažnai paprasčiau.

Ruošiantis siuntimui – ką privalai žinoti?

Ar galiu pats supakuoti prekes, ar reikia samdyti profesionalus?

Gali pats, bet suprask, kad kelyje į Liverpulį ar Kardaifą bus daug vibracijos. Kartoninė dėžė, atrodanti tvarkingai garaže, gali atsiverti Doverio kalvose. Reikia tinkamo stretch folijos, palečių negalima perdžiovinti (ar perdžiovinti? na, paversti per sausa, supranti). Jei krovinys vertinamas daugiau nei 5000 eurų, geriau tegu tai padaro žmonės, kurie tai daro kasdien. Bet jei veži asmeninius daiktus į naują butą Londone ir turi laiko – pats supakuosi sėkmingai. Svarbiausia – pažymėti ant šono, jei reikia specialios padėties.

Ar piko sezono metu, pavyzdžiui, prieš Kalėdas, galima tikėtis greitų terminų?

Čia jau turiu būti sąžiningas iki galo. Gruodį – beveik neįmanoma garantuoti. Visi veža, visi skuba, keliai apledėję. Buvo situacija, kai klientas užsakė greitą pervežimą į Angliją gruodžio 15-ąją. Pažadėjau, kad padarysiu maksimaliai, bet pasakiau – nežadu prisiekti. Fūra važiavo, bet tunnelį po Lamanšu pervažiavo su 8 valandų eile. Atvežėm 5-ą, o ne 3-ą dieną. Klientas suprato, nes pats gyveno ten jau dešimt metų ir žinojo, kad Kalėdos – visko priežastis. Nesiūlyčiu didelių projektų planuoti gruodžio pradžioje, jei laikas – kritinis. Rimtai.

Ar reikia drausti krovinį atskirai, ar tai jau yra įskaičiuota į vežėjo kainą?

Vežėjas privalo turėti CMR draudimą, bet jis dažnai dengia tik eurų kilogramą – juokingai mažai. Pavyzdžiui, jei tavo prekės vertė 20 000 eurų, o svoris 200 kg, draudimas gali atlyginti tik kelis tūkstančius. Tuomet gali verkti į pagalvę. Geriau pasidomėk atskiru visavaliu draudimu. Kainuoja papildomai kelis procentus nuo vertės. Aš asmeniškai savo klientams visada rekomenduoju, ypač jei gabename į Londono finansų kvartalą brangiai techniką. Kaina maža palyginti su galimais nuostoliais. Vežėjas atsako tik už savo kaltę, o ne už stichines nelaimes maršte.

O jei prekės ne standartinės?

Ar galiu vežti maistą, gėrimus ar augalus taip greitai – per 2–5 dienas?

Maistą – tik jei turi veterinarinius sertifikatus ir temperatūros kontrolę. Alkoholį – dar sudėtingiau, nes JK turi savo akcizo taisykles. Augalai – galimi, bet reikia fitosanitarinių pažymėjimų. Sako, kad po Brexit vaisiai ir daržovės stringa labiau nei anksčiau. Tiesą sakant, aš su maisto produktais dirbu mažiau nei su pramoninėmis prekėmis, tai čia gal kiek per drąsiai kalbu. Turėk omeny, kad greitas terminas dar nereiškia, jog muitinė patikrins sertifikatus per kelias valandas. Jei popieriai tvarkingi – 2–5 dienų gali ir užtekti. Jei ne – sėdėsi ir lauksi.

Ar pavojingos medžiagos ar cheminiai reagentai gali keliauti taip sparčiai į Angliją?

ADR kroviniai – atskira opera. Reikia vairuotojo pažymėjimo, tinkamos įrangos fūroje, specialių ženklų. Greitis tada nėra pats svarbiausias dalykas – svarbiausia saugumas. Bet taip, galima. Yra vežėjų, kurie specializuojasi būtent į pavojingus krovinius į Birminghamą ir atgal. Jie dažnai važiuoja tiesiogiai, nes nenori maišyti su kitomis prekėmis. Kainos – aukštesnės atitinkamai. Kartais fūra turi važiuoti per tam tikras trasas, vengdamos gyvenviečių.