Greitas krovinių pervežimas į Angliją su patikimu mikroautobusu

Dirbu šitame reikale jau dvidešimt treji metai beveik. Krūva maršrutų į Angliją. Vienas dažniausiai girdimų dalykų – o gal su mikroautobusu, greičiau, paprasčiau, pigiau? Ir aš sakau – taip, dažnai taip ir yra. Ypač jei nevežate viso namo, o vieną–du kambarius. Tada greitas krovinių pervežimas į Angliją su patikimu mikroautobusu – puikus sprendimas. Surašiau klausimus, kuriuos dažniausiai meta žinutėmis. Skaitom.

Kainos ir užsakymo smulkmenos

Kiek kainuoja pervežimas į Londoną su mikroautobusu?

Na, pavyzdžiui, jei varai iš Vilniaus į Londoną pilnu mikroautobusu, daiktų už maždaug 8–12 kubų, kaina dabar svyruoja tarp 800 ir 1200 eurų. Aišku, jei iki pat Bristoli, suma didesnė. Esmė – mikriukas bus pigesnis nei fūra mažam kroviniui. Būna, kad klientas nori viso trijų kambarių buto sutalpinti... oi, čia jau neįmanoma, ten reikia sunkvežimio. Bet vienam–dviem kambariams? Taip. Dar sezonas daro savo – gruodį brangiau. Žiemą pigiau, bet orai.

Ar kaina pasikeičia jei reikia važiuoti ne į Londoną, o į Birmingemą ar Mančesterį?

Birmingemas, Mančesteris – ten toliau. Iš Londono dar geri du šimtai kilometrų, o laiko – pusdienio. Tai taip, kaina didėja. Kartais turiu klientų Notingeme, kur jau kitas krovinys iškrautas, tada padarau geresnę kainą. O jei vienas į Škotiją – brangu. Vienam mikroautobusui pravažiavimas kainuoja, nes reikia mokėti vairuotojui parą ar dvi, o ne valandinį atlygį.

Ar galiu prisidėti prie jūsų kito reiso jei turiu tik kelis daiktukus?

Tai vadinama daliniu kroviniu, arba "prie kitų daiktų". Viena problema – suderinti datas. Tu nori trečiadienį, o aš važiuoju ketvirtadienį (turėjau galvoje penktadienį, mintys šokinėja). Derinimas kartais užtrunka savaitę. Bet sutaupai keturiasdešimt procentų. Tik negali vėliau verkti, jei dėl kito krovinio reikės laukti pusdienį. Toks gyvenimas. Smulkus krovinių pervežimas į Angliją toks ir yra – kompromisas tarp kainos ir laiko.

Kiek iš anksto reikia viską suplanuoti ir užsakyti?

Na, jei skubi – skambink dabar. Bet optimalu yra dvi trys savaitės. Kartais žmonės skambina dienai iš anksto. "Rytoj galima?" – klausia. Galiu, bet kaina bus visai kitokia, nes planai krenta tarsi domino. O kartais planuoja iš anksto pusę metų. Nereikia taip toli. Mėnuo, du – viskas gerai. Vasarą, kai perkraustymų sezonas, geriau anksčiau, nes mikroautobusai išvažiuoja. Būna, kad atsakau klientui "sorry, laisvų mašinų nebėra iki rugpjūčio".

Ar su darbu galima atsiskaityti dalimis, ar tik iš karto?

Paprastai – avansas prieš kelionę, kad užsitikrintum datą, maždaug trisdešimt procentų, o likutis iškrovimo metu. Būna, kad studentai prašo po truputį, bet aš ne bankas. Tiesiog pasitikiu, bet ne iki tiek. Negrįšiu namo be susimokėjęs, juokauju. Ne, visgi šiek tiek juokauju. Atsiskaitymas pavedimu arba grynais – kaip sutariam. Tik ne čekiais, į Angliją varysim, ne į devynioliktą amžių. Pinigai turi būti aiškūs, kad vėliau nesiginčytume.

Kelionė, laikas ir kaip vyksta realiai

Kiek laiko trunka važiavimas su kroviniu iki pat Anglijos?

Iki Londono – apie trisdešimt penkias valandas važiavimo, bet nematomu katinu neskraidom. Reikia miegoti. Vairuotojai turi tachografus, po devynių valandų – privaloma pertrauka. Realiai nuo durų iki durų – dvi dienos. Kartais trys, jei užstringame muitinėje. Per Kalėdas – pamiršk, greitkeliai pilni. Planuokite protingai, o ne likus dviem dienoms.

Ar važiuojama tiesiai nuo mano durų iki durų Londone?

Taip, būtent dėl to mikroautobusas ir fainas. Fūra neįvažiuos į kiemą, o mikriukas – dažnai įvažiuoja. Tik bėda su kai kuriomis anglų gatvėmis. Kartais kampai tokie, kad net ilgesniam modeliui sunku. Jei gatvė tik lengviesiems automobiliams, tenka daiktus nešti du šimtus metrų. Būna. Todėl prašom tikslaus adreso, bet Google maps ne visada rodo tikrąjį vaizdą.

Ar aš pats galiu sėsti į mikroautobusą ir važiuoti drauge su daiktais?

Dauguma klausia to. Taip, vietą rasi. BET kelionė ilga. Sėdi šalia dėžių, oras varijuoja, vairuotojas malonus, bet trisdešimt valandų kartu – išbandykimas. Jei turi šunį – galima. Katės – nepatartina, jos nervuojasi. Fiziškai prisijungti gali, tik sutikime iš anksto. Nes jei vairuotojas nenumatė keleivio – problemos su draudimu.

Ar vairuotojas padės man nešti daiktus į butą, jei aš pats vienas?

Darželinio klausimo, bet dažnai užduodamas. Žinoma, kad padeda. BET – jei tu gyveni penktam aukšte be lifto, mes nešime, bet labai negailestingai žiūrime į tokius dalykus. Imame papildomai už sunkų kėlimą aukštyn. Nes mano vaikinai ne Samsonai. Paprastai – iki automobilio ir iš automobilio į pirmą aukštą įskaičiuota. Aukščiau – derinam atskirai. Kartais klientai patys susišaukia draugą, tada visiems paprasčiau.

Ar mikriukas tilps į tas siauras gatves rytų Londone?

Rytų Londone, Heknėje ar ten kur itin siaura – bėda. Buvo atvejis – klientas sakė "gatvė plati, prašau, įsukite arčiau", atvažiuojam, o ten vos mašina pralenda, apsisukti neįmanoma. Teko sukti ratu per kitą kvartalą. Mikriukas didesnis už lengvąjį automobilį. Krovinių transportas yra krovinių transportas, net jei mažas. Matuojam ne akimis, o prašom tikslaus adreso, žiūrim žemėlapį. Bet gatvės vaizdas maps'e ne visada parodo stulpelius.

Krovimas, daiktai ir tas chaosas, kuriame mes gyvenam

Kiek maždaug standartinių dėžių telpa į mikroautobusą?

Standartinis mikroautobusas – krovininis, be keleivių salono – talpus. XXL versija. Priklauso, ar spintos stovi vertikaliai, ar guli. Jei tik dėžės – maždaug penkiasdešimt šešiasdešimt vidutinio dydžio. Sofa, stalas – tada mažiau. Kartais žmonės prisuperka didžių lagaminų. Nepatogūs tie lagaminai, veltui užima vietą. Paprastos kartono dėžės – draugas numeris vienas. Jei neturi – nusipirk ar gauk iš draugo.

Ar galima kišt šaldytuvą, sofą ir dviratį viską iš karto be dėžių?

Galima, bet... šaldytuvą turi išleisti vandenį, išdžiovinti. Nes važiuojant slemba blogai. Ir jis sveria pragariškai. Sofą reikia apdengti, nes viduje gyvena krūva dulkių, nors tau atrodo švaru. Dviratį – nuneši, bet gali barbenti ir braižyti viską. Aš savo praktikoj mačiau, kaip dviračio pedalas per kelionę subraižė kliento televizorių. Nebuvo linksma nei jam, nei man. Reikia apminkštinti.

Ar paimsite daiktus jei aš visai nesupakavęs, tiesiog kaip yra?

Paimsim, bet negalvuok, kad tai gėris. Nepakuoti daiktai – tiesus kelias į broką. Ypač stikliniai. Buvo klientė – taurės į maišus, sakė "bus gerai". Atvežėme šukes. Aš perspėjau. Ji: "o gal laimingai pravažiuos". Nebuvo. Bet jei neturi laiko, mes paimsim, tik pasirašysi, kad įspėtas. Pakuotė čia karalienė.

O jei turiu pragariškai sunkų daiktą, pavyzdžiui seifą ar masyvią spintą?

Seifas. Oi. Sunkesnis už mano motociklų kartais. Jei per aštuoniasdešimt kilogramų, jau reikia dviejų žmonių. Jei per šimtą penkiasdešimt – truputį klaiku. Aš asmeniškai nenoriu, kad mano vaikinai traumuotųsi. Kartais pasamdom atskirai keltuvus arba vietinius pagalbininkus Anglijoje. Papildomos išlaidos. Bet vežti galima, tik reikia žinoti iš anksto, o ne paskutinę minutę "oi, dar rūsyje yra seifas". Sakykite išvakarėse.

Dokumentai, muitinė ir popieriai – čia jau baisoka

Ar dar reikia kokių nors popierių po Brexito, nes jau nieko nebesuprantu?

Na, čia jau nebe taip paprasta. Prieš dvidešimt metų – išsiunti, atvažiuoji. Dabar reikia sąrašų. Asmeninių daiktų aprašymas. Kartais muitininkai patikrina, ar tikrai naudoti. Jei tempi naują televizorių dėžėje – gali iškilti klausimų, ar ne prekybai. Hm, čia aš jau teisininkas nesu, bet jei daiktai tikrai tavo ir naudoti pusę metų – muito neturėtų būti. O deklaracija – taip, be jos niekur.

Ar muito mokestis dabar taikomas asmeniniams daiktams?

Kaip ir minėjau – naudotiems asmeniniams daiktams, perkraustymams, paprastai ne. Bet yra sąlygų. TU turi būti asmuo, kuris persikrausto, ne parduotuvė. Daiktai – naudoti. Jei veši automobilį kartu, ten jau visai kitos taisyklės. Buvo toks atvejis – klientas vežė visiškai naują virtuvės komplektą, plėvele aptrauktą. Muitininkai Anglijoj pasiuntė mokėti PVM. Negraži istorija, kurios galima išvengti.

Kas bus jei muitinėje sustabdys ir pradės tikrinti viską?

Lauki. Ir nervuojiesi. Aš irgi, nors senas vilkas. Jei popieriai tvarkingi – pusdienį, dieną. Jei ne – gali savaitę. Buvo, kad dėl vieno kliento perlaidos dokumentų klaidos – sulaikė tris dienas. Vairuotojas sėdi, sąskaita auga, o aš galvos skausmas. Deja, nuo muitinės darbuotojo nuotaikos dalis priklauso. Ne visada sąžiningai, bet ką padarysi. Tiesiog pildom deklaraciją tiksliai. Melas muitinėje – blogiausias variantas.

Ar man pačiam reikės važiuoti aiškintis į muitinę, ar jūs ten tvarkotės patys?

Ne, mes atstovaujam. Tai yra – vežėjas perveža, bet deklaraciją pildai tu dažniausiai, nors mes padedam su formais. Jei mūsų paslaugos pilnos, mes turime atstovus. Bet jei vežei pats, su nuomotu mikroautobusu – tada tu pats esi atsakingas. Ir ten Anglijos muitinė... na, ten sistema kiek kitokia nei prieškario laikais. Atsimenu prieš dvidešimt metų, kai dar pats važinėjau, viskas buvo paprasčiau. Dabar – pasiruošk popierių krūvą ir kantrybės.

Blogi scenarijai, apie kuriuos šnekam atvirai

Ar tikrai pervežimas bus saugus, nes internete pilna apgavysčių?

Internete pilna istorijų – paėmė pinigus ir dingo. Atsakingai sakau: yra tokių. Ypač kai perkama per socialinius tinklus iš neaišku ko. Rinkoj visada buvo paukščių, kurie dirba be sutarčių. Pigiai paėmė – neatvežė. Mūsų įmonė dirba su sutartimis, CMR draudimu. Jei kiti siūlo du kartus pigiau – pagalvok kodėl. Dažnai tai apgaulė. Rimtai šnekant.

Kas jei mikroautobusas neatvažiuoja sutartu laiku arba vėluoja?

Pasitaiko. Ne pas mus dažnai, bet transporte pasitaiko visiems. Kamščiai, mašina sugenda – būna, nors mes prižiūrim reguliariai, kitų nežinau. Kelių valandų vėlavimas – realybė. Jei pilnas krovinys – skambinam ir derinam kitą dieną. Jei dalinis – gali tekti palaukti. Bet jei neaiškus vėlavimas be žinios – tada blogai. Rimtas perkraustytojas paskambins pirmas. Turiu tokią taisyklę – jei vėluoja daugiau nei keturias valandas, skambinam ir siūlom nuolaidą. Oi, turbūt per daug atvirai pasakiau. Nesvarbu.

Ar nutinka kad daiktai pasimeta ar net pavagiami?

Atsakau visiškai atvirai – per mano dvidešimt tris metus – nepavogė. Bet subraižė, sulaužė, pametė – taip, pasitaikė. Dažniausiai to priežastis – prasta pakuotė arba vairuotojas neskubėdamas prispaudė krovinį. Vagysčių reta, jei dirbi su normalia firma. Kitas reikalas – kai mikroautobusas paliekamas be priežiūros kur nelygioje vietoje. Mes to nedarom niekada. Bet jei vežei pats, aš nepolicininkas, o Anglijoj krovinių vagystės pasitaiko, tik ne mūsiškiams.

Kas jei pakeliui sudūžta kažkas vertingo?

Turi būti draudimas. CMR konvencija – standartas tarptautiniuose pervežimuose. Bet kompensacija ne visada šimtu procentų. Jei neapsidraudei papildomai, mokama pagal svorį, o ne tikrąją vertę. Tai štai tau ir bėda – atvežiau tą patį seifą, o jis sveria du šimtus kilogramų. Pagal CMR gautum kelis šimtus eurų, nors seifas kainavo tūkstantį. Todėl brangiems daiktams – visada pilnas draudimas. Būkite prašau atidūs. Nepakuotam porcelianui atsakomybė – sorry, bet čia ne tik mūsų kaltė.

Kodėl vieni prašo 800 eurų, o kiti du tūkstančius už tą patį?

Rinka tokia. Yra individualūs vežėjai, kurie vakar neteko darbo ir šiandien turi seną mikriuką. Jie gali pigiai, bet be jokių garantijų. Yra didelės kompanijos su ofisais – brangiau. Yra vidutinės, kaip mes. Brangus krovinių pervežimas į Angliją dažnai reiškia: draudimas, sutartis, licencijos, tachografai, du vairuotojai. Pigus reiškia: paimsiu ir pažiūrėsiu, gal neužsidegs. Studentai renkasi pigiau, šeimos – patikimiau, o aš neprašau rinktis mane, tik sąmoningai.

Dalykai kurių niekas kitas nepasakys

Ar verta pasiimti nuomotą mikroautobusą ir važiuoti pačiam?

Žiūrėk, nuoma kainuos. Kuras – koks penki šeši šimtai eurų į vieną pusę. Keltai arba važiavimas per Prancūziją. Poilsis viešbutyje. Laiko sąnaudos. Nuovargis beprotiškas. Ar apsimoka? Jei esi du žmonės ir gali keistis vairuojant – gal. Bet jei vienas, po trisdešimt valandų vairo nebenorėsi kraustytis. Be to, Anglijoj vairuoti kairėje pusėje kitokia psichologija. Krovinių gabenimas savo jėgomis atrodo pigiau tik ant popieriaus, ir dar reikia žinoti muitinės niuansus.

Kada geriausias metas vežti daiktus į Angliją – vasara ar žiema?

Vasara – brangu, bet patogu, šviesu, vairuotojai mato. Žiema – pigiau, bet slidus. Rugsėjis su studentais – pragaras, aš tada mažiau miegu, šiaip apie save. Asmeniškai mėgstu balandį ar gegužę. Oras geras, kainos dar nesprogusios. Bet jei turi keisti darbą rugsėjį – tada rinkis jį. Transportas turi dirbti bet kada. Tik žiemą žiūrėk orus per Lamanšą. Kartais keltai vėluoja nuo vėjo.

Ir paskutinis – ką dar svarbu žinot prieš paskambinant?

Nespauskite "užsakyti" pirmajam pasitaikiusiam skelbimui internete. Paklauskite licencijos numerio. Ar turi leidimą vežti krovinius į JK. Ar yra draudimas. Jeigu atsako nervingiai arba žodžiais "ko čia klausinėji" – sprukite kuo toliau. Mikroautobusu pervežti daiktus į Angliją – tai ne raketų mokslas, bet reikalauja patirties. Dvidešimt trejų metų praktika manęs nepamokė tobulumo, bet pamokė, kad sąžiningumas svarbiau nei trumpas pelnas. Ir nepamirškite išleisti vandenį iš šaldytuvo prieš kelionę rimtai.

Nežinau, ar čia viską išdėsčiau tobulai – tikrai ne. Bet po trijų dešimtmečių kelyje galiu pasakyti vieną: perkraustymo paslaugos į JK su mikroautobusu yra ne apie didžiausią mašiną, o apie sąžiningą vairuotoją ir tvarkingą krovinį. Nepakuotų daiktų negalvuokite. Pigiausio pasiūlymo neatseikėkite aklai. Rinkitės tuos, kurie gali paaiškinti, o ne tik pasakyti kainą. Sėkmės kraustantis.