Greitas krovinių pervežimas į Angliją paletėmis: ką svarbu žinoti prieš siunčiant pirmą siuntą?

Greitas krovinių pervežimas į Angliją paletėmis šiandien jau nebe prabanga, o normali verslo būtinybė. Aš dirbu šitoje srityje jau gal kokią aštuonioliką metų ir mačiau visko – ir tobulai supakuotų siuntų, ir tokių, kurios turėjo atvažiuoti į Londoną, o galiausiai nebeatvažiavo niekur. Ne, nedingo, tiesiog... ai, apie tai vėliau. Šitame rašte bandysiu atsakyti į klausimus, kuriuos man uždavinėja beveik kasdien. O šiaip, jei ką, aš šiandien dar rašiau tekstą apie perkraustymus į Ispaniją, bet čia visai kita istorija. Neoficialiai, be kazuistikų. Taip, kaip sakyčiaumėm prie kavos, tik šiuo atveju – prie kompo. Ir taip, bus ir nemalonių tiesų, nes be jų čia nieko nebus.

Kainos ir pirmas žingsnis – nes čia visi pradeda

Kiek maždaug kainuoja greitas krovinių pervežimas į Angliją paletėmis?

Kaina... nu, jei nori girdėti skaičių iškart – nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų už standartinę EUR-paletę, priklausomai nuo svorio ir kur tiksliai Anglijoj. Į Londoną dažniau brangiau, į Šiaurę – biški pigiau, nors ten rečiau važiuoja mašinos. Jei turi ne pilną paletę, o dalinį krovinį, gali išsisukti ir su keturiasdešimt, bet ne visada verta. Kartais pigiau tiesiog sulaukti, kol kas nors sutiks paimti tą pusiau tuščią vietą fūroj. Aš pats labiau mėgstu, kai klientas sako svorį ir matmenis iškart, tada nekyla tų "o gal" ir "o jeigu". Mažiau galvos skausmo visiems.

Ar galiu siųsti vieną paletę, ar būtina laukti, kol sukomplektuos visą mašiną?

Vieną? Gali, žinoma. Dauguma mūsų klientų būtent taip ir daro – viena, dvi paletės. Fūros važiuoja kiekvieną antradienį ir penktadienį, kartais ir dažniau, jei sezonas. Nebūtina laukti pilnos mašinos, nes tavo paletė prisistums prie kitų dalinių krovinių. Tik va, jei skubi labai ir fūra pilna, gali tekti vieną dieną palaukti. Prisimenu, lapkritį vienas vyrukas skambino, kad trys paletės turi išvažiuoti "vakar". Na, pavyko tik po trijų dienų, nes tuo metu tik viena mašina buvo laisva ir ji pilnutėlė. Toks jau tas groupage.

O jei mano krovinys tik du šimtus kilogramų, ar vis tiek mokėsiu už pilną paletę?

Jei pakiši ketvirtadalį paletės, fūroj ji vis tiek užima tą patį plotą. Deja. Todėl moki už paletę, ne už kilogramus, nors kai kurie vežėjai ir siūlo kg kainas, bet galutinėje sumoje vis tiek išeina panašiai. Būna, kad klientas piktinasi – kodėl aš moku už orą paletėj? Ogi todėl, kad fūros nėra guminės. Nors, tiesa, jei turi labai mažą siuntą, gal geriau kreipkis į kurjerius su van arba į oro uostą? Palauk, ne, oras tai ne variantas. Nesusimaišykit. Paprasčiausiai paklausk ar tavo atveju nepigiau bus dvišalė sutartis su pervežėju negu vienkartinis eksportas.

Kokia čia ta EUR-paletė, ar galiu panaudoti savo seną, dėdės sandėlio medinę?

EUR-paletė – tai standartinė, apie 120 ant 80 cm, su raide EUR išspausta ant kampų. Jei dėdės paletė lūžusi, šakota ir dar truputį kreiva... geriau ne. Muitinėje Anglijoj, o ir krovėjams, patinka tvarkingos paletės. Be to, senos gali neatlaikyti krautuvo, ypač jei pervežimo metu teks perkrauti. Na ir kas čia tokio? Ogi tas, kad tavo daiktai pasiekia Kento uoste ir pradeda byrėti. Arba dar blogiau – sandėlis Anglijoj atsisako priimti, nes ne standartas. Šiaip dabar būna ir vienkartinių palečių, kurios tinka, bet jos turi atitikti IPPC taisykles. Ar ta taisyklė vis dar reikalinga? Rodos taip.

Pakavimas – čia daugelis sau duobia duobes

Kaip reikia tvirtai supakuoti prekes ant paletės, kad jos nenuvyrų iki Mančesterio?

Oho, čia aš jaučiuosi kaip pamokslininkas, nes kiekvieną savaitę kažkas bando sutaupyti ant pakavimo. Sluoksnis kartono apačioje, tada prekės, tarp jų – burbulinę plėvelę, o pabaigoje – strečių. Ir ne du sluoksius, o keturis-penkius. Jei sunku, naudok kampų apsaugas. Kartą vienas klientas vežė į Brisolą metalines dalis – supakavo taip, tarsi į rinktinę žaislus krautų. Atvažiavo – dėžė priminė blyną. Aišku, buvo dar ir CMR draudimas, bet kam to reikia, jei galima tiesiog tvirtai supakuoti. Nepatingėkit, tikrai nepatingėkit.

Ar tikrai reikia apvynioti strečiumi, negaliu tiesiog surišti virvėmis?

Virvėmis? Nu ką tu... jei tai muziejiniai eksponatai devyniolikto amžiaus – tada taip, virvėmis. O jei tikras krovinys, reikia strečiaus. Be jo, paletė gers drėgmę, dėžės atšoks, o jei kelyje lietus ar kondensatas fūroj... O varge. Virvės nepasitarnaus. Strečius laiko viską kaip viena, neleidžia dėžėms pabėgti. Be to, muitinės inspekcijai paprasčiau – mato, kad nepakuota slapta, o iš karto akivaizdu kas viduj. Ai, ir lipdukai ant strečiaus neturi trūkinėti. Kartą mačiau, kaip lipdukas atšoko ir sandėlio darbuotojas paliko paletę beveik savaitei "neatpažintą". Strečiuok.

Kur dėti etiketes – ant kiekvienos dėžės atskirai ar tik ant paletės?

Ant abiejų. Ant paletės didelis lipdukas su gavėju ir siuntėju, o ant dėžių viduje – mažesni, kad jei kas nors nuplėš didįjį, vis tiek žinotų kur siųsti. Šiaip, jei siunti į Liverpulio apylinkes, kartais nurodyk ir telefoną ant lipduko. Ten vienas mūsų partnerių labai mėgsta skambint vietoj to, kad žiūrėt kompiutery. (Ai, ne, gal tai buvo Birmingeme, pamenu blogai). Bet principas toks – daryk taip, kad tavo siuntą suprastų net žmogus, kuris nenori galvot. O dauguma sandėlių Anglijoj būtent tokie – greiti, triukšmingi, laiko nėra. Kuo aiškiau, tuo geriau.

O jei vežu ką nors trapią, pvz., stiklinius gaminius, ar vežėjas kaip nors ypatingai jas saugos?

Ypatingai? Nebent tu pats juos saugosi. Vežėjas paims paletę, įkels į fūrą, pastatys šalia kitų ir važiuos. Jei tavo stiklas nepasižymi "nuo viršaus" ženklu arba nėra "šiurėklių" – rizikuoji. Prisimenu, vežėm stiklines lempas į Niukaslą, klientas sakė "o juk jos pakankamai tvirtos". Atvažiavo trys padūžę. CMR draudimą išmokėjo, bet nervų kainos juk nepadengia. Tai jei turi trapių daiktų, margink lipdukais "fragile", naudok medinius karkasus paletėje ir jei įmanoma – pasakyk, kad krautoja į viršų, ne po sunkia metaline palete. Nors fūroj ir taip žiūri.

Dokumentai, muitai ir tas visas Brexit reikalas

Kaip dabar po Brexit'o atrodo greitas krovinių pervežimas į Angliją – ar labai pasikeitė?

Aišku, kad pasikeitė. Dabar Brexit'as, muitinės formalumai, EORI numeris ir sąskaitos faktūros vertimas. Anksčiau paletė iš Vilniaus į Angliją važiuod kaip į Panevėžį – be sustojimo. Dabar krovinys privalo turėti bent minimalius eksporto dokumentus. Muitų sąjunga juk nebeveikia. Bet praktikoje, jei viskas teisingai supildyta, vėlavimai minimalūs – diena, dvi. Būna, kad ir savaitei užstringa Tilsbury uoste, jei muitininkai nusprendžia tikrinti. Tai normalu, jie turi teisę. Aš pats pernai turėjau keletą siuntų, kurios strigo ties Doveriu dėl popierizmo. Nervina, bet reikia susitaikyt – taip jau yra.

Kas tas EORI numeris ir ar man jo reikia siunčiant vos paletę ar dvi?

EORI – tai toks kodas, kurį suteikia muitinė. Jei esi įmonė ir siunti į trečiąsias valstybes, o Anglija dabar jau tokia, tai taip, reikia. Jei esi fizinis asmuo ir siunti asmeninius daiktus... hmm, tada gal ir ne, bet verta pasitikrint pas muitininkus. Aš čia ne muitininkas, nors kartais jaučiuosi lyg toks po tiek metų. Dauguma vežėjų paprašys tavo arba gavėjo EORI, nes be jo negalima deklaruoti. EIN kodas yra dar vienas dalykas, jei muitai bus apmokami gavėjo. Iš principo – jei nežinai ar turi EORI, tikriausiai neturi. Užsisakyk – tai nemokama, tik reikia laiko.

Ar reikia angliškai versti sąskaitą faktūrą, ar galiu palikti lietuvišką?

Gali palikt lietuvišką, bet tada muitininkas gali spjovęs paimti vertėją ir vėluoti dar tris dienas. Arba, kas būna dažniau – tavo siunta atsidurs "papildomai tikrinamų" sąraše. Geriau jau išversk. Nebūtinai notariškai, pakanka vertimo ant atskiro lapo, bet kad skaičiai ir prekių pavadinimai sutaptų. Aš savo klientams visada sakau: jei siunti į Braitoną ar kur nors į pietus, anglų kalba sąskaitojje – jau pusė darbo. Kartą mačiau, kaip lietuviškos sąskaitos muitininkas Londone paprasčiausiai nepripažino dėl raidžių. Teisiškai gal ir neturėjo teisės, bet juk nenori rizikuoti, tiesa?

Kas jei muitinė atidaro ir pamato kažką kita, nei parašyta popieriuje?

Tada turi problemą. Ir rimtą. Jei sąskaitoje rašoma "tekstilė", o viduje elektronika, arba atvirkščiai, tai ne tik bauda gręsia, bet ir konfiskacija. Aš esu matęs atvejį, kai klientas bandė paletėmis siųsti automobilių detales, bet sąskaitoje nurodė "metalo gaminiai". Muitininkai Kembridžo apylinkėse viską išpakavo, pamatė Look-o-deal... susitarė, kad tai ne "paprasčiausi gaminiai". Siunta strigo dvi savaites, extra mokesčiai, o klientas dar ir pagrasino man, kad blogai pataręs. Tai aš nepatariu meluoti. Rašyk tiksliai, ką veži. Kaina gali būti didesnė, bet legalumas svarbiau.

Trasos, laikas ir kaip neišsirinkti pašlemėko

Kiek realiai trunka greitas krovinių pervežimas iš Lietuvos į Angliją paletėmis?

Teorija – trys, keturios dienos. Praktika – dažniausiai keturios, kartais penkios. Jei pakeliui nebus Vokietijos spūsčių ar problemų kelyje per Belgiją. Fūros važiuoja naktimis, vairuotojai keičiasi, bet reikia ir pailsėti. Į Mančesterį greičiau nei į Škotiją, žinoma, nes ten dar laivelis arba keltas reikalingas. Kartais sakau klientams – laukite šešių darbo dienų, o jei ateis per keturias – džiūgaujam. Būna ir tokių vunderkindų vežėjų, kurie žada per dvi dienas. Gal ir gali, bet aš tuo netikiu. (Ar galima važiuoti per tunelį taip greitai? Rodos taip, bet...) Geriau realistai, nei apgavikai.

Ar paletė važiuoja tiesiai, ar yra perkeliama iš mašinos į mašiną pakeliui?

Dažniausiai perkeliama. Groupage sistema taip veikia – surenki paletes Lietuvoj, veži į vieną didelį Europos sandėlį, ten perkrauni į kitą fūrą, kuri važiuoja į Angliją. Kartais net du kartus perkeliama – pvz., vežiau kartą paletes į Oksfordą, tai jos persėdo Lenkijoj, paskui dar Prancūzijoj. Kiekvienas perkrovimas – tai papildoma rizika, kad kas nors apšips arba mūvės paletę. Bet kitaip fūros nevažiuotų, logistika neapsimokėtų. Būna ir tiesioginių maršrutų, ypač jei esi didelis žaidėjas, bet maži vežėjai dirba per terminalus. Šiaip dabar jie bando optimizuoti, kad mažiau kraipytų.

Kaip atskirti normalų vežėją nuo pašlemėko, kuris tik žada žemą kainą?

Žema kaina – pirmas signalas. Ne visada, bet dažnai. Jei tavo paletei į Angliją pasakyta trisdešimt eurų, nors visi kiti prašo aštuoniasdešimt – pagalvok, kodėl. Gal jis neturi draudimo. Gal jis veža kasdienį automobilį ir ten tavo paletė bus remontuojama su virvėmis. Gal jis apskritai brokeris, kuris parduos tavo krovinį dar kitam, o tas dar kitam. Aš mačiau tokių grandinių. Paklausk CMR draudimo dydžio, ar turi transporto licenciją, pažiūrėk internete atsiliepimus. Jei telefonu atsiliepia kaip į kavinę – spruk. Rimtas vyras arba moteris iš karto klausia apie svorį, apie turinį, apie terminus. O ne "taip, taip, galim, atvešim".

Ar tikrai galiu sekti, kur mano paletė yra, ar čia tik marketinginis triukas?

Galima, bet nėra taip filmiškai kaip Amazonėje. Normalus vežėjas gali pasakyti – paletė iškrauta Taline, dabar laukia fūros Rygoj ar pan. Realus GPS sekimas yra brangesnė paslauga, dažniausiai ji taikoma brangesniems kroviniams arba pilnoms fūroms. Jei tavo viena paletė važiuoja fūroj kartu su dar trisdešimt kitų – sekimo sistema rodo visą fūrą, ne tavo dėžes atskirai. Kartais klientas skambina kasdien "kur mano mantija?", o aš jam pasakau – pažiūrėsim rytoj, nes vairuotojas ryškiai dabar miega kabinoj kur nors prie Liuksemburgo. Tai toks sekimas. Veikia, bet ne milimetrų tikslumu.

Kai nutinka bėdos – draudimai, praradimai ir kitos nesėkmės

Mano prekės atvyko sulamdytos – kas dabar, aš kaltas, ar jūs?

Kaltas tas, kuris blogai pakavo, arba kuris netinkamai krautojo. Jei pakuotė buvo gera, o viduje viskas sutraiškytą – kaltink vežėją. CMR konvencija numato atsakomybę, bet išmoka ne visada pilna. Būna, kad draudimas nuvertina prekes, nes jos jau buvo panaudotos arba nurodyta per didelė vertė. Aš vieną kartą turėjau situaciją, kai klientas vežė šaldytuvus paletėmis į Notingemą. Atvažiavo – durelės įtrūkusios. Gavau iš draudimo tik pusę sumos, nes ekspertas nustatė, kad galėjo ir temperatūros svyravimai prisidėti. Nors faktas – paletė buvo numesta. Gyvenimas.

Ar draudimas visada sumoka, ar yra kokių tai kabliukų?

Ne, visada ne. Yra limitai, yra išskaitos, yra prekės, kurių apskritai nedraudžia. Pvz., nelegalūs vaistai, nepriduoti ginklai (nors tokių aš nesivežioju). Ir jei tu pats nurodai per mažą vertę sąskaitoje, kad sutaupytum muitams, o paskui prašai didelės išmokos – turi problemą. Draudimo bendrovės tikrina. Aš esu matęs, kaip klientai rašė vertę tūkstantį eurų muitams, o kai reikėjo mokėti – pareiškė, kad ten buvo dešimt tūkstančių. Aišku, kad neapkentė. Be to, CMR turi savo lubas – kilogramui apie 8,33 SDR. Jei tavo paletėje auksas – nebesitikėk pilnos kompensacijos.

Kas jei vežėjas sako, kad paletė atvyko, o gavėjas teigia, kad nieko negavo?

Tada ieškome važtaraščio parašo. Jei gavėjas pasirašė CMR be užrašų – jis gavo. Jei atsisakė pasirašyti, bet vairuotojas padarė nuotrauką, kad paletė palikta – turim problemą, bet ne taip baisu. Būna, kad Anglijoj paletę priima apsaugos darbuotojas, pasirašo, o pats gavėjas sužino tik po trijų dienų. Kartą įšoko toks reikalas – "mes nieko negavom". Pasirodo, jie gavo, bet sandėlio vaikinas padėjo į kitą kampą. Radom per savaitę. Retai kas dingsta be pėdsakų, bet jei dingsta – ir vežėjas, ir tu turi kelti triukšmą. Tyliai bėdos neišsisprendžia.

Kiek reikia palaukti, jei paletė užstrigo kažkur kelyje ir nerandama?

Jei užstrigo muitinėj – diena, dvi, savaitė. Jei pamesta sandėlyje – gal ir dvi savaites, kol kas nors atsivers akys. Jei pavogė... nu, tada atsiprašau, bet CMR ieško mėnesį, du, paskui arba randama, arba draudimas įsijungia. Aš patariu klientams po penkių darbo dienų jau pradėti klausinėti, o po dviejų savaičių – reikalauti oficialaus rašto. Būna vežėjų, kurie vilkiną: "mes ieškom, dar palaukit". Kartais jie tikrai ieško, kartais tikisi, kad tu pamesi reikalą. Neapmokėk likusios sąskaitos, jei yra skola. Ir taip, žinau, atrodo neetiška, bet taip veikia šitą verslą.

Techniniai dalykai, kurie atrodo smulkūs, o paskui kanda

Kolegos siūlo vežti daliniu kroviniu, o ne paletėmis – koks skirtumas?

Dalinis krovinys – tai tas pats, tik be paletės, dažniausiai kažkas sulipdyta ant vienos krūvos. Paletėmis patogiau kraut, patogiau seki. Dalinis krovinys gali būti pigesnis, jei turi keistų formų daiktų. Bet jei turi standartines dėžes – paletė yra karalienė. Nors, jei sakau atvirai, kai kurie vežėjai Anglijos kryptimi dabar mėgina grūsti viską į konteinerius be palečių, kad sutaupytų vietos. Aš nelabai pritariu, nes paskui atsilupia kampai. Bet šiaip... ai, nežinau, ko kolega siūlo, gal jis turi geresnį variantą šiuo atveju. Palygink kainas, bet man rodos paletė saugiau.

Ar galiu siųsti maisto produktus paletėmis į Angliją be didelių leidimų?

Maistas... nu čia atskira sritis. Jei tai konservai, fabrikiniai su ilgu galiojimu – galima, bet reikia veterinarinių sertifikatų, sveikatos pažymų, viso to. Jei tai šviežias sūris, mėsa, dešros – beveik neįmanoma privačiam asmeniui, tik registruotoms įmonėms su atitinkamais kodais. Aš nesu maisto specialistas, bet žinau, kad UK dabar griežtai kontroliuoja. Prisimenu, kažkada klientas bandė vežti šaldytą lašišą į Angliją. Muitinė Rotheryje (ar kažkur ten) sustabdė, paprašė EORI, sveikatos sertifikato, įmonės veiklos liudijimo. Lašišai sugrįžt namo nebebuvo leista. Tai maistą siųsk tik jei tikrai žinai reguliavimą.

Ką daryti, jei paletėje yra ličio baterijų – ar tai neprilygstama bombai vežėjams?

Baterijos – ADR reikalas. Jei viduj yra nedaug, ir jos nepažeistos, kartais galima be spec. pasižymėjimo, bet turi būti teisingai paženklinta. Vežėjas privalo žinoti, nes fūroj temperatūros kyla, ir ličio baterijos... nu, gali būti problemų. Aš asmeniškai vengčiau slėpti. Geriau pasakyk iš karto – bus brangiau, bet saugiau. Buvo atvejis, kai vienas siuntėjas nepaminėjo, kad paletėje su elektronika yra atskirai supakuotos baterijos. Vairuotojas sužinojo tik pasienyje, kai muitininkas pamatė pažeistas dežutes. Fūra pusdieniui sustojo, extra dokumentai, visi pikti. Tai taip, prilygsta ne bombei, bet galvok apie tai rimtai.

Ar pakankama nurodyti HS kodą dokumente, ar jis turi žėti ant paletės šono?

Dokumente užtenka. Ant paletės šono užtenka prekių pavadinimo ir gavėjo adreso. HS kodai – tai muitinės kalba, jie rašomi deklaracijoj. Kai kurie didieji ekspeditoriai reikalauja lipdukus su kodais, bet tai jų vidinė tvarka. Aišku, jei nori būt dvigubai saugus, gali priklijuoti ir lipduką su kodu – niekas neuždraus. Bet paskui klientai pradeda galvoti, kad čia kažkas super svarbaus. Paprastai svarbu ne taip. Svarbiau, kad adresas būtų teisingas. Kartą paletė važiavo į Notingemą, bet sandėlyje surado panašų adresą ir nutvėrė į Šefildą. Tada HS kodas nelabai padėjo.

Paskutiniai patarimai prieš išsiunčiant

Ką daryti, jei Anglijos gale niekas negali iškrauti paletės – ar fūroj yra keltuvas?

Keltuvas? Ne, standartinė fūra neturi keltuvo, ji turi vairuotoją ir dvi rankas. Jei reikia krovinių kėlimo technikos, turi užsisakyti pervežimą su hidraulinėmis žąsomis – tada kaina iškart kitokia, gal šimtas dvidešimt, šimtas penkiasdešimt. Jei gavėjas mažas sandėlis be rampų, pranešk iš anksto. Mes galim ieškoti fūros su liftu, bet turi sakyti registruodamas.